- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-12
- Bylos Nr.
- 2S-1267-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00445-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- J. P.
- Atsakovas
- G. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties, kuria pakeistos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, bei nustatyta bendravimo tvarka su vienu iš vaikų, civilinėje byloje pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui G. Š. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo bei atsakovo G. Š. priešieškinį ieškovei J. P. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. P. prašė teismo (2 t., b. l. 83–86) taikyti ir pakeisti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti vaikų E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją gyvenamąją vietą su ja; nustatyti atsakovo ir sūnaus A. Š. bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę paimti vaiką A. Š. antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį iš vaiko buvimo (ugdymo įstaigos) vietos penktadienį 17.00 val. ir grąžinti pirmadienį 8.00 val. į ugdymo įstaigą; visas darbo dienas (išskyrus kas antrą ir ketvirtą mėnesio penktadienius nuo 17.00 val.) bei likusius mėnesio savaitgalius vaikas A. Š. gyvena pas savo motiną.
2. Prašyme nurodė, kad atsakovas nevykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-26 nutarties, kuria nustatyta jos bendravimo su sūnumi A. Š. tvarka, pagal kurią ji turi teisę antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. paimti vaiką iš jo faktinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąjį vietą. Atsakovas nebendradarbiauja nei su ieškove, nei su Vaiko teisių apsaugos institucijų specialistais dėl psichologinės pagalbos sūnui teikimo, neskatina vaiko bendrauti su motina. Dėl to buvo pravesti keturi-penki vadybos posėdžiai, kuriuose atsakovas nedalyvavo. Psichologė 2018-11-09 lydėjo ją pasiimti sūnaus, tačiau atsakovas atsisakė sudaryti galimybę ieškovei matytis su vaiku. Dėl to ji iškvietė policiją, kuri apie įvykį informavo vaiko teisių apsaugos institucijos specialistus. Socialinė darbuotoja teikė jai palydėjimo paslaugą 2019-02-22. Tik antstolės dėka ieškovė bendrauja su sūnumi. Be to, atsakovas nuolatos nuteikinėja sūnų prieš motiną, ribodamas sūnui galimybę bendrauti su motina, neskatina bendrauti su kitais šalių vaikais, dėl ko silpsta šeimos ryšiai tarp vaikų bei tarp sūnaus ir jo motinos. Sūnus nevežamas pas psichologą, nors atsakovui buvo parinktas laikas, kad jis galėtų nuvežti sūnų pas specialistus. Taip pat sūnui neleidžiama vykti į renginius. Darželiui atsakovas uždraudė neduoti sūnaus motinai. Tokiais veiksmais atsakovas daro žalą sūnui. Bendrauti su dukra atsakovui kliūčių nesudaro, tačiau bendravimas turi vykti jos akivaizdoje.
Atsiliepimas
3. Atsakovas G. Š. atsiliepime su ieškovės prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo (2 t., b. l. 143–147) nesutinka visiškai, pateikė teismui prašymą (2 t., b. l. 133–134) taikyti ir pakeisti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu G. Š.; laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, uždrausti J. P. lankytis vaiko gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini); pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-26 nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką nustatant, kad J. P. turi teisę antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. bendrauti su sūnumi A. Š., paimant sūnų prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų; nustatyti laikiną jo ir dukters E. E. Š. bendravimo tvarką, pagal kurią jis turi teisę bendrauti su dukra E. E. Š. pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos.
4. Atsakovas G. Š. prašyme nurodė, kad jo sūnus A. Š. nuo 2018-07-18 gyvena kartu su juo. Atsakovas užtikrina sūnaus visus kasdienius poreikius. Su sūnumi daug bendrauja, žaidžia, moko pradinių gyvenimo taisyklių, skaito pasakas, eina pasivaikščioti į lauką, važiuoja aplankyti senelių ir pan. Nuo 2018-08-18 sūnus lanko (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį, su kuriuo jis sudarė sutartį. Vaikas nuvedamas ir pasiimamas iš darželio laiku. Sūnui gera gyventi kartu su tėvu, nes jis jaučiasi mylimas, aprūpintas, ramus, stabilus, užtikrintas. Sūnus aiškiai išreiškė norą gyventi kartu su tėvu, iki šiol vaiko nuomonė nėra pakitusi. Be to, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su tėvu taip pat būtinas abiejų vaikų ligos atveju, kad galėtų pasilikti su sūnumi. Ieškovei pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos melagingus duomenis, kad ji, kaip vieniša mama, augina tris nepilnamečius vaikus, jam privalu grąžinti valstybei 300 Eur. Kliūčių bendrauti su sūnumi ieškovei nesudaro, bendravimas vyko, ieškovė turi galimybę bendrauti su sūnumi ir kitomis dienomis, pasiimti vaiką iš darželio. Pirmuose vadybos posėdžiuose dalyvavo, kituose nedalyvavo, kadangi neturėjo informacijos apie juos. Psichologinių problemų sūnus neturi, lanko psichologą Centro poliklinikoje. Taip pat pažymėjo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-26 nutartimi panaikintus iš jo priteistą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei nustačius J. P. bendravimo su sūnumi A. Š. tvarką, ieškovė ėmėsi visų priemonių parodyti, kad jis nesugeba pasirūpinti vaiku, pradėjo kreiptis į Vaiko teisių apsaugos skyrių tarnybas, ėmė atvažinėti pas vaiką tik su VTAS darbuotojais, kviesti policiją, lankytis vaiko darželyje ir nuteikinėti sūnų prieš jį. 2019-03-07 ieškovė atvyko į vaiko gyvenamąją vietą, sukėlė konfliktą, įžeidinėjo jo tėvą ir iškvietė policiją, tokiu būdu manipuliuoja teisėsaugos institucijomis. Taip pat pažymėjo, kad paskutiniu metu ieškovė riboja jo ir dukters E. E. Š. bendravimą. Jo bendravimo tvarka su dukra nėra nustatyta, todėl ieškovė manipuliuoja vaiku ir leidžia susitikti tik tuomet, kai to pati nori. Be to, dukra bendravo su specialiste bei nurodė, jog nenori grįžti pas motiną, tačiau jokia pagalba nebuvo suteikta.
Šalies argumentai
5. Ieškovė J. P. su atsakovo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo nesutiko visiškai.
6. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikta galutine išvada palaikė ieškovės prašymą (2 t., b. l. 105–117). Tarnyba paaiškino, kad šalys dalyvavo vadybos posėdžiuose, kurių metu atsakovas su specialistais nebendradarbiavo. Į kitą posėdį atsakovas neatvyko, nors apie posėdžio laiką buvo informuotas. Buvo sprendžiamas klausimas dėl psichologo pagalbos teikimo sūnui. Psichologo atsakovas atsisakė, nurodė, kad pats suras psichologą, tačiau iki šios dienos apie tai neturi duomenų. Vaikai patiria stresą, todėl psichologo pagalba jiems yra būtina, jos atsakovas neužtikrina. Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas. To netenkinus, sutinka su atsakovo prašymu dėl atsakovo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019-05-21 nutartimi (2 t., b. l. 165–169) ieškovės J. P. ir atsakovo G. Š. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečio vaiko E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su motina J. P. iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje; nustatė nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu G. Š. iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje; nustatė G. Š. bendravimo su dukra E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, pagal kurią atsakovas G. Š. turi teisę pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val., paimti dukrą E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš jos faktinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą.
8. Teismas nustatė, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-26 nutartimi panaikintos Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemones, kuriomis iš atsakovo G. Š. buvo priteistas laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), po 150 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos 2018-05-07 iki sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo. Ta pačia nutartimi nustatyta ieškovės J. P. bendravimo su sūnumi A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), tvarka iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, pagal kurią ieškovė J. P. turi teisę antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. paimti sūnų A. Š. iš jo faktinės gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad sūnus A. Š. faktiškai gyvena kartu su atsakovu (tėvu) G. Š., o nepilnametė E. E. Š. – su ieškove J. P.. E. E. Š. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, A. Š. – (duomenys neskelbtini) lopšelį-darželį. Abu tėvai yra sudarę tinkamas vaikų gyvenamosios vietos sąlygas, ką patvirtina Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-11-27 papildomoje išvadoje išdėstytos aplinkybės. Taigi, teismas konstatavo, jog gyvenimo aplinka abiems šalių vaikams nesikeičia pakankamai ilgą laiką, todėl nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.
9. Teismas bylos duomenimis nenustatė, jog nepilnamečiui A. Š. gyvenant su atsakovu, aplinka, kurioje jis gyvena, būtų nesaugi, kad vaikui nėra teikiamas pakankamas materialinis aprūpinimas, dėl ko galėtų būti pažeisti vaiko interesai ar kitaip suvaržytos jo teisės. Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-11-27 papildomoje išvadoje nurodyta, kad abu tėvai turi pakankamai geras gyvenimo sąlygas ir gali tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Ieškovė neįrodė, kad aplinka, kurioje šiuo metu sūnus gyvena su atsakovu, vaikui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, darė išvadą, kad ginčas dėl sūnaus faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo tarp šalių iš esmės iškilęs dėl psichologo sūnui parinkimo ir atsakovo nedalyvavimo vadybos posėdžiuose, bet ne dėl realios grėsmės vaikui. Todėl atsižvelgdamas į vaiko interesus, jų nusistovėjusias gyvenimo sąlygas ir siekiant iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sumažinti tarp šalių galinčias kilti konfliktines situacijas dėl vaikų faktinės gyvenamosios vietos, teismas vaiko A. Š. laikiną gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu G. Š., o dukros E. E. Š. – su ieškove J. P..
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, vertindamas atsakovo prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos su dukra nustatymo, nurodė, jog, nustačius šalių dukros E. E. Š. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovui neturi būti ribojama teisė ir pareiga bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-26 nutartimi ieškovei nustačius laikiną bendravimo su sūnumi tvarką ir analogiškos bendravimo su dukra tvarkos atsakovo atžvilgiu trūkumas prieštarautų šalių lygiateisiškumo principui ir gali paskatinti tarp šalių dažnesnius konfliktus dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, o tokiu atveju būtų pakenkta vaiko interesams. Todėl, iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, teismas nustatė atsakovo bendravimo su dukra tvarką.
11. Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo uždrausti ieškovei lankytis vaiko (sūnaus) gyvenamojoje vietoje ir dėl to pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-26 nutartimi nustatytą laikiną bendravimo tvarką nustatant, kad J. P. turi teisę antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį, t. y. nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. bendrauti su sūnumi A. Š., paimant sūnų prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, teismas pažymėjo, kad laikinų apribojimų ar draudimų nustatymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, taikomas tik išimtinais atvejais ir tuomet, kai įžvelgiama reali grėsmė turtiniams ar neturtiniams vieno iš tėvų ar vaiko interesams ir poreikis šiuos interesus apsaugoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagalba, tačiau neapima draudimo vienam iš tėvų, kurio teisės bendrauti su vaikais nėra apribotos, teisės lankytis jam nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose. Nagrinėjamoje situacijoje butas, kuriame faktiškai gyvena šalių sūnus A. Š., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso abiems tėvams, todėl draudimas lankytis bute pažeistų ieškovės nuosavybės teisę.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Apeliantė (ieškovė) J. P. atskiruoju skundu (3 t., b. l. 2–5) prašė teismo Vilniaus regiojo apylinkės teismo 2019-05-21 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo.
Šalies argumentai
13. Atskirajame skunde nurodoma, kad galiojančios laikinosios apsaugos priemonės yra nelogiškos ir neadekvačios, pritaikytos nesiremiant jokiais įrodymais, neatsižvelgiant į ieškovės motyvus, o vertinant tik atsakovo poziciją. Teismas nevertino aplinkybės, jog teismo 2018-10-26 nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neįmanoma vykdyti, nes atsakovas įvairiais būdais neleidžia ieškovei matytis su sūnumi, sudaro kliūtis vykdyti teismo nutartį. Teismas nesivadovavo Tarnybos 2019-05-05 išvada, kurioje akcentuota, jog mažametis vaikas pasiilgsta mamos, atsakovas įvairiais būdais (išgalvodamas vaiko ligas ir kt.) sudaro kliūtis vaikui matytis su ieškove. Atsakovas menkina ieškovės motinystės jausmą ir gebėjimus, ją kaip moterį ir asmenį, taip pat šmeižia ieškovę ir jos šeimos narius ir pan. Vadovaujantis Tarnybos išvada, būtent ieškovė gali sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas savo vaikams. Pažymėjo, kad atsakovas nebendradarbiauja su ieškove ir Vaiko teisių apsaugos institucijų specialistais dėl mažamečiam sūnui A. Š. vaiko psichologinės pagalbos teikimo, neskatina vaiko bendrauti su motina, atsisako bendrauti su Vaiko teisių institucijų specialistais, nuteikinėja vaiką prieš ieškove ir neskatina vaiko bendrauti su kitais šalių vaikais.
14. Paaiškino, jog pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-26 nutartį tik dvi dienas per mėnesį ji bei visi jos 3 vaikai gali pabūti kartu. Minėta nutartis visiškai neužtikina ieškovės ir A. Š. ryšio nepertraukiamumo ir neatitinka laikinos bendravimo tvarkos tikslų. Be to, vasaros atostogų metu ieškovė 2 mėnesius neis į darbą, A. Š. darželis nedirbs, atsakovas eis į darbą ir vaiką augins atsakovo senelis. Vaikui A. Š. būtinos psichologo konsultacijos, tačiau atsakovas to neužtikrina, o vaikas niekam negali pasiskųsti dėl manipuliavimo juo ir melavimo jam. Papildomai pažymi, kad atsakovas ieškovės atžvilgiu nepagrįstai inicijuoja kitas civilines bylas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas G. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą (3 t., b. l. 8–9) prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
16. Atsiliepime nurodė, kad sūnus A. Š. nuo 2018-07-18 gyvena kartu su tėvu, ieškovė tris mėnesius nesidomėjo sūnaus gyvenimu ir tik teismui 2018-10-26 nutartimi panaikinus laikinąsias apsaugos priemones dėl išlaikymo vaikams mokėjimo panaikinimo, pradėjo priekaištauti, kad tėvas neleidžia bendrauti su sūnumi. Antstoliai nėra pateikę raginimo ar antstolių patikrinimo akto (protokolo), kuriame būtų užfiksuoti neteisėti atsakovo veiksmai, neleidžiant J. P. bendrauti su vaiku.
17. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nenustato pareigos teismui vadovautis vien Tarnybos pateikta išvada, kadangi teismas, darydamas atitinkamas išvadas, atsižvelgia į įrodymų visumą bei vadovaujasi savo įsitikinimais. Be to, iš Tarnybos pateiktos medžiagos akivaizdu, kad ji buvo rinkta siekiant užtikrinti pačios ieškovės interesus, tačiau ne vaikų. Atsakovas dėl Tarnybos inicijuoto posėdžio kreipėsi į atitinkamas institucijas. Nuolatiniai reikalavimai sūnui ir net tėvui G. Š. lankyti psichologą negali būti vertinami kaip pagrįsti nurodymai, rekomendacijos, nes noras, kad sūnus ir tėvas lankytųsi pas psichologą, yra vien tik ieškovės pageidavimas. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai paskyrė vaikų psichologinę ekspertizę, po kurios teismas, vadovaudamasis pateiktais duomenimis, nuspręs vaikų gyvenamosios vietos nustatymą. Iki tol neturėtų būti kišamasi į vaikų gyvenimą ir neturėtų būti (per prievartą) keičiama vaikų nuomonė.
18. Sutinka su ieškovės teiginiu, kad sūnus pasiilgsta ieškovės, tačiau lygiai tą patį gali pasakyti ir dėl savęs bei dukros. Pažymėjo, jog iš prie atsiliepimo pateiktos lentelės akivaizdu, kad ieškovė nuolat bendrauja su sūnumi ir nėra pažeidžiamos jos teisės į teismo nustatytą bendravimo tvarką. Tai, jog pati ieškovė, atvykdama su pašaliniais asmenimis, gąsdina sūnų, dėl ko vaikas nebenori važiuoti kartu su motina, yra pačios motinos problema. Ieškovės teiginiai dėl tėvų atstūmimo sindromo nėra reikšmingi, kadangi Lietuvos Respublikos medicinoje nėra oficialiai šis sindromas.
19. Paaiškino, kad sūnus su tėvu gyvena nuo 2018-07-18, Vaikas yra mylimas, aprūpintas, yra užtikrinami visi vaiko poreikiai ir nepažeidžiami jo interesai. Kadangi vaikas jau ilgą laiką gyvena kartu su juo, ieškovės prašymas nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su motina reikštų, kad yra ne nustatoma, o keičiama nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Nei ieškovė, nei Tarnyba nėra pateikę jokių duomenų, kad tėvas negeba pasirūpinti mažamečiu sūnumi ar, kad nesugeba užtikrinti vaiko kasdienių poreikių, laisvalaikio, neužtikrina vaiko lankomumo darželyje ar, kad tėvo asmeninės savybės kenkia vaiko interesams. Vaikas nei karto nėra pareiškęs nuomonės, kad nori gyventi su motina ir nenori gyventi su tėvu. Vaikas aiškiai yra pareiškęs, kad J. P. sūnus (iš pirmos santuokos) jį skriaudžia ir vaikas iki šiol važiuodamas pas motina pasisako, kad bijo, jog jis jo neskriaustų. Teiginius dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ir manipuliavimo sūnumi patvirtina faktas, jog ieškovė 2019-06-09 (sekmadienį), atvykusi į (duomenys neskelbtini), nakvojo ir rytojaus dieną neleido tėvui nuvesti sūnaus į darželį, teigdama, jog vaiką ves į polikliniką, nors jis buvo absoliučiai sveikas. Apie šį atvejį pranešė atitinkamoms tarnybos. Be to, ieškovė savo nepilnametį sūnų T. P. paliko vieną namuose (duomenys neskelbtini), visą naktį.
20. Išvadą teikianti institucija Tarnyba atsiliepimo į atskirąjį skundą teismui nepateikė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
21. Atskirasis skundas netenkintinas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
23. Pirmiausia pažymėtina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-10-26 nutartimi (2 t., b. l. 12–13), be kita ko, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-24 nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-10-26 nutartį paliko nepakeistą (2 t., b. l. 65–68). Nagrinėjamu atveju apeliantė atskirajame skunde, kaip ir Vilniaus regiono apylinkės teismui teiktame atskirajame skunde (2 t., b. l. 31–33), pakartotinai prašo palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-25 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pažymėtina, jog ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tokio pobūdžio reikalavimo nebuvo pateikusi ir teismas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė. Taigi, apeliantė atskiruoju skundu kelia naują reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), todėl nenagrinėtinas ir apeliacinės instancijos teisme, be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-06-25 nutartis negalėtų būti vykdoma, nes ji įsiteisėjusia teismo nutartimi yra panaikinta.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ir atsakovo prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo tenkinti iš dalies ir, iki kol įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje, nustatyta nepilnamečio vaiko E. E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta su ieškove; nustatyta nepilnamečio vaiko A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta su tėvu G. Š.; nustatyta G. Š. bendravimo su dukra E. E. Š. tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo. Pabrėžtina, jog nors apeliantė prašo panaikinti visą skundžiamą nutartį, apeliantė atskiruoju skundu neginčija ir nepateikia jokių argumentų dėl skundžiamos teismo nutartimi nustatytos nepilnamečio vaiko E. E. Š. laikinos gyvenamosios vietos su ieškove ir atsakovo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo. Taigi, apeliantė atskiruoju skundu iš esmės ginčija skundžiamą nutartį dalyje, kurioje nebuvo tenkintas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir pakeitimo, t. y. netenkintas prašymas dėl A. Š. laikinosios gyvenamosios vienos nustatymo kartu su ieškove ir nepatvirtinta atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka.
25. Vadovaudamasis CPK 144 str.1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
26. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, gali būti taikoma esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai (CPK 178 str.).
27. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad šalys gyvena skyrium, šalių nepilnametis sūnus A. Š. nuo 2018 m. liepos mėn. faktiškai gyvena su atsakovu (tėvu) G. Š.. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą atmetė, kadangi laikė, jog ji neįrodė antrosios sąlygos, būtinos nustatant laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (šiuo atveju – ieškove) iki teismo sprendimo byloje priėmimo, t. y. ieškovė neįrodė, kad aplinka, kurioje šiuo metu sūnus gyvena su atsakovu, vaikui būtų nesaugi, kelianti grėsmę jo sveikatai, saugioms gyvenimo sąlygoms ar kitoms neturtinėms teisėms, dėl ko yra pagrindas nustatyti laikiną gyvenamąją vietą su ieškove.
28. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi apeliantės tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl sūnaus faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo tarp šalių yra iš esmės susiję dėl psichologo sūnui parinkimo ir atsakovo nedalyvavimo vadybos posėdžiuose, bet ne dėl realios grėsmės vaikui. Pažymėtina, jog apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų apie tai, jog atsakovas turi žalingų įpročių ar netinkamai vykdo tėvo pareigas. Taigi, atsakovė nei kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nei atskirajame skunde nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad nepilnamečio sūnaus faktinė gyvenamoji vieta yra nesaugi ir pagal esamą faktinę situaciją nepilnamečio šalių sūnaus perkėlimas dar kartą iš jo dabartinės gyvenamosios vietos su tėvu šiuo laikotarpiu geriausiai atitiktų vaiko interesus (CPK 178 str.). Priešingai, Tarnybos 2019-04-05 išvadoje (2 t., b. l. 108–117) nurodoma, kad vaikui A. Š. nustatytas pirmas grėsmės lygis, t. y. kai nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-11-27 papildomoje išvadoje (2 t., b. l. 51–53) nurodyta, kad abu tėvai turi pakankamai geras gyvenimo sąlygas ir gali tinkamai pasirūpinti savo vaikais.
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo priėmimo taisykles, kadangi tinkamai neištyrė ir neįvertino ieškovės į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, nesivadovavo Tarnybos išvada. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės nurodyti argumentai dėl sūnaus faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo tarp šalių yra iš esmės susiję dėl psichologo sūnui parinkimo ir atsakovo nedalyvavimo valdybos posėdžiuose, bet ne dėl realios grėsmės vaikui. Kaip teisingai nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, teismas, priimdamas sprendimą (nutartį), atsižvelgia į įrodymų visumą bei vadovaujasi vidiniais savo įsitikinimais (CPK 185 str.), todėl neprivalo priimti sprendimo (nutarties) pagal Tarnybos išvadoje išdėstytus teiginius.
30. Atskirojo skundo argumentas, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos dėl to, kad šiuo metu nėra užtikrinamas pilnavertis ieškovės ir sūnaus bendravimas, nėra pakankamas kriterijus, pagal kurį galima daryti išvadas apie tokį atsakovo elgesį, kuris kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba neužtikrina tinkamų sąlygų jam augti ir vystytis, juo labiau, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė su sūnumi bendrauja ir ji pati to neneigia.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo išnagrinėjimu, todėl vaikų gyvenamosios vietos ir kiti šalių keliami klausimai (reikalavimai) bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės. Be to, bylos nagrinėjimo metu iš esmės pasikeitus faktinei situacijai, šalys turi teisę kreiptis su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų atskirai neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
33. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.,
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistą.