Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui UAB „Labanoro amatai“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio argumentai ir reikalavimai

R. V. padavė ieškinį, kuriuo prašo iš atsakovo UAB „Labanoro amatai“ priteisti: 56 475,90 Eur skolą, 20 931,48 Eur palūkanų bei 4 180 Eur delspinigių pagal 2013-09-27 paskolos sutartį (su visais vėlesniais pakeitimais); 6 103,74 Eur skolos bei 1 000,35 Eur palūkanų pagal 2016-09-27 vekselį Nr.03; penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl skolos pagal 2013-09-27 paskolos sutartį ir 2014-01-07 susitarimą

Nurodė, kad 2013-09-27 Ieškovas ir atsakovas UAB „Labanoro amatai“ sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), kuria ieškovas (kreditorius) paskolino atsakovui (skolininkui) 195 000 Lt. Prie Paskolos sutarties 2014-01-07 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo skolininkas patvirtino, jog jam buvo suteikta 195 000 Lt paskola bei įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2015-05-01. Susitarimu buvo susitarta, kad už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-12-31 skaičiuojamos 1,5 proc. metinės palūkanos, kas sudaro 731,25 Lt, nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 – 7 proc. metinės palūkanos, kas sudaro 13 650 Lt, nuo 2015-01-01 iki paskolos grąžinimo – 12 proc. metinės palūkanos. Šalys susitarimu taip pat numatė, kad palūkanos už 2013 m. bei 2014 m. grąžinamos kartu su pagrindine skola, t.y. 2015-01-01, o palūkanos už 2015 m. sumokamos iki 2016-01-30. Vėluojant grąžinti paskolą ar palūkanas, mokami 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos sumos dydžio.CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. CK 6.873 str. įtvirtinta paskolos gavėjo pareiga grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas susitarime nurodytais terminais nei pagrindinės skolos, nei palūkanų negrąžino.Remiantis 2014-01-07 susitarimu, ieškovas prašo priteisti ne tik pagrindinę (195 000 Lt/ 56 475,90 Eur) skolą, tačiau ir susitarime nurodyto dydžio palūkanas, kurių bendra suma sudaro 72 272, 21 Lt/ 20 931,48 Eur : 1) už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-12-31 – 731,25 Lt (1,5 proc.); 2) už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 – 13 650 Lt (7 proc.); 3) už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 – 23 400 Lt (12 proc.); 4) už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 – 23 400 Lt (12 proc.); 5) už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-22 – 11 090,96 Lt (12 proc.).

Dėl skolos pagal 2013-09-27 vekselį

II. Atsakovo atsikirtimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Ieškinys tenkintinas.

Dėl ieškovo reikalavimo pagal 2013-09-27 Paskolos sutartį ir 2014-01-07 šalių susitarimą

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Labanoro amatai“ 2013-09-27 sudarė paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis), kuria ieškovas paskolino atsakovui 195 000 Lt (56 475,90 Eur) iki 2013-10-10 (imtinai) nustatant 1,5 proc. metines palūkanas, t.y. 2 925 Lt, kurios sumokamos suėjus paskolos grąžinimo terminui kartu su grąžinama paskola. Vėluojant grąžinti paskolą mokamos 0,02 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos sumos dydžio (Paskolos sutarties 1 punktas).Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).Atsakovas patvirtino, kad Paskolos sutarties pasirašymo metu visą paskolos sumą buvo gavęs (Paskolos sutarties 3 punktas), taip pat neneigia jo prievolės grąžinti 195 000 Lt (56 475,90 Eur) paskolos sumą. Nors atsakovas nuo bylos nagrinėjimo pradžios neneigia skolinio įsipareigojimo paskolos sumoje, tačiau nepateikė duomenų, kad nors dalį skolos būtų padengęs. Todėl ieškinio reikalavimas dėl 56 475,90 Eur skolos priteisimo iš atsakovo tenkintinas (CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalys, Paskolos sutarties 3 punktas).Atsakovui negrąžinus paskolos, ieškovas įgijo teisę į Paskolos sutartimi su jos pakeitimais nustatytas palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).Ieškovo teiktais duomenimis, prie Paskolos sutarties 2014-01-07 buvo sudarytas susitarimas, kuriuo skolininkas patvirtino, jog jam buvo suteikta 195 000 Lt (56 475,90 Eur) paskola bei pakeitė Paskolos sutartimi nustatytų palūkanų dydžius.Atsakovas ginčija tarp šalių buvusį sudarytą 2014-01-07 susitarimą. Nurodo, kad atsakovo vadovė J. K. tokio sandorio parašu nėra tvirtinusi, dėl ko prašė byloje paskirti rašysenos ekspertizę, skirtą 2014-01-07 susitarime J. K. parašo autentiškumui nustatyti. Atsakovo prašymu, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 13 d. nutartimi paskyrė rašysenos ekspertizę, ją pavedant atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui, pavedant atsakyti į klausimus: ar 2014-01-07 susitarime yra pasirašiusi UAB „Labanoro amatai“ direktorė J. K.; ar tai nėra faksimilinis parašas. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2017-12-12 ekspertizės akte pateikė išvadą, kad 2014-01-07 susitarime J. K., veikiančios UAB „Labanoro amatai“ vardu, esantis parašas nėra pasirašytas rašymo priemone, o yra atspaustas antspaudo kliše, t.y. šis antspaudas yra faksimilė.Nors atsakovas teismo posėdžio metu neigė, kad įmonės praktikoje buvo naudojamasi faksimile. Iš ekspertizės akto 3 lapo 2 pastraipos matyti, kad ekspertizei buvo pateikti laisvieji parašo pavyzdžiai, tame tarpe 2013-10-01 Kasos pajamų orderis Nr.LAB0012, kurį atsakovas pripažįsta ir neginčija. Ekspertizės akte patvirtinta, kad, ištyrus laisvąjį parašo pavyzdį minėtame 2013-10-01 Kasos pajamų orderyje vaizdo spektro komparatoriumi, šis laisvasis parašo pavyzdys pasižymi morfologinių požymių visuma, charakteringa faksimiliniams atspaudams, o požymių visuma abu parašai, tiek tiriamasis tiek laisvasis parašas iš esmės identiški. Minėtos nustatytos aplinkybės paneigia atsakovo poziciją, kad atsakovo veiklos praktikoje faksimilė nebuvo naudojama. Pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Byloje nustatytos aplinkybės: atsakovas įsipareigojimo pagal Paskolos sutartį šioje sutartyje numatytais terminais neįvykdė, nors skolintinį įsipareigojimą pripažino; 2014-01-07 susitarimu iš esmės atidėtas Paskolos sutartimi suteiktos paskolos grąžinimo terminas vienuolikai mėnesių, kas pagal esamą situaciją buvo naudingas atsakovui; atsakovas apie 2014-01-07 susitarimą žinojo, tačiau jo neginčijo, neinicijavo ikiteisminio tyrimo, nors šioje byloje reiškė abejones dėl parašo autentiškumo; remiantis rašysenos ekspertizės išvadomis 2014-01-07 susitarime UAB „Labanoro amatai“ direktorės J. K. parašas yra faksimilinis, t.y. atspaustas antspaudo kliše; atsakovo komercinės veiklos praktikoje buvo naudojama faksimilė. Įvertinus aplinkybių visumą, labiau tikėtina, kad faksimiliniu parašu sandorį patvirtino atsakovo vadovė, siekiant prievolės pagal Paskolos sutartį atidėjimo (CPK 178 straipsnis). CK 1.73 straipsnis nedraudžia rašytinius sandorius patvirtinti pasirašant faksimiliniu parašu. Atsakovas neįrodinėja sandorio negaliojimo pagrindų. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas vertina 2014-01-07 susitarimą kaip šalių sudarytą sandorį kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.Nustatyta, kad 2014-01-07 susitarimu atsakovas įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2015-05-01. Susitarimu buvo susitarta, kad už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-12-31 skaičiuojamos 1,5 procentų metinės palūkanos, nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 – 7 procentų metinės palūkanos, nuo 2015-01-01 iki paskolos grąžinimo – 12 procentų metinės palūkanos.Todėl remiantis šalių 2014-01-07 susitarimu iš atsakovo priteistina 20 931,48 Eur (195 000 Lt) palūkanų: už laikotarpį nuo 2013-10-01 iki 2013-12-31 – 211,78 Eur (731,25 Lt) (1,5 proc. palūkanų); už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 – 3 953,31 Eur (13 650 Lt) (7 proc.); už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 – 6 777,11 Eur (23 400 Lt) (12 proc.); už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 – 6 777,11 Eur (23 400 Lt) (12 proc.); už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2017-06-22 – 3 212,16 Eur (11 090,96 Lt) (12 proc.).2014-01-07 susitarimu šalys taip pat sutarė, kad, atsakovui vėluojant grąžinti paskolą ar palūkanas, mokami 0,03 procentų delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos sumos dydžio. Ieškovas prašo priteisti 0,03 procentų delspinigius už 180 dienų (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas prašymą pripažįsta pagrįstu, todėl iš atsakovo priteistina 4180 Eur (14 432,70 Lt) delspinigių suma.

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti skolą pagal 2013-09-27 vekselį Nr.03

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo skolą pagal atsakovo išrašytą 2013-09-27 vekselį Nr.03 6 103,74 Eur skolos bei 1 000,35 Eur palūkanų. Atsakovas nesutinka su skolos priteisimu ir tvirtina, kad 2013-09-27 vekselis Nr.03 išrašytas paskolai pagal 2013-09-27 paskolos sutartį užtikrinti, o ne kaip atskiras skolinis įsipareigojimas.Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas 2013-09-27 išrašė tris neprotestuotinus vekselius: Nr.01 dėl 50 750 Lt (14 698,22 Eur) sumos; Nr.02 dėl 147 175 Lt (42 624,83 Eur) sumos ir Nr.03 dėl 21 075 Lt (6 103,74 Eur) sumos.Ieškovas tvirtina, kad Vekselis Nr.01 ir Vekselis Nr.02 buvo skirti Paskolos sutarčiai užtikrinti ir abiejų vekselių bendra suma sutampa su Paskolos sutarties 1 dalyje nurodyta suma, kurią sudaro 195 000 Lt paskolos suma ir 2925 Lt mokėjimo palūkanų suma, viso 197 925,00 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad Vekseliais Nr.01 ir Nr.02 užtikrinta suma sudaro 197 925,00 Lt, t.y. atitinka Paskolos sutartimi suteiktos paskolos su mokestinėmis palūkanomis sumą, ieškovo argumentai laikytini pagrįstais ir atitinkančiais faktine bylos aplinkybes (CPK 185 straispnis). Atsakovo argumentai, kad Vekselis Nr.03 dėl 21 075 Lt (6 103,74 Eur) sumos atliko Paskolos sutartimi suteiktos paskolos užtikrinimą nepagrįsti jokiais duomenimis, prieštarauja jau anksčiau aptartoms aplinkybėms, susijusioms su Vekseliais Nr.01 ir Nr.02, todėl laikytini neįrodytais, todėl atmestinais (CPK 178 straipsnis).Ieškovas prašo priteisti 6 103,74 Eur skolos bei 1 000,35 Eur palūkanų, kildinamų iš atsakovo neįvykdytos prievolės pagal 2016-09-27 Vekselį Nr.03. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas nėra laikęsis LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos vekselio apmokėjimo tvarkos, t. y. nepateikęs Vekselio Nr.03 apmokėjimui ne ginčo tvarka, tačiau tai nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiu atveju vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-70-706/2016, 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2013). Taigi kreditoriaus (vekselio turėtojo) reikalavimo teisė vekselio davėjui laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai, nes įrodinėjimo našta prievolei paneigti tenka vekselio davėjui. Todėl nagrinėjamu atveju vekselio turėtojui pateikus vekselio davėjo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 21 075 Lt (6 103,74 Eur) sumai, pripažintina, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.ĮPVĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato 6 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo vekselio mokėjimo termino pasibaigimo. Vekselio mokėjimo termino pabaiga – 2014-09-30, todėl nuo šios datos iki 2017-06-22 (viso 997 dienų) atsakovui skaičiuotinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, kurios sudaro 1000,35 Eur (3 453,99 Lt).Atsižvelgiant į aptartą, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 6 103,74 Eur skolos ir 1000,35 Eur palūkanų pagal Vekselį Nr.03 tenkinamas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies bylinėjimosi išlaidas (CPK 93straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).Ieškovas patyrė 1593 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 1452 Eur (363+605+484) atstovavimo išlaidų. Atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo maksimalaus dydžio. Ieškinį patenkinus pilnai, ieškovui iš atsakovo priteistina 1593 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 1452 Eur atstovavimo išlaidų, viso 3045 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 198 straipsnio 2 dalimi, 256 straipsniu, 261 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti ieškovui R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Labanoro amatai“ (į.k. 302541000) 56 475,90 Eur skolos, 20 931,48 Eur palūkanų ir 4 180 Eur delspinigių pagal 2013-09-27 Paskolos sutartį (su visais vėlesniais pakeitimais); 6 103,74 Eur skolos ir 1 000,35 Eur palūkanų pagal 2016-09-27 vekselį Nr.03; penkių procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (88 691,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017-08-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3045 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Grąžinti atsakovui UAB „Labanoro amatai“ (į.k. 302541000) iš teismo depozitinės sąskaitos 179,69 Eur sumą, likusią atsiskaičius su ekspertu iš UAB „Labanoro amatai“ 2017-11-21 į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtos 500 Eur depozito sumos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.