- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-29
- Bylos Nr.
- 2-13537-925/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Atsakovas
- J. A.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankroto administratoriaus MB „Penktas šansas“ ieškinį atsakovei J. A. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. A. 3 221 Eur žalos, kuri susideda iš 1821 Eur išlaidų administratoriaus atlyginimui ir 1400 Eur kitų išlaidų, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindžia Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalimi, pagal kurią bankroto administratorius turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti priteisti administravimo išlaidas iš įmonės vadovo dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
Ieškovas ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamojo procesinio dokumento.
Atsakovei J. A. procesiniai dokumentai (ieškinio su priedais kopijos ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (procesiniai dokumentai atsakovei buvo siųsti teismui žinomais atsakovės faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, taip pat nustatytu darbovietės adresu, tačiau grįžo neįteikti, todėl procesiniai dokumentai pakartotinai buvo išsiųsti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Inturkės g. 34, Molėtų m., ir laikomi įteiktais po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) ir laikomi įteiktais tinkamai. Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Juridinių asmenų registre įregistruota 2013-09-13 (b. l. 39-40). (duomenys neskelbtini) direktore nuo 2013-09-24 iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo atsakovė J. A.. Kauno apygardos teismo 2019-10-15 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2019-10-28, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2051-324/2019, BUAB „Apetitas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Penktas šansas“, bendrovės valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus (b. l. 9-11). Kauno apygardos teismo 2019-10-15 nutartyje nustatyta, kad UAB „Apetitas“ ilgiau kaip 24 mėnesius neteikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2015 metus, tuomet UAB „Apetitas“ deklaravo turinti turto už 21 384 Eur, iš kurio – 3584 Eur vertės ilgalaikio turto, 17 800 Eur trumpalaikio turto. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 21 146 Eur. Teismas minėtoje 2019-10-15 nutartyje konstatavo, kad UAB „Apetitas“ finansiniai rodikliai pagal 2015 m. finansinę atskaitomybę jau tuomet atitiko ĮBĮ nustatytą nemokumo būklę. UAB „Apetitas“ neturi nekilnojamojo turto, jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019-10-14 sudarė 1179,51 Eur, VSDFV 2019-10-11 duomenimis, bendrovė VSDF biudžetui skolinga 1257,67 Eur (civilinė byla Nr. eB2-2051-324/2019). Kauno apygardos teismo 2019-12-23 nutartimi nuspręsta BUAB „Apetitas“ taikyti supaprastintą bankroto procesą (b. l. 20-21). 2020-02-03 Kauno apygardos teismo nutartimi visam bankroto procesui patvirtinta 3 221 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš kurių – 1821 Eur administratoriaus atlyginimas ir 1400 Eur kitos administravimo išlaidos; BUAB „Apetitas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 23-25).
Ieškovas bankroto administratorius MB „Penktas šansas“ prašo priteisti iš atsakovės 3221 Eur žalos, kurią sudaro administravimo išlaidos, nes ši žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, atsakovės vadovavimo UAB „Apetitas“ laikotarpiu jai, kaip vadovei, nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jos vadovautai bendrovei.
Įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės taikymui būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.
Pagal ĮBĮ (redakciją, galiojusią bankroto bylos atsakovės vadovautai įmonei iškėlimo metu) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti.
Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 ir kt.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad paskutiniai UAB „Apetitas“ finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2015 metus, tuomet UAB „Apetitas“ deklaravo turinti turto už 21 384 Eur, iš kurio – 3584 Eur vertės ilgalaikio turto, 17 800 Eur trumpalaikio turto; per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 21 146 Eur. Kauno apygardos teismas 2019-10-15 nutartyje konstatavo, kad UAB „Apetitas“ finansiniai rodikliai pagal 2015 m. finansinę atskaitomybę jau tuomet atitiko ĮBĮ nustatytą nemokumo būklę. UAB „Apetitas“ neturi nekilnojamojo turto, jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 2019-10-14 sudarė 1179,51 Eur, VSDFV 2019-10-11 duomenimis, bendrovė VSDF biudžetui skolinga 1257,67 Eur
Byloje nustatyta, kad UAB „Apetitas“ nuo 2016 m. neteikė valstybės įmonei Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį. Nustatyta, kad šių pareigų nevykdė atsakovė J. A., kuri UAB „Apetitas“ vadove buvo nuo 2013-09-24.
ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.
Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti būtina nustatyti įstatyme reikalaujamą kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma viršytų pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vien ta aplinkybė, jog įmonė, nors ir nuostolingą, tačiau ūkinę komercinę veiklą vykdė, negali pašalinti vadovo atsakomybės už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018 ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, esant įmonės nemokumo faktui, įmonės vadovas privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014.). Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Šis sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyvią galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartą, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).
Byloje nustatyta, kad 2020-02-03 Kauno apygardos teismo nutartimi visam UAB „Apetitas“ bankroto procesui patvirtinta 3 221 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš kurių – 1821 Eur administratoriaus atlyginimas ir 1400 Eur kitos administravimo išlaidos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo dėl to, kad šis įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 10 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad įmonės vadovas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad atsakovei jos vadovavimo UAB „Apetitas“ laikotarpiu jau 2015-04-15 kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes įmonė buvo nemoki. Esant tokiems bylos duomenims, teismas vertina, kad atsakovės J. A. vadovavimo UAB „Apetitas“ laikotarpiu jai kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Duomenų, galinčių paneigti įmonės nemokumą teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytu laikotarpiu, nepateikta. Vadovaujantis išdėstytu, esant nustatytoms visoms atsakovės civilinės atsakomybės sąlygoms jos vadovavimo įmonei laikotarpiu laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ieškinys laikytinas pagrįstu ir ieškovui iš atsakovės priteistina 3221 Eur administravimo išlaidų, kurias pagrindžia ieškovo į bylą pateikti dokumentai (b. l. 46-59) (ĮBĮ 10 str. 11 d., CK 6.246 str.– 6.249 str.).
Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui taip pat iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-04-06, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 97 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Pažymėtina, kad ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 50 Eur žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš atsakovės nepriteistinos, atsižvelgiant į šio prašymo išsprendimo rezultatą (teismas 2020-04-06 nutartimi šio ieškovo prašymo netenkino).
Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 8,90 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 221 Eur (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt vieną Eur 00 ct) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 221 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. balandžio 6 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 97,00 Eur (devyniasdešimt septynis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui bankroto administratoriui MB „Penktas šansas“, j. a. k. 304099424.
Priteisti iš atsakovės J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,90 Eur (aštuonis Eur 90 ct) pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.
Atsakovė, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.