Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-07-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-875/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-15
Bylos Nr.
1A-231-875/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02009-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Masiulis, Boleslovas Kalainis, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis
J. S.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-231-875/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02009-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.4.9 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 15 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ernestos Montvidienės,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,nuteistajam J. S.,jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – 1 (vienerių) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. S. paskirta 1 (vienų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su dalimi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės ir J. S. paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

– dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

– dalyvauti elgesio pataisos programose, nustatant 4 (keturių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

– nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. J. S. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. sausio 19 d., apie 1:30 val., namuose, esančiuose: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, tyčia kumščiu du kartus smogė sugyventinei S. R. į veido sritį, dėl ko pastaroji nugriuvo ant grindų, bei gulinčiai S. R. spyrė tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų į įvairias kūno vietas, rankomis suėmęs pastarajai už kaklo, jį spaudė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. R. padarė dešinės akies voko, kaklo ir dešiniojo sėdmens poodines kraujosruvas, kaklo odos nubrozdinimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Jurga Klimčukienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, t. y. dėl nuteistajam taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 straipsnis) ir J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bei jį nuteisti 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu J. S. paskirtą 1 (vienų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su dalimi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės ir J. S. paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

1.1. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam J. S. laisvės atėmimo bausmę ir atleisdamas jį nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. pritaikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino jo asmenybės pavojingumą, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

1.2. Apeliantė skunde nurodo, kad vertinant nuteistojo J. S. asmenybę bei individualizuojant jam skiriamą bausmę viena iš itin svarbių aplinkybių yra J. S. teistumai. Nuteistasis J. S. nuo 2014 spalio 6 d. buvo teistas 5 (penkis) kartus, paskutinės bausmės nuteistasis nėra atlikęs, teistumas neišnykęs. Pažymi, kad nuteistasis praeityje keturis kartus yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus ir du kartus yra teistas dėl fizinio smurto panaudojimo prieš tą pačią nukentėjusiąją – S. R.. Iš šių nuteistąjį charakterizuojančių duomenų matyti, kad nuteistajam ankstesniais teismų sprendimais paskirtos švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (2014 m. gegužės 28 d. taikytas BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas) teigiamos įtakos nuteistojo resocializacijai neturėjo. Anot prokurorės, nuteistasis nepateisino teismų jam išreikšto pasitikėjimo jo resocializacijos galimybe, jis pakartotinai darė nusikalstamas veikas, ignoruodamas visuomenės ir nukentėjusiųjų nuo jo daromų nusikalstamų veikų interesus, žinodamas apie gresiančius padarinius už pasikartojančius įstatymų pažeidimus.

1.3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus, 2021 m. kovo–balandžio mėnesiais dirbo pagal (duomenys neskelbtini) kvitus, gydosi nuo alkoholizmo, jo paties teigimu nebevartoja alkoholio, geria vaistus nuo alkoholizmo, turi mažametę dukrą P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurią privalo išlaikyti, auklėti ir rūpintis, šiuo metu su nukentėjusiąją S. R. nebegyvena ir neplanuoja to daryti ateityje, anot prokurorės, savaime neatsveria kitų neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių bylos duomenų. Nurodo, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys ir įrodymai nuteistąjį J. S. apibūdina kaip asmenį, kuris nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei daryti teigiamų išvadų iš jo ankstesnių teistumų. Atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, padaryta nusikalstama veika yra ne atsitiktinė, o dėsninga J. S. nusikalstamo elgesio pasekmė. Be to, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą padaryti išvadai, jog nuteistajam laisvės atėmimo bausmės pakyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui.

1.4. Apibendrindama savo skundą, prokurorė teigia, kad jog nuteistojo J. S. atveju bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis) negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas J. S. atžvilgiu bausmę dėl jo padarytos nusikalstamos veikos ir pritaikydamas BK 75 straipsnyje nustatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, neatsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas, tiek nuteistajam palankias, tiek nepalankias aplinkybes, kai kurias jų vertindamas formaliai, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

3. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašė iš jos ginamojo nepriteisti proceso išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniu skundu prokurorė neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalį, kuria J. S. atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

6. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, taip pat su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016).

7. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad J. S. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, konstatuoja, jog atitinkamos bausmės ar kitos teisinės sankcijos parinkimas turi būti pateisinamas tuo, kad tokia intervencija pagrindžiama būtinumu ir proporcingumu.

8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad J. S. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis), šią nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta, į tai, kad nustatytos viena nuteistojo J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nuteistasis prisipažino, kad buvo vartojęs alkoholio), bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), į J. S. asmenybę: jauno amžiaus (1 t., b. l. 84), nevedęs, augina mažametę dukrą (1 t., b. l. 88, 189), 2014 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu BK 93 straipsnio pagrindu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo (1 t., b. l. 90), 5 (penkis) kartus teistas, iš jų 4 (keturis) kartus teistas už smurtinius nusikaltimus (tris kartus nusikalstamos veikos padarytos prieš tą pačią nukentėjusiąją – S. R.) (1 t., b. l. 99-101, 107-109), naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu (1 t., b. l. 90-97), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 113-121), šiuo metu nedirba, anksčiau dirbo pagal (duomenys neskelbtini) kvitus (1 t., b. l. 123, 190-192), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 124). Visumos šių aplinkybių pagrindu už J. S. padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas paskyrė griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą jos dydį parinkdamas didesnį nei sankcijos vidurkis, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažino vienu trečdaliu. Be to, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu J. S. paskirtą 1 (vienų) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu pagrįstai subendrino su dalimi Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. vasario 13 d. nuosprendžiu jam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskirdamas galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas J. S. pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėjo beveik maksimaliam terminui – 2 (dvejiems) metams, paskyrė pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktuose. Taigi, į aplinkybes, neigiamai charakterizuojančias nuteistąjį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė parinkdamas J. S. skiriamos bausmės rūšį ir dydį, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

9. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo nuteistajam atidėjimo klausimą papildomai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis gydosi nuo alkoholizmo (1 t., b. l. 173), nuteistojo teigimu, jis nebevartoja alkoholio, geria vaistus nuo alkoholizmo, turi mažametę dukrą P. S., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 88, 189), kurią privalo išlaikyti, auklėti ir rūpintis, jis su nukentėjusiąja S. R. nebegyvena ir neplanuoja to daryti ateityje.

10. Vien tai, kad J. S. praeityje buvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas bei tai, kad paskutiniu apylinkės teismo nuosprendžiu dėl tos pačios nusikalstamos veikos padarymo jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, savaime nelaikytina tokiomis aplinkybėmis, kurioms esant jam negali būti taikomas BK 75 straipsnis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymas gali būti taikomas vieną kartą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atidėdamas J. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą, iš BK 75 straipsnio kylančių formalių reikalavimų nepažeidė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės itin neigiamai paveiktų jo asmenybę, socialinius ir šeiminius ryšius. Pažymėtina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais J. S. buvo skiriamos kitų rūšių bausmės, t. y. viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, todėl šį kartą apylinkės teismas pagrįstai paskyrė pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

12. Probacijos taikymo tikslas – užtikrinti probuojamo asmens veiksmingą resocializaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Pažymėtina ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimas pats savaime negali paneigti bausmės tikslų įgyvendinimo, kaip ir negalimi tokie teisiniai argumentai, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti prilyginamas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018). Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atidėdamas J. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, suteikė nuteistajam dar vieną galimybę pasitaisyti, įrodyti, kad jis padarė išvadas ir nori pasikeisti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas J. S. yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į jo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju jis ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio.

13. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, todėl, tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir keisti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

14. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu.

15. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pateiktos pažymos Nr. (12.35Mr) PT-4645 matyti, kad J. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme sudaro 90 (devyniasdešimt) eurų (2 t., b. l. 33-35). Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), į tai, kad prokurorės apeliacinis skundas yra atmetamas, nuteistasis niekur nedirba, apylinkės teisme nuteistajam buvo teikta nemokama (100 proc.) antrinė teisinė pagalba (1 t., b. l. 184-185), nuteistojo gynėja apeliacinės instancijos teisme prašė iš nuteistojo nepriteisti proceso išlaidų (2 t., b. l. 37), teisėjų kolegija sprendžia, kad pažymoje nurodyta suma iš nuteistojo neturi būti išieškota (BPK 106 straipsnio 2 dalis), todėl atmestinas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymas iš nuteistojo priteisti turėtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės apeliacinį skundą atmesti.

Neišieškoti iš nuteistojo J. S. valstybės naudai 90 (devyniasdešimt) eurų valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Teisėjai Boleslovas KalainisNerijus MasiulisErnesta Montvidienė