Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo Kauno miesto apylinkes teismo 2006 m. liepos 3 d. nuosprendi bei Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarti panaikinti ir baudžiamaja byla nutraukti.

Kasatorius teigia, kad teismu sprendimai neteiseti ir nepagristi, baudžiamasis istatymas pritaikytas netinkamai, nagrinejant byla padaryta esminiu baudžiamojo proceso istatymo pažeidimu ir tai sukliude priimti teisingus sprendimus.

Šalies argumentai

Kasatorius teigia, kad pirmosios bei apeliacines instancijos teismai byla išnagrinejo nesilaikydami rungimosi principo, pažeide jo teises i gynyba ir i teisinga bylos išnagrinejima. Teismai jo kalte grinde tuo, kad straipsnyje išdestyta nuomone apie neva Didžiosios Britanijos Sandhursto Karališkosios karo akademijos Kriziu valdymo centro analitiku rengta studija bei jos rengimo aplinkybes yra ne nuomone, bet informacija, kurios atitikties tikrovei nepatvirtina byloje esanti medžiaga, taciau jo prašyma išreikalauti šia studija, taip pat AB (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašyta sutarti, kuria remiantis buvo teikiamas užsakymas tokiai studijai parengti, AB (duomenys neskelbtini) užsakyma tokia studija parengti, parengtos studijos ir su jos rengimu susijusiu darbu perdavimo–priemimo akta, apmoketi už parengta studija išrašyta saskaita–faktura bei AB (duomenys neskelbtini) vykdytu apmokejimu už parengta studija kopijas, atmete. Kasatorius teigia, kad jo prašymai buvo susije su esmine reikšme turinciu aplinkybiu nustatymu, todel teismai privalejo juos tenkinti ir padeti jam, kaip silpnesniam proceso dalyviui, turinciam žymiai mažiau galimybiu nei valstybinis kaltintojas, surinkti ir pateikti teismui irodymus. Teismo prašytu išreikalauti dokumentu nei jis pats, nei jo gynejas neturejo galimybiu gauti. Apeliacines instancijos teismas atsisake apklausti kaip liudytojus V. A., kuris galejo informuoti apie AB (duomenys neskelbtini) buvusiu Nuolatinio valdymo personalo nariu – amerikieciu – oficialius atsakymus i jo pateiktus klausimus apie tuo metu AB (duomenys neskelbtini) vykusius procesus, bei žurnalista A. D., kuris pats turejo galimybe susipažinti su neva Didžiosios Britanijos Sandhursto Karališkosios karo akademijos analitiku parengta studija. Šie asmenys turejo objektyviu duomenu apie nurodytos studijos rengimo aplinkybes. Be to, apeliacines instancijos teismas nepagristai atmete jo prašyma iškviesti ir apklausti kaip liudytoja V. P., kuris galejo paaiškinti, kad toks teiginys, koks jis buvo išspausdintas laikraštyje (duomenys neskelbtini), atitinka tikrove. Kasatoriaus nuomone, teismai, formaliai apsvarste pateiktus prašymus ir nepagristai juos atmete, iš esmes suvarže jo, kaip kaltinamojo, teises teikti teismui ji teisinancius irodymus ir gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Šalies argumentai

Kasatorius teigia, kad gauta informacija, dokumentus bei viešas publikacijas ir pasisakymus, susijusius su studijos rengimu, jis suvoke kaip patikimus ir teisingus, butent šiu objektyviu duomenu pagrindu susiformavo jo nuomone apie šios studijos rengimo aplinkybes, kuria jis viešai pareiške, todel jo veiksmuose nebuvo tycios paskleisti tikroves neatitinkancia informacija apie A. S.

Kasatorius teigia, kad nei pirmosios, nei apeliacines instancijos teismai netyre ir neanalizavo, ar jam pateikti duomenys bei dokumentai sudare pakankama pagrinda tokiai jo nuomonei apie studijos rengimo aplinkybes susiformuoti. Iš nuosprendžio ir nutarties turinio matyti, kad teismai, susikoncentrave tik i objektyviuosius šmeižimo požymius, visiškai netyre jam inkriminuojamos veikos subjektyviuju požymiu ir savo sprendimuose iš esmes nenurode jokiu motyvu, pagrindžianciu padarytas išvadas del tiesiogines tycios paskleidžiant tikroves neatitinkancia informacija. Tai, kad byla nagrineje teismai iš esmes net netyre jo kaltes klausimo, kasatoriaus nuomone, patvirtina ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esantis teiginys, jog jis neva nenurode tiesioginio informacijos šaltinio. Kasatorius teigia, kad jis ne karta nurode, jog pirminis informacijos šaltinis buvo G. K., kuris supažindino ji su minetos studijos dalimi. Gautos informacijos patikimuma jis nuodugniai tikrino bendraudamas su kitais AB (duomenys neskelbtini) privatizavimo bei tuo metu vykusiuose politiniuose procesuose tiesiogiai dalyvavusiais asmenimis bei studijuodamas ivairius dokumentus apie AB (duomenys neskelbtini) privatizavimo procesa. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareikšdamas savo nuomone jis buvo isitikines turimu duomenu teisingumu ir patikimumu, šis isitikinimas turejo objektyvu pagrinda, nei pirmosios, nei apeliacines instancijos teisme jo tycia paskleisti tikroves neatitinkancia informacija neirodyta, todel, kasatoriaus nuomone, nesant jo veikoje nusikaltimo sudeties, jam baudžiamasis istatymas – BK 154 straipsnio 2 dalis – pritaikytas netinkamai.

Be to, kasatorius teigia, kad teismai pripažino ji kaltu byloje nesant jo parengto straipsnio projekto originalo, t. y. nesant objektyvios galimybes ištirti, kiek leidejo atspausdintas tekstas atitinka jo redakcijai pateikta straipsnio projekto originala. Teksto autoriaus minciu prasme gali buti iškreipta net ir atliekant teksto stiliaus korektura. Liudytojai – redakcijos darbuotojai – patvirtino, kad teksto stilius buvo redaguojamas, kad tekstai budavo iš anksto pateikiami specialistams peržiureti, o redaktorius V. N. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog savo tekstus jis (kasatorius) pateikdavo ne kaip profesionalus žurnalistas, o kaip pilietis, Šiauliu apskrities žemdirbiu diskusiju klubo (duomenys neskelbtini) vadovas. Kasatorius mano, kad jis nuteistas nesant jokio objektyvaus irodymo, kad butent jis yra tu minciu, kurios yra išdestytos publikacijoje, autorius. Byla nagrineje teismai ir patys iškraipe laikraštyje išspausdinto teksto prasme. Teismai pripažino ji kaltu del to, kad jis straipsnyje nurode tikroves neatitinkancia informacija, jog neva A. S. prisidejo prie grupes šalies politiku, teisesaugininku ir kriminalinio pasaulio atstovu, rengusiu ir Lietuvai pardavusiu suklastota studija apie korupcija, vagystes ir organizuota nusikalstamuma (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu straipsnyje tekstas buvo išdestytas iš esmes kitaip: „... studija apie korupcija, vagystes ir organizuota nusikalstamuma (duomenys neskelbtini) parenge Didžiosios Britanijos Sandhursto Karališkosios karo akademijos Kriziu valdymo centro analitikai buvo ne kas kitas, kaip grupe musu šalies politiku, teisesaugininku ir kriminalinio pasaulio atstovu, tokiu kaip A. S. ...“, todel kasatorius mano, kad jis buvo atiduotas teismui ir nuteistas pagal kaltinima, kuris neatitinka netgi faktiniu aplinkybiu.

Kasatorius pažymi, kad apeliacines instancijos teismas nutartyje analizavo A. S. nekaltumo prezumpcijos klausima, remdamasis šiuo principu grinde savo išvadas del nurodytos publikacijos neatitikimo tikrovei, taciau šio principo, kuriuo remiantis visos abejones del teisiamojo kaltumo, jeigu ju negalima pašalinti, turi buti traktuojamos teisiamojo naudai, be jokio pagrindo netaike jam.