Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamiesiems D. F., R. S. bei I. D., nukentėjusiajai Z. T., jos atstovui advokatui Juozui Gabraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d. 90 MGL (11 700 litų) bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. , 66 str., į bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2009-10-06 iki 2009-10-08, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai, ir galutinė bausmė paskirta 86 MGL (11 180 litų) bauda; 2) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 4 MGL (520 litų) bauda; 3) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. 2 MGL (260 litų) dydžio bauda; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į bausmę įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2011-12-12 iki 2011-12-13, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai ir laikyta, kad bausmė yra atlikta; 4) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 1 (vienerių) metų laisvės atribojimo bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygtintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 5) (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu (įsiteisėjęs) pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., 302 str. 1 d., 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, t. y. 3 mėnesiais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 7 p., 8 p., 4 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), augina (duomenys neskelbtini) vaiką, gyvena (duomenys neskelbtini), teista (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžiu (įsiteisėjęs) pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (9 epizodai) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi, t. y. 11 mėnesių ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 7 p., 8 p., 4 d., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2010-02-20 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 5 MGL (650 litų) dydžio bauda; Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010-08-16 nutartimi paskirta 5 MGL bauda pakeista į 2 paras arešto; paleistas 2010-10-20 iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę, teistumas išnykęs;

kaltinami padarę nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji D. F., R. S. ir I. D., veikdami organizuotoje grupėje su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmes Marijampolės ir Pravieniškių pataisos namuose, kurių vienas 2013 m. lapkričio 27 d., 14 val. 15 min. iš Marijampolės pataisos namų mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į Z. T., gyvenančios (duomenys neskelbtini) fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė, kad Z. T. anūkas (duomenys neskelbtini) važiuodamas automobiliu partrenkė ir sužalojo mergaitę, todėl norint, kad anūkas išvengtų atsakomybės paprašė 10 000 litų; stengdamasis kuo ilgiau tęsti pokalbį, kad Z. T. negalėtų su niekuo susisiekti, tuo pačiu metu apie 14 val. 45 min., D. F., vykdydamas mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Pravieniškių pataisos namų paskambinusio nenustatyto asmens duodamus nurodymus, kartu su I. D. ir R. S., automobiliu Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini), atvyko į Z. T. sodybą paimti pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes apie daromą nusikalstamą veiką sužinojęs nukentėjusiosios sūnus R. T. sugrįžo į namus ir sutrukdė pinigų perdavimą.

Kaltinamieji D. F., R. S. bei I. D. visiškai prisipažįsta padarę jiems inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. Be to, kaltinamųjų kaltė įrodyta nukentėjusiosios Z. T. parodymais, liudytojo R. T. parodymais, protokolu-pareiškimu, daiktų pateikimo protokolu, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolais, telefoninių pokalbių išklotinėmis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis D. F. parodė, kad paskambino nepažįstamas asmuo ir pasakė, jog reikės nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) paimti pinigus iš tokios močiutės, nurodė kelintą valandą. Buvo pasakyta, kad apgaulės būdu bandys išvilioti pinigus. Nepažįsta asmens, kuris jam skambino. Važiavo todėl, kad jam pasakė, jog skambina „nuo draugų“. Klausė kas skambina, bet asmuo nesisakė. Vėliau paskambinus nurodė, kur reikia nuvažiuoti. Apibūdino namą. Iki nukentėjusiosios važiavo apie pusę valandos. Važiavo kartu su R. S. ir I. D.. Važiuojant nesitarė kuris iš jų ką darys. Nepažįstamas asmuo bendravo su juo ir liepė nuvažiavus paskambinti, o tai padarius, telefoną liepė perduoti R. S., kuri su I. D. nuėjo paimti pinigų. Reikėjo, kad moteris nueitų paimti pinigų. Jų laukti buvo sustojęs palei miškelį. Šiems nuėjus prie nukentėjusiosios namo, privažiavo (duomenys neskelbtini) mašina ir paklausė ką jis čia veikia. Atsakė, kad laukia draugės ir automobilis nuskubėjo link namų. Paskui pamatė, kad R. S. su I. D. parbėga. Jie įlipo į mašiną ir pasakė, kad reikia bėgti. Bandė važiuoti tolyn, bet kelias buvo nepravažiuojamas. Apsisuko, bet (duomenys neskelbtini) jau buvo užblokavęs kelią. Prasuko pro šio automobilį ir bėgo link (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jų automobilį sustabdė policija ir sulaikė. Turėjo paimti pinigus ir grįžti į (duomenys neskelbtini). Už atliktą darbą būtų užpylę kuro, o kaip būtų atsiskaitę su kitais – nežino. Atlygio nežadėjo. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažįsta, yra pasiruošęs jį atlyginti. Su nukentėjusiąja susitikęs nebuvo ir jos neatsiprašė, todėl atsiprašo dabar.

Kaltinamoji R. S. parodė, kad D. F. viską papasakojo teisingai. Papildomai parodė, kad suprato, jog eina daryti nusikalstamą veiką, kad eina paimti išviliotų pinigų. Iš pradžių jai nežadėjo atlygio už pinigų paėmimą. Mano, kad apie tai būtų pasakę po visko. Nežino kur būtų turėję paimtus pinigus padėti. Kažkaip būtų reikėję juos perduoti tiems, kurie skambino iš Marijampolės. Žino, kad asmenys buvo iš Marijampolės, bet nepažįsta kas jie tokie. Tiksliai nežino kodėl būtent jai reikėjo eiti paimti pinigus, ką turėjo nuėjus pasakyti nukentėjusiajai. Jai pasakė, kad turi eiti moteris, todėl ir ėjo kartu su I. D., kuris visą laiką kalbėjo telefonu. Iki namo buvo likę gal 50 metrų ir tada I. D. pasakė, kad reikia eiti atgal į mašiną, todėl grįžo.

Kaltinamasis I. D. parodė, kad D. F. ir R. S. parodė teisingai. Papildomai paklaustas nurodė, kad su asmeniu iš Marijampolės bendravo vieną kartą telefonu. To asmens nepažįsta. Kalbėti su juo davė D. F. kai atvažiavo į vietą. Jam buvo pasakyta, kad reikės nueiti paimti pinigus. Tai buvo sukčiavimo būdu išvilioti pinigai. Taip pat pasakė, kad turi kartu eiti R. S.. Beeinant paskambino tas pats asmuo ir pasakė, kad grįžtų į mašiną ir važiuotų namo. Paskui juos pagavo policija. Nežino kokią pinigų sumą turėjo paimti, nes konkreti suma nebuvo įvardinta. Nežino ir to, koks atlygis būtų buvęs už tai, nes niekas nesakė ką už tai gaus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. T. parodė, kad lapkričio 27 d. apie 14 val. 15 val. išgirdo skambutį telefone. Atsiliepus juo kažkas verkšleno, neištarė žodžio. Sutriko. Pirmiausiai jos paklausė apie tai ar gali padėti. Iš „strioko“ paklausė „ar čia (duomenys neskelbtini)?“. Atsakė, kad (duomenys neskelbtini), kad atsitiko didelė nelaimė, kad padarė avariją ir partrenkė mergaitę, kuriai stipriai sužeidė nugarą, sutrenkė smegenis, lūžo koja. Labai išsigando dėl tos mergaitės. Asmuo pasakė, kad jam tai nieko neatsitiko, kad išsimušė du dantis, susitrenkė galvą ir dabar yra ligoninėje, kad negali ilgai kalbėti, todėl perduoda telefoną tyrėjui. Paklausė skambinusiojo apie tai, kur yra mergaitė. Jai atsakė, kad ši nuvežta į ligoninę, kad reikia pinigų jos gydymui, kad gali reikėti 12 000-15 000 Lt gydymui. Nesusigaudė, bet paklausė, „jei mergaitės dar negydo, iš kur žino, kad tiek pinigų gydymui reikės?“. Jai atsakė, kad taip mergaitės mama sakiusi, kad tuos pinigus reikia pristatyti greitai. Atsakė, kad neturi su kuo atvažiuoti ir per 20 min. į (duomenys neskelbtini) neatvažiuos. Tada jai pasakė, kad mergaitės mamos brolis pats atvažiuos su dar kažkuo. „Tyrėjas“ vis kalbėjo su ja ir liepė nepadėti ragelio. Tyrėjas prisistatė „Jovaišos“ pavarde, bet vardo nepamena. Mergaitės pavardė buvo nurodyta „Ragaliauskaitė“, kurios vardo taip pat neprisimena. Atsakius, kad tokios sumos neturi, skambinusysis paklausė „kiek turi?“. Atsakė, kad 2 000 Lt. Šis patvirtino, kad atvažiuos šių pinigų, taip pat liepė pasiimti tuos pinigus ir susakyti numerius. Iš pradžių ji diktavo kupiūrų numerius, o skambinusysis juos rašė, po to jai liepė šiuos surašyti. Asmuo vis delsė laiką. Su juo kalbėjosi gal kokią pusę valandos. Po to dar liepė parašyti pasiaiškinamą apie tai, kiek pinigų duoda ir, kad kitus atiduos vėliau. Pradėjo galvoti, kad jau čia kažkas ne taip. Po to buvo paklausta „ar dar kas yra namuose?“. Atsakė, kad buvo anūkas, bet jis išvažiavo. Tada jos paklausė „kada šis grįš?“. Atsakė, kad apie 17 val. Vis liepė nepadėti ragelio. Turėjo mobilųjį telefoną, todėl šiaip ne taip prie jo priėjo ir paskambino sūnui, pasakydama, jog greitai grįžtų namo, nes sukčiai atvažiuos pinigus paimti. Per pokalbio laiką jau susigriebė kas čia gali būti. Sūnus greitai parvažiavo, o asmenys jau už tvarto laukė. Kaltinamieji bėgo, bet sūnus jų nepaleido ir vijosi. Palengvėjo kai paskambino anūkui ir sužinojo, kad jokios avarijos nebuvo. Buvo šoke. Po įvykio pablogėjo sveikata. Iki tol gyveno normalų gyvenimą. Šis įvykis ją sukrėtė. Prasidėjo depresija, užpuolė nemiga, atsirado baimė, kad gali kas ateiti ir ką nors padaryti. Atsirado daug neramumo. Teko vartoti vaistus nuo depresijos ir dėl nemigos. Reiškia 3 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Daiktiniai įrodymai – mobilaus ryšio telefonai, skaitmeninė laikmena teismo posėdžio metu neapžiūrėti (Lietuvos Respublikos BPK 289 str. 1 d.).

Iš Lietuvos Respublikos BPK 291 str. nustatyta tvarka paskelbtų liudytojo R. T. parodymų matyti, kad 2013-11-27, apie 14 val. 45 min., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino mama Z. T. ir pasakė, kad greičiau grįžtų į namus, nes jo sūnus (duomenys neskelbtini) padarė autoavariją, sužalojo mergaitę, kurios mama reikalauja 10 000 litų. Jis tada savo mamos paklausė iš kur ji tai žino?. Ši atsakė, kad jai į laidinį telefoną paskambino policijos darbuotojas. Tuomet jis iš karto suprato, kad skambino sukčiai ir išvažiavo į namus. Važiuodamas į namus pamiškėje, kokie 500 metrų atstumo nuo jo mamos sodybos, pamatė stovintį automobilį Opel Vectra. Pačios sodybos iš tos vietos nesimatė. Iš to daro išvadą, kad juo atvykę asmenys nenorėjo, jog automobilis būtų pastebėtas sodyboje esančių asmenų. Tame automobilyje už vairo sėdėjęs asmuo ant galvos buvo užsidėjęs kepurę. Vyriškis buvo plataus veido, tamsaus gymio, kurį atpažintų. Be vairuotojo automobilyje dar buvo apie 1-2 metų amžiaus vaikas, kuris sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės pritvirtintoje vaikiškoje kėdutėje. Paklausus vairuotojo „ką jis čia pametė?“, pastarasis atsakė, kad laukia savo draugės. Tuomet jis nuvažiavo link namų. Prie mamos sodybos pamatė merginą šviesiais plaukais ir smulkaus sudėjimo vaikiną, tačiau prie jų nesustojo ir nuvažiavo tiesiai į mamos namus, kur paėmė iš jos telefono ragelį, bandė kalbėtis, tik su juo niekas nekalbėjo. Vos tik jis spėjo padėti ragelį telefonas suskambo. Telefonu atsiliepus vyriškas balsas paklausė kas jis toks?. Pasisakius, kad (duomenys neskelbtini) tėvas, su juo kalbėjęs asmuo pasisakė, kad yra pareigūnas, kad reikia kompensuoti padarytą žalą norint, jog nenukentėtų jo sūnus. Suprato, kad sukčiaujama. Tada jis nuramino savo mamą, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo link vietos, kur stovėjo automobilis Opel Vectra. Kadangi važiuodamas minėtą automobilį susitiko atvažiuojantį priešais, bandė jį sustabdyti stengdamasis užstoti kelią, tačiau nepavyko ir automobilis nuvažiavo (duomenys neskelbtini) kryptimi. Tada jis apsisukęs šį nusivijo. Važiuodamas dar paskambino bendruoju pagalbos numeriu, kur jį sujungė su policijos pareigūnais. Važiuodamas paskui tą automobilį jis policijos pareigūnus visą laiką informavo kur automobilis važiuoja ir (duomenys neskelbtini) tas automobilis buvo policijos pareigūnų sustabdytas, juo važiavę asmenys sulaikyti (I tomas, b. l. 102-104).

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2013-11-27 iš R. S. buvo paimtas nusikaltimo padarymo metu naudotas mobiliojo ryšio telefonas Samsung GT-E1200M, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Jame buvo įdėta mobiliojo ryšio operatoriaus UAB „ Bitė Lietuva“ SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 24). Apžiūros metu nustatyta, kad 2013-11-27 į šį telefoną pinigus paimti siuntęs asmuo skambino iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 32).

Iš R. S. paimto mobiliojo ryšio telefone Samsung GT-E1200M Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad šis telefono numeris laikotarpiu nuo 2013-11-23 iki nusikaltimo padarymo (2014-11-27) kontaktavo su telefono numeriu (duomenys neskelbtini) daugiau nei penkias dešimtis kartų (I tomas, b. l. 44-55). Tą pačią informaciją patvirtina ir UAB „Bitė Lietuva“ mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės. Taip pat matosi, kad šis numeris buvo naudojamas telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Telefonas nusikaltimo padarymo metu veikė jungdamasis per UAB „Bitė Lietuva“ tinklo bazinę stotį KAI06C (I tomas, b. l. 60-63).

Iš UAB „Bitė Lietuva“ 2014-01-27 pateikto rašto matyti, kad UAB „Bitė Lietuva“ tinklo bazinė stotis KAI06C yra Pravieniškių II kaime, Pravieniškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone (I tomas, b. l. 80).

Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2014-03-12 pateikto rašto matyti, kad 2014-01-07 apie 21 val. 40 min. Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijos Trečiojoje valdyboje, neplaninės kratos metu, 12 būrio koridoriuje buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas SONY ERICSSON, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Telefonas atsiųstas prijungimui prie bylos, tačiau jo apžiūros metu buvo nustatyta, kad šio neįmanoma įjungti, kad jis be SIM kortelės (I tomas, b. l. 87, 91).

Iš nukentėjusios Z. T. TEO fiksuoto ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2013-11-27 policijos pareigūnu prisistatęs asmuo Z. T. skambino iš telefono, kuriame buvo įdėta UAB „OMNITEL“ tinkle naudojama SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 40-43).

Iš UAB „Omnitel“ mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės nustatyta, kad 2013-11-27 iš šio numerio buvo atlikta daug skambučių į įvairius Vilniaus miesto ar rajono ir Šakių rajono fiksuoto ryšio telefonų numerius, tame tarpe ir į Z. T. telefono numerį (duomenys neskelbtini), su kuriuo pirmas pokalbis vyko apie 37 minutes, antras pokalbis 1 minutę 8 sekundes, kad SIM kortelė su šiuo numeriu buvo naudojama trijuose mobiliojo ryšio telefonuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini), nusikaltimo padarymo metu kortelė buvo naudojama telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), į eterį jungėsi per bazinę stotį 650C (t. 1, b.l. 62-63).

Iš UAB „Omnitel“ 2014-01-28 pateikto rašto matyti, kad UAB „Omnitel“ tinklo bazinė stotis 650C yra Gamyklų g. 8, Marijampolės mieste (I tomas, b. l. 65).

Iš Marijampolės pataisos namų 2014-02-19 rašto matyti, kad mobiliojo ryšio telefonai: Nokia 6500s-1, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), telefonas LG, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir telefonas Samsung GTE-1200, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo rasti Marijampolės pataisos namuose. Nusikaltimo padarymo metu naudotas telefonas Samsung GTE-1200, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) buvo rastas 2013-12-10 Marijampolės PN 11-to būrio bendro naudojimo spintelėje. Kam telefonas priklausė nenustatyta (I tomas, b.l. b. l. 67).

Iš 2014-01-20 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš R. T. buvo paimtas Z. T. ranka rašytas raštas, kurį jai padiktavo paskambinęs ir pinigus išvilioti bandęs asmuo (I tomas, b. l. 105, 106, 107).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. atsako asmuo, apgaule savo ar kitų naudai įgijęs svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengęs turtinės prievolės arba ją panaikinęs. BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą sukčiavimą, t. y. didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių įgijimą, didelės vertės turtinės prievolės išvengimą arbą jos panaikinimą, arba sukčiavimą dalyvaujant organizuotoje grupėje. Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą vaidmenį (Lietuvos Respublikos BK 25 str. 3 d.). Vienas iš būtinų ir skiriamųjų organizuotų grupių požymių, apibrėžiančių jas nuo kitų bendrininkavimo formų – tai bendrininkavimas iš anksto susitarus. Jo esmė ta, kad išankstinis susitarimas siejamas ne su vieno, tam tikro nusikaltimo padarymu, o su susitarimu užsiimti nusikalstama veika.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų D. F., R. S. bei I. D. veikos pagrįstai ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. kaip pasikėsinimas sukčiauti dalyvaujant organizuotoje grupėje, kadangi pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog kaltinamųjų veiksmus koordinavo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatyti asmenys net iš dviejų įkalinimo įstaigų – Marijampolės ir Pravieniškių pataisos namų – nukentėjusiajai buvo skambinta iš vienų pataisos namų, o kaltinamiesiems iš kitų pataisos namų. Nors šioje byloje kaltinamieji kaltinami pasikėsinę sukčiauti vieną kartą, tačiau byloje nustatytos objektyvios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji buvo susitarę daryti ne tik šią vieną nusikalstamą veiką – šiuo atveju visi trys kaltinamieji yra įtariami dar vieno tokio paties pobūdžio nusikaltimo padarymu, jau nuo 2013-11-23 nuolat – daugiau nei penkiasdešimt kartų, bendravo su Marijampolės pataisos namuose kalinčiu asmeniu. Taigi, būdami įkalinimo įstaigoje ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyti asmenys duodavo nurodymus kaltinamiesiems, kurie juos iš karto vykdydavo. Nusikalstamos veikos padarymo būdas rodo, kad buvo veikiama pagal iš anksto apgalvotą planą, kurio metu pasiskirstoma užduotimis, turint tikslą įvykdyti ne vieną, bet bent kelis sukčiavimus, ką patvirtina jų tarpusavio bendravimų telefonu skaičius, dar vienas įtarimas tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu. Taigi, asmenų grupės, kuriose atitinkamai D. F., R. S. bei I. D. kėsinosi įvykdyti sukčiavimą, atitinka organizuotai grupei baudžiamojo įstatymo keliamą tikslo pobūdžio reikalavimą, kuris gali susiformuoti ir rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje. Tai, kad kaltinamieji teigia nepažįstantys jiems skambinusio asmens, kad nežino ką būtų gavę už paimtus pinigus, kad vykti jų paimti sutiko tik dėl to, kad paskambinęs asmuo pasakė, jog skambina „nuo draugų“, teismas atmeta kaip visiškai nelogiškus ir laiko kaltinamųjų pasirinkta gynybine versija siekiant palengvinti savo teisinę padėtį, taip pat neįvardinti nusikaltimo organizavusių asmenų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. kaltinamasis D. F. šioje byloje laikinai sulaikytas buvo nuo 2013-11-27 iki 2013-11-29 (I tomas, b. l. 109, 110). Prokuroro 2013-11-29 nutarimu D. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, b. l. 115, 116).

Kaltinamoji R. S. šioje byloje laikinai sulaikyta nebuvo, jai 2014-05-22 prokuroro nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, b. l. 1, 2).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. kaltinamasis I. D. šioje byloje laikinai sulaikytas buvo nuo 2013-11-27 iki 2013-11-29 (II tomas, b. l. 12, 13). Prokuroro 2013-11-29 nutarimu D. F. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, b. l. 18, 19).

Kaltinamųjų D. F., R. S. bei I. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, norint pripažinti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismui reikia nustatyti tiek kaltininko prisipažinimą, tiek nuoširdų gailėjimąsi. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, tačiau tai padaro ne verčiamas objektyvių aplinkybių, o savo noru. Šiuo atveju visi kaltinamieji ikiteisminio tyrimo pradžioje savo kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo neigė, nors vėliau ją ir pripažino, tačiau savo bendrininkų neatskleidė nurodydami, kad skambino kažkoks asmuo „nuo draugų“, o paklausti kodėl paskambinus nepažįstamiems asmenims sutiko daryti nusikalstamą veiką, logiškai paaiškinti savo teiginių negalėjo. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami organizuotoje grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 2 p.).

Dėl bausmės.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamiesiems D. F., I. S. bei I. D. bausmes, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į nusikalstamų veikų pobūdį, – padarytas sunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčiai, tai yra suvokiant kad klaidinama nukentėjusioji ir to pasekoje bus neteisėtai ir neatlygintinai įgyti pinigai, numatė, jog nukentėjusioji dėl to patirs turtinės žalos ir to norėjo; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas siekiant turtinės naudos; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kadangi apie daromą nusikalstamą veiką sužinojęs nukentėjusiosios sūnus R. T. sugrįžo į namus ir sutrukdė pinigų perdavimą; į kaltinamųjų asmenybes, į jų socialinį statusą, – kaltinamasis D. F. teismo teistas penkis kartus, paskutinįjį kartą už sukčiavimus, yra baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kad paskirtas baudas yra sumokėjęs, yra nevedęs, tačiau faktiškai gyvena su sugyventine R. S., augina mažametį sūnų (I tomas, b. l. 122-144); kaltinamoji R. S. teista vieną kartą už sukčiavimą, šis nusikaltimas padarytas beveik tuo pačiu metu, tai yra 2013 m. lapkričio mėnesį, šiuo metu yra įtariama dar vieno analogiško nusikaltimo padarymu, tačiau ir paminėtas nusikaltimas padarytas tuo pačiu metu, šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, yra bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą (II tomas, b. l. 3-11); kaltinamasis I. D. teismo teistas vieną kartą, šiuo metu teistumas yra išnykęs, vieną kartą baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad paskirtąją baudą yra sumokėjęs, nedirba (II tomas, b. l. 25-36); į tai, kad byloje reiškiamas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti; į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Nustatant D. F., I. D. skiriamos bausmės rūšį, taip pat atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų žemas paskatas ir moralines pasekmes, nes buvo pasikėsinta nusikaltimą padaryti prieš senyvo amžiaus moterį, kuri iš pradžių nesuprato ir tinkamai neįvertino tariamo nuo galimo realaus pavojaus jos artimam asmeniui; į tai, kad apgaulės būdu buvo pasikėsinta užvaldyti pakankamai didelę pinigų sumą; į tai, kad kaltinamieji nei iki nusikaltimo padarymo, nei po jo niekur oficialiai nedirbo, pastovaus bei oficialaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, D. F. šiuo atveju nors ir panašiu metu, tačiau padarė ne vieną nusikalstamą veiką, dėl kurių įvykdymo yra nuteistas, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jokio poveikio neturėjo – nusikaltimai tik sunkėja, kaip ir I. D., kuris buvo teistas už turtinio nusikaltimo padarymą, nukentėjusiosios savalaikiai neatsiprašė, kaltinamasis I. D. neatsiprašė net teisiamojo teismo posėdžio metu, todėl manytina, kad tik realus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys kaltinamuosius nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks juos taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Bausmės dydis nustatomas artimesnis sankcijoje numatytam minimaliam laisvės atėmimo bausmės dydžiui. Įstatymo nustatytu būdu D. F. paskirta bausmė bendrintina ją iš dalies sudedant su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-03-07 bei (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė skirtina terminuotas laisvės atėmimas. Paskirtos bausmės kaltinamiesiems nustatytinos atlikti pataisos namuose.

Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamajai R. S. už padarytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, paskirtą bausmę taip pat subendrinant su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Teismas, atsižvelgiant į R. S. vaidmenį darant nusikalstamą veiką – buvo reikalinga eiti kartu kaip moteris, kad nesukeltų įtarimų, nors ir naudojant jos telefoną, tačiau iš bylos matyti, jog nusikaltimo planas daugiau buvo derinamas su D. F., į tai, kad R. S. augina mažametį vaiką, mano, kad šiuo atveju realus laisvės atėmimas prieštarautų teisingumo principui, kad šį kartą bausmės tikslai šios kaltinamosios atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl R. S. atžvilgiu taiko Lietuvos Respublikos BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., 75 str. 2 d. 8 p.).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji Z. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 3 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš visų kaltinamųjų.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiąją Z. T. pasikėsino apgauti išviliojant didelę pinigų sumą. Teismas negali nesutikti, kad Z. T., atsižvelgiant į garbingą amžių, dėl šios nusikalstamos veikos patyrė išgąstį, emocinę įtampą, nervinosi, jautė pažeminimą dėl tokio elgesio jos atžvilgiu, taip patyrė ir nepatogumų važinėjant pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, teismą, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie nukentėjusiajai dėl šio įvykio išsivysčiusią ligą – depresiją, kad patirti nepatogumai, išgąstis, įtampa pakenkė nukentėjusiosios sveikatai, turi neigiamos įtakos nukentėjusiosios tolimesniam pilnaverčiam gyvenimui. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau sunkių materialinių pasekmių nesukėlė, kas savo ruoštu nukentėjusiajam sukeltų dar didesnius išgyvenimus. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į kaltinamųjų amžių – jauni, nors ir nedirba, tačiau yra sveiki, galintys dirbti ir turintys galimybę padarytą žalą atlyginti, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei siekiant nukentėjusiosios ir žalą padariusių asmenų interesų pusiausvyros – 2 000 Lt suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajai Z. T. solidariai iš visų kaltinamųjų.

Dėl nusikaltimo padarymo įrankių ir kitų daiktinių įrodymų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 str. 2 d. 2 p. konfiskuojami nusikaltimo padarymo įrankiai, priemonės ar nusikalstamos veikos rezultatas. Byloje nustatyta, kad judriojo ryšio telefonai mobiliojo ryšio telefonas Samsung GT-E1200M, IMEI (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas SONY ERICSSON, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefonas Samsung GTE-1200, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), buvo nusikaltimų padarymo priemonė, nes buvo panaudota vykdant sukčiavimą, todėl mobilaus nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikintini (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 1 p. ir BK 72 str. 2 d. 2 p. ir 4 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 3 p. daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmena su informacija, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-829/2014.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str., 305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

D. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtąją bausmę D. F. sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-74-367/2014 bei (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-523/2014 paskirtomis bausmėmis ir D. F. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į D. F. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2013-11-27 iki 2013-11-29 (baudžiamoji byla Nr. 1-105-829/2014), laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2013-12-05 iki 2013-12-06 (baudžiamoji byla N1-74-367/2014), taip pat pagal ankstesnius nuosprendžius iš dalies atliktas bausmes.

R. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtąją bausmę R. S. sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p., paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-523/2014 paskirta bausme ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios.

I. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtąją bausmę I. D. sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į I. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2013-11-27 iki 2013-11-29.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamiesiems D. F., R. S. ir I. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. F., R. S. bei I. D. du tūkstančius litų (2 000 Lt) nusikaltimu padarytos neturinės žalos atlyginimo civilinės ieškovės Z. T. naudai.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – judriojo ryšio telefonus Samsung GT-E1200M, IMEI (duomenys neskelbtini), SONY ERICSSON, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir Samsung GTE-1200, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną su informacija, palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-829/2014.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.