Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iškeltą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

G. G., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, vidurinio išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini) viršininke, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. ir 155 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusysis E. J. K. parodė, jog jo vadovaujama įstaiga yra specializuoti senelių globos namai. Visi pacientai neįgalūs, su ryškia demencija. Finansavimas yra tų asmenų globėjų reikalas, o jeigu jais nesirūpina artimieji ar globėjai, tuomet rūpinasi jie. Prieš priimant G. giminaitę kaltinamoji surinko visus reikalingus dokumentus ir atvyko. Pasakė, kad mokės ji. Buvo sudaryta neterminuota sutartis, kurią galima nutraukti bet kada. G. prisistatė kaip S. pusseserė. S. nustatyti specialieji slaugos poreikiai ir ji juos gavo. G. lankydavo du-tris kartus per savaitę. Po metų pasirodė S. vyras, kuris nurodė, jog buvo gydomas sanatorijoje ir dabar pageidauja rūpintis žmona pats. Buvo perrašyta sutartis. Toliau rūpinosi vyras, G.lankėsi rečiau. 2013m. sausio 3d. mirė S.. Kadangi tu metu G. buvo iškelta byla dėl S.pinigų pasisavinimo, Stankevičiaus brolis A. S. pateikė įgaliojimą ir notariškai patvirtintą raštą, prašydamas įstaigą būti globėju, nes nepasitiki G.. Todėl kai sausio 24d. atvyko G., jai buvo paaiškinta, kad kol nebus paskirtas globėjas, ji privalo lankytis pagal administracijos nustatytą laiką. G. jį išvadino vagimi, „apgaviku, melagiu, sukčiumi, žuliku,“ norinčiu pasisavinti S. turtą. Jis susinervino, o G. jį iškeikusi išėjo. Tuo metu jo kabinete buvo pavaduotoja ir finansininkė. „Sesučių postas irgi girdėjo“. Po to jis gavo šaukimą į Dainavos PK, kuriame tiriamas G. skundas, neva jis G., atvykusią aplankyti S., išmetė už pakarpos. Po to pateikiami kaltinimai, kad jis pririšo paukštį prie jos durų. Dar pateikė pasiaiškinimui krematoriumo nuotrauką. Pripažino, jog tokių lankstinukų gali būti jo vadovaujamoje įstaigoje, nes yra pasirašę sutartį su Kėdainių krematoriumu, turi sutartį ir su viena laidojimo firma. Lankstinukų galėjo būti, nes kai būna konferencijose, pasiima. Teigia, jog žino, kad G. dirba (duomenys neskelbtini) poliklinikoje, bet net nežino, kur jos kabinetas. Kaltinimus jam G. G. kartoja teisme. Juos girdėjo sveikatos skyriaus atstovė, kiti asmenys. Kaltinimai galėjo sudaryti blogą nuomonę apie juos. Dėl šių aplinkybių sutriko jo sveikata. Nurodė, jog šie G. G. veiksmai neigiamai atsiliepia jo vadovaujamos įmonės VšĮ (duomenys neskelbtini) veiklai, neigiamai charakterizuoja jį kaip įmonės vadovą visų darbuotojų ir ligonių atžvilgiu. Prašo priteisti 5000Lt neturtinės žalos atlyginimui bei išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Kaltinamoji G. G. paaiškino, jog S. S. – jos pusseserė, kuri ja rūpinosi kaip mama, todėl ji vėliau taip pat rūpinosi S.. Iš pradžių „Amžiaus žiede“ viskas buvo gerai. Kai mirė S. , sausio 23d. ji nuvyko pas K., ji pasakė, kad rašys teismui pareiškimą dėl globos. K. pasakė, kad ir kita giminė duos pareiškimą. Pasiūlė jai sumokėti 1800 litų, nes tai jai būtų „gerai prie bylos“. Ji pinigų neturėjo ir pasakė atvešianti rytojaus dieną. Atvykus sausio 24d. ryte kambaryje buvo K., M. ir finansininkė. K. ją nusivedė į kitą kambariuką, buvusiai slaugutei liepė išeiti. Tada ji pasakė K., kad nemokės, todėl buvo „ištempta“ iš kabineto. Kai ją ištempė, matė žmona M. ir finansininkė. Teigia, jog dėl paukščio K. nekaltino, tik pasakė policijai, ką įtaria. Sekančią dieną gavo laišką, rašytą G.. Laiškas – iš K.. Ji įtaria, kad tai K. darbas, bet kol kas vyksta tyrimas, atsakymo neturi. Teigia, jog apšmeižti K. neketino, o tik įtaria, kad taip buvo. Jaučiasi pati įžeista dėl išmetimo per duris.

Liudytoja M. L. parodė, jog ji sausio 24d. buvo kabinete su direktoriumi ir finansininke. Atvykusi G. norėjo pažymos, kad lanko S.. Buvo nurodyta parašyti prašymą dėl lankymo, nes globėjas S. buvo miręs. Ji ėmė reikšti nepasitenkinimą, išvadino direktorių „melagiu, apgaviku, kad nori pasisavinti pinigus“. G. buvo įsiaudrinusi. Teigė: „Neatsimenu ar buvo koks kontaktas atsisveikinant“. Tvirtino, jog direktorius nebuvo išėjęs. Pripažino, kad su K. ją sieja draugiški santykiai, bet su juo negyvena.

Liudytoja V. P. parodė, jog ji buvo kabinete sausio 24d., kai G. atėjo. Ji matė ją pirmą kartą. Nepamena, kad direktorius būtų su ja išėjęs. G.buvo įpykusi, įžeidinėjo, vadino „vagimis, aferistais“. Tie žodžiai buvo skirti tiek vadovui, tiek įmonei. Iš kabineto ją išlydėjo direktorius. Kontakto nebuvo.

Liudytojas B.-A. S. parodė, jog „pradžia buvo tokia“, kad buvo kaltinamas ir jis, kad prikabino varną. Jis to nedarė ir netiki, kad K. būtų daręs. Jo brolienė buvo palikta „(duomenys neskelbtini) ir jis atsisakė jos globos, palikdamas šiai įmonei, nes ten viskas švaru. Brolis jam parašė testamentą ir prašė „žiūrėti S.“, bet jis to atsisakė.

Liudytoja J. A. parodė, jog ji yra giminaitė, kuri lankė S. „(duomenys neskelbtini) Po S. mirties santykiai su šia įmone pablogėjo, nes ši įmonė „užsimanė globos“. Ji kartu su Gudoniu ir G. važiavo į „Amžiaus žiedą“ ir G. pasakė, kad pasakys direktoriui, jog pinigų nemokės, nes iš vakaro kalbėjo apie tai su direktoriumi, bet pasitarus su vyru nutarė nemokėti. Belaukiant atsidarė pastato durys ir K. „labai negražiai paėmęs ją už krūtų, už palto išstūmė G. pro duris“. Ji buvo šoke, norėjo rašyti pareiškimą. Bet ji atkalbėjo. Tada išvažiavo namo, net giminaitės lankyti nenuėjo. Po to G. skambino susinervinusi, kad pakabinta varna. Kvietė policiją. Po to gavo laišką apie krematoriumo paslaugas. Ji pasakė tyrėjai, su kuo konfliktuoja. Dabar ji paskirta globėja. Ji iš (duomenys neskelbtini) jokių žinučių negavo. Nepamena, kad G. būtų sakiusi, kad tai padarė „(duomenys neskelbtini) vadovas.

Liudytojas V. G. parodė, jog pas direktorių buvo „dieną prieš išmetimą“. Direktorius pasakė, jog būtų gražu, jei sumokėtų 1800 litų – „bus didelis pliusas dėl globos“. Žmona žadėjo sekančią dieną atvežti. 1800 litų yra mėnesio įmoka. Po to jie pasitarė, kad nemokės. Sekančią dieną nuvyko į (duomenys neskelbtini) kartu su žmona ir pussesere. Jie pasiliko lauke, o žmona įėjo. Po 2-3 minučių žmona „iššveičiama“ pro duris. Ji buvo laikoma už palto. Jis puolė, galvojo pasiaiškinti, bet „prieš nosį“ uždarė duris. Žmona sakė, kad K. vedėsi į kitą kambariuką, kad kiti nematytų, kad duodami pinigai. „Jei vedasi, tai nebuvo oficialu“. Dėl varnos parodė, jog tą dieną jis atėjo pas žmoną į kabinetą. Buvo neilgai. Kai išėjo, ant durų buvo pakabinta varna su maišiuku. Kvietė policiją. Taip pat buvo gautas ir krematoriumo lankstinukas. Žmona nieko nenurodė, kas taip padarė. Tyrėjo darbas nustatyti, kas taip padarė, bet „policijos niekas nepadaryta“.

Liudytojas A. M. parodė, jog jis buvo iškviestas į (duomenys neskelbtini) polikliniką , nes kažkas buvo pakabinęs negyvą varną. Pareiškėja buvo užklausta, ką ji įtaria. Nustatant kaltininką, užduodami tokie klausimai.

Paaiškinimuose Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta: „VšĮ (duomenys neskelbtini) – E. J.-K. yra nesąžiningas“, teigiama sekančiai: „ (...) draudimu lankyti giminaitę E. J.-K. nesąžiningi veiksmai neapsiribojo – šiuo metu viskas yra peraugę į grasinimus ir gąsdinimą. 2013-04-10 G. G. rado negyvą varną, pakabintą ant darbo kabineto durų rankenos (...) Sekančią dieną (...) buvo gautas laiškas, pasirašytas (duomenys neskelbtini), kuriame siūloma paaukoti pinigų (duomenys neskelbtini) krematoriumui, priešingu atveju bus rezervuota vieta pačiame krematoriume (...) Nustatyta, kad laiškas išsiųstas iš Kauno 31-ojo pašto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat teigiama, jog „nors G. G. nematė, kas konkrečiai pakabino negyvą varną, o (...) laiškas nėra pasirašytas E. J.-K, tačiau tikėtina, kad šie veiksmai atlikti būtent šio asmens iniciatyva.“ Teigiama, jog siekis globoti S. S. daromas „ne iš globėjiškų paskatų, o dėl S. S. priklausančio turto“.

2013-04-11 protokole-pareiškime G. G. pareiškė, jog atvykusi į darbą raštinėje gavo jai adresuotą laišką. Apžiūrėjusi voką, pamatė, kad jis tariamai nuo „(duomenys neskelbtini)“, bet išsiųstas 2013-04-10 iš Kauno. Ji nurodė: „Aš įtariu, kad šį laišką man atsiųsti galėjo VšĮ (duomenys neskelbtini)“ direktorius E. J. K., ar jo nurodymu kiti asmenys, nes jie tokiu būdu mane bando išgąsdinti (...) Taip pat 2013-04-11 apie 8 val. pastebėjau, kad buvo nuleista mano vyro automobilio (...) rato padanga. Todėl įtariu, kad tai taip pat minėto piliečio veika. Prašau nustatyti kaltininką ir jį nubausti įstatymu nustatyta tvarka“.

Iš Kauno AVPK Kauno miesto Dainavos PK Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio PN 2013-05-31 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog, susipažinus su pateikta E. J. K. medžiaga nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. – dėl melagingo skundo, pareiškimo, pranešimo, parodymų, išvadų ir vertinimo, nesant tam pagrindo. Nutarimas nebuvo skundžiamas.

Be to, iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti (b.l. 79-84, 91-97), jog VšĮ (duomenys neskelbtini) , vadovaujama nukentėjusiojo E. J. K., nevykdė teismo nutarties, kuria buvo paskirta S. S. globėja ir turto administratore J. A., teko S. S. išgabenti iš šios įstaigos prievarta, dalyvaujant antstoliui.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1d. atsako tas, kas viešai žodžiu ar raštu užgauliai pažemino kitą žmogų. Teismų praktikoje teisėtas nuomonės, tame tarpe ir neigiamos, reiškimas apie kitą asmenį nesiejamas su tam tikromis objektyviomis aplinkybėmis ar faktais, kurių tikrumą galima patikrinti taikant tiesos ir netiesos kriterijus, todėl nuomonė negali įžeisti kito žmogaus (LAT 2001-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-747/2001). Be to, teismų praktikoje pažymima, kad atitinkama forma išreikšti asmens vertinimai gali asmeniškai nukentėjusįjį įžeisti, tačiau tai dar nereiškia, kad toks įžeidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str.

Be to, pažymėtina, jog apie nukentėjusiojo įžeidimą jo darbo kabinete liudijo asmenys, kurie yra su juo tarnybiniame pavaldume. Kitų liudytojų nėra. O kaltinamoji teigia buvus pakankamam pagrindui jį pavadinti įžeidžiančiais žodžiais dėl paties nukentėjusiojo veiksmų.

Dėl įžeidimų pareiškimuose teismui ir teismo posėdžio metu atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos CK 2.24 str. 9d. nurodyta, jog garbės ir orumo gynimo nuostatos netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas ar teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako. Šios nuostatos tikslas yra nustatyti visišką imunitetą civilinei atsakomybei nuo garbės ir orumo klausimų teisminio nagrinėjimo asmenims, teikusiems duomenis teismo procese (2005-03-07 LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-149/2005).

Todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1d. G. G. išteisintina.

Pagal BK 154 str. numatyto nusikaltimo dispoziciją, šmeižimas reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Kaip nurodyta LAT 2007-06-29 nutartyje (baudž. byloje Nr.2K-408/2007), tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai tikrovės neatitinkančios, žeminančios asmens garbę ir orumą žinios. Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2009-04-21 baudžiamojoje byloje Nr.2A-1/2009), svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais.

Subjektyvusis šmeižimo požymis pasireiškia tuo, kad paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį. Tuo tarpu iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog kaltinamoji G. G. net ir šiuo metu nėra tikra, kas jos atžvilgiu elgėsi neteisėtai, jai grasino. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ji tik pateikė savo nuomonę, prašydama surasti kaltus asmenis.

Be to, bylos nagrinėjimo metu surinkti duomenys leidžia teigti, jog iki šiol dėl G. G. atžvilgiu padarytų neteisėtų veikų tyrimas nėra baigtas, kalti asmenys nenustatyti, todėl paneigti G. G. nuomonės nepagrįstumą nėra galimybės.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis E. J. K. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš kaltinamosios G. G. 5000Lt neturtinės žalos atlyginimui ir išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms atlyginti -1200 Lt. Pateikė kvitą, patvirtinantį sumokėtus pinigus už teisines paslaugas.

BPK 115 str. 3d. nurodyta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Todėl E. K. civilinis ieškinys atmestinas.

BPK 105 str. 6d. nurodyta, jog kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusysis kreipėsi į teismą, vadovaudamasis Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK viešosios policijos skyriaus Saulėtekio PN nutarimu, kuriame buvo nurodyta: „A. G. G. (...) veikos dėl E. J. K. šmeižimo ir įžeidimo kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. (šmeižimas) 1d., 2d. ir 155 str. (įžeidimas) 1d.“ ir jam buvo nurodyta, jog dėl šių veikų bylos nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, t.y. jis buvo inicijuotas paduoti pareiškimą ikiteisminio tyrimo institucijos, o kaltinamoji, net ir iškėlus bylą privataus kaltinimo tvarka, savo nuomone ir abejonėmis viešai dalijosi televizijos laidoje (tai patvirtina pateiktas laidos vaizdo įrašas), todėl sprendžiama, jog esant šioms aplinkybėms, prašymas dėl išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. G.pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1d. ir 155 str. 1d. išteisinti (BPK 3 str. 1d. 1p.)

Kardomoji priemonė G. G. nebuvo paskirta.

Civilinius E. J. K. ir G. G. ieškinius atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.