Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios K. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl K. J. atžvilgiu priimtų nuosprendžių vykdymo tvarkos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. K. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. J. skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, K. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, šiuo laikotarpiu įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje (neišeiti iš namų) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 16 d.

6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 7 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas, kuriuo buvo prašoma subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai

8. Skundu nuteistoji K. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.

8.1. Vadovaujantis BPK 362 straipsnio 4 dalimi, 347 straipsniu, nurodoma, kad yra sutinkama su išvada, jog visos nuteistajai K. J. skirtos bausmės turėtų būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles. Vis tik, šiuo atveju žemesnysis teismas skundžiama nutartimi subendrinęs bausmes skyrė griežtesnę bausmę nei buvo paskirta prieš tai. Skunde cituojama BK 41 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1-5 punktai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas dalyje dėl teisės į teisingą teismą. Pažymima, kad bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos, o teisiamojo, jo artimųjų sveikatos būklė, sunki šeimos materialinė padėtis, kitos šeiminės aplinkybės turi reikšmės bausmės skyrimui ir teismas jas turi vertinti. Akcentuojant bausmės paskirtį daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu subendrinta galutinė bausmė yra per griežta ir neatitinka bausmės tikslų.

9. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai

Nuteistosios K. J. skundas atmetamas.

10. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundžiamos nutarties motyvais, nuteistosios K. J. skundo argumentais, pateikta teikimo medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis apie nuteistosios atžvilgiu priimtus ankstesnius teismų sprendimus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nepažeisdamas BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalyse numatytų bausmių bendrinimo taisyklių, tinkamai subendrino nuteistajai paskirtas bausmes bei pagrįstai atidėjo subendrintos bausmės vykdymą. Vis dėlto, apylinkės teismas, nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusios teismo nutarties nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis keistina.

11. BPK 347 straipsnyje numatyta, jog kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo priimti nutartį subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes ir nustatyti galutinę vykdytiną bausmę.

12. Pagal BK 63 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal šias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K 519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016).

13. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimo matoma, kad buvo prašoma subendrinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes. Apylinkės teismas, vadovaudamasis pateikta medžiaga, nustatė, kad K. J. atžvilgiu priimti minėti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė nebuvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi. Atsižvelgiant į tai, sutiktina, kad nagrinėjamu atveju egzistavo pagrindas subendrinti K. J. paskirtas bausmes.

14. Iš nurodytų procesinių sprendimų matyti, kad K. J. nusikalstamą veiką, dėl kurios ji buvo pripažinta kalta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu, padarė dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutarties priėmimo, t. y. 2023 m. lapkričio 26 d. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas, pagrįstai K. J. paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi.

15. Vadovaujantis teismų praktika, svarstant bausmių bendrinimo klausimą, visų pirma turi būti įvertinama galimybė taikyti palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą – apėmimą. Nagrinėjamu atveju pagrindo bendrinti bausmes jas visiškai apimant nėra, nes nuteistosios K. J. nusikalstamos veikos savo pavojingumu labai nesiskiria ir nepriskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, taip pat nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties, t. y. nėra formaliųjų BK 63 straipsnio 5 dalyje numatytų pagrindų. Taigi šiuo atveju nesant galimybės taikyti bausmių apėmimą, bausmės buvo bendrinamos sudėjimo būdu ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo parinktas visiškas bausmių sudėjimo būdas, t. y. prie griežtesnės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nutartimi paskirtos subendrintos galutinės 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, buvo pridėta visa Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausmė, vieną arešto parą, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir nuteistajai paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai bausmes subendrino visiško, o ne dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalys) – pažymėtina, kad teismas turi diskreciją parinkti bausmių bendrinimo būdą. Iš skundžiamos nutarties matoma, kad parenkant bausmių bendrinimo būdą buvo įvertintinas nuteistosios K. J. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, ankstesne nutartimi parinktas bendrinimo būdas, t. y. visiškas bausmių sudėjimas. Iš teikimo medžiagos matyti, kad nuteistoji K. J. ne kartą teista, bausta administracine tvarka, nedirba, pakankamai sistemingai vykdo nusikaltimus turtui (vagystes), taigi ankstesnės švelnios straipsnių sankcijose numatytos ir teismo skirtos bausmės neatgrasė K. J. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kurias ji darė būdama recidyvistė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad K. J. nustatytos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydis nėra proporcingas ar neatitinka padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistosios asmenybės pavojingumo, bausmės įgyvendinimo tikslų. Vien tai, kad K. J. asmenybės teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistoji, dar nereiškia, jog į ją nebuvo tinkamai atsižvelgta, tad laikyti galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta ar pažeidžiančia teisingumo bei proporcingumo principus ir dėl to taikyti kitą bausmių bendrinimo būdą nėra pagrindo. Be to, nuteistoji aukštesniajam teismui kitokių ir bylai reikšmingų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingas teisines išvadas nei jos padarytos skundžiamoje nutartyje, nenurodė.

17. Nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas – skundžiama nutartimi, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7 punktu, nuteistajai K. J. paskirtos subendrintos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, šiuo laikotarpiu nuteistąją įpareigojant būti savo gyvenamojoje vietoje (neišeiti iš namų) nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi.

18. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

19. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe – ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

20. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, ir pakankamas pagrindas spręsti, jog K. J. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš ankstesnių nuteistosios atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų matyti, kad K. J. sieja socialiniai ryšiai laisvėje, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus ir darbinga, trijų mažamečių vaikų mama. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas sutinka, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali pakeisti nusikalstamus K. J. polinkius ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. jos atžvilgiu taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Be kita ko, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskirtos bausmės vykdymas nuteistajai K. J. buvo atidėtas minimaliam terminui, t. y. 1 metams, todėl nėra pagrindo teigti, jog nuteistajai buvo skirta per griežta bausmė.

21. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nustatyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusios teismo nutarties nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Pagal BPK 339 straipsnio 3 dalį, kai atidėtas visos bausmės vykdymas, atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tenkindamas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą ir subendrinęs nuteistajai paskirtas bausmes bei atidėjęs subendrintos bausmės vykdymą, neteisingai nurodė, kad nuteistajai K. J. bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusios teismo nutarties nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Atsižvelgiant į nurodytą, aukštesnysis teismas keičia skundžiamą nutartį ir nustato, kad paskirtos subendrintos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistosios K. J. skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį pakeisti.

Nuteistajai K. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi paskirtos subendrintos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.