- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-02
- Bylos Nr.
- 1-1089-725/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47837-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Nukentėjusysis
- R. V.
- Kaltinamasis
- Č. Č.
- Advokatai
- Rimantas Bučma, Egidijus Milašius
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.4.1.3Nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai (BPK 313 str.)
nukentėjusiajai R. V., jos atstovui advokatui Rimantui Bučmai
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, keturių klasių išsilavinimo, išsiskyręs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Č. Č. 2020 m. gruodžio 6 d. apie 12.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiosios R. V., jai sėdint ant sofos-lovos, tyčia savo abejomis rankomis suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinėje, t. y. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, taip kitaip smurtaudamas nukentėjusiajai R. V. nežymiai sutrikdė sveikatą.
Kaltinamasis Č. Č. kaltu neprisipažino ir parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis gyvena su buvusia žmona. Minėto įvykio metu į butą atėjo nukentėjusioji, jis liepė jai išeiti, o ji nesutiko. Nukentėjusioji atsinešė telefoną, pradėjo filmuoti ir iškvietė policiją. Kaltinamasis jos nedraskė, nebuvo jos suėmęs už kaklo, jai nieko nedarė, ji pati susidraskė, ji viską meluoja. Jis ir musės negali nuskriausti, jis yra neįgalus. Anksčiau jie nesipyko.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis Č. Č. kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji R. V., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d. 12 val. kaimynė J. Č. jai paskambino, kad atvyktų pas ją. Kai nukentėjusioji atvyko, prie durų koridoriuje girdėjo triukšmą, Č. Č. rėkė ant J. Č. ir grasino, kad duos į „snukį“. Viduje pamatė kaimynę su buvusiu vyru, kuris į kumščius spaudinėjo rankų pirštus ir ruošėsi suduoti kaimynei J. Č. į veidą. Nukentėjusioji apramino kaimyną žodžiais, prašė nesipykti, o kaimynė pasikvietė ją į savo kambarį, pasodino ant sofos. Po kelių minučių jos buvęs vyras pradėjo vaikščioti po J. Č. kambarį, spaudyti rankas į kumščius ir pasakė, kad jam priklauso kambarys. Po to kaltinamasis išėjo, o nukentėjusioji ramiai sėdėjo ant sofos. Netrukus kaimynės buvęs vyras Č. Č. įėjo į J. Č. kambarį, stvėrė nukentėjusiąją už kaklo, pradėjo smaugti. Kaimynė J. Č. pradėjo šaukti, kad kviestų kaimynus. Nukentėjusioji, sutelkusi jėgas, atstūmė kaltinamąjį ir atsidūrė prie lango. Išsilaisvindama iš gniaužtų, nukentėjusioji susitrenkė koją, buvo šoko būsenoje, jai pasidarė bloga su širdimi, prisivertė skambinti 112. Nukentėjusioji išbėgo iš buto į savo namus. Po šio įvykio jai virpėjo kūnas, pakilo spaudimas, pasidarė bloga su širdimi, ant kaklo matėsi rausvos dėmės, skaudėjo kairės kojos kelią, kurį vėliau gydėsi reabilitacijoje. Prašo atlyginti turtinę žalą – 148,90 Eur už vaistus ir konsultacijas, neturtinę žalą – 5000 Eur, bendra žala yra 5148,90 Eur. Turtinė žala susideda iš vaistų, kuriuos ji gėrė po įvykio, tai neurologiniai vaistai, tepalai, kuriuos gydytojas skyrė dėl skydliaukės, kojai, nervinei sistemai ir širdžiai gydyti. Skydliaukė susijusi su tuo, kad ji turėjo dvi operacijas ir, kai kaltinamasis griebė nukentėjusiąją už kaklo iš priekio, tai jai pagreitino širdies darbą, tačiau vaistų dėl skydliaukės papildomai nepirko. Papildomai reikėjo pirkti vaistus dėl širdies. Taip pat ji ėjo pas odos gydytoją ir pirko tepalą, nes nuo streso ant abiejų rankų pasidarė kaip egzemos dėmės, kurias reikėjo naikinti tepalais. Echokardiografinį tyrimą (b. l. 45) darė gruodžio mėnesį, nes blogai jautėsi, buvo aukštas spaudimas, vaistai nepadėjo, pasiskambino gydytojai ir ši liepė gulėti lovoje, jei bus blogai, kviesti greitąją. Taip pat buvo kineziterapijoje dėl dešinės kojos kelio sumušimo, kuris gavosi, kai ji atstūmė nuo savęs kaltinamąjį, nes ji nepaėjo, ji sumokėjo VšĮ „Pagrindinis ortopedijos servisas“ 42 Eur už ortopedo paslaugas (b. l. 48). Dėl kelio sumušimo ir lankymosi pas chirurgą nukentėjusioji sumokėjo 50,69 Eur (b. l. 46), tai yra vaistų kaina, kuriuos ji gėrė nuo uždegimo. Pas neurologą buvo gruodžio 16 d. ir gruodžio 29 d. dėl nemigos, nes po įvykio negalėjo užmigti, raminantys vaistai kainavo 13,79 Eur. Nukentėjusioji gruodžio 30 d. buvo pas nosies-gerklės gydytoją, nes buvo paraudusi gerklė iš vidaus ir prasidėjo gerklės uždegimas dėl smaugimo, ji duso, neįkvėpė oro. Čekis 9,71 Eur sumai – taip pat vaistai gerklei, purškiami ir geriami. Gerklę gydėsi gal apie du mėnesius. Nuo streso susidarė skrandžio skausmas, gėrė vaistus „Ultopa“. Gruodžio 15 d. pirko „Vimovo“, tai yra priešuždegiminis reumatinis vaistas, jį pirko, kai ėjo „abdukcijos“ į antrą ligoninę. Taip pat pirko vaistus „Celecoxib Zentiva“ (b. l. 47, čekis pažymėtas Nr. 2), vaistus nuo reumato. Po įvykio gydėsi tris mėnesius. Nukentėjusiajai 2020 m. nustatytas neįgalumas dėl skydliaukės. Nukentėjusiosios išvardinti sveikatos sutrikimai yra nuo seniai, bet šis įvykis viską pagreitino bei pablogino. Neturtinė žala yra jos sutrikdyta sveikata, išgyvenimai, šokas, ji negalėjo miegoti, negalėjo paeiti, neteko pusiausvyros, 2 mėnesius negalėjo niekur išeiti, pablogėjo gyvenimo kokybė, negalėjo niekuo užsiimti, nueiti į parduotuvę.
Liudytoja J. Č., apklausta teismo posėdžio metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d., galimai apie 11 val., liudytojai paskambino kaimynė R. V. ir pasakė, kad dingo vanduo. Liudytoja pasakė, kad žino šulinį, iš kur galima pasisemti vandens, ir jos kartu su nukentėjusiąja išėjo. Liudytoja pasakė R. V., kad liudytoja su Č. Č. barasi, ji nežino, ką daryti. Liudytojai parėjus namo, Č. Č. kepė blynus, tarp jų įvyko barnis, ir ji paskambino R. V., kuri patarė skambinti į policiją ir rašyti du pareiškimus – vieną pareiškimą savo dukrai, o kitą – sau. Tada R. V. pasakė, kad ateina pas liudytoją. Nukentėjusioji atėjo pas juos, dar būdama už durų girdėjo kaip liudytoja su Č. Č. barėsi. R. V., įėjusi į butą, Č. Č. paklausė, ko kaltinamasis iš savo buvusios žmonos nori, ko jis kabinėjasi. Č. Č. atsakė, kad nieko nenori. Liudytoja pasikvietė R. V. į savo kambarį, kuri atėjo su popieriaus lapais. Liudytoja norėjo pasitarti su R. V., kaip jai elgtis, o Č. Č. užpyko. R. V. pasidėjo du lapus ir pradėjo rašyti pareiškimus, o Č. Č. labai susinervavo, atlėkė prie R. V., kuri sėdėjo prie stalo ant sofos, ir griebė nukentėjusiąją už chalato atlapų. R. V. tuoj pat atsistojo ir, matyt, su keliu trenkė į stalą. R. V. išsitraukė telefoną, pradėjo filmuoti, o Č. Č. dar labiau įniršo. Liudytoja liepė Č. Č. eiti į savo kambarį. Tuo viskas baigėsi. Liudytoja pareiškė, kad įvykio aplinkybes ji atsimena tiksliai, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji įvykio aplinkybes nurodė teisingai, parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, ji perskaitė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos J. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67–68), kuriuose liudytoja parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d. apie 11.30 val. ji susitiko su savo kaimyne R. V., kuriai pasakojo apie jos ir Č. Č. nesutarimus. Apie 11.55 val. liudytojai grįžus į namus, kuriuose buvo Č. Č., šis pradėjo priekaištauti, kad neva iš jo liudytoja kažką pavogė, pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais. Liudytoja susinervino dėl tokių kaltinimų ir paskambino kaimynei R. V., kad ši ateitų ir patartų, ką jai daryti. Apie 12.00 val. vykstant žodiniam konfliktui tarp liudytojos ir Č. Č., į butą atėjo liudytojos pakviesta kaimynė R. V., kuri, užėjusi į butą, bandė kalbėtis su Č. Č., bandė jį nuraminti. Liudytoja netrukus pasikvietė R. V. į savo kambarį, kur jos abi atsisėdo ant kambaryje esančios lovos ir šnekučiavosi. Joms besikalbant, į kambarį vis įeidavo Č. Č., kuris vis priekaištavo, gniaužė rankų kumščius. R. V. paprašė, kad Č. Č. išeitų iš liudytojos kambario, o Č. Č. staiga priėjo prie R. V. ir abejomis rankomis suėmė R. V. už kaklo ir jį spaudė. R. V. staigiai atstūmė Č. Č. nuo savęs, pasitraukė nuo jo ir iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino policijos pareigūnams.
Po liudytojos J. Č. parodymų pagarsinimo, liudytoja papildomai teigė, kad Č. Č. R. V. nieko nepadarė, tik stvėrė R. V. už chalato atlapų, teigė, kad protokole parašyta neteisybė, nežino, kodėl teismo posėdžio metu duoti parodymai skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, ją ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjusio pareigūno nepažįsta.
Liudytojas G. G., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad 2020 m. gruodžio 6 d. dirbant kartu su kolege L. Š., buvo gautas iškvietimas dėl smurto, fizinio skausmo sukėlimo, galimai (duomenys neskelbtini), pranešėja buvo kaimynė, nukentėjusioji. Kiek liudytojas pamena, nukentėjusiosios atžvilgiu buvo smaugimas, kaltinamasis teigė, kad tik pastūmė. Įvykio dieną kaltinamojo žmona palaikė kaimynės versiją, o ne savo vyro. Nukentėjusioji sakė, kad pajuto fizinį skausmą.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad R. V. pranešė, kad 2020 m. gruodžio 6 d. apie 12.00 val. ji priėjusi prie J. Č. buto durų, viduje išgirdo triukšmą, t. y., kad J. Č. su Č. Č. žodžiu konfliktuoja. Jai įėjus į butą, R. V. bandė pakalbėti su Č. Č., klausė ko šie nepasidalina, taip pat domėjosi, dėl kokių priežasčių jie konfliktuoja. J. Č. pasikvietus R. V. į kambarį, kuriame gyvena, nukentėjusiajai su J. Č. prisėdus ant lovos ir besišnekučiuojant, į J. Č. kambarį vis ateidavo Č. Č., kuris vis kažką priekaištavo, gniaužė rankų kumščius, buvo agresyviai nusiteikęs. R. V. Č. Č. sakė, kad šis eitų į savo kambarį ir leistų joms pabūti su J. Č. dviese, o Č. Č., staiga priėjęs prie jos, abejomis rankomis suėmė jai už kaklo ir pradėjo jį spausti, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Ji staigiai jį nustūmė, pradėjo šaukti J. Č., kad ši kviestų policiją, tačiau J. Č. pasimetė, o R. V. tuo metu nubėgo prie kambaryje esančio lango ir iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešdama apie įvykį. Po šio įvykio ji labai susijaudino, jai pakilo kraujospūdis (1 t., b. l. 13–17).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 19–27).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus gautoje specialisto išvadoje Nr. G2853/2020(02) nurodyta, kad R. V. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinėje, padaryta kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo atsirasti tiek užduotyje nurodytomis, tiek ir kitomis aplinkybėmis (1 t., b. l. 63–64).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto 2020 m. gruodžio 6 d. 12.14 val. centro informacinėje sistemoje užfiksuoto pranešimo iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) skambučio garso įrašo stenograma, iš kurios matyti, kad į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi pranešėja prašo atsiųsti policijos ekipažą, nurodo adresą, paaiškina, jai atėjus pas kaimynę, kaimynas ją užpuolė ir smaugė (1 t., b. l. 79–81).
Kitų objektų apžiūros protokole aprašyti penki vaizdo įrašai, gauti iš pareigūnų nešiojamos „Body Cam“ Nr. B0FEC60D66A, 2020 m. gruodžio 6 d. laikotarpiu nuo 12.48 val. iki 13.13 val. Pirmame vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai priėję prie daugiabučio namo laiptinės, į kurią suvedę laiptinės kodą, įėję prie pirmame aukšte, po kaire puse, esančių buto durų, tarpusavyje pasitarę, jog tai butas (duomenys neskelbtini), durų skambučiu paskambina į duris, ir buto duris atidaro R. V.. Pareigūnai užeina į buto vidų, paklausia, kas nutiko bei paprašo bute įjungti šviesą. Vaizdo įraše matyti prieblanda, R. V. yra užsidėjusi apsauginę juodos spalvos veido kaukę. R. V. paaiškina, kad įvykio dieną pas juos bute, visam rajone nebuvo vandens, J. Č. jai paskambino ir pasisiūlė parodyti, kur šulinys, parsinešti vandens, ir papasakojo, kad buvęs jos sutuoktinis jai pastoviai kelia problemas. R. V. nurodė, kad kai ji su vandeniu parėjo namo, J. Č. iš karto skambino ir prašė pagalbos. Ji pasiūlė kviesti policiją. Bet kai J. Č. jai paskambino, R. V. nuėjo prie kaimynų durų, išgirdo didelį triukšmą, koliojimąsi. R. V. paskambino į duris, bet eiti neketino, tačiau jai pasiūlė užeiti ir ji užėjusi paklausė Č. Č., kas jam yra, koks čia triukšmas. Č. Č. atsakė, kad nieko nėra. R. V. paklausė, ar Č. Č. turi pretenzijų. Jis patvirtino, kad neturi. J. Č. pasiūlė R. V. eiti į jos kambarį, nes negali gyventi. R. V. atsisėdo pas ją ant sofos ir pasiūlė kaimynei rašyti pareiškimą. Tuo metu pas jas į kambarį kelis kartus įėjo agresyvus Č. Č.. R. V. liepė Č. Č. pasirašyti raštiškai, kad neturi pretenzijų J. Č., bet jis R. V. pastvėrė už chalato ir griebė už kaklo. Pareigūnė paklausia, ar reikalingi medikai, tačiau R. V. atsisako, nors liečia rankomis kaklą, pareigūnams paaiškina, kad jai yra operuotas kaklas, todėl pasitikrins pas medikus, dabar užsiregistravus vizitui pas kardiologą. R. V. nurodo, kad rašys pareiškimą. Antrame vaizdo įraše yra ankstesniojo vaizdo įrašo tęsinys. Vaizdo įraše girdėti, kaip R. V. nurodo, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kai jai stvėrė už gerklės. Pareigūnas pasitikslina, ar sugriebė ir suspaudė. Moteris patvirtina bei paaiškina, kad jis greitai paleido, kai ji jam ranką atstūmė. Į pareigūno klausimą, dėl kokių priežasčių taip vyras galėjo pasielgti, R. V. paaiškina, kad ji jam liepė išeiti iš kambario, sakė, ko jis čia eina, sakė, kad jam čia nepriklauso, kad jam priklauso kitas kambarys. R. V. paaiškina, kad viskas vyko maždaug prieš pusvalandį, tada, kai skambino į policiją, ir tai įvyko kaimynų bute. Trečiajame vaizdo įraše matyti, kad pareigūnai prieina prie buto durų, kurias atidaro moteris Nr. 1. Pareigūnai užeina į butą paskui moterį Nr. 1, kurios pasiteirauja, ar ji žino, dėl ko jie atvažiavo, ir moteris Nr. 1 pasako, jog žino. Moteris Nr. 1 parodo į vieno iš kambario durų, kurias pareigūnas priėjęs atidaro. Kambaryje yra Č. Č., kuris pareigūnams pradeda pasakoti, jog jis su žmona yra išsiskyręs dešimt metų, tačiau pareigūnas nurodo, kad jie atvyko ne dėl žmonos, o dėl kaimynės, kurią užpuolė. Pareigūnas klausia vyro, ką jis padarė, kai atėjo kaimynė. Č. Č. atsako, kad ji pradėjo užrašinėti viską, ką žmona pasakė, o jis jai liepė išeiti, išvarė ją. Pareigūnas taip pat klausia bute esančios moters Nr. 1, kaip buvo iš tikrųjų. Moteris Nr. 1, žiūrėdama į Č. Č., sako „kodėl meluoji? Kiek tu mane muši? Kiek tu mane muši. Vakar apkaltinai mane. Prie mano akių jisai mušė ją“, o Č. Č. toliau kalba, kad jis nemuša. Pareigūnė toliau moters Nr. 1 klausia: „mušė ar smaugė?“ ir moteris atsako: „nežinau, puolė ten prie jos į atlapus, aš tiesiog nežinau“. Pareigūnas moters Nr. 1 klausia: „tai matėt, kaip puolė? Paliudysit?“ ir moteris Nr. 1 sako: „mačiau, mačiau, paliudysiu“. Toliau vaizdo įraše matyti kaip Č. Č. sėdi ant lovos kambaryje bei kalba apie tai, kad reikia parduoti butą, apie tai, kad iš jo žmona pavogė tris su puse tūkstančių ir panašiai. Ketvirtame vaizdo įraše matyti, kad, kaip Č. Č. pradeda rengtis, kad važiuoti į policiją, tuo tarpu pareigūnė bendrauja su moterimi Nr. 1, kuri nurodo, kad ji pasikvietė R. V. pas save, nes norėjo jos patarimo, ką daryti. Penktame vaizdo įraše matyti, kad įrašas yra ankstesniojo tęsinys. Vaizdo įraše moteris Nr. 1 sako: „nu, o jis susinervavęs atėjo čia, iš pat pradžių dar žmoniškai su ja kalbėjo, paskui šoko į atlapus, šoko į atlapus“. Į tokias moters kalbas Č. Č. aiškina, kad tai yra jo butas, jam priklauso, o kambarys yra jo bute (1 t., b. l. 85–93).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Nors kaltinamasis Č. Č. neigė smaugęs nukentėjusiąją R. V., teigė nukentėjusiajai iš vis nieko nedaręs, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. V. parodymais, kad, nukentėjusiajai ramiai sėdint su liudytoja J. Č. ant sofos, į J. Č. kambarį įėjęs buvęs kaimynės vyras Č. Č. stvėrė nukentėjusiąją už kaklo ir pradėjo ją smaugti, nukentėjusioji, sutelkusi jėgas, kaltinamąjį atstūmė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiosios R. V. parodymais, kurie yra išsamūs, logiški, vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nei nukentėjusioji, nei kaltinamasis nenurodė, kad būtų tarpusavy iki įvykio turėję kokių piktumų. Taigi matyti, kad nukentėjusioji R. V. neturi išankstinio priešiško nusistatymo nepagrįstai kaltinamąjį apkalbėti. Todėl teismas negali netikėti ir nesiremti nukentėjusiosios parodymais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir specialisto išvadoje Nr. G2853/2020(02) R. V. konstatuotas sužalojimas – poodinė kraujosruva krūtinėje. Išvadoje konstatuota, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku ir aplinkybėmis, ir visa tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, nukentėjusiosios R. V. parodymus patvirtina kaltinamojo buvusios žmonos J. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 67–68), kuriuose ji parodė, kad jai su R. V. sėdint ant liudytojos kambaryje esančios lovos ir šnekučiuojantis, į kambarį vis įeidavo Č. Č., kuris vis priekaištavo, gniaužė rankų kumščius, R. V. paprašius, kad Č. Č. išeitų iš liudytojos kambario, o Č. Č. staiga priėjo prie R. V. ir abejomis rankomis suėmė R. V. už kaklo ir jį spaudė.
Nors teisiamojo posėdžio metu J. Č. teigė, kad Č. Č. tik griebė nukentėjusiąją už chalato atlapų, tačiau liudytoja parodė, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji įvykio aplinkybes nurodė teisingai, parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, ji perskaitė. Nors po liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo liudytoja teigė, kad protokole (ikiteisminio tyrimo metu atliktoje jos, kaip liudytojos, apklausoje) parašyta neteisybė, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl jos parodymai, duoti teismo posėdžio metu, skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat patvirtino, kad ją ikiteisminio tyrimo metu apklausinėjusio pareigūno nepažįsta. Todėl teismui suprantama, kad liudytoja, nors ir išsiskyrusi su savo sutuoktiniu, tačiau gyvendama viename bute, susitaikiusi su Č. Č., jo, kaip buvusi žmona, gailisi ir duoda jam palankius parodymus. Be to, liudytojos J. Č. parodymai skiriasi ir nuo paties kaltinamojo Č. Č. parodymų, kuris iš vis neigia buvęs prisilietęs prie R. V. kūno ar jos rūbų. Todėl teismas remiasi J. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, iškart po įvykio.
Be to, iš pareigūnų nešiojamos „Body Cam“ Nr. B0FEC60D66A užfiksuotų vaizdo ir garso įrašų 2020 m. gruodžio 6 d. laikotarpiu nuo 12.48 val. iki 13.13 val. matyti, kad R. V. analogiškas įvykio aplinkybes paaiškina ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat Č. Č. paaiškinus policijos pareigūnams, kad jis R. V. tik išvarė, J. Č. priekaištavo Č. Č., kad šis meluoja, taip pat teigė, kad prie jos akių Č. Č. mušė R. V. – puolė prie jos į atlapus ir tai J. Č. paliudys.
Todėl teismas kaltinamojo Č. Č. parodymus vertina kaip siekį palengvinti savo padėtį, pateisinti savo elgesį.
Konstatuotina, kad Č. Č. suprato savo veiksmus, tai yra, kad suspausdamas kaklą nukentėjusiajai, jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, taigi numatė galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams, nors jų savo sąmonėje nedetalizavo, t. y. jį tenkino bet koks nukentėjusiosios R. V. sužalojimo sunkumo laipsnis. Kadangi tarp kaltinamojo Č. Č. atlikto smurtinio veiksmo ir sukeltų padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jis yra atsakingas už atsiradusius padarinius – nežymų R. V. sveikatos sutrikdymą.
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog 2020 m. gruodžio 6 d. apie 12.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai R. V. sėdint ant sofos-lovos, smurtaudamas – tyčia savo abejomis rankomis suimdamas jai už kaklo ir jį spausdamas, padarė poodinę kraujosruvą krūtinėje, t. y. sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais kaltinamasis Č. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo Č. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Č. Č. padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, neteistas (1 t., b. l. 104–105), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 106), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 103), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b. l. 101), pensininkas.
Kadangi kaltinamasis Č. Č. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, yra pensininkas, papildomų pajamų šaltinių nei pensija neturi, yra itin garbaus amžiaus, neįgalus asmuo, kuriam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 157–157), todėl kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji R. V. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį dėl 5148,90 Eur žalos atlyginimo: 148,90 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 41–48). Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos metu jai buvo sveikatos sutrikimai dėl širdies, neurologijos, buvo gydoma gerklė dėl nuo smaugimo atsiradusio gerklės uždegimo, buvo sumuštas kojos kelis, atsimušus į stalą, dėl ko kilo kelio uždegimas. Nukentėjusioji patyrė nervinį sukrėtimą, sutriko širdies ritmas, pakilo spaudimas. Dėl šių sveikatos sutrikimų reikėjo pirkti vaistus bei mokėti už procedūras: kineziterapijai (2020 m. gruodžio 22 d.) – dešinės ir kairės rankos giluminis kraujagyslių atstatymas – 42,00 Eur; dėl kelio sumušimo (2020 m. gruodžio 31 d.) – chirurgas – 50,69 Eur (Arthryl, Celecoxib Zentiva); neurologo konsultacijai (2020 m. gruodžio 16 d.) – 9,00 Eur (Sirdalut); neurologo (2020 m. gruodžio 29 d.) – 13,79 Eur (Vimovo); dėl nosies, gerklės – 9,71 Eur (Pantoprazol); skrandžio spazmai ir rankų odos dėmėms (2020 m. gruodžio 8 d.) – 23,71 Eur (Metoclopramid Polpharma, Gasec, Avene koncentruotas rankų kremas Cold). Taip pat ieškinyje nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamojo 5000 Eur neturtinę žalą, kadangi patyrė stresą, atsirado nemiga, reikėjo kreiptis į gydytojus.
Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad R. V. 2020 m. gruodžio 7 d. konsultuota telefonu šeimos gydytojos, pacientė pageidavo siuntimo reabilitologui dėl lėtinių stuburo skausmų. Be to pacientė teigė, kad buvo sumušta kaimyno. Gydytojo įrašas: būtina gyva konsultacija dėl būklės įvertinimo, tačiau pacientė atsisakė. Išduotas siuntimas reabilitologo konsultacijai. 2020 m. gruodžio 8 d. nuotolinė šeimos gydytojo konsultacija: dėl diagnozuotų kaklo ir juosmens dalies išvaržų – skirtas gydymas vaistais. 2020 m. gruodžio 9 d. endokrinologo konsultacija dėl pooperacinės hipotirozės – tęsiamas gydymas vaistais. 2020 m. gruodžio 23 d. nuotolinė šeimos gydytojo konsultacija dėl kelių nusiskundimų: apsunkintas kvėpavimas pro nosį, kairio kelio skausmai. Duoti siuntimai: radiologo konsultacijai (dėl kaulų tankio tyrimo), ortopedo konsultacijai, otolaringologo konsultacijai. 2020 m. gruodžio 31 d. ortopedo konsultacija, diagnozė: girnelės kremzlės suminkštėjimas – skirtas gydymas (1 t., b. l. 189).
Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji R. V. po įvykio 2020 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į šeimos gydytoją telefonu ir pranešė, kad buvo sumušta kaimyno, tačiau gyvos konsultacijos dėl būklės įvertinimo nukentėjusioji atsisakė. R. V. pateikti pirktų vaistų čekiai liudija, kad ji pirko vaistus dėl įsisenėjusių jos ligų, kurios nurodytos medicininių dokumentų išraše. Tuo tarpu iš nukentėjusios pateikto medicininių dokumentų išrašo, iš pateiktų čekių, kitų medicininių dokumentų nematyti, kad R. V. būtų buvusi konsultuota gydytojo dėl nukentėjusiosios įvykio metu patirto susijaudinimo, šoko ir dėl to gydytojas būtų išrašęs nukentėjusiajai vaistų. Taip pat nukentėjusioji nėra pateikusi jokių objektyvių įrodymų, kas neginčytinai patvirtintų, kad nukentėjusioji po įvykio kreipėsi į odos gydytoją dėl kaltinamojo veiksmų po įvykio ant odos atsiradusių dėmių bei gydytojo dėl to rekomenduotų pirkti ir nukentėjusiosios pirktų vaistų. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusioji įvykio metu susimušė koją bei dėl patirto sužalojimo kreipėsi į gydytoją. Be to, byloje esantys vaistų čekiai yra pernelyg nutolę nuo 2020 m. gruodžio 6 d. įvykusio įvykio. Todėl civilinio ieškinio dalis dėl nukentėjusiosios R. V. prašomos priteisti 148,90 Eur turtinės žalos atmestina.
Nustatant neturtinės žalos dydį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir susiformavusią teismų praktiką. Nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas tik tuomet, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).
Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra padariniai. Jeigu jie susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimi nerimo dėl sveikatos ateityje, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai R. V. dėl jai padaryto sužalojimo buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, įvykio metu nukentėjusioji R. V. patyrė nervinį sukrėtimą, stresą, galimai atsirado nemiga, tačiau teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, kad nukentėjusioji ilgą laiką ir iki šiol neatsigavo psichologiškai, kad jos emocinė pusiausvyra dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto buvo pažeista negrįžtamai, nebuvo pateikta jokių objektyvių pagrįstų duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios fizinė sveikata ar psichinė būklė gali blogėti ateityje, kad įvykio metu patirti išgyvenimai, fiziniai sužeidimai turėjo ir turės įtakos tolimesniam nukentėjusiosios pilnaverčiui gyvenimui, todėl nukentėjusiosios nustatytas ir ieškiniu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir neatitinka įstatymo reikalavimų. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašių kategorijų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajai įvykio metu sukeltus fizinius ir psichologinius išgyvenimus, kaltinamojo turtinę padėtį, amžių, sveikatos stovį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, neturtinės žalos dydį nustato 500 Eur (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).
Kita civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai R. V. atmestina.
Dėl proceso išlaidų
Byloje buvo gauta 2021 m. birželio 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-4359 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. V., jos interesus atstovavo advokatas Rimantas Bučma, dėl to valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 113,94 Eur (1 t., b. l. 185–187).
BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai, priskirtinos proceso išlaidoms (BPK 103 straipsnio 6 punktas). Nukentėjusiajai šioje baudžiamojoje byloje antrinė teisinė pagalba yra teikiama pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1226-4800, kuriuo valstybė jai garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Taigi, šiuo atveju nukentėjusioji iš esmės nepatyrė jokių proceso išlaidų, jas patyrė valstybė. Advokatui už jo suteiktas paslaugas yra apmokama iš valstybės biudžeto lėšų. Tačiau kadangi kaltinamasis Č. Č. yra nedirbantis, pensininkas, kuris gauna tik senatvės pensiją, itin garbaus amžiaus, neįgalus asmuo, kuriam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kas rodo, kad kaltinamasis neturi pakankamai pajamų, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai, iš kaltinamojo Č. Č. nepriteistinos.
Kaltinamajam Č. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 120–121) – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnyje nurodyta, kad asmenims, nesantiems nepriekaištingos reputacijos, yra taikomi teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai. To paties įstatymo 18 straipsnyje reglamentuota, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą dėl Baudžiamajame kodekse nurodyto nusikaltimo. Atsižvelgiant į tai, kad Č. Č. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, šis turės jam teisinių pasekmių, todėl dėl Č. Č. teisės turėti ginklą turės būti priimtas atitinkamas sprendimas. Todėl revolveris „ME 38 Compact“ 9 mm, 4 vnt. šovinių „Wadie 9 mm PK CN“, 1 vnt., užsukamas metalinis antgalis, ginklo pažymėjimas Nr. 0008152-171379, neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0008152, pažyma dėl identifikacinio numerio suteikimo ginklui Nr. 20-11-IL-2677, ginklo instrukcija (1 t., b. l. 31), saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licenzijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licenzijavimo skyriuje iki bus priimtas sprendimas dėl Č. Č. teisės turėti ginklus ir šaudmenis.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esantys byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinė plokštelė su BPC Klaipėdos skyriaus garso įrašu (1 t., b. l. 78), kompaktinė plokštelė su „Body Cam“ Nr. B0FEC60D66A vaizdo įrašais (1 t., b. l. 84) – paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Č. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, skiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusio asmens – R. V. arčiau nei 2 metrų atstumu. Kaltinamajam išaiškinti, kad iki bausmės pabaigos kaltinamajam draudžiama bet kokia forma bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja R. V., lankytis vietose, kuriose būna nukentėjęs asmuo (išskyrus kaltinamojo gyvenamą vietą).
Nukentėjusiosios R. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti nukentėjusiajai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (113,94 Eur) už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš kaltinamojo Č. Č. nepriteisti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinę plokštelę su BPC Klaipėdos skyriaus garso įrašu (1 t., b. l. 78), kompaktinę plokštelę su „Body Cam“ Nr. B0FEC60D66A vaizdo įrašais (1 t., b. l. 84) – palikti saugoti byloje.
Revolverį „ME 38 Compact“ 9 mm, 4 vnt. šovinių „Wadie 9 mm PK CN“, 1 vnt., užsukamą metalinį antgalį, ginklo pažymėjimą Nr. 0008152-171379, neterminuotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 0008152, pažymą dėl identifikacinio numerio suteikimo ginklui Nr. 20-11-IL-2677, ginklo instrukciją (1 t., b. l. 31), saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licenzijavimo skyriuje, palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licenzijavimo skyriuje iki bus priimtas sprendimas dėl Č. Č. teisės turėti ginklus ir šaudmenis.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.