Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistųjų E. M., S. M., A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nuosprendį ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį subendrinta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir E. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams;

S. M. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir S. M. paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL (2 259,60 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat per nurodytą laikotarpį įpareigojant atlyginti padarytą žalą, priteistą Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu;

A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 2 laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintas pilnai ir E. V. priteista solidariai iš M. B., E. M., S. M. ir A. V. 1 150 (vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos tenkintas iš dalies ir E. V. priteista solidariai iš M. B., E. M., S. M. ir A. V. 750 (septyni šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteistas ir M. B., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. B., E. M., S. M. ir A. V. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, savo ir kitų asmenų naudai, apgaule įgijo svetimą turtą, o M. B. dar ir neteisėtai disponavo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, juos panaudojo bei neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, o būtent: M. B. 2016 m. rugsėjo 21 d., apie 11.42 val., būdamas Kybartų pataisos namuose, J. Biliūno g.14, Kybartuose, mobiliojo ryšio telefono aparatu, kurio IMEI Nr. specialiai užmaskuotas, iš ,,Tele2“ abonento Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino E. V. į tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai melagingai prisistatė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėju A. S., taip pat AB ,,Swedbank“ banko darbuotoju bei melagingai pranešė, kad jos vardu atidarytoje AB ,,Swedbank“ banko sąskaitoje bandyta atlikti neteisėtas finansines operacijas pervedant pinigines lėšas kitiems asmenims, taip pat, kad prie jos sąskaitos elektroniniu būdu neteisėtai jungėsi kiti asmenys. Tokiu būdu jis (M. B.), apgaule įtikindamas E. V. nurodyti jam savo prisijungimo prie AB ,,Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti, neteisėtai įgijo ir iki tiksliai nenustatyto laiko laikė E. V. elektroninės bankininkystės ID kodą, prisijungimo slaptažodį ir kodų kortelėje nurodytus kodus. Taip pat M. B. ir E. M., susitarė, kad E. M. suras asmenį, į kurio banko sąskaitą bus pervedamos neteisėtai įgyjamos piniginės lėšos, po ko E. M., turėdamas tikslą sukčiauti, realizuodamas susitarimą su M. B., pastarajam (M. B.) 2016 m. rugsėjo 21 d., 11.42 val., neteisėtai įgijus E. V. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: ID kodą, prisijungimo slaptažodį ir kodų kortelėje nurodytus kodus, jis (E. M.) tuo tikslu ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, būdamas Kybartų pataisos namuose, esančiuose Kybartuose, J. Biliūno g. 14, telefonu paskambino S. M. (buvusi pavardė B.) į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), su kuria susitarė, kad pastaroji jam nurodys savo banko sąskaitos numerį iš E. V. neteisėtai įgytoms piniginėms lėšoms pervesti, joms išgryninti bei perduoti kitiems jo nurodytiems asmenims. S. M., turėdama tikslą sukčiauti ir realizuodama susitarimą su E. M., prieš tai susitarusi su kartu laisvės atėmimo bausmę atliekančiu M. B., kad jam suras asmenį, į kurio banko sąskaitą bus pervedamos neteisėtai įgyjamos piniginės lėšos, ji (S. M.) padiktavo E. M. savo vardu atidarytos AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini) iš E. V. neteisėtai įgytoms piniginėms lėšoms pervesti, joms išgryninti bei perduoti kitiems jo nurodytiems asmenims. Po to E. M. šį sąskaitos numerį tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku perdavė M. B., turint tikslą pervesti neteisėtai iš E. V. įgytas pinigines lėšas. M. B. 2016 m. rugsėjo 21 d., 12.08 val., jungdamasis iš įrenginio, kuriam priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudodamas E. V. tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis: ID kodą, prisijungimo slaptažodį ir kodų kortelėje nurodytus kodus, pažeisdamas AB Swedbank banko informacinės sistemos apsaugos priemones ir save identifikuodamas kaip teisėtą naudotoją, neteisėtai elektroniniu būdu prisijungė prie E. V. vardu atidarytos AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukė terminuoto indėlio sutartį bei į kitą E. V. vardu atidarytą AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 200,00 Eur. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2016 m. rugsėjo 21 d., 12:27 val., jungdamasis iš įrenginio, kuriam priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), tokiu pat elektroniniu būdu neteisėtai prisijungęs prie E. V. vardu atidarytos AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), iš šios sąskaitos į S. M. vardu atidarytą AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 150,00 Eur, po ko S. M., realizuodama išankstinį susitarimą su E. M. dėl pinigų išėmimo ir jų perdavimo kitiems jo nurodytiems asmenims, tą pačią dieną, t. y., 2016 m. rugsėjo 21 d., 12.56 val. - 2.58 val., bankomate, esančiame Didlaukio g. 1, Vilniuje, išėmė 1 050 Eur grynaisiais pinigais (200,00 Eur, 20,00 Eur, 200,00 Eur, 400,00 Eur ir 230,00 Eur), iš jų dalį - 370,00 Eur, nenustatytu laiku, Kalvarijų g. 204B, Vilniuje, perdavė nenustatytam asmeniui, o kitą dalį - 780,00 Eur, pasinaudodama ,,Paypost“ paslauga, tą pačią dieną, t. y. 2016 m. rugsėjo 21 d., 16.12 val., Lietuvos pašto poskyryje, esančiame Jeruzalės g. 14, Vilniuje, pervedė apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinojusiai I. L.. I. L. 2016 m. rugsėjo 22 d., 12.38 val., Lietuvos pašto poskyryje, esančiame Jonavoje, Žeimių g. 11, šias pinigines lėšas išgrynino ir tuoj pat, t. y., 2016 m. rugsėjo 22 d., 12.40 val., dalį minėtų piniginių lėšų – 775 Eur, nurodytame Lietuvos pašto poskyryje, pasinaudodama ,,Paypost“ paslauga, pervedė A. V.. A. V., turėdamas tikslą sukčiauti ir žinodamas, kad M. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2015 m., susitarė su juo, kad naudojantis „PayPost“ paslauga gaus savo vardu svetimas pinigines lėšas, jas išims grynais pinigais ir jas perduos kitiems jo nurodytiems asmenims, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir būdu, gavęs pranešimą iš M. B. apie neteisėtai jam (A. V.) pervestas pinigines lėšas, nuvyko į Marijampolės 2-ąjį paštą, esantį Marijampolėje, Sporto g. 3, ir 2016 m. rugsėjo 22 d., 14.07 val., iš I. L. gautus 775,00 Eur išgrynino bei perdavė nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu M. B., E. M., S. M. ir A. V., veikdami bendrininkų grupe, apgaule savo ir kitų asmenų naudai, įgijo svetimą E. V. turtą – 1 150 Eur piniginių lėšų, tuo pačiu M. B. šį turtą įgijo, neteisėtai disponuodamas elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, juos panaudodamas bei neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos. Šiais veiksmais M. B. padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, o E. M., S. M. ir A. V. – BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

8. Teismo posėdžio metu E. M. gynėja advokatė S. Mardosaitė palaikė nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. M. veikė bendrininkų grupe, atliko kaltinime nurodytus veiksmus. Nuteistojo A. V. gynėja advokatė Ž. Timaškova palaikė ginamojo apeliacinio skundo argumentus, kėlė klausimą dėl bendrininkavimo inkriminavimo pagrįstumo, kadangi A. V. nėra pažįstamas su E. M., S. M., taigi kada ir kokiu būdu jie galėjo susitarti daryti nusikalstamą veiką, ir kaip tai yra užfiksuota bylos medžiagoje. A. V. gaunamas ir kitiems asmenims siunčiamas sumas pagrindžia jo individuali veikla. Nebuvo nustatyti žmonės, kurie bendradarbiavo su A. V., nėra jų apklausų. Nemano, kad nuteistasis galėjo piktnaudžiauti E. V. pasitikėjimu, klaidinti ją, kadangi jie nebuvo pažįstami, niekada nekontaktavo. Kelia klausimą, ar ginamasis turėjo realią galimybę suvokti, įvertinti ir numatyti pasekmes, jei iš E. V. įgyta 1 150 Eur suma, o jam netikėtai 775 Eur savo noru pervedė I. L.. Taip pat kelia klausimą, kodėl atsakomybėn nebuvo patraukta pastaroji. Nuteistosios S. M. gynėjas advokatas S. Nalivaika prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, lieka prie pirmosios instancijos teisme pateiktos gynybinės pozicijos, kadangi nuteistoji su juo ryšio dėl šios baudžiamosios bylos nepalaikė. Prokurorė prašė visų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi nuteistųjų E. M., S. M. ir A. V. apeliacinių skundų argumentus, sprendžia, kad skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis yra teisėtas, nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais padarę BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl apgaule įgyto svetimo turto pasisavinimo iš nukentėjusiosios E. V., nustačius, kad visi šie asmenys kartu su M. B. veikė bendrininkų grupėje.

10. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad svetimas, nukentėjusiajai E. V. priklausantis turtas (banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos) buvo įgytas apgaule. Dėl šių aplinkybių, taip pat dėl to, kad neteisėtai disponavo elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, juos panaudojo ir neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos M. B. pirmosios instancijos teisme pripažino visiškai, paaiškinęs, kad kaltinime nurodytu laiku E. V. skambino iš Kybartų pataisos namų, prisistatydamas policijos pareigūnu bei banko darbuotoju, išviliojo iš nukentėjusiosios prisijungimo prie elektorinės bankininkystės slaptažodį, kodus, tokiu būdu prisijungė prie pastarosios sąskaitos ir iš jos pervedė 1 150 Eur sumą į sąskaitą, kurios numerį jam davė E. M.. Byloje yra keliamas bendrininkavimo klausimas, nuteistieji teigia, esą apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, vieni kitų jie nepažįsta, todėl jų veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties. Su tokia nuteistųjų pozicija aukštesnysis teismas nesutinka, ji pirmosios instancijos teismo buvo motyvuotai paneigta, pateiktas išsamus kiekvieno iš nuteistųjų veiksmų teisinis vertinimas, ir su tokiais skundžiamo nuosprendžio motyvais nėra pagrindo nesutikti.

11. Nuteistosios S. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, neleido jai gintis. Šie apeliacinio skundo argumentai nėra pagrįsti. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo vykusių teismo posėdžių protokolais bei kita bylos medžiaga, matyti, kad S. M. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinktas gynėjas ir jo dalyvavimas buvo užtikrintas viso bylos nagrinėjimo teisme metu. Teisiamuosiuose posėdžiuose dalyvavo ir pati nuteistoji, ji turėjo galimybę užduoti klausimus kitiems kaltinamiesiems, nukentėjusiajai, taip pat teikti įvairius prašymus. Kad tokia pastarosios teisė teismo būtų buvusi kažkaip suvaržyta, duomenų byloje nėra. Kokiu būdu jai neva buvo užkirstas kelias gintis, nuteistoji apeliaciniame skunde taip pat nedetalizuoja.

12. Tuo tarpu, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą išnagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai nurodo kitas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2010, 2K-122/2011, 2K-354/2013, 2K-149-697/2018). Nagrinėjamu atveju, patikrinus byloje esančiuos duomenis, nenustatyta esant BPK 58 straipsnyje numatytiems pagrindams, dėl kurių baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusi teisėja būtų turėjusi nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo. Teisė pareikšti nušalinimą teismo sudėčiai S. M., taip pat ir kitiems proceso dalyviams, buvo išaiškinta 2018 m. sausio 22 d. posėdžio metu (t. 8, b.l. 173-179), tačiau jokių abejonių dėl teisėjos nešališkumo pareikštą nebuvo. Bylos nagrinėjimo eiga, posėdžių vedimo tvarka, teiktų prašymų išsprendimo motyvai teisėjų kolegijai taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas galėjo turėti asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi ar būti tendencingas. Kaip pasireiškė S. M. apeliaciniame skunde nurodomas teismo šališkumas, ji taip pat nepaaiškino, todėl tokie argumentai laikytini deklaratyviais. Be to, būtina pažymėti ir tai, jog nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio ar nutarties motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-349/2014, 2K-67-746/2015, 2K-217-699/2015, 2K-149-697/2018).

13. Nuteistoji S. M. pateikto apeliacinio skundo apskritai nemotyvavo, apsiribodama tik teiginiu, kad nusikalstamos veikos nepadarė. Jos gynėjas apeliacinės instancijos teisme, palaikydamas ginamosios poziciją, laikėsi pirmosios instancijos teisme pateiktos gynybinės versijos. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pastarosios apeliacinį skundą, vadovausis jos pirmosios instancijos teisme išdėstyta pozicija, t.y. kad nesuprato, jog yra daroma nusikalstama veika, pasitikėjo savo vyru, jokios naudos iš to negavo.

14. Kaip matyti iš visų trijų apeliantų pateiktos gynybinės pozicijos, jie apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, tarpusavyje jokių neteisėtų veiksmų atlikti nesitarė, bendrai neveikė, apskritai yra tarpusavyje nepažįstami (išskyrus Majorus, kurie yra sutuoktiniai).

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog tas faktas, kad net jei asmeniškai asmenys tarpusavyje nėra pažįstami ar glaudaus tarpusavio ryšio nepalaiko, tai nešalina jų atsakomybės dėl bendrininkaujant padarytos nusikalstamos veikos. Akivaizdu, kad šioje situacijoje apeliantai veikė išvien, kiekvienas iš jų veikos padaryme turėdamas savo vaidmenį, atlikdamas konkrečius veiksmus – M. B. telefonu iš pataisos įstaigos skambino nukentėjusiajai E. V., apsimesdamas policijos pareigūnu bei banko darbuotoju, išgavo iš pastarosios elektroninės bankininkystės duomenis ir jais pasinaudodamas, nutraukdamas nukentėjusiosios sudarytą indėlio sutartį, pervedė 1 150 Eur sumą į S. M. sąskaitą, kurią M. B. davė E. M.. Kaip matyti iš pokalbių išklotinės, iš karto, pervedus pinigus iš nukentėjusiosios sąskaitos, su S. M. buvo susisiekta telefonu ir ši nedelsdamas vykdė E. M. nurodymus – išgrynino 1 050 Eur pinigų sumą (pastebėtina, kad iš bankomato paimta ne visa suma, taigi dalį sumos nuteistoji, tikėtina, pasiliko sau), dalį šios sumos pašto perlaida pervedė I. L., dalį grynaisiais perdavė nenustatytam asmeniui. I. L. gautus pinigus taip pat pasinaudodama pašto perlaida, persiuntė A. V., kuris šiuos pinigus išgrynino, perduodamas nenustatytiems asmenims. Teismas sprendžia, kad visi jie suvokė, jog tik bendromis, suderintomis pastangomis bus pasiektas bendras tikslas. Tai, kad bendrininkai neturėjo naudos iš šios veikos darymo, jų atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nešalina, kadangi svetimas turtas apgaule gali būti įgyjamas ne tik savo, bet ir kitų asmenų naudai.

16. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas apeliantų kaltę, vadovavosi nukentėjusiosios E. V. parodymais, kuriuos vertino kaip nuoseklius ir neprieštaringus, taip pat nuteistojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojo R. M., I. L. parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis – mobiliųjų telefonų skambučių, trumpųjų žinučių išklotinėmis, AB „Lietuvos paštas“ pateikta informacija apie pinigines perlaidas, kuriuos pripažino tinkamais BPK numatyta tvarka gautais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas labai išsamiai ir detaliai išnagrinėjo visų nuteistųjų parodymus, sugretino šiuos su minėtų asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, taip pat rašytiniais byloje surinktais įrodymais, motyvuotai nuteistųjų parodymus įvertindamas kritiškai. Su tokiu atliktu kaltinamųjų bei kitų proceso dalyvių parodymų, taip pat rašytinių įrodymų vertinimu sutinka ir apeliacinius skundus nagrinėjanti teisėjų kolegija.

17. Kas susiję su nuteistojo M. B. parodymais, matyti, kad palyginus jo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, teisminio nagrinėjimo metu nuteistojo parodymai buvo pakoreguoti, tikėtina, atsižvelgiant į paaiškėjusią aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. M. buvo etapuotas į kitą įstaigą, taigi jo kaltinime nurodytu metu Kybartų pataisos namuose nebuvo, ir banko sąskaitos gauti iš jo M. B. negalėjo. Be to, iš nuteistojo parodymų turinio matyti, kad jis teigė esą veikė vienas, bet apeliantų pagalbos, tačiau tokius M. B. paaiškinimus paneigia pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti kitų proceso dalyvių parodymai bei rašytiniai įrodymai. Taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad M. B. parodymai dalyje dėl to, kad sukčiavimą įvykdė jis vienas bei dėl veikimo su R. M., vertintini kritiškai.

18. M. B. parodė bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje užsiimantis įvairiomis neteisėtomis veiklomis, taip pat ir telefoniniais sukčiavimais, apie tokią jo veiklą žino ir kiti nuteistieji. Nurodė pažįstantis A. V., kuris dažniausiai paimdavo išgrynintus pinigus, už kuriuos pastarasis kitų nuteistųjų vardu kartais nupirkdavo jam (M. B.) drabužių, kartais būdavo perkami mobiliojo ryšio telefonai ir pristatomi į Kybartų pataisos namus. Kad yra pažįstami su M. B. patvirtino ir A. V.. Pastarasis parodė, kad M. B. yra jo prašęs, kad pastarojo draugai per „PayPost“ pervestų pinigus, o A. V. juos paimtų ir pervestų arba perduotų kitiems asmenims.

19. M. B. aiškino, esą A. V. jis visada įtikindavo, kad pinigai gauti teisėtu būdu, tačiau teismas, vertindamas šiuos nuteistojo parodymus kitų byloje surinktų duomenų kontekste, šia aplinkybe netiki. Kaip matyti iš AB „Lietuvos paštas“ pateiktos informacijos apie A. V. gaunamas ir siunčiamas pinigines perlaidas, A. V. dažnai, net ir keletą kartų per dieną vykdė piniginių lėšų perlaidas įvairiems asmenims, taip pat gavo pinigus iš tokių asmenų. Nors nuteistasis A. V. teigia vykdantis individualią veiklą ir tokiu būdu vyko atsiskaitymai, matyti, kad ne visose perlaidose tokios aplinkybės yra pažymėtos, t.y. kad atsiskaitoma už konkrečius darbus ar paslaugas, mokėjimo paskirtyje nurodoma „lėšų pervedimas“, arba nenurodoma jokia informacija apskritai, dalis pinigų pervesta „iki pareikalavimo“. Be to, dalis piniginių perlaidų buvo padaryta ir į pataisos namus, esančius Kybartuose, Panevėžyje. Tokios aplinkybės (jos buvo įvertintos ir pirmosios instancijos teismo) leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis dažnai kitų nuteistųjų pavedimu priimdavo iš kitų asmenų grynųjų pinigų perlaidas ir persiųsdavo jas nuteistiesiems į pataisos namus ar perduodavo kitokiu būdu, t.y. puikiai suvokė palaikantis nuolatinį ryšį su įkalinimo įstaigoje esančiais asmenimis. Nėra pagrindo tikėti nuteistojo parodymais, esą jis tikėjo, kad šie jo disponuojami pinigai gauti teisėtu būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino ir A. V. sutuoktinės teistumą (t. 8, b.l. 49-64). Šis, be jokios abejonės, nėra tiesioginis pastarojo kaltės įrodymas, tačiau tokios aplinkybės neabejotinai patvirtina A. V. žinojimą apie M. B. neteisėtus veiksmus, kadangi už sukčiavimą, padarytą bendrininkaujant būtent su M. B. ir buvo nuteista jo sutuoktinė G. V.. Be to, kaip minėta, M. B. atvirai deklaruoja užsiimantis neteisėta veikla, būdamas pataisos įstaigoje. Tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad apie M. B. daromas nusikalstamas veikas apeliantas žinojo, taigi suvokė ir kad 2016 m. rugsėjo 21 d. siųsti pinigai buvo gauti neteisėtu būdu. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo tikėti A. V. teiginiais, esą jis nežinojo apie tai, kad pinigai, naudojantis Paypost paslaugomis, yra gaunami neteisėtu būdu. A. V. apeliaciniame skunde teigia, kad dėl tokios pačios veikos, t.y. piniginės perlaidos per „PayPost“ jis buvo išteisintas 2018 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, minėtu nuosprendžiu A. V. buvo išteisintas pagal 182 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tačiau teismas negali vadovautis tokiomis aplinkybėmis nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kadangi, šiuo atveju, yra reikšmingas surinktų duomenų pakankamumas, pagrindžiantis nuteistojo A. V. kaltę būtent nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Tokių duomenų, teisėjų kolegijos vertinimu, pakanka, pirmosios instancijos teismas A. V. bendrininkavimą su kitais nuteistaisiais šioje byloje grindė piniginių perlaidų intensyvumu, bendravimu su M. B., žinojimu apie jo neteisėtus veiksmus (kas matyti iš jo sutuoktinei priimto apkaltinamojo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo apklaustas kaip liudytojas).

20. M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu neatmetė galimybės, kad aptariamu atveju sąskaitą gavo iš E. M. (pats M. B. aiškino ne kartą vykdęs vadinamąjį telefoninį sukčiavimą, todėl smulkiai visų aplinkybių gali neprisiminti), dėl aplinkybės, ar jis E. M. įtikino, esą pinigai gauti teisėtu būdu, neprisiminė, nors teisme teigė visiškai priešingai. Ir paties E. M. parodymai nebuvo nuoseklūs, dėl ko teismas abejoja jų objektyvumu. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu pastarasis parodė, kad sąskaitos pervesti neva iš Teisingumo ministerijos gautus pinigus jo paprašė R. M., kuriam pastarasis sutiko pagelbėti. Paaiškino, kad paskambino S. M. (tuo metu – B.) ir, viską paaiškinęs, paprašė jos sąskaitos numerio, ir šį numerį jis tą pačią dieną atidavė R. M.. Atėjęs pas R. M. maždaug po valandos, pasakė, kad į S. B. vardu atidarytą sąskaitą jau pervesti pinigai ir R. M. paprašė, kad E. M. paskambintų S. B. ir paprašytų išgryninti pervestus pinigus bei perduoti juos R. M. nurodytiems asmenims (t. 7, b.l. 6-9, 16-18). Tuo tarpu, teisiamajame posėdyje E. M., nors parodė, kad sąskaitos išties prašė R. M., tačiau paaiškino, kad sąskaitos numerio R. M. jis neperdavė, kadangi buvo sutarę, kad jei pastarasis bus etapuotas, numerį perduos M. B.. Pervedus pinigus, nurodo, kad būtent M. B. davė nurodymus, kaip toliau elgtis su iš nukentėjusiosios E. V. pervesta pinigų suma (t. 9, b.l. 51-60). Nuteistieji M. B. ir E. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę toje pačioje įstaigoje, o kaip nurodė M. B., ir ką jau pabrėžė apeliacinės instancijos teismas, nuteistiesiems buvo žinoma, kuo užsiima M. B.. Be to, nuteistųjų duoti parodymai nebuvo nuoseklūs ir prieštaringi tarpusavyje, dėl ko pagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo jais tikėti.

21. Nuteistojo A. V. manymu, turėjo būti vertinami liudytojo R. M. teisme duoti parodymai, kadangi pastarasis paaiškino parodymų pasikeitimo priežastį, ir tokie jo parodymai sutampa su pastarojo bei M. B. parodymais. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija negali sutikti. Kaip minėta, tiek liudytojo R. M., tiek nuteistojo M. B. parodymuose pirmosios instancijos teisme metu pasikeitė nurodomos veikos padarymo aplinkybės (kad E. M. užrašė ant lapelio S. M. priklausančios banko sąskaitos numerį, perdavė šį R. M., o šis vieno iš etapų metu perdavė M. B.), ir ši pozicija pasikeitė tuomet, kai pastariesiems tapo žinoma, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną R. M. Kybartų pataisos namuose apskritai nebuvo. Tokie liudytojo teisme duoti parodymai prieštarauja ne tik jo ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms aplinkybėms, bet ir nuteistųjų M. B., E. M. parodymams. Todėl teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad tokių parodymų negalima vertinti kaip nuoširdžių ir objektyvių, o parodymų keitimo priežastis – tyrėjos provokavimas laikytina neįtikinanti.

22. Nekyla abejonių ir dėl S. M. tyčios atliekant BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pastaroji tvirtino, esą savo sutuoktiniu pasitikėjusi ir kai šis jos paprašęs duoti savo sąskaitos numerį pervesti neva iš valstybės priteistas lėšas dėl prastų įkalinimo sąlygų, nieko neįtardama davė jam savo sąskaitos numerį. Tokius nuteistosios teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai, t.y. kratos pas S. M. metu surastame mobiliajame telefone užfiksuoti susirašinėjimai trumposiomis žinutėmis su įvairiais adresatais (t. 3, b.l. 2-88). Matyti, kad S. M. ir pati ieško asmenų, galinčių duoti sąskaitų numerius. Nors nuteistoji neneigė, kad E. M. jos yra ne kartą prašęs surasti asmenis, kurie leistų pasinaudoti savo banko sąskaitomis (šias aplinkybes patvirtino ir E. M.), tačiau iš byloje esančios pokalbių išklotinės galima neabejotinai spręsti, kad nuteistoji supranta neteisėtą savo, taip pat ir savo sutuoktinio veiksmų pobūdį. Iš susirašinėjimo su asmeniu, vardu A., matyti, kad šiam paklausus, kodėl S. M. pati negali paimti perlaidos, nuteistoji jam atsako: „Tai man rodos tu puikiai supranti“. Toliau eina kalba apie „sukamas varkes“. Dar kartą paprašytas sąskaitos, minimas asmuo nurodo, kad sąskaitą turi, tačiau čia pat priduria: „ Bet su juo as nesivelsiu nes garantuotas strokas“. Į šį numerį išsiunčiama žinutė: „Tai ne su juo veltis o su manim“. Gaunamas atsakymas: „ Kaip mes abu zinom tai jo varkes“. Iš tokio pokalbio turinio neabejotinai galima suprasti, kad minimos „varkės“ yra neteisėta veikla, kas tik patvirtina, kad S. M. žinojo ir suvokė, iš kur gaunami pinigai pervesti į jos sąskaitą. Iš susirašinėjimo su E. M. ((duomenys neskelbtini)) taip pat galima nedviprasmiškai vertinti, kad šių reikalų tvarkymas vyksta sklandžiai, be jokių papildomų aiškinimų, taigi S. M., gavusi pinigus į sąskaitą, puikiai žino, ką turi daryti. Teismas neabejoja, kad S. ir E. M., būdami sutuoktiniai tarpusavyje bendrauja ir tai yra normalu, tačiau iš jų pokalbių, taip paminėto asmens, vardu Antanas, analizės matyti, kad jie aptarinėjo ir nusikalstamos veikos padarymo klausimus.

23. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuteistieji apeliaciniuose skunduose kelia iš esmės tuos pačius klausimus, į kuriuos pirmosios instancijos teismas išsamiai atsakė skundžiamame nuosprendyje, daug dėmesio skyrė būtent bendrininkavimui tarp M. B., E. M., S. M. bei A. V. įrodyti. Teismo išvados yra paremtos išsamiu ir nešališku visų byloje surinktų duomenų vertinimu. Tuo tarpu, proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėjo nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos BPK normos ir priimtas neteisėtas ar nepagrįstas procesinis sprendimas, kadangi skundžiamas nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Dėl A. V. skirtos bausmės

24. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 22 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99/2010). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

25. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

26. Skirdamas bausmę A. V. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę – praeityje ne kartą teistas, nusikalto laisvės atėmimo bausmė atidėjimo laikotarpiu. Tokios aplinkybės rodo, kad švelnesnės bausmių rūšys BK 41 straipsnyje įtvirtintų tikslų pasiekti nepadėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Parinkdamas bausmė dydį skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai taikė BK 61 straipsnio nuostatas. Jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti nuteistajam paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, teismas nenustatė, o jų nuteistasis neišdėstė ir apeliaciniame skunde. Vertintina, kad A. V. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati tiek nusikalstamos veikos padarymui, tiek nuteistojo asmenybei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų E. M., S. M., A. V. apeliacinius skundus atmesti.