- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-28
- Bylos Nr.
- 2S-1492-56/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Višinskienė Tatjana Žukauskienė
- Skolininkas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S.
Teisėja L. Visokavičienė Proc. sprendimo kategorijos: 121.14;121.18;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 28 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininko V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-03 nutarties, kuria iš skolininko antstolio Rimanto Vižainiškio naudai priteistos vykdymo išlaidos, suinteresuotas asmuo V. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolis Rimantas Vižainiškis su pareiškimu kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, kuriuo prašė priteisti iš V. S. antstolio naudai 2798,05 Lt vykdymo išlaidų.
Nurodė, kad 2008-08-21 buvo gautas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-07-01 vykdomasis raštas Nr. 2-711-734 dėl 24.720,00 Lt išieškojimo iš V. S. išieškotojo G. Š. naudai. Skolininkui 2008-09-17 buvo įteiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, tačiau skolininkas per nurodytą terminą sprendimo neįvykdė, todėl buvo pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Pažymi, kad 2009-04-23 skola buvo pilnai išieškota iš skolininko, o 2009-05-25 buvo išsiųstas jam siūlymas geruoju sumokėti vykdymo išlaidas. Tačiau skolininkas iki šiol vykdymo išlaidų nėra sumokėjęs.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-03 nutartimi pareiškimas buvo patenkintas ir iš
V. S., antstolio Rimanto Vižainiškio naudai priteista 2798,05 Lt vykdymo išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkte nustatyta, kad antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, t.y. įvykdęs vykdomąjį dokumentą ir dar nepriėmęs patvarkymo dėl bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo jį išdavusiai institucijai, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimą. Todėl antstolis vykdomojoje byloje atliko tolimesnius vykdymo veiksmus – remiantis Sprendimų vykdymo instrukcija, apskaičiavo turėtas vykdymo išlaidas bei Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio numatyta tvarka siuntė skolininkui 2009-05-25 siūlymą jas sumokėti.
Teismas konstatavo, jog skolininkas laiku nesumokėjo antstolio reikalaujamų vykdymo išlaidų per 5 dienas ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-62/2004, padarė išvadą, kad vykdymo išlaidos gali būti išieškomos iš skolininko tik tuomet, kai vykdomoji byla yra užbaigta Civilinio proceso kodekso 632 straipsnyje numatytais būdais. Pagal civilinio proceso kodekso 632 straipsnio 2 punktą, vykdomoji byla laikoma baigta šio Kodekso 631 straipsnyje nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Procesinis dokumentas, patvirtinantis vykdomosios bylos užbaigimą, yra 2009-05-25 antstolio R.Vižainiškio patvarkymas dėl vykdomojo dokumento grąžinimo po įvykdymo (CPK 631 str. 6 d.), kuriuo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-07-01 vykdomasis dokumentas Nr. 2-711-734/08 dėl 24720,00 Lt išieškojimo iš skolininko išieškotojo naudai, po įvykdymo, grąžintas Vilniaus m. 1 apylinkės teismui bei vykdomoji byla Nr. 0128/08/01654 tuo pačiu patvarkymu užbaigta.
Teismas sprendė, kad antstolis pateiktą vykdymui Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-07-01 vykdomąjį raštą Nr. 2-711-734/08 dėl 24.720,00 Lt išieškojimo iš V. S. išieškotojo G. Š. naudai visiškai įvykdė bei pateikė 2009-05-25 patvarkymą, patvirtinantį vykdomosios bylos užbaigimą, t.y. kad skolos išieškojimas iš skolininko išieškotojo naudai yra baigtas. Tokiu būdu antstolis turi teisę reikalauti vykdymo išlaidų, kurių dydį patvirtina antstolio pateikti paskaičiavimai. Paskaičiavimai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje keliamus vykdymo išlaidų dydžiui nustatytus reikalavimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Skolininkas V. S. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį ir pareiškėjo prašymą atmesti.
Nurodo, kad skolininkas su išieškotoju atsiskaitė gera valia ir pastarasis pateikė antstoliui prašymą nutraukti vykdomąją bylą. Tuo tarpu antstolis priteistos 24 720 Lt skolos neišieškojo. Sutinka, kad antstoliui vykdomojoje byloje priklauso atlyginimas už skolininko turto paiešką, administravimo išlaidos, patvarkymo surašymo išlaidos bei darbo laikas dirbant vykdomojoje byloje. Antstoliui priklausantį atlygį 1506,25 Lt, sumokėjo išieškotojas, tačiau antstolis pateikdamas vykdymo išlaidų paskaičiavimą nurodė 301,25 Lt administravimo išlaidų sumą, kurios jis pakartotinai reikalauti negali. Nesutinka su teismo argumentu, jog antstolis turi teisę gauti Vykdymo instrukcijoje Nr 1R-352 nustatytą 10 % sumą nuo išieškoto 24720 Lt sumos (38 p. 39 p.), nes antstolis minėtos sumos neišieškojo. Skolininko nuomone, vykdymo išlaidos antstoliui priklausytų tuo atveju, jei vykdomoji byla būtų nutraukta dėl to, kad išieškotojas atsisakė nuo išieškojimo ir tuo atveju išieškotojas turėtų sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą. Išieškotojas sumokėjo 1506,25 Lt sumą, kuri liko antstoliui ir iš skolininko ši suma išieškota nebuvo. Kadangi iešieškotojas ir skolininkas susitarė dėl teismo sprendimo įvykdymo, vykdomoji byla negali būti laikoma nutraukta įvykdžius teismo sprendimą, nes antstoliui buvo pateiktas išieškotojo prašymas nutraukti bylą. Be to, antstolis reikalavo atlyginti išlaidas už neatliktus darbus, užklausa VSDFV, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolio surašytų dokumentų nuorašų išdavimas. Atsižvelgdamas į tai, jog antstolis jokių išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje neatliko prašo pareiškimą atmesti.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos bei atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas. Kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį vykdyti. Tuo atveju, jei teismo sprendimas nevykdomas asmuo, kurio naudai jis priimtas turi teisę prašyti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas priverstinai. Taigi, priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes geruoju neįvykdžius teismo sprendimo, privalu atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 str.). Teismo sprendimų vykdymo funkcijas valstybės įgaliotas asmuo, antstolis, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokmentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatvimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Už nurodytų funkcijų vykdymą antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Taigi, skolininkui įvykdžius teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau skolininkui geruoju nevykdant teismo sprendimo ir pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymą skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurie numatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį, skolininkas įvykdęs teismo sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam nesiunčiamas, po to kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-06-20 įsiteisėjus teismo sprendimui, išieškotojas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris 2008-07-01 buvo išduotas. Išieškotojas, antstoliui 2008-08-18 pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, kuriuo prašė priimti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininko. Antstolis Rimantas Vižainiškis 2008-08-25 išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti teismo sprendimą bei sumokėti 335,91 Lt (301,25 Lt bendrųjų vykdymo išlaidų bei kitų vykdymo išlaidų susijusių su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, atskirai nurodydamas, kiekvieną veiksmą ir išlaidas už jo atlikimą). Nurodyti dokumentai registruota pašto siunta, skolininko gyvenamosios vietos adresu įteikti 2008-09-17. Išieškotojas 2009-04-23 pateikė antstoliui prašymą nutraukti skolos išieškojimą iš skolininko pastarajam visiškai atsiskaičius su išieškotoju. Antstolis 2009-05-25 priėmė patvarkymą dėl vykdomojo dokumento gražinimo po įvykdymo ir surašė siūlymą skolininkui, per 5 dienas sumokėti 2798,05 Lt vykdymo išlaidas. Minėtas siūlymas, registruota pašto siunta 2009-06-08 buvo įteiktas asmeniškai skolininkui. Per antstolio nurodytą terminą skolininkui nesumokėjus vykdymo išlaidų antstolis kreipėsi į teismą dėl jų priteisimo.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 610 straipsniu įvykdžius teismo sprendimą vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl patirtų vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą nurodydamas išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas jas priteisti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio taikymą yra konstatavęs, kad regalmentuojant vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, išskiriami trys esminiai elementai: 1) antstolio raštiškas sūlymas skolininkui pervesti į depozitinę sąskaitą nurodytą sumą; 2) pasiūlymo įgyvendinimas per antstolio nustatytą protingą terminą; 3) skolininkui neįvykdžius pasiūlymo- kreipiamasi į teismą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2009).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad skolininkui neįvykdžius antstolio raginimo per nustatytą terminą įvykdyti teismo sprendimą geruoju, antstolis įgijo teisę reikalauti visų vykdymo išlaidų atlyginimo. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu, susiklosto teisėti antstolio ekonominiai lūkesčiai, kuriuos įgyvendinant ir antstoliui veikiant teisėtai, jis gauna nustatytą atlyginimą už atliktą darbą. Nagrinėjamu atveju antstolis gavęs išieškotojo prašymą nutraukti vykdomąją bylą, patvarkimu ją nutraukė ir 2009-05-25 surašė bei išsiuntė skolininkui siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, o skolininkui nesumokėjus kreipėsi į teismą, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog antstolis pažeidė įstatymo reikalavimus dėl jam priklausančių teismo sprendimo vykdymo išlaidų priteisimo.
Atskirajame skunde nurodoma, kad skolininkas pats įvykdė teismo sprendimą ir geruoju atsiskaitė su išieškotoju, kuris pateikė prašymą nutraukti vykdomąją bylą, todėl antstolis nepagrįstai reikalauja 2798,05 Lt dydžio vykdymo išlaidų atlyginimo. Su tokiu skolininko argumentu sutikti negalima, kadangi toks aiškinimas reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Aplinkybė, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su iešieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui ir nėra pagrindo laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes faktiškai skolos neišieškojo. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo jį įvykdyti gera valia, t.y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Kitoks aiškinimas leistų daryti išvadą, jog antstolis gali padengti tik būtinas vykdymo išlaidas ir negalėtų iš savo veiklos užsidirbti. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus ir reikštų teisėtų lūkesčių pažeidimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007).
Atskirajame skunde skolininkas nurodo, kad išieškotojas antstoliui sumokėjo 1506, 25 Lt priklausantį atlygį, todėl antstolio reikalavimas sumokėti 301,25 Lt administravimo išlaidas yra nepagrįstas. Kaip minėta anksčiau įvykdžius teismo sprendimą vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko (CPK 610 str.), todėl toks atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas atmestinas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš skolininko valstybės naudai priteistinos 8.30 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-08-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-8765-845/09 palikti nepakeistą, o skolininko V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,40 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidas.