Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. G.:

- pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 243 straipsnį ir jam skirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo ir 30 parų arešto bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

R. G. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 7 metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. rugsėjo 17 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, nuspręsta konfiskuoti E. M. vardu registruotą, R. G. nuosavybės teise priklausančią, transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. G. turtui – automobiliui „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. G. Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nuteistas:

1.2. pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad vengė atlikti teismo skirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2023 m. sausio 20 d. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkis) metus, būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis, nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iki degalinės „Viada“, esančios (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo nuspręsta skirti laisvės atėmimo bausmę į bausmę kurį nėra susijusi su realią laisvės atėmimo bausme.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis už jo padarytas nusikalstamas veikas prašo paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.

8. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat, į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

10. R. G. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už nusikalstamą veiką numatytą BK 243 straipsnyje skirta 30 parų arešto bausmė, kurios subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, kurios dydis yra artimas minimaliam (3 mėnesiai), numatytam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje.

11. Vertinant R. G. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, parinkdamas bausmės rūšis ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmes, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – tai, jog R. G. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, taip pat atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad jis teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs, iš jų 2 kartus už vairavimą esant neblaiviam, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų.

12. Nors apeliaciniame skunde nurodoma jog nuteistais turi dukrą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis turi rūpintis senyvo amžiaus motina, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas savo nuosprendyje, ši aplinkybė egzistavo dar iki nusikalstamų veikų padarymo ir nuteistojo nuo jų darymo neatgrasė. Be to, nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad nuteistajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, jo mama nebūtų pasirūpinta, kadangi jis turi ir seserį, tuo labiau, kad jis pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu teigė, jog mama bus apgyvendinta slaugos namuose. Atsižvelgiant į tai, vien R. G. motinos slaugymas, negali būti laikomas pakankama priežastimi švelninti jam paskirtas bausmes.

13. Teisėjų kolegija sutinka, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei sunkinančia aplinkybe, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, bei nuteistąjį nuosprendžiu pripažino recidyvistu, nes dėl analogiško nusikaltimo padarymo R. G. teisiamas jau trečią kartą, jis analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas daro sistemingai (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. BK 61 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Šiuo atveju R. G. paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimas minimaliam, mažesnis už vidurkį. Įvertinus nuteistojo asmenybę, tame tarpe tai, jog ankstesniais 4 nuosprendžiais paskirtos bausmės nuteistojo elgesiui jokios teigiamos įtakos nepadarė, kadangi jis vis pakartotinai nusikalsta, daro tame tarpe ir analogiškas nusikalstamas veikas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmių ir jų dydžių ir pagrindo švelninti skirtas bausmes neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinktos tiek bausmių rūšys, tiek bausmių dydis, bei jų bendrinimo būdas, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, pobūdis, pasekmės, nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, tame tarpe ir už analogiškas veikas, skirtų bausmių efektyvumas ir administraciniai baustumai. Atsižvelgiant į tai, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams dėl bausmių, jų dydžio, bei bendrinimo pritaria iš esmės.

15. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl R. G. skirtinų bausmių rūšių ir dydžio, taip pat pažymi, kad iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis teistas net 4 kartus, iš jų 2 kartus už vairavimą esant neblaiviam, taip pat ir baustas administracine tvarka, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Visos šios aplinkybės rodo R. G. antimoralines nuostatas, polinkį nesilaikyti įstatymų, daryti šiurkščius kelių eismo taisyklių ir kitus teisės pažeidimus. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys rodo ir tai, kad prieš tai taikytos bausmių rūšys, ir nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, bei realus laisvės atėmimas, jam jokios įtakos neturėjo, todėl pagrįstai nuteistajam buvo skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė, nes priešingu atveju nebūtų pasiekti įstatyme keliami bausmės tikslai. Nors nuteistajam jau buvo skirta ir reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jis nusikalstamas veikas darė toliau, savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas, ir skiriamos bausmės turi jį paveikti ir sulaikyti nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausias įstatymų sankcijose numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą, bei areštą ir nustatė teisingą jų dydį. Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, paskirta bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės rūšį ar dydį.

16. Skunde apeliantas prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Nagrinėjamu atveju nors yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau pagrįstai ir teisingai skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgęs į tai, jog nuteistajam ankstesniais nuosprendžiais buvo eilę kartų skirtos švelnesnės bausmės, taip pat skirta ir laisvės atėmimo bausmė, nuteistasis sistemingai daro tuos pačius nusikaltimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, teisiamas trečią kartą už vairavimą esant neblaiviam ir penktą kartą iš viso, konstatavo, jog pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės: kad nors apeliantas šiuo metu ir registruotas Užimtumo tarnyboje, slaugo senyvo amžiaus motiną, tačiau jis anksčiau teistas 4 kartus, iš jų 2 kartus už vairavimą esant neblaiviam, taip pat ir baustas administracine tvarka, byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, nes nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Taip pat nuteistajam jau 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau ir tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti asmuo ir teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė dvi naujas tyčines nusikalstamas veikas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti R. G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, R. G. ankstesni teistumai, administraciniai baustumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

17. BK 75 straipsnio 4 dalies redakcijoje nurodoma, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 54 straipsnio 3 dalies redakcijoje nurodyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šiuo atveju konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas nuteistajam skyrė tinkamas bausmės ryšis, jų dydžius, kurias tinkamai subendrino, ir subendrintos bausmės keisti kita bausmės ryšimi ar atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, remiantis BK 75 straipsnio 4 dalimi ir BK 54 straipsnio 3 dalimi taip pat nėra pagrindo, nes atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą (keturis kartus teistas, tame tarpe ir už tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonių vairavimu esant neblaiviam, baustas už administracinius nusižengimus), tai, kad po ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo bei taikytų jam bausmių, savo polinkio nusikalsti nepakeitė, nesilaiko įstatymų, sistemingai daro tapataus pobūdžio nusikalstamas veikas, įvertinus veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, nenustatyta skirtos nuteistajam bausmės vykdymo aiškaus prieštaravimo teisingumo principui ir jog tokiu būdu nebūtų pasiekti bausmės tikslai ir pažeistas visuomenės interesas.

18. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant R. G. bausmę nebuvo nustatyta, paskirtoji subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2025 m. lapkričio 28 d. pažymą Nr. APD-2025-13580, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išteisintajam R. G., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Evaldas Liutkevičius, teikė antrinę teisinę pagalbą R. G. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 127,31 Eur.

20. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata nuteistajam buvo išaiškinta nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, bei tai, kad nuteistojo pajamos nėra didelės, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš R. G. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.