Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įgijęs (duomenys neskelbtini), sukūręs šeimą, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, paskutinius kartus:

1) 2018-05-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 dalį, 286 str., paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 1 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-29. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

2) 2020-07-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2022-12-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

4) 2023-04-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., 258 str. 2 d., paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-16 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 90 parų arešto bausmė;

5) 2023-11-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024-05-11 apie 15 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilusio asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju S. S. metu, tyčia rankų kumščiais sudavė šiam ne mažiau nei 3 smūgius į veido sritį, tyčia spardė nukritusiam S. S. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam S. S. kraujosruvas akių vokuose ir dešinės akiduobės minkštųjų audinių kraujosruvą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu; kairiojo šešto šonkaulio lūžį, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. S. sveikatą.

Tokiais veiksmais A. K. įvykdė BK 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius specialisto išvada G 1920/2024 (01), kurioje nurodyta, kad S. S. kūne konstatuotos kraujosruvos akių vokuose ir dešinės akiduobės minkštųjų audinių kraujosruva, kairio VI šonkaulio lūžis. S. S. kūne konstatuotos kraujosruvos akių vokuose ir dešinės akiduobės minkštųjų audinių kraujosruva, kairio VI šonkaulio lūžis padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Vadovaujantis įrašais medicinos dokumentuose, sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir tikėtina padaryti kelių valandų bėgyje iki apžiūros gydymo įstaigoje, neilgai trukus vienas po kito. S. S. kūne konstatuotos kraujosruvos akių vokuose ir dešinės akiduobės minkštųjų audinių kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Kairio VI šonkaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. S. S. kūne konstatuotos kraujosruvos akių vokuose ir dešinės akiduobės minkštųjų audinių kraujosruva, kairio VI šonkaulio lūžis padaryti kietais bukais daiktais. Specifiniai žalojančio daikto požymiai medicinos dokumentuose neaprašyti. S. S. kūne konstatuotos kraujosruvos akių vokuose ir dešinės akiduobės minkštųjų audinių kraujosruva, kairio VI šonkaulio lūžis padaryti kietais bukais daiktais. Specifiniai žalojančio daikto požymiai medicinos dokumentuose neaprašyti. S. S. kūne konstatuotos kraujosruvos akių vokuose ir dešinės akiduobės minkštųjų audinių kraujosruva, kairio VI šonkaulio lūžis visumoje griuvinėjimui nėra būdingi. Vadovaujantis įrašais medicinos dokumentuose, sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir tikėtina padaryti kelių valandų bėgyje iki apžiūros gydymo įstaigoje, neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimų susidarymo metu, nukentėjusysis turėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 39–42).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir vertinimo motyvai bei išvados

BK 138 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų.

Byloje esantys įrodymai – kaltinamojo teismo posėdžio metu teikti parodymai; nukentėjusiojo S. S. ir liudytojos N. T. ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; kitų objektų ir įvykio vietos apžiūros protokolai – yra iš esmės nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus ir patvirtina, kad A. K. 2024-05-11 apie 15 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilusio asmeninio konflikto su S. S. metu tyčia rankų kumščiais sudavė šiam ne mažiau nei 3 smūgius į veido sritį, spardė į įvairias kūno vietas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius specialisto išvadoje G 1920/2024 (01) nurodyta, kad: S. S. kūne konstatuotos kraujosruvos akių vokuose ir dešinės akiduobės minkštųjų audinių kraujosruva, kairio VI šonkaulio lūžis; šie sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, tikėtina kelių valandų bėgyje iki apžiūros, neilgai trukus vienas po kito. S. S. kraujosruva akių vokuose ir dešinės akiduobės minkštųjų audinių kraujosruvą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kairiojo 6-to šonkaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu ir griuvinėjimui nėra būdingi.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. K. veikoje yra visi BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jis trauktinas baudžiamojon atsakomybėn.

Skirdamas kaltinamajam A. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (įvykdytas apysunkis, tyčinis, smurtinis nusikaltimas), padarymo aplinkybes (veika padaryta spontaniškai, neplanuotai).

A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis pats išvietė sužalotam nukentėjusiajam medicininė pagalbą ir tai taipogi lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

A. K. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, dėl girtumo ne visas savo smurtinio elgesio aplinkybes pamena, būdamas blaivus nebūtų smurtavęs. Taigi, kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

BK 27 str. 1 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos) nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.

A. K. ne kartą teistas už BK 140 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymą, nuo 2018 m. jo įgytas teistumas nėra išnykęs iki šiol. Taigi, šių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai spręsti, kad A. K. tinkamų išvadų iš savo ankstesnių teistumų nėra padaręs, savo smurtinio elgesio nekeičia, toliau vykdo analogiškas nusikalstamas veikas, o tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą.

Atsižvelgęs į tai, teismas pripažįsta A. K. recidyvistu ir ši aplinkybė yra jo atsakomybę sunkinanti (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį: teisiamas 8 kartą; per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka už nusižengimą, kuris nelaikytinas šiurkščiu; yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, nedirbantis. Kaltinamajam už BK 140 str. 2 d. numatytų nusikaltimų padarymą ne kartą buvo paskirtos ir griežčiausios bausmės rūšys, tačiau tai nesustabdė jo nuo analogiškų nusikalstamų veikų vykdymo, jam skirtos bausmės iš esmės savo tikslų nepasiekė. Taigi, esant nusikaltimų recidyvui skirtina griežtesnė bausmė.

Vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis ir įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant A. K. BK 138 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė yra mažesnė už vidutinę, t. y. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė mažintina 1/3 d., t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo.

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

BK 75 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Minėto str. 3 d. nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio str. 1, 2, 3 ir 4 d. gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

BK 54 str. 3 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos), be kita ko, nustatyta, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas.

Taigi, nuo 2025-02-01 įsigaliojusios BK 54 str. 3 d. nuostatos ta prasme, jog leidžia iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, švelnina kaltinamųjų teisinę padėtį tuo atveju, kai įvertinus visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes nėra pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymo, tačiau pagrįstai teigtina, jog visos bausmės atlikimu būtų pažeidžiamas teisingos bausmės principas. Todėl, vadovaujantis BK 3 str. 2 d., numatančia, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, būtina aptarti BK 54 str. 3 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos) ir nuostatų taikymo galimybę ir nagrinėjamoje baudžiamoje byloje.

Teisminėje praktikoje pažymėta, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar kaltinamasis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius, ar konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, ar pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 str. 2 d. įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.).

A. K. teisiamas 8 kartą, anksčiau, taip pat teistas ne kartą teistas už BK 140 str. 2 d. d. numatytų nusikaltimą padarymą, šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamasis įvykdė neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-14 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. paskirtos 60 parų arešto bausmės. Todėl nėra pagrindo manyti, kad ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo.

Kita vertus, teismui pateikti medicininiai dokumentai liudija, kad A. K. 2024-(duomenys neskelbtini)patyrė traumą – šlaunikaulio lūžį, kurią gydo iki šiol, jo judėjimas ribotas. Nors byloje objektyvių duomenų, kad dėl šio sveikatos sutrikimo A. K. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės nėra, jo sveikatos būklė leidžia teigti, kad paskirtą bausmę jam bus ženkliai sunkiau, negu tuo atveju, jeigu būtų visiškai sveikas.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas vis tik turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 54 str. 3 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos) nuostatas ir iš dalies atidedant A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant nedelsiant atliktiną 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios 6 mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir paskiriant tokius BK 75 str. 6 d. 6, 10 p. numatytus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją baigti; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš nusikaltimo padariusio asmens priteisti 200,02 Eur nukentėjusiojo S. S. gydymo išlaidoms atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pagrindžiant ieškinio reikalavimus pateiktas 2024-06-10 gydymo paslaugų apyskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad S. S. suteikta gydymo paslaugų už 200.02 Eur (t. 1, b. l. 53–54).

Pagal BPK 109 str. 1 d., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas gali priteisti Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.).

A. K. pripažintas kaltu dėl S. S. sveikatos sužalojimo, todėl privalo atlyginti Vilniaus teritorinės ligonių kasai išlaidas, susijusias su nukentėjusiajam teiktomis gydymo paslaugomis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas, baudžiamojo proceso metu jos patirta turtinė žala nebuvo atlyginta. Taigi ieškinys tenkintinas pilnai ir iš A. K. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistini 200,02 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 200,02 Eur sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

A. K. yra (duomenys neskelbtini), silpnos sveikatos, todėl teismas nutarė, kad be gynėjo pagalbos kaltinamojo teisės ir teisėti interesai baudžiamosios bylos nagrinėjime nebūtų reikiamai ginami ir dėl gynėjo parinkimo kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba), kuri baudžiamosios bylos nagrinėjime parinko kaltinamajam gynėją – advokatę D. Vaškelienę (BPK 51 str. 2 d.).

Tarnyba teismui pateikė 2022-04-18 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjai buvo apskaičiuota 254,17 Eur suma atstovavimo išlaidų.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad A. K. gynėja baudžiamosios bylos nagrinėjime paskirta teismo iniciatyva nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Kompaktinis diskas, esantis voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 27 str. 1 d., A. K. pripažinti recidyvistu.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 str. 3 d. (nuo 2025-02-01 įsigaliojusios redakcijos), A. K. paskirtos 1 metų atėmimo bausmės vykdymą atidėti iš dalies – nustatyti nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, likusios 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir paskirti tokius Baudžiamojo kodekso 75 str. 6 d. 6, 10 p. numatytus įpareigojimus:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. K. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Priteisti iš A. K. Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 200,02 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 200,02 Eur sumą, skaičiuojant šias palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Neišieškoti iš A. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.