Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-834-478-2014

Teisėja Loreta Masevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-98-1-00759-2013-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.; (S) 2.4.7.

2014 m. lapkričio 26 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Olego Šibkovo ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, nuteistajam D. F. ir jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nuteistajai R. S. ir jos gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui, nuteistojo I. D. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko ir nuteistųjų D. F. bei I. D. apeliacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo

D. F. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė jam sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-74-367/2014 bei Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-523/2014 paskirtomis bausmėmis ir D. F. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į D. F. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2013-11-27 iki 2013-11-29 (baudžiamoji byla Nr. 1-105-829/2014), laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2013-12-05 iki 2013-12-06 (baudžiamoji byla N1-74-367/2014), taip pat pagal ankstesnius nuosprendžius iš dalies atliktos bausmės.

R. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė R. S. sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė, iš dalies sudedant, subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-523/2014 paskirta bausme ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Taikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos.

I. D. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė jam sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į I. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2013-11-27 iki 2013-11-29. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuteistiesiems D. F., R. S. ir I. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti panaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies.

Solidariai iš nuteistųjų D. F., R. S. bei I. D. priteisti 2 000 Lt (du tūkstančiai litų) nusikaltimu padarytos neturinės žalos atlyginimo civilinei ieškovei Z. T.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F., R. S. ir I. D. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, atliekančiais laisvės atėmimo bausmes Marijampolės ir Pravieniškių pataisos namuose, kurių vienas 2013 m. lapkričio 27 d., 14 val. 15 min. iš Marijampolės pataisos namų mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į Z. T., gyvenančios Liukų kaime, Kidulių seniūnijoje, Šakių rajone, fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir, melagingai prisistatęs policijos pareigūnu, pranešė, kad Z. T. anūkas A. važiuodamas automobiliu partrenkė ir sužalojo mergaitę, todėl norint, kad anūkas išvengtų atsakomybės, paprašė 10 000 litų; stengdamasis kuo ilgiau tęsti pokalbį, kad Z. T. negalėtų su niekuo susisiekti, tuo pačiu metu apie 14 val. 45 min., D. F., vykdydamas mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Pravieniškių pataisos namų paskambinusio nenustatyto asmens duodamus nurodymus, kartu su I. D. ir R. S. automobiliu Opel Vectra, v/n (duomenys neskelbtini) atvyko į Z. T. sodybą paimti pinigų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes apie daromą nusikalstamą veiką sužinojęs nukentėjusiosios sūnus R. T. sugrįžo į namus ir sutrukdė pinigų perdavimą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras A. Ažukas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistųjų – atmesti, nuteistoji R. S. ir jos gynėjas advokatas V. Kaminskis prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis D. F. ir jo gynėja advokatė E. Gylienė, nuteistojo I. D. gynėja advokatė A. Fominienė, prašė nuteistųjų D. F. ir I. D. apeliacinius skundus tenkinti, prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas, nuteistųjų D. F. ir I. D. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas baudžiamojo įstatymo dėl bausmės tinkamo taikymo klausimas, o nuteistųjų D. F. ir I. D. apeliaciniuose skunduose yra keliamas bausmių individualizavimo klausimai, tačiau šiuose apeliaciniuose skunduose neginčijama kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos. Prokuroro skundas paduotas nuteistosios R. S. padėtį bloginančiais pagrindais. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nuosprendį švelnina nuteistiesiems, kurie nuosprendį apskundė ar dėl kurių nuosprendis apskųstas, tai remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems, jis gali sušvelninti nuosprendį ir pastariesiems. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikavo nuteistųjų įvykdytą nusikalstamą veiką pagal sunkesnį baudžiamojo įstatymo straipsnį ir dėl to neteisingai paskyrė bausmes, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje pakeistinas visų nuteistųjų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 5 dalis, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taip pat svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Ginčo dėl to, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog D. F., R. S. ir I. D. padarė nusikalstamą veiką, nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka, kad nuteistųjų veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, tačiau ne tos, kurią nustatė pirmosios instancijos teismas – apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistųjų nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį.

D. F., R. S. ir I. D. nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą sukčiauti dalyvaujant organizuotoje grupėje, motyvuojant tuo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, jog kaltinamųjų veiksmus koordinavo ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu tiksliai nenustatyti asmenys net iš dviejų įkalinimo įstaigų – Marijampolės ir Pravieniškių pataisos namų, nukentėjusiajai buvo skambinta iš vienų pataisos namų, o kaltinamiesiems iš kitų pataisos namų. Nusikalstamos veikos padarymo būdas rodo, kad buvo veikiama pagal iš anksto apgalvotą planą, kurio metu pasiskirstoma užduotimis, turint tikslą įvykdyti ne vieną, bet bent kelis sukčiavimus, tai patvirtina nuteistųjų ir nenustatytų kalinčių asmenų tarpusavio bendravimų telefonu skaičius ir dar vienas įtarimas tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos padarymu.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, jog nuteistieji nusikalstamą veiką vykdė veikdami organizuota grupe.

Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, į kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013).

Esminiai organizuotos grupės (BK 25 straipsnio 3 dalis) skirtumai nuo paprasto bendrininkavimo (BK 25 straipsnio 2 dalis) yra išankstinis asmenų tarpusavio susitarimas, griežtas pasiskirstymas vaidmenimis ir tikslas įvykdyti bent kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką organizuotai grupei būdingas išankstinis susitarimas, t. y. susitarimas iki veiksmų atlikimo, be to, toks susitarimas turi būti nelaikino pobūdžio. Dar vienas organizuotai grupei priskiriamas požymis – pastovumas, pasireiškiantis grupės nusikalstamų ryšių ilgalaikiškumu ir tvirtumu. Organizuotai grupei, be kitų požymių, taip pat būdingas veiklos planavimas, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas grupės viduje ir kt. Kaltinamųjų vykdomas nusikalstamos veikos darymo mechanizmas yra iš anksto kruopščiai apgalvojamas, sukuriama schema, veiksmų planas, kurio laikomasi ir kuris įgyvendinamas bendrininkams atliekant skirtingus, kiekvienam paskirtus veiksmus, siekiant vieno bendro rezultato. Sutariama dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Išankstinis susitarimas bendrai nusikalstamai veikai suformuoja tarp bendrininkų tvirtus, besitęsiančius ryšius. Be to, organizuotos grupės veikimas praktiškai neįmanomas be organizatoriaus, todėl bent vienas ir organizuotos grupės narių turėtų atlikti organizatoriaus vaidmenį – suvienyti ir nukreipti kitų bendrininkų pastangas, sukurti sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai.

Paprasto bendrininkavimo atveju bendrininkavimui nebūtinas išankstinis susitarimas – jis gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Nebūtinas ir griežtas veiksmų pasiskirstymas, esminė sąlyga, kad bent du iš bendrininkų būtų vykdytojais, t. y. realizuotų objektyviąją bendros nusikalstamos veikos sudėties pusę (ar jos dalį), be to, kadangi bendrininkų grupę turi sudaryti mažiausiai du asmenys, ji gali būti sudaryta vien iš vykdytojų. Bendrininkų grupė gali susidaryti bet kokio pavojingumo tyčinės nusikalstamos veikos padarymui.

Šioje byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių organizuotos grupės požymius.

Esminė sąlyga pripažįstant veiką padarytą organizuota bendrininkų grupe yra reikalavimas, kad du ar daugiau asmenų susitartų daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Ši nuostata reiškia, kad įstatymo leidėjas organizuotos grupės požymius apibrėžė atsižvelgdamas ne tik į nusikaltimo bendrininkų veiklos organizacinį laipsnį, bet ir į rengiamų ar daromų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (sunkus ar labai sunkus) ar nusikalstamos veiklos sistemiškumą (daryti kelis nusikaltimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2012).

Šiuo atveju, nors D. F., R. S. ir I. D. veikė bendrai siekdami apgaule įgyti svetimą turtą, tačiau jiems inkriminuotas dalyvavimas tik viename šiame nusikaltime. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo (1 t., 1 b. l.), ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl nesunkaus nusikaltimo. Veikų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį atribojimui yra reikšminga apgaule siekiamo įgyti turto vertė. Byloje nustatyta, kad nuteistieji nukentėjusiosios prašė 10 000 Lt, ši suma neviršija 250 MGL, t. y. 32500 Lt, sumos, todėl iš nukentėjusiosios Z. T. siekiama apgaule įgyti suma nesiekia didelės vertės, o tai reiškia, jog D. F., R. S. ir I. D. įvykdė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, kad nuteistieji turėjo išankstinį susitarimą tarpusavyje ar su kitais asmenimis daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba keletą nusikaltimų. Apskritai byloje ši aplinkybė nebuvo įrodinėjama. Kaltinimas nusikaltimą įvykdžius organizuota grupe grindžiamas tuo, kad nuteistieji įtariami įvykdę dar vieną analogišką nusikaltimą –galimai apgaule, nurodę išgalvotas priežastis, iš nukentėjusiosios įgijo 5000 Lt, t. y. padarę BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, dėl kurio yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas. Visgi, dėl pastarojo nusikaltimo yra pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas ir jis nėra susietas su nagrinėjama byla, šiuo metu atliekamo ikiteisminio tyrimo baigtis taip pat nėra aiški. Nagrinėjamoje byloje patvirtinta, kad nuteistieji veikė inicijuoti nenustatytų asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmes Marijampolės ir Pravieniškių pataisos namuose, tačiau neaišku, ar būtent tie patys asmenys koordinavo D. F., R. S. ir I. D. veiksmus ir kitame nusikaltime, kurio padarymu jie yra įtariami. Nors nuteistieji laikotarpyje nuo 2014-11-23 iki 2014-11-27 daugiau nei penkiasdešimt kartų bendravo su Marijampolės pataisos namuose kalinčiu asmeniu, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokiomis temomis šis bendravimas vyko, taip pat nėra duomenų, kad būtent tas nenustatytas asmuo subūrė nuteistuosius į grupę, tikslu vykdyti nusikaltimus, paskirstė roles, apibrėžė veiksmus, lenkė juos paklusti organizacinei sistemai. Vien tik analogiško iš dalies tos pačios bendrininkų grupės nusikaltimo įtariamas padarymas negali būti pripažįstamas kaip patvirtinantis organizuotos grupės požymį. Inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-96/2012). Šiuo atveju įrodymų, jog nuteistieji suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai ir savo vaidmenį jos daromame nusikaltime, nėra. Nors nuteistieji suprato savo veiksmų neteisėtumą ir kiekvienas vykdė tam tikras užduotis, t. y. D. F. bendravo su nepažįstamu asmeniu, kuris koordinavo jų veiksmus – nurodė, kur ir kada reikės nuvykti ir paimti apgaule išviliotus pinigus, o R. S. su I. D. ėjo paimti pinigų, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistieji veikė pakankamai spontaniškai, neturėjo jokio išankstinio aptarto ir suderinto plano, o vykdė momentinius nenustatyto asmens telefoninius nurodymus. Kaip nurodė nuteistoji R. S., jai pasakė, kad turi eiti moteris, todėl ir ėjo kartu su I. D., tačiau tiksliai nežinojo, kodėl būtent jai reikėjo eiti paimti pinigus, ką turėjo nuėjus pasakyti nukentėjusiajai. I. D. parodė, kad su asmeniu iš Marijampolės bendravo vieną kartą telefonu, kai, atvažiavus į nusikaltimo vietą, su juo davė kalbėti D. F.. Jam buvo pasakyta, kad reikės nueiti paimti pinigus. Teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad ši veika buvo padaryta organizuota grupe. Šią nuomonę pagrindžia ir tai, jog nėra įrodymų, kad grupėje egzistavo hierarchija, kad nuteistųjų nusikalstamus veiksmus šioje baudžiamojoje byloje ir kitame, dar atliekamame ikiteisminiame tyrime, koordinavo tie patys asmenys, o jie vykdė šių asmenų nurodymus dėl paklusimo organizacinei struktūrai. Šioje byloje nuteistieji laisva valia, dėl galimybės neteisėtai pasipelnyti, sutiko dalyvauti nusikaltime. Aplinkybė, kad nusikaltimą šioje baudžiamoje byloje ir kitame, atliekamame ikiteisminiame tyrime, galimai darė šie trys asmenys, nėra pakankama nustatant organizuotos grupės požymį, todėl kaltinimas, jog D. F., R. S. ir I. D. pasikėsino sukčiauti dalyvaudami organizuotoje grupėje, nepagrįstas. Aptarti nuteistųjų veiksmai atitinka tik paprasto bendrininkavimo požymius, todėl nuteistieji gali būti pripažinti kaltais tik dėl to, kad veikė bendrininkų grupėje (BK 25 straipsnio 2 dalis).

Kaltinimas nusikaltimą padarius organizuotoje grupėje buvo D. F., R. S. ir I. D. nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis. Byloje nustatyta, kad nuteistieji iš nukentėjusiosios Z. T. apgaule siekė įgyti 10 000 Lt, o tai nesiekia didelės vertės turto, todėl nusikalstami veiksmai atitinka tik BK 182 straipsnio 1 dalį. Byloje surinktais įrodymais nepatvirtinus organizuotos grupės požymio, nuteistųjų nusikalstama veika negali būti kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir, pašalinus iš kaltinimo organizuotos grupės požymį, perkvalifikuotina į BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – pasikėsinimas sukčiauti, veikiant bendrininkų grupėje. Šis kaltinimas savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės nesiskiria nuo ankstesnio kaltinimo, nesuvaržo kaltinamųjų teisių į gynybą, kadangi kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal lengvesnį BK straipsnį, jie turėjo pakankamai procesinių priemonių gintis.

BPK 320 straipsnio 4 dalis draudžia pabloginti nuteistojo padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų. Šiuo atveju BK 182 straipsnio 1 dalis yra nesunkus nusikaltimas, numatantis švelnesnę atsakomybę, be to, dėl nuteistajai R. S. taikytos bausmės yra gautas prokuroro skundas, kuriuo prašoma jai skirti griežtesnę bausmę, todėl nuteistųjų nusikalstamos veikos perkvalifikavimas į švelnesnę atsakomybę numatantį baudžiamąjį įstatymą nelaikytinas apeliacinių skundų ribų peržengimu.

Perkvalifikavus nuteistųjų nusikalstamas veikas pagal BK BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, keistinos ir nuteistiesiems paskirtos bausmės.

Už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Nuteistieji D. F. ir I. D. apeliaciniu skundu prašo neskirti jiems laisvės atėmimo bausmės.

Skiriant bausmes teismas privalo atsižvelgti į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bei į BK 41 straipsnyje išdėstytus bausmės tikslus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bene svarbiausias iš bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2/2007).

Skiriant bausmę ir parenkant jos rūšį bei dydį, įvertinami BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, t. y. kad padarytas nesunkus nusikaltimas, tačiau veikiant tiesiogine tyčia ir nukreiptas prieš senyvo amžiaus, labiau pažeidžiamą asmenį, siekiant savanaudiškų tikslų, materialinės naudos. Nusikaltimas padarytas bendrininkų grupės, kas pripažintina nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nespėjus sukelti realių pasekmių, pirmosios instancijos teisme nuteistieji pripažino savo kaltę, tačiau neatsiprašė nukentėjusiosios, neatlygino nė dalies padarytos neturtinės žalos, taigi nuteistųjų atsakomybės lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kiekvieno nuteistojo asmenybes charakterizuojančias aplinkybes.

D. F. buvo aktyvus šio nusikaltimo vykdytojas, kitų nuteistųjų veiksmų koordinatorius, teismo teistas penkis kartus, taip pat ir už sukčiavimus, jam buvo taikytos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jos pakankamo poveikio nedarė, neprivertė nuteistojo atsisakyti nusikalstamo gyvenimo būdo, panašiu metu, kaip ir šis nusikaltimas, yra padaręs dar kelias nusikalstamas veikas, dėl kurių yra nuteistas, be to, jis yra baustas administracine tvarka, byloje nėra duomenų, kad paskirtas baudas yra sumokėjęs, nedirba, šiuo metu registruotas darbo biržoje, tačiau dar tik labai trumpą laiką, oficialaus pragyvenimo šaltinio neturi. 2014-10-24 susituokė su R. S., su kuria augina mažametį sūnų, tačiau šios aplinkybės nepaneigia, kad tik realiu laisvės atėmimu, kurio dydis parinktinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, galima pasiekti bausmės tikslus, spręstina, kad tik tokios rūšies bausmė bus proporcinga įvykdytam nusikaltimui ir atitiks teisingumo principą. Be to, paskirtoji bausmė dar bendrintina, iš dalies ją sudedant, su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-03-07 bei Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė skirtina terminuotas laisvės atėmimas.

Nuteistasis I. D. teismo teistas vieną kartą, jam buvo skirta bauda, kuri buvo pakeista areštu, šiuo metu teistumas yra išnykęs, tačiau tai neigiamai charakterizuoją nuteistąjį, jis vieną kartą baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad paskirtąją baudą yra sumokėjęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, neturi pastovaus bei oficialaus pragyvenimo šaltinio, taip pat buvo pakankamai aktyvus nusikaltimo vykdytojas, todėl manytina, kad bausmės tikslai ir I. D. atveju gali būti pasiekti tik realiai apribojant nuteistojo laisvę, tačiau švelnesne nei laisvės atėmimas bausmės rūšimi – areštu, atitinkančiu sankcijos vidurkį.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo.

Parenkant bausmę R. S., aptartini ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai. Skunde prokuroras nesutiko su apylinkės teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai R. S. taikytomis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, dėl ko, pritaikius BK 75 straipsnį, nuteistajai buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Prokuroro nuomone, teismas klaidingai taikė įstatymo nuostatas, nes sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymas savaime panaikina galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pašalinus iš kaltinimo nuteistųjų nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį – tai, kad nusikaltimas padarytas organizuotoje grupėje, R. S. nusikaltimas perkvalifikuotas iš sunkaus, BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, į nesunkų, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, o tai leidžia taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, net ir netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmestinas, kitų skundo argumentų neanalizuojant.

Taigi, atsižvelgus į tas pačias aplinkybes, kurias įvertino ir pirmosios instancijos teismas, į tai, kad R. S. teista vieną kartą už sukčiavimą, šis nusikaltimas padarytas beveik tuo pačiu metu, tai yra 2013 m. lapkričio mėnesį, yra bausta administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą, šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, kuriam būtina motinos priežiūra, be to, ji nebuvo nusikaltimo iniciatorė ir aktyvi vykdytoja, nes veikė tik D. F. nurodymu, manytina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, R. S. atžvilgiu taikant mažesnę, nei BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmę, jos vykdymą, pritaikius BK 75 straipsnį, atidedant ir įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo. Be to, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant.

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos (2 t., b. l. 127, 137), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. S. išlaidas iki 2014 m. lapkričio 4 d. sudaro 80 litų (23,17 EUR), o I. D. - 50 litų (14,48 EUR) dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą I. D. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o R. S. atžvilgiu apeliacinį skundą padavė prokuroras, siekdamas pasunkinti nuteistosios padėtį, todėl valstybė turėjo pareigą užtikrinti galimybę gintis nuo pareikštų kaltinimų kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti šia teise, garantuojama tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, įvertintina ir tai, kad nuteistojo I. D. skundo reikalavimas iš dalies buvo tenkintas, o prokuroro skundas atmestas, kaip nepagrįstas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistųjų I. D. ir R. S. nepriteistinos.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau šių įrodymų pagrindu padarė neteisingas išvadas, vertindamas nuteistųjų nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančias aplinkybes, todėl klaidingai nustatė, kad nuteistieji nusikalstamus veiksmus atliko veikdami organizuotoje grupėje, ir dėl to paskyrė aiškiai neteisingas bausmes. Dėl šios priežasties Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis keistinas, nuteistųjų nusikalstamas veikas perkvalifikuojant iš BK 22 straipsnio 1 dalies 182 straipsnio 2 dalies į BK 22 straipsnio 182 straipsnio 1 dalį, atitinkamai pakeičiant skirtinas bausmes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu,

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistųjų D. F. ir I. D. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį pakeisti.

D. F. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus jo nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1(vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę D. F. sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-74-367/2014 bei Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-523/2014 paskirtomis bausmėmis ir D. F. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę D. F. įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2013-11-27 iki 2013-11-29 (baudžiamoji byla Nr. 1-105-829/2014), laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2013-12-05 iki 2013-12-06 (baudžiamoji byla N1-74-367/2014), taip pat pagal ankstesnius nuosprendžius iš dalies atliktas bausmes.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

I. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus jo nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, ir skirti bausmę - areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę I. D. sumažinti 1/3 ir paskirti areštą 30 (trisdešimt) parų, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą arešto bausmę I. D. įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2013-11-27 iki 2013-11-29.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

R. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus jos nusikalstamus veiksmus iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 2 dalies, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę R. S. sumažinti 1/3 ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-05-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-523/2014 paskirta bausme ir R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą R. S. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.