Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. K. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei S. K. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų, vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovės atstovas pateikė teismui prašymą panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašymą motyvuodamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-29654-23, įtariamajai S. K. pakeistos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos ir panaikintas paskirtas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su P. ir N. G., todėl nepilnamečiai vaikai P. G. ir N. G. galėtų grįžti gyventi į jiems įprastą, artimesnę ir saugią gyvenamąją vietą kartu su jų motina atsakove S. K..

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui nurodė, kad ginčo šalių tarpasmeniniai santykiai yra konfliktiški, todėl sutinkama, jog šioje situacijoje nepilnamečių N. G. ir P. G. laikinas gyvenamosios vietos nustatymas ir ypač laikinas bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančia motina nustatymas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės yra būtinas. Minėtos priemonės taikymas galbūt eliminuotų arba galbūt būtų prevencinė priemonė vengiant konfliktinių situacijų ir padėtų užtikrinti vaikų interesą palaikyti bei puoselėti ryšį su abiem tėvais. Skyrius pažymi neginčijamą faktą, jog vaikams yra būtinas emocinio ryšio kūrimas, stiprinimas bei puoselėjimas su abiem tėvais, tačiau šiame proceso etape nėra įrodymų ar kitų aplinkybių, leidžiančių preziumuoti, jog situacija ieškovo ir atsakovės šeimose / aplinkoje yra kardinaliai pasikeitusi (vaikui saugios aplinkos kontekste), taip pat ir nėra objektyviai pagrįstų duomenų, leidžiančių manyti, jog yra būtinas minimalaus bendravimo tvarkos nustatymas su vienu iš vaiko tėvų. Todėl, viena vertus, sąlyginai nesutinkama su atsakovės pozicija dėl prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau, kita vertus, manytina, jog, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti koreguojamos (bendravimo su skyrium gyvenančia motina / tėvu kontekste). Iš skyriuje turimų duomenų matyti, kad nepilnamečių N. G. ir P. G. nuomonė yra dviprasmiška ir galbūt sąlygota tėvų tiesioginių veiksmų ar užsitęsusios probleminės / konfliktinės situacijos. Analogiškai ir abi ginčo šalys tvirtina, jog vaikai nori gyventi išimtinai su tėvu arba motina. Šiame kontekste svarbu tai, kad nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaikų norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaikų interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaikų bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu / motina, privalu nustatyti geriausiai vaikų poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Reziumuodama tai, kas išdėstyta anksčiau, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba laikosi pozicijos, jog kardomųjų priemonių atsakovei panaikinimas nėra pakankamas pagrindas keisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

11. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteistas iš atsakovės S. K. laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams – N. G. ((duomenys neskelbtini)) ir P. G. (gimusiam (duomenys neskelbtini)), mokamas po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo prašymo gavimo dienos (2023 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo; ieškovas A. G. paskirtas nepilnamečiams vaikams N. G. ir P. G. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; nustatyta laikina nepilnamečių vaikų N. G. ir P. G. gyvenamoji vieta kartu su ieškovu A. G., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 11 d. pranešimu informavo atsakovę, kad buvo patenkintas jos prašymas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-29654-23 dėl įtariamajai S. K. paskirtos kardomosios priemonės sąlygų pakeitimo ir pakeistos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – sąlygos ir panaikintas paskirtas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su P. ir N. G.. 2023 m. gruodžio 21 d. atsakovė pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kurio Tauragės apylinkės teismas 2024 m. sausio 3 d. nutartimi netenkino.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

13. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

14. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus, suformuota teismų praktika orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Ši laikinoji apsaugos priemonė, t. y., vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, iki bus priimtas sprendimas byloje, gali būti taikoma esant šių aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyrium ir 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio). Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai (CPK 12, 178 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1267-653/2019).

15. Kai teismas konstatuoja abiejų šių sąlygų buvimą ir laikinąsias apsaugos priemones pritaiko, o šiuo klausimu priimta teismo nutartis įsiteisėja, suinteresuoti asmenys jau nebegali kvestionuoti sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo. Tokiu atveju jiems atsiranda kita teisė –kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita (CPK 148 straipsnis) arba dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 straipsnis).

16. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad CPK 149 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai. Todėl sprendžiant tokio pobūdžio procesinius klausimus būtina remtis sistemine CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analize, kuri teikia pagrindą padaryti išvadą, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos tada, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-464/2019).

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neįžvelgė pagrindo panaikinti 2023 m. spalio 27 d. nutartimi apeliantei nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų turinio, tiek savo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek ir atskirajame skunde apeliantė jai pritaikytų draudimų panaikinimo poreikį grindžia išimtinai su aplinkybe, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-29654-23, įtariamajai atsakovei pakeistos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos ir panaikintas paskirtas įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su vaikais P. ir N. G., todėl mano, kad nepilnamečiai vaikai galėtų grįžti gyventi į jiems įprastą, labiau artimą ir saugią gyvenamąją vietą kartu su jų motina.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė dėl panaikinto įpareigojimo nebendrauti ir neieškoti ryšių su vaikais nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui, kadangi atsakovė nepateikė jokių duomenų apie patį vykstantį ikiteisminį tyrimą dėl smurto prieš vaikus – ar jis nutrauktas, ar baigtas, jei taip, tai koks rezultatas. Pažymėtina, kad, vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl atsakovės galimo smurto prieš vaikus, nėra pagrindo teigti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su atsakove nustatymas iki teismo sprendimo priėmimo geriausiai atitiktų vaikų interesus.

19. Be to, apeliantė nurodo, kad jos vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu (vaikų tėvu) yra nesaugi, tačiau nepateikia jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Todėl tokie apeliantės argumentai atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nė viena iš įsiteisėjusia Tauragės apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nėra išnykusi, atsakovė atskirajame skunde nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog išnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog išnyko grėsmė nepilnamečių vaikų interesams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantei nenurodžius jokių naujai pasikeitusių aplinkybių ir nepateikus jas patvirtinančių įrodymų, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu yra tik laikina ir bus taikoma, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės ir byloje priims sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė neįrodė CPK 149 straipsnio taikymo sąlygų – pagrindo byloje pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonės panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.