Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 10 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams.

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nuosprendžiu, paskirtą 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

3) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti;

4) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta subendrinta 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Bausmė atlikta 2023 m. spalio 31 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Iš 2025 m. rugsėjo 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. M. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tyrimas pradėtas, tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2025 m. rugsėjo 13 d. 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdyta transporto priemonė „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią vairavo akivaizdžiai neblaivus R. G.. R. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. R. G. tikrintis blaivumą alkotesteriu atsisakė. Tikrinant R. G. asmens duomenis nustatyta, kad R. G. teistas ir jis 2023 m. sausio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 68 straipsniu jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkis) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti. Uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo momento, tai yra nuo 2022 m. lapkričio 7 d. Šioje veikoje yra požymiai ir nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, t. y. vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminį tyrimą tikslinga tęsti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį (b. l. 5–8).

Iš 2025 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti kūno kamerų vaizdo įrašai. Vaizdo įrašas pavadinimu „export-rv5mu“ yra 5 min. 10 sek. trukmės. Vaizdo ir garso įraše matomi policijos tarnybiniai automobiliai, pareigūnas Nr. 1 sako: stipriai pūsk normaliai, kiekvieną kart įpūsdavai, dabar neįputi. Asmuo kažką atsako (nesigirdi ką atsako). Girdima, kaip pareigūnas Nr. 1 sako: Pučiam, pučiam, apsižiokit ir pūsk. Girdima, kad asmuo kažką atsako, tačiau nesigirdi, ką jis atsako. Pareigūnas Nr. 1 sako: nu parodysiu paskui teisėjai, pūsk sugebėsi, apsižiok normaliai, stipriai pūsk (žodis pūsk pakartojamas daug kartų). Girdimi pareigūnų žodžiai: dar, dar, pūsk, pūsk (žodis pūsk pakartojamas daug kartų). Beveik, beveik įpūtei. Beveik buvai įpūtęs jau, trūko puse sekundes, imk, pučiam, stipriai pūsk, dar, pūsk, pūsk stipriau. Tai stipriai nemoki pūst? Alų gerti moki, o pūst nemoki? Nerūkęs niekad gyvenime? Vyriškis atsako: rūkęs. Apsižiok ir pūsk normaliai, stipriai (žodis stipriai pakartojamas 8 kartus), dar, dar, pūsk (žodis pūsk pakartojamas daug kartų). Jis nepučia, jis tiktai apžioja vos, vos ir pučia, pūsk normaliai, negaliu. Matoma, kaip pareigūnas Nr. 2 nueina link policijos automobilio, besisukant pareigūnui matoma, kad ant šaligatvio sėdi vyras, apsirengęs raudonu bliuzonu ir šortais, bei šalia jo stovintis pareigūnas Nr. 1, girdimi žodžiai: stipriai, stipriai, stipriai. Girdimi pareigūno Nr. 1 žodžiai: įsipūti ir pasižiūri, kas yra ir viskas, tai gal net nebus tau baudžiamosios, o dabar tai cirkai. Duodu tau paskutinį šansą, jeigu nepūti atsisakymas tada ir viskas. Girdimi asmens žodžiai „ne“. Pareigūnas Nr. 2: baik, nu nesąmonių nedaryk, ar tu namo nori važiuot? Asmuo atsako: noriu namo. Pareigūnas Nr. 2: tai ar namo, ar į areštinę norėsi važiuot? Asmuo: koks man skirtumas. Pareigūnas Nr. 2: tai aš dabar siūlau namo geriau važiuot. Pareigūnas Nr. 1: tai didelis, ar tu namie miegosi, ar ant lentų. Asmuo: ne pirmą kartą aš čia jau miegosiu. Pareigūnas Nr. 2: nu tai ar tau reikia to, paskui tave vežiot čia ir panašiai. Asmuo: tai gerai. Pareigūnas Nr. 2: nu baik, pūsk tas dvi sekundes bent jau. Bandyk dvi sekundes, nu baik. Asmuo; ne, ne, viskas. Pareigūnas Nr. 2: ką? Asmuo: Viskas, ne. Pareigūnas Nr. 2: pūsk, įputi ir viskas. Asmuo: Sakau... (nesigirdi ką atsako), vo pažiūrėkit. Pareigūnas Nr 2: tai važiuosim į areštinę tau sakau už pasipriešinimą ir reikalavimų nevykdymą. Aš tau sakiau būt prie manęs, tu pradėjai nueidinėt nuo manęs, pūsk, dar pirštą skauda išnarino man atrodo, kamera filmuojama. Asmuo kažką atsako (nesigirdi ką sako). Pareigūnas Nr. 2: tai gerai tu priešinaisi, reikalavimų nevykdei, stangrinai rankas, priešinaisi, dar ir pirštą, pirštą dar sužalojai. Asmuo: tai tu man sužalojai. Pareigūnas Nr. 2: tai tu priešinaisi, tokios pasekmės. Asmuo kažką sako (nesigirdi ką atsako). Pareigūnas Nr. 2: tai gerai, pūsk. Asmuo: pats pūsk. Pareigūnas Nr. 2: tris sekundes pūsk. Nu gerai, gerai, čia taip, tu taip nori išeit. Taip nori. Pasilenkia pareigūnas Nr. 2, matomas tas pats vyriškis, apsirengęs raudonu bliuzonu ir šortais, kuris sako: ką? Pareigūnas Nr. 2 prieina prie stovinčio, tamsios spalvos automobilio, atidaręs duris sėdinčiam keleiviui sako: draugą įkalbink, kad pūstų, nes mašina tai ant tralo važiuos. Toliau matyti, kaip pareigūnas apžiūri automobilį. Girdima, kaip Pareigūnas Nr. 2 sako: jisai nepučia, atsisako pūsti. Vaizdo įrašo apačioje, kur rodoma vaizdo įrašo trukmė, rodant laiką 5 min. 10 sek. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi. Peržiūrimas kūno kameros vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „export-tl3lp“. Vaizdo įrašas yra 1 min. 55 sek. trukmės. Vaizdo ir garso įraše matomas pareigūnas Nr. 2, kuris ant šaligatvio sėdinčiam vyriškiu sako: penkias sekundes apžiokit ir pūskit tolygiai, švelniai. Girdimas asmens atsakymas: nesiruošiu. Pareigūnas Nr. 2: nepūsi? atsisakot pūsti, atsisakote tikrintis blaivumą? Pareigūnas Nr. 1: atsisakote tikrintis blaivumą, dar kartą klausiam normaliai jūsų. Pareigūnas Nr. 2: atsisakot tikrintis blaivumą, viskas yra filmuojama ir įrašoma. Atsisakot. Pareigūnas Nr. 1: atsisakymas prilyginamas sunkiam girtumo laipsniui, tai jeigu jūs atsisakot tikrintis girtumą, tai tada prilyginama sunkiam laipsniui ir tai yra baudžiamoji atsakomybė už tai numatyta. Asmuo: nu tai gerai nu. Pareigūnas Nr. 2: tai blogai. Asmuo: man, man gerai bus, kaip tik tiks. Pareigūnas Nr. 2: o tai pinigų turi iš ko mokėt? Asmuo: aš bedarbis. Pareigūnas Nr. 2: tai kam tau tų baudų reikės, paskui gausi parų pasėdėt žinai. Asmuo: tai jau geriau parų. Pareigūnas Nr. 2: bandysi į kitą alkotesterį pūst, atneš tau kitą alkotesterį, gal į tą pūsi, ten tik sekundę reikia pūst. Asmuo kažką atsako (nesigirdi ką atsako). Pareigūnas Nr. 2: už nestojimą dar bus surašyta. Asmuo: už kokį nestojimą? Pareigūnas Nr. 2: kai stabdė tave: asmuo kažką atsako (nesigirdi ką sako). Matoma, kaip pareigūnas Nr. 1 prieina ir duoda asmeniui pūsti į alkotesterį, apsižiojam ir pučiam. Vaizdo įraše matyti, kad asmuo bando pūsti. Pareigūnas Nr. 1: nu tai nepūti visai. Pareigūnas Nr. 2: nepučia, pūsk normaliai. Pareigūnas Nr. 1: tai reikia ilgai pūst, tris sekundes bent jau išpūst. Pareigūnas Nr. 2: sekundę bent jau. Asmuo: kiek? Pareigūnas Nr. 1: tris sekundes išpūsk. Pareigūnas Nr. 2: sekundę. Pareigūnas Nr. 1: išsižiok ir pūsk, kol pasakysiu. Garso ir vaizdo įrašas baigiasi. Peržiūrėtas pateiktas kūno kameros vaizdo ir garso įrašas, pavadinimu „export-zxmlc“. Vaizdo įrašas yra 5 min. 10 sek. trukmės. Vaizdo įrašui rodant 3 min. 14 sek. girdimi šūksniai: ei, ei. Matoma, kaip pareigūnas staigiai pribėgęs prie policijos automobilio į jį įsėda bei pradeda juo važiuoti, įjungiamas šviesos ir garso signalas. Toliau matoma, kaip vyras Nr. 1, apsirengęs raudonu bliuzonu, juoda liemene ir juoda kepure, išlipa iš mėlynos spalvos automobilio. Girdimi pareigūno žodžiai: ko nestojat? Automobilį sėdėk, automobilį sėdėkit, automobilį sėdėkit, per atstumą reikės pūsti. Matyti, kad vyras pasilenkia prie alkotesterio, tačiau pučia neilgai, girdimi pareigūno žodžiai: ilgiau pūskit. Ilgiau pūsk sakau, nenutrauk gerai, pūsk tolygiai, švelniai pasakysiu, kada, pasakysiu, kada nutraukt. Lipk iš automobilio. Kur rakteliai? Matoma, kaip vyras Nr. 1 išlipa iš automobilio. Girdimi pareigūno žodžiai: alkoholio vartojęs? Vyras Nr. 1: gal biškį, gal vartojęs. Pareigūnas: Tai prieš kiek laiko? Vyras Nr. 1: tai ką žinau, prieš valandą. Pareigūnas: ką? Vyras Nr. 1: prieš valandą. Pareigūnas: tai blogai. Matoma, kaip vyras nueina prie automobilio. Toliau girdimi pareigūno žodžiai: čia pabūk, čia pabūk, girdima, kad vyras Nr. 1 kažką atsako (nesigirdi ką atsako). Matoma, kad vyras Nr. 1 atsidaro automobilio vairuotojo pusės dureles. Girdimas pareigūnas, kuris sako: rūkyt negalima dabar, kol pasitikrinsim blaivumą. Vaizdo ir garso įrašas baigiasi (b. l. 21–24).

Iš 2025 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus rašto nustatyta, kad 2023 m. kovo 29 d. į Lietuvos probacijos tarnybos registrą įrašytas R. G., kuris 2023 m. sausio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 5 (penkis) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. lapkričio 7 d. Kadangi asmuo nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. spalio 31 d. atliko laisvės atėmimo bausmę, planuojama baudžiamojo poveikio priemonės pabaiga – 2028 m. birželio 6 d. R. G. 2023 m. lapkričio 29 d. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas raštas, kuriuo jis supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Asmuo atsakė į el. laišką, teigė, kad paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę vykdys, klausimų neturėjo. Nuo 2025 m. sausio 6 d. asmens priežiūra vykdoma vadovaujantis Probacijos ir kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2025 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. V-3 „Dėl Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus 2022 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-184 „Dėl Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo sistemos įstatymo 13 straipsnio įgyvendinimo“ pakeitimo ir apie padarytus asmens pažeidimus duomenys nerenkami (b. l. 146–149).

Iš akcinės bendrovės „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas E. M., 2023 m. rugpjūčio 17 d. deklaruota pirkimo-pardavimo sutartis, nurodyta, kad R. G. minėtą automobilį įsigijo už 500 Eur (b. l. 39).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo R. G. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, kitų objektų apžiūros protokolą ir kitus byloje esančius rašytinius ir daiktinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. G. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2025 m. rugsėjo 13 d., 20.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po to vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vien tik faktas, jog kaltinamasis atsisakė tikrintis savo neblaivumą, kai to jis buvo paprašytas policijos pareigūnų, leidžia pagrįstai spręsti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad išgėrė alaus, buvo neblaivus, o po to nusprendė vairuoti, nes reikėjo nupirkti mamai sauskelnių. Kaltinamojo vairavimo faktą patvirtina liudytojo A. B. ir G. K. parodymai. Tai, kad sustabdžius kaltinamojo vairuojamą transporto priemonę ir kaltinamajam nustačius neblaivumo požymius, kaltinamasis vengė pasitikrinti blaivumą patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojo A. B. parodymai, iš kurių nustatyta, kad vykdant policinę priemonę, kolega pamatė, kaip link jo atvažiuoja „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio vairuotojas, kuris nekreipė dėmesio į kolegos stabdymą sustoti, todėl šūktelėjo jam, kad sėstų į tarnybinį automobilį ir sustabdytų vairuotoją patikrinimui. Automobilis buvo sustabdytas, o priėjus prie jo, iš automobilio bandė išlipti vyriškis, kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus tačiau šiam buvo liepta likti automobilyje. Priėjus arti iš automobilio salono bei nuo vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, bandant šį patikrinti bekontakčiu alkotesterio matuokliu šio patikrinti nepavyko, kadangi šis į jį nepūtė. Todėl vairuotojo buvo paprašyta išlipti iš automobilio ir prieiti prie jų tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą alkotesterio matuokliu. Šis išlipęs iš automobilio labai svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti. Bandant tikrintis alkotesterio matuokliu šis vengė būti patikrintam, nepūtė į alkotesterį, jei pūtė tai jį apžiojęs tiesiog imitavo, kad pučia. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali ir jis vengė pasitikrinti blaivumą. Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu pripažino vengęs tikrintis blaivumą, kadangi suprato, jog bus konfiskuotas automobilis. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai automobilį vairavęs asmuo vengė pasitikrinti neblaivumą, kai nustatyti neblaivumo požymiai (šiuo atveju, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį, o policijos pareigūnams sustabdžius transporto priemonę vengė pasitikrinti neblaivumą, nors buvo nustatyti neblaivumo požymiai, ir norėjo taip elgtis.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 243 straipsnį

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti transporto priemones, asmens, kuriam paskirta tokia baudžiamojo poveikio priemonė, vairavimas transporto priemonių apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje, net ir nesant sistemiškumo, pripažįstamas pavojingu (piktybišku) ir kvalifikuojamas pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019). Nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021).

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog žinojo, kad paminėtu nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jis buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog kaltinamajam buvo žinomos vengimo vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pasekmės, nepaisant to, jis nusprendė vairuoti transporto priemonę ir ją vairavo, bei vengė pasikrinti blaivumą, kai įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). R. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog įsiteisėjusiu nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, sąmoningai vėl vairavo transporto priemonę vartojęs alkoholį ir norėjo taip elgtis. Nevykdydamas jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis demonstravo savo viršenybę prieš įstatymą bei ignoravo tiek savo, tiek aplinkinių saugumą ir tokius jo veiksmus teismas vertina kaip neatsakingus ir piktybiškus, nukreiptus į BK 243 straipsnyje saugomų vertybių pažeidimą.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, kaltinamojo kaltę patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai. Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis R. G. vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2023 m. sausio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis, nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2025 m. rugsėjo 13 d., 20.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vengimo atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis teistas keturis kartus, inkriminuojamą nusikaltimą kaltinamasis įvykdė praėjus kiek mažiau nei dviem metams po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas pilnametis, turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Dėl analogiško nusikaltimo padarymo R. G. teisiamas jau trečią kartą. Kaltinamasis analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas daro sistemingai, šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis yra nuolatinis priešingos teisei veiklos vykdytojas, todėl teismas pripažįsta R. G. recidyvistu ir šią aplinkybę pripažįsta sunkinančia jo atsakomybę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant kaltinamajam R. G. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vienas baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje; į nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromų veikų pavojingumą ir norint taip veikti, formalios veikų sudėtys; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, dėl niekinamo požiūrio į teismo įpareigojimų vykdymą, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 68–107), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 120–124); gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 127–128); į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų bausmės atlikimo, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina, be to tokia bausmės rūšis nenumatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje ir teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Kaltinamasis nedirba, pajamų negauna, turto neturi, todėl jam neskirtina ir baudos bausmė. Nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltinamasis R. G. įvykdė pakartotinai, anksčiau paskirta arešto, o taip pat ir griežčiausia – laisvės atėmimo bausmės nesulaikė jo nuo pakartotinio priešingo teisei elgesio, todėl abejotina, kad švelnesnė – laisvės apribojimo bausmė – turėtų kaltinamajam teigiamą poveikį ir pasiektų šiai bausmės rūšiai keliamus tikslus. Taigi teismas vertina, kad anksčiau skiriamos švelnesnės bausmės, o taip pat ir laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, bausmei keliamų tikslų nepasiekė, neatgrasė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, todėl šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina su trumpalaikiu ir terminuotu laisvės atėmimu susijusios bausmės. Esant šioms aplinkybėms, R. G. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina didesnė nei sankcijos vidurkis – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą skirtina nežymiai didesnė nei sankcijos vidurkis 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę – 30 parų arešto bausmę, prieš tai pakeistą į 30 dienų laisvės atėmimą, ir R. G. skirtina subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir R. G. skirtina sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

R. G. anksčiau teistas keturis kartus, anksčiau skiriama švelnesnė arešto, o taip pat ir griežčiausia – laisvės atėmimo bausmės, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų veikų darymo. Be to, kaltinamojo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kaltinamajam nesilaikant paskirtų įpareigojimų, bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir jis buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jis turi prižiūrėti savo mamą, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nesulaikė kaltinamojo nuo priešingo teisei elgesio. Be to, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jo mama nebūtų pasirūpinta, kadangi jis turi ir seserį, tuo labiau, kad kaltinamasis teigė, jog mama bus apgyvendinta slaugos namuose. Inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė būdamas teistas, praėjus kiek mažiau nei dviem metams po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo, teistumui neišnykus, kas rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Šios aplinkybės neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai teigti, jog R. G. negeba daryti išvadų ir savo elgesio kontroliuoti išimtinai teigiama linkme. Teismas, įvertinęs išdėstytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, sprendžia, kad R. G. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Bausmės pradžia skaičiuotina faktinio R. G. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog R. G. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir vengė pasitikrinti blaivumą. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors R. G. kaltu prisipažino, nurodė, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl R. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 (septyneriems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugsėjo 17 d., apie tai praneština akcinei bendrovei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad kaltinamasis, būdamas teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę neblaivus ir vengė pasitikrinti blaivumą, kas rodo, kad anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 5 metams, įtakos nepadarė, jai keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad R. G. vairavo E. M. vardu registruotą transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš akcinės bendrovės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 17 d. buvo deklaruota pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, jog R. G. minėtą automobilį įsigijo už 500 Eur (b. l. 39). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso jam, todėl atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra faktinis transporto priemonės savininkas ir valdytojas, transporto priemonė „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti adresu (duomenys neskelbtini), konfiskuotina ir kartu su užvedimo rakteliu perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2025 m. birželio 16 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatei Reginai Atkočaitienei teikiant antrinę teisinę pagalbą R. G. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 129,17 Eur (b. l. 166–170).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo R. G. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo R. G. nepriteisiamos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Inos Zabielienės 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. G. turtui – automobiliui „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 44–45), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam R. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 140–141, 142–143), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turėjęs reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotas į voką, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 158), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai;

skaitmeninės laikmenos (2 vnt.), saugomos baudžiamojoje byloje (b. l. 20, 54), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. G. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir skirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, tai yra griežtesnei – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, prieš tai pakeistą į 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimą, ir R. G. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. G. paskirti sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. G. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Pripažinti R. G. recidyvistu.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 (septynerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugsėjo 17 d., apie tai pranešti akcinei bendrovei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti E. M. vardu registruotą, R. G. nuosavybės teise priklausančią, transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą adresu (duomenys neskelbtini), ir nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su užvedimo rakteliu, perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Inos Zabielienės 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. G. turtui – automobiliui „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

skaitmenines laikmenas (2 vnt.), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš R. G. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.