- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- e2S-1392-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01043-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Skolininkas
- R. G.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-679-981/2015 pagal pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1305-675/2015 pagal skolininko R. G. skundą dėl antstolės N. J. veiksmų, kuria pareiškėjos prašymas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą, prašydama CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1305-675/2015 pagal skolininko R. G. skundą dėl antstolės N. J. veiksmų, įtraukti į bylą Inspekciją bei atmesti skolininko R. G. skundą dėl antstolės A. J. veiksmų. Nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1305-675/2014, patenkino skolininko R. G. skundą dėl antstolės N. J. veiksmų ir pripažino neteisėtu išieškojimą pagal 2014 m. gegužės 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Teismas konstatavo, kad 2014 m. gegužės 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas negali būti vykdomas, kadangi antstolė kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu neišsiuntė patvarkymo ir tuo pažeidė vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką (CPK 611 straipsnis). Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs antstolės atskirąjį skundą, 2015 m. sausio 13 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, siekdama išieškoti išlaidas, turi ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pastato nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo išlaidų priteisimo iš R. G. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2008; 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog vykdomojoje byloje Nr. 92-246/2012 buvo vykdomas vykdomasis dokumentas dėl įpareigojimo R. G. nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Tuo tarpu Inspekcija siekia išieškoti vykdymo išlaidas dėl pastato nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo, todėl antstolė, vadovaudamasi vykdomuoju raštu dėl įpareigojimo R. G. nugriauti savavališkai pastatytą statinį, neturėjo teisinio pagrindo toje pačioje vykdomoje byloje spręsti klausimo dėl išlaidų už pastato nugriovimą ir aplinkos sutvarkymo išlaidų išieškojimo. Pareiškėja nurodo, kad vykdomojoje byloje Nr. 92-246/2012 yra išieškotoja, todėl Ukmergės rajono apylinkės teismas, neįtraukęs jos į bylą ir 2014 m. spalio 20 d. sprendimu tenkindamas skolininko R. G. skundą dėl antstolės A. J. veiksmų, kuriuo pripažino, kad išieškojimas pagal 2014 m. gegužės 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą yra neteisėtas, užkirto galimybę Inspekcijai efektyviai ir operatyviai išieškoti patirtas R. G. savavališkos statybos griovimo darbų išlaidas iš skolininko. Taip buvo pažeistos Inspekcijos materialiosios teisės, o nesant galimybės paduoti atskirojo skundo – ir procesinės teisės. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi, nepanaikinęs Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutarties dėl absoliutaus jos negaliojimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), apeliacine tvarka išnagrinėjo bylą ir tiesiogiai pasisakė dėl Inspekcijos teisių ir pareigų, pažymėdamas, kad Inspekcija, siekdama išieškoti išlaidas, turi ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pastato nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo išlaidų priteisimo iš R. G.. Pareiškėjos teigimu, Ukmergės rajono apylinkės ir Vilniaus apygardos teismai ginčijamuose procesiniuose sprendimuose nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos, pagal kurią savavališkos statybos griovimo ir statybvietės sutvarkymo išlaidos yra priskirtinos prie vykdymo išlaidų ir išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nurodomų procesinių prielaidų, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami skolininko R. G. skundą dėl antstolės N. J. 2014 m. gegužės 5 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimo akto teisėtumo, į procesą neįtraukė išieškotojos – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, nepakanka procesui šioje civilinėje byloje atnaujinti, nes nagrinėjamu atveju nėra materialiųjų teisinių prielaidų procesui civilinėje byloje Nr. 2-1305-675/2014 atnaujinti.
Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija į antstolę N. J. 2014 m. balandžio 29 d. raštu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko R. G., pateikdama griovimo darbus atlikusios UAB „Tvirta“ 2014 m. balandžio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2014/03-12 – 95 590,16 Lt sumai, ir prašydama šias ir kitas vykdymo išlaidas išieškoti iš skolininko R. G., kreipėsi jau po vykdomosios bylos užbaigimo. Tuo atveju, jeigu vykdomoji byla yra užbaigta, tai reiškia, kad vykdymo procesas yra pasibaigęs ir jokie vykdymo veiksmai, tarp jų ir papildomas vykdymo išlaidų išieškojimas, užbaigtoje vykdymo byloje nėra galimi. Priėmusi sprendimą užbaigti vykdomąją bylą CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo su detaliais vykdymo išlaidų apskaičiavimais, antstolė N. J. jokių papildomų vykdymo veiksmu užbaigtoje vykdomojoje byloje negalėjo atlikti, o visi po vykdomosios bylos užbaigimo kilę ginčai tokiu atveju turėjo būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka.
Taigi teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam proceso atnaujinimo pagrindui, tačiau pažymėjo, kad savo pažeistas teises pareiškėja turi galimybę ginti kreipdamasi į teismą ginčo teisenos tvarka su ieškiniu dėl pastato nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo išlaidų priteisimo iš R. G..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atskiruoju skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvardijo antstolės 2014 m. balandžio 11 d. patvarkymą. Priešingai nei nurodė teismas, minėtas patvarkymas yra ne dėl vykdomosios bylos grąžinimo, bet vykdomojo dokumento grąžinimo, taigi šiuo patvarkymu antstolė tik grąžino vykdomąjį raštą Ukmergės rajono apylinkės teismui, vykdomoji byla šiuo patvarkymu nebuvo užbaigta. Pirmosios instancijos teismui klaidingai konstatavus vykdomosios bylos užbaigimo faktą, iškilo būtinybė teikti naujus įrodymus – 2014 m. balandžio 11 d. antstolės patvarkymą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo, taip pat kitus po 2014 m. balandžio 11 d. antstolės priimtus patvarkymus bei antstolės elektroninį pranešimą, kurie pagrindžia vykdomosios bylos neužbaigimo faktą. Be to, tas pats Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 20 d. nutartyje akcentavo, kad grąžinus teismui vykdomąjį dokumentą, vykdomoji byla nebuvo užbaigta. Taigi teismas skundžiama nutartimi iš naujo vertino įsiteisėjusia nutartimi jau įvertintus ir nustatytus faktus, kas yra draudžiama. Kita vertus, net jeigu vykdomoji byla Nr. 92-246/2012 būtų laikoma užbaigta, tai nepaneigia teisės kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje ir juo labiau pareiškėjos materialiojo suinteresuotumo civilinėje byloje Nr. 2-1305-675/2014. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės išsprendė ginčą iš naujo (tik kitais argumentais nei atnaujintiname procese), paties proceso neatnaujindamas ir taip pažeisdamas proceso atnaujinimo instituto esmę. Pareiškėja taip pat dėsto prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus.
Atsiliepimas
Skolininkas R. G. atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atskirojo skundo teiginiai, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu vykdomoji byla nebuvo užbaigta, neatitinka nei faktinių, nei teisinių bylos aplinkybių. Skolininkas 2014 m. balandžio 29 d. pavedimu apmokėjo antstolės 2014 m. balandžio 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytas vykdymo išlaidas, todėl, remiantis CPK 611 straipsnio 2 dalimi ir 632 straipsnio 1 dalimi, 2014 m. balandžio 11 d. antstolės patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo buvo visiškai įvykdytas ir vykdomoji byla buvo užbaigta. Išieškotoja buvo įtraukta į skundo nagrinėjimą ir jame dalyvavo, todėl visiškai nesuprantamas jos teiginys apie nedalyvavimą skolininko ginčo su antstole procese. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 13 d. nutartyje pagrįstai konstatavo, jog antstolė apskritai neturėjo teisės išieškotojos pateiktoje 2014 m. sausio 28 d. PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos įtraukti į savo vykdymo išlaidas, taigi išieškotojos teisėms ir pareigoms 2014 m. spalio 20 d. nutartis ir 2015 m. sausio 13 d. nutartis jokios įtakos negalėjo turėti ir neturėjo. Išieškotoja sąmoningai siekia suklaidinti teismą, nurodydama, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartyje paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010, padaryta priešinga išvada nei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartyje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas išieškotojo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal skolininko skundą dėl antstolio veiksmų CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, procesas civilinėje byloje gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal 2011 m. birželio 21 d. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto redakciją, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje yra tais atvejais, kai teismo sprendimu nuspręsta dėl materialiųjų neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ar pareigų.
Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas, neįtraukęs jos (išieškotojos) į civilinę bylą pagal skolininko skundą dėl antstolio veiksmų ir 2014 m. spalio 20 d. nutartimi pripažinęs, kad išieškojimas pagal antstolės 2014 m. gegužės 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą yra neteisėtas, užkirto apeliantei galimybę efektyviai ir operatyviai išieškoti iš skolininko savavališkos statybos griovimo darbų išlaidas. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2015 m. sausio 13 d. nutartyje tiesiogiai pasisakė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą apeliantės teisių ir pareigų, pažymėdamas, kad Inspekcija, siekdama išieškoti išlaidas, turi ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pastato nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo išlaidų priteisimo iš skolininko. Taigi paminėtų nutarčių įtaką savo teisėms ir pareigoms apeliantė motyvuoja atimta galimybe patirtas savavališkos statybos griovimo darbų išlaidas atgauti iš skolininko toje pačioje vykdomojoje byloje, kurioje buvo vykdomas teismo sprendimas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šie apeliantės nurodyti motyvai neįrodo teismų priimtų procesinių sprendimų įtakos apeliantės materialiosioms teisėms ir pareigoms. Teismas pabrėžia, kad teismai priimtuose procesiniuose sprendimuose nevertino apeliantės teisės į minėtų išlaidų atlyginimą materialiosios teisės aspektu (t. y. ar apeliantė turi teisę į šių išlaidų atlyginimą, kokia apimtimi ir t. t.), o pasisakė dėl procesinės šios teisės įgyvendinimo tvarkos, konkrečiai Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad apeliantė dėl šių išlaidų atlyginimo turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu. Taigi nagrinėjamu atveju teismų buvo pasisakyta ne dėl apeliantės materialiųjų, bet procesinių teisių ir pareigų. Nurodytais teismų procesiniais sprendimais apeliantei nebuvo sukurta materialiųjų teisių ar pareigų, taip pat nebuvo pažeistos jos materialiosios teisės ar įstatymo saugomi interesai.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nagrinėjamu atveju nepagrindė materialiąja teisės norma pagrįstos teisės, kuri būtų pažeista, neįtraukus jos į procesą, taip pat nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų jos dalyvavimo byloje įtaką šalių materialiesiems teisiniams santykiams, todėl jos prašymas atnaujinti procesą neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto tikslų.
Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad savo pažeistas teises apeliantė turi galimybę ginti kreipdamasi į teismą ginčo teisenos tvarka su ieškiniu dėl pastato nugriovimo ir aplinkos sutvarkymo išlaidų priteisimo iš R. G., taigi apeliantės materialiosios teisės teismų procesiniais sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr. 2-1305-675/2014, nebuvo panaikintos.
Apeliantės dėstomi argumentai dėl vykdomosios bylos užbaigimo/neužbaigimo fakto neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Taigi, remdamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.