- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-14
- Bylos Nr.
- 2S-2277-115/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- Ž. M.
- Atsakovas
- UAB „EIKA“
- Kategorijos
- 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-2277-115/2011
103.4. ,122.5.;
2011 m. gruodžio 14 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs apelianto (ieškovės) Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį civilinėje byloje Nr. 2-10188-545/2011 pagal ieškovės Ž. M. ieškinio dėl nuostolių priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „EIKA“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Ž. M. kreipėsi į teismą, prašydama: „1) išieškoti nuostolių sumą, atsižvelgiant į realią būsimą arešto panaikinimo datą ir apskaičiuojant pagal pateiktas schemas ir pagal vis tebegaunamas komunalinių mokesčių sąskaitas; 2) pripažinti ieškinio neatitinkantį laikinojo arešto palikimą šalių nelygybe“. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma yra 92.032,67 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nustatė ieškovei Ž. M. 10 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos trūkstamam žyminiam mokesčiui – 2.761 Lt sumokėti ir šio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento originalui pateikti arba motyvuotam prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ar dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pateikti. Išaiškino ieškovei, kad iki nustatyto termino nepašalinus nurodytų ieškinio trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei (b.l.23-24).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 135 str. 2 d.), nes už ieškinį nesumokėtas žyminis mokestis. Ieškovė vadovaudamasi CPK 147 str. 3 d. pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos jai padarė atsakovo UAB „EIKA“ prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė nurodo, kad vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 6 p. ji yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi pareikštas ieškinys yra dėl žalos atlyginimo, patirtos dėl neteisėtai palikto arešto. Teismas nurodė, jog pagal CPK 83 str. 1 d. 6 p. nuostatas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad yra konstatuotas teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumas. Ieškinys yra reiškiamas uždarajai akcinei bendrovei, todėl šio straipsnio nuostatos netaikomos. Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra turtinis ginčas, todėl jo dydis yra apskaičiuojamas pagal ieškinio sumą. Ieškovė nurodo, kad ieškinio suma yra 92.032,67 Lt. Pagal CK 80 str. 1 d. 1 p. nuostatas už ieškinį turi būti sumokėtas žyminis mokestis, kurio dydis- 3 % ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 50 Lt. Už ieškinį, kurio suma- 92.032,67 Lt, turi būti sumokėtas žyminis mokestis- 2.761 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Teismas ieškovei išaiškino, kad vadovaujantis CPK 83 str. 3 d. asmens motyvuotu prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Ieškovė taip pat turi teisę teikti teismui prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 84 str.).
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. M. pateikė atskirąjį skundą (b.l.26), kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, jog dėl nepanaikintų laikinųjų apsaugos priemonių – arešto turtui – ji patyrė nuostolių, todėl ji pateikdama ieškinį CPK 83 str. 3 d. pagrindu, yra atleista nuo žyminio mokesčio (pažymėtina, jog apeliantė klaidingai nurodo CPK 86 str. 6 d., šį straipsnį sudaro tik 3 dalys ir reglamentuoja su žyminio mokesčio primokėjimu susijusius klausimus).
Apelianto (ieškovo) skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovei Ž. M. 10 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos trūkstamam žyminiam mokesčiui – 2.761 Lt sumokėti ir šio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento originalui pateikti arba motyvuotam prašymui dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo ar dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo pateikti.
Šalies argumentai
Apeliantė atskiruoju skundu prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia tuo motyvu, kad dėl nepanaikintų laikinųjų apsaugos priemonių – arešto turtui – ji patyrė nuostolių, todėl ji pateikdamas ieškinį CPK 83 str. 3 d. pagrindu, yra atleista nuo žyminio mokesčio
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 str., nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. Įtvirtinant šią sąlygą siekiama kelių tikslų, kurie yra svarbūs viešajam interesui: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir panašiai. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taigi reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas.
CPK 83 str. apibrėžia subjektus, atleidžiamus nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 str. 1 d. 6 p. reglamentuojama, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantė nepateikė duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad yra konstatuotas teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumas, taikant laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) ar jų nepanaikinus esant pagrįstam prašymui, ieškinys reiškiamas uždarajai akcinei bendrovei, todėl CPK 83 str. 6 d. nuostatos netaikomos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra turtinis ginčas, todėl jo dydis yra apskaičiuojamas pagal ieškinio sumą, šiuo konkrečiu atveju, ieškinio sumai esant 92.032,67 Lt, turi būti sumokėtas žyminis mokestis- 2.761 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas.
Kita vertus, skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, tai yra jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino apeliantei, jog ji turi galimybę prašyti atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ar atidėti šio mokesčio sumokėjimą.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10188-545/2011 palikti nepakeistą.