- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-25
- Bylos Nr.
- AN2-269-380/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00026-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK
- Advokatai
- Sandra Balskuvienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. atstovės advokato padėjėjos Sandros Balskuvienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2020-11-25 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato (toliau – ir Institucija) veiklos skyriaus tyrėja priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-2240-2020, kuriuo D. M. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą bei paskyrė 180 Eur dydžio baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad 2020-10-09, 22.29 val., Palangos miesto PK užregistruotas pranešimas ROIK:0120000560762, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, iš kavinės sklinda garsi muzika, kuri trikdo kitų asmenų ramybę ir poilsį. Nuvykus minėtu adresu, triukšmo faktas pasitvirtino, nustatyta, kad iš kavinės, už kurios veiklą atsakingas D. M., sklido garsi muzika, kuri trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį. D. M., kuriam metų laikotarpiu paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už kavinės-baro veiklą, neužtikrino, kad skleidžiama muzika netrikdytų kitų asmenų ramybės ir poilsio.
Be to, 2020-11-25 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėja priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje 60-ANR_N-2242-2020, kuriuo D. M. pripažino kaltu padarius ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą bei paskyrė 180 Eur dydžio baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad 2020-10-09, 23.31 val., Palangos miesto PK užregistruotas pranešimas ROIK:0120000560863, kuriame nurodoma, kad adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, iš kavinės sklinda garsi muzika, kuri trikdo kitų asmenų ramybę ir poilsį. Nuvykus minėtu adresu, triukšmo faktas pasitvirtino, nustatyta, kad iš kavinės, už kurios veiklą atsakingas D. M., sklido garsi muzika, kuri trikdė kitų asmenų ramybę ir poilsį. D. M., kuriam metų laikotarpiu paskirta administracinė nuobauda pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už kavinės-baro veiklą, neužtikrino, kad skleidžiama muzika netrikdytų kitų asmenų ramybės ir poilsio.
Abu šiuos Institucijos nutarimus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Plungės apylinkės teismo pirmininko 2021-01-26 nutartimi sujungtos administracinių nusižengimų bylos Nr. II-63-973/2021 (dėl Institucijos nutarimo Nr. 60-ANR_N-2240-2020) ir Nr. II-60-995/2021 (dėl Institucijos nutarimo Nr. 60-ANR_N-2242-2020) paliekant bylos numerį Nr. II-63-973/2021 (proceso Nr. 4-10-3-00026-2021-1). Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį buvo patrauktas tas pats asmuo D. M., o veikos, už kurias jis nubaustas, yra analogiškos ir padarytos tą pačią dieną, tik vienos valandos skirtumu, todėl reikėtų įvertinti ar administracinio nusižengimo pobūdis nėra trunkamasis.
3. Skundžiamu Plungės apylinkės teismo 2021-06-22 nutarimu D. M. skundas buvo tenkintas iš dalies. Teismas panaikino Institucijos 2020-11-25 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-2240-2020 ir Institucijos 2020-11-25 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 60-ANR_N-2242-2020. Teismas pripažino, jog D. M. administracinių nusižengimų bylose ROIK: 20125390870, ROIK: 20125436343, padarė vieną administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 180 Eur dydžio baudą. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad šioje byloje D. M. buvo nepagrįstai surašyti du administracinių nusižengimų protokolai ir jis Institucijos 2020-11-25 nutarimais Nr. 60-ANR_N-2240-2020 bei Nr. 60-ANR_N-2242-2020 nubaustas kaip padaręs du nusižengimus. Tačiau byloje nustatyta, kad minėtais nutarimais jis buvo nubaustas už tą pačią dieną (2020-10-09), vienos valandos laikotarpiu, skirtingų pareigūnų užfiksuotą triukšmo faktą. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju D. M. pažeidimas pasireiškė pareigos užtikrinti tinkamą kavinės veiklą nevykdymu, pažeidimas nustatytas tą pačią dieną, du nustatytus pažeidimus skyrė vienos valandos laikotarpis, todėl, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, jog D. M. buvo informuotas apie pirmąjį užfiksuotą pažeidimą ir sąmoningai tęsė savo pareigos užtikrinti tinkamą kavinės veiklą nevykdymą, konstatavo, kad D. M. pažeidimas, užfiksuotas 2021-10-09 22.29 ir 23.31 val., vertintinas ne kaip du atskiri administraciniai nusižengimai, o kaip vienas trunkamojo pobūdžio nusižengimas, todėl kvalifikavo jį kaip vieną priešingą teisei veiką pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį.
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. atstovė advokato padėjėja S. Balskuvienė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-06-22 nutarimą ir Institucijos 2020-11-25 nutarimus Nr. 60-ANR_2240-2020, 60-ANR_2242-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
4.1. Apeliantė nesutinka su skundžiamame nutarime padarytomis teismo išvadomis. Nurodo, jog D. M. nepagrįstai nubaustas tinkamai nenustačius už triukšmą atsakingo asmens. Apeliantė teigia, kad „šioje administracinio nusižengimo byloje Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo nutarimą, įrodinėjimo pareigą bei administracinio nusižengimo sudėties buvimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje perkelia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. M.“. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B., A. L. buvo sudarytos atlikėjo sutartys, kuriomis jie įsipareigojo atlikti renginių organizavimo ir vakaro vedėjo paslaugas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Palanga. Sutarčių 2.1.4 p. nustatyta, kad atlikėjai yra atsakingi ir įsipareigoja renginių metu laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, higienos normų, ir Palangos m. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-302 patvirtintų Triukšmo prevencijos Palangos m. savivaldybės viešosiose vietose taisyklių.
4.2. Apeliantės nuomone šiuo atveju tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B., A. L. susiklostė rangos teisiniai santykiai. Pagal rangos sutartį – rangovo ir užsakovo, priešingai nei darbo santykiuose, nesieja pavaldumo arba kitokie priklausymo santykiai. Rangovas rangos sutarties atveju pats organizuoja darbą – čia svarbu, kad darbas būtų atliktas laiku ir atitiktų sutarties sąlygas. Rangovas darbą atlieka savo rizika. Rangos sutarties dalykas yra ne pats darbo procesas, o darbo rezultatas, kuris perduodamas užsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikram darbo rezultatui arba atlikti kitokiems darbams, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Visais atvejais sutartimi būtina nustatyti, kokį darbą atliks ir kokį rezultatą perduos rangovas užsakovui. Rangos dalykui bei pačiai rangos sutarčiai būdinga ir tai, kad paprastai rangovas darbus atlieka savo rizika ir savarankiškai nustato užsakovo užduoties įvykdymo būdus. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, būtent A. B. ir A. L., vykdantys savo įsipareigojimams pagal sutartis, darbą atliko savo rizika bei savarankiškai pasirinkdami užduoties įvykdymo būdus, t. y. veikdami savo nuožiūra. Taigi visiškai nepagrįstas teismo argumentas, jog triukšmas iš kavinės buvo skleidžiamas ne minėtų atlikėjų, tačiau D. M. užsakymu ir jo poreikių tenkinimui. Tai prieštarauja ir rangos teisinius santykius reglamentuojančioms nuostatoms, nes būtent rangovai – A. B. ir A. L. darbą atliko savo rizika, patys organizavo darbą, nustatė įsipareigojimo vykdymo būdus – pasirinko reikalingą užduočiai atlikti muzikos įrangą, patys reguliavosi garso lygį. Be to, policijos pareigūnas S. M., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad nuvykus į iškvietimą dažnai išeina jau žinomas didžėjus A. L. ir paaiškina, kad toks yra jo darbas ir toliau dirbs. Tarnybiniame pareigūno E. J. pranešime užfiksuota, kad 2020-10-09 22.29 val. iš kavinės buvo išėjęs A. L., kuris nurodė, kad atsakingo asmens dėl leidžiamos muzikos nėra. Baro viduje muzikinį vakarą vedė grupė „(duomenys neskelbtini)“. Tarnybiniame policijos pareigūno S. M. pranešime nurodyta, kad 2020-10-09 23.31 val. muziką kavinėje leido didžėjus A. L., kuris į lauką neišėjo.
4.3. Apeliaciniame skunde plačiai dėstomi atvejai, kai už iš D. M. vadovaujamos kavinės skleidžiamą triukšmą ne kartą administracine tvarka buvo nubaustas A. L., kuris nemoka jam paskirtų administracinių nuobaudų ir nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo išvada, kad apygardos teismas ne kartą yra nurodęs, jog būtent D. M. yra tinkamas subjektas, pažymima, jog apygardos teismo anksčiau nagrinėtose bylose nebuvo keliamas klausimas dėl rangovų – atlikėjų teikiamų paslaugų ir įsipareigojimų pagal sudarytas rangos sutartis. Taigi, užtenka nustatyti, kas leidžia muziką (šiuo atveju – A. B. ir A. L.), ir nustatyti, ar muzika nebuvo leidžiama per garsiai. Apeliaciniame skunde papildomai atkreipiamas dėmesys į galimą administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumą. Nurodoma, kad ta pati teisėja jau buvo nagrinėjusi analogišką bylą, kurioje D. M. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jo skundas dėl Institucijos nutarimo atmestas, o Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Todėl, apeliantės manymu, teisėja gali būti tendencinga ir turėti jau susiformavusią nuomonę dėl D. M. kaltės. Be to, apeliantės manymu, ginčai dėl įmonių, kurios savo veikla kelia triukšmą (taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“), turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. atstovės advokato padėjėjos S. Balskuvienės apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato veiklos skyriaus viršininkė E. K. prašo netenkinti apeliacinio skundo reikalavimų ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2021-06-22 nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė teigia, kad D. M. nepadarė jam inkriminuoto ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamu nutarimu, Institucijos 2020-11-25 nutarimais ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog D. M. padarė ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl D. M. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų ir objektyvų įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės ir patikimumo detaliai pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl D. M. kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos ir skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad D. M. kaltė, padarius ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.
10. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą pakartotinai.
11. Nors apeliantė neigia D. M. kaltę dėl ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė yra įrodyta toliau aptariamų bylos įrodymų visuma.
12. Policijos registruojamų įvykių išraše užfiksuota, kad 2020-10-09 22.21 ir 23.31 val. pranešėjai R. L. ir D. B. informavo, kad iš kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), sklinda garsi muzika, kuri trukdo ilsėtis (b. l. 120–123). Tarnybiniame policijos pareigūno E. J. pranešime užfiksuota, kad 2020-10-09 22.29 val. nuvykus pagal pranešimą į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad leidžiama garsi muzika, triukšmo faktas pasitvirtino. Pranešime nurodyta, kad pranešėjas buvo nuėjęs į barą ir nustatė, kad jis pustuštis, tačiau muzika leidžiama labai garsiai. Iš kavinės buvo išėjęs A. L., kuris nurodė, kad atsakingo asmens dėl leidžiamos muzikos nėra. Baro viduje muzikinį vakarą vedė grupė „(duomenys neskelbtini)“. Tarnybiniame policijos pareigūno S. M. pranešime užfiksuota, kad 2020-10-09 23.31 val. nuvykus pagal pranešimą į kavinę, esančią (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad leidžiama garsi muzika, triukšmo faktas pasitvirtino. Muziką kavinėje leido didžėjus A. L., kuris į lauką neišėjo, o kavinės viduje dėl didelio triukšmo nėra galimybės sukalbėti. Apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas E. J. parodė, kad ne kartą važiavo į minėtą kavinę. Iš šios kavinės sklindantis triukšmas yra akivaizdžiai išsiskiriantis (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kartais muzika girdisi ir policijos patalpose. Kartais būna ir taip, kad konkurentai skambina ir skundžia vieni kitus. Apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas S. M. parodė, kad tvirtina tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Papildomai nurodė, kad vasaros metu labai dažnai tekdavo važiuoti dėl triukšmo iš minėtos kavinės. Yra kelios kavinės, kuriose nuolat triukšmaujama. Tada yra einama į visas ir rašomi protokolai. D. M. vadovaujama kavinė yra viena iš jų. Nuvykus pagal iškvietimą dažnai išeina jau žinomas didžėjus A. L. ir paaiškina, kad toks yra jo darbas ir toliau dirbs. Be to, administracinio nusižengimo byloje yra objektyvūs įrodymai – vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas iš kavinės sklindantis triukšmas. Viename iš įrašų kalbantis su pareigūnais užfiksuotas A. L., kuris nurodė, kad koncertuoja grupė „(duomenys neskelbtini)“.
13. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad D. M. nėra tinkamas ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo subjektas. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas dėl aplinkybės, kad D. M. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Atsižvelgiant į teisės aktuose uždarosios akcinės bendrovės vadovui nustatytą kompetenciją, konstatuotina, kad tiek Institucijos 2020-11-25 nutarimuose, tiek skundžiamame nutarime pagrįstai nurodyta, kad už kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą atsakingas yra D. M.. Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar nėra suformavęs ANK 488 straipsnio taikymo praktikos, tačiau tokią praktiką yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012 naktinio klubo vadovas buvo pripažintas kaltu, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio („Viešosios rimties trikdymas“) 2 dalyje numatytą veiką (tai visiškai atitinka ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo požymius) – asmuo neužtikrino, kad iš naktinio baro sklindanti muzika ir triukšmas netrukdytų aplinkinių namų gyventojų poilsiui. Šioje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog pagal ATPK 183 straipsnį atsakomybę užtraukia ne tik šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, bet ir grojimas kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog kaltininko veika pagal šį straipsnį buvo kvalifikuota pagrįstai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (žr. nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N3-1265/2006 ir N17-1468/2006) už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar panašiais veiksmais vakaro ir nakties metu gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, atsakomybėn gali būti traukiami šių patalpų ar įmonių savininkai.
14. Tai reiškia, jog D. M., būdamas atsakingas už visą kavinės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą (būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas), yra atsakingas ir už tai, kad būtų užtikrinta, jog iš šios kavinės sklindanti muzika ir triukšmas netrikdytų kitų asmenų poilsio ir ramybės. Dėl šios priežasties aplinkybė, kad, apeliantės teigimu, 2020-10-09 triukšmą kėlė ne D. M., o kiti asmenys (A. B., A. L.), su kuriais jis buvo sudaręs sutartis dėl renginių organizavimo ir vakaro vedėjo paslaugų teikimo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, jo atsakomybės nešalina.
15. Pažymėtina, kad apeliantė klaidingai kvalifikuoja tarp D. M. ir A. L. bei A. B. susiklosčiusius santykius, nes tarp minėtų asmenų susiklostė ne, kaip teigiama apeliaciniame skunde, rangos teisiniai santykiai, o atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai, reglamentuojami CK šeštosios knygos XXXV skyriaus nuostatų. Vadovaujantis CK 6.718 straipsnio 1 dalimi teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, o paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus (CK 6.718 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgęs į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kavinė, į tai, kad kavinės veiklos principas yra lankytojų pritraukimas, į tai, kad tarp D. M. ir A. L. bei A. B. buvo sudarytos atlygintinų paslaugų teikimo sutartys, vadovaudamasis CK 6.718 straipsniu, apygardos teismas pritaria administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarp D. M. ir A. L. bei A. B. sudarytos atlikėjo sutartys yra skirtos D. M., kaip kavinės vadovo, poreikiams tenkinti, t. y. užtikrinti renginių, kurių tikslas pritraukti kuo daugiau žmonių į kavinę, organizavimą. Taigi triukšmas iš kavinės buvo skleidžiamas ne A. L. ir A. B., tačiau D. M. užsakymu ir jo poreikiams tenkinti.
16. Apeliacinio skundo argumentas, jog skundai ir ginčai dėl įmonių, kurios savo veikla kelia triukšmą (taip pat ir kavinės „(duomenys neskelbtini)“), turi būti nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, yra nepagrįstas. Net pati apeliantė nurodo, jog būtent ANK 48 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo reikalavimų nesilaikymą. Pažymėtina, jog administracinių nusižengimų bylas ANK numatyta tvarka nagrinėja šiame kodekse nurodytos ne teismo tvarka administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančios institucijos ir bendrosios kompetencijos, o ne specializuoti administraciniai teismai. Be to, ANK 48 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog atsakomybė pagal šį straipsnį kyla dėl Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, tuo tarpu, kaip jau minėta, atsakomybė pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį kyla už pakartotinį viešosios rimties trikdymą. Nors savo esme ANK 48 straipsnyje ir 488 straipsnyje numatyti nusižengimai turi panašumų, tačiau priešingai nei mano apeliantė, nagrinėjamos bylos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visuma atitinka būtent ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
17. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl skundžiamą nutarimą priėmusios teisėjos šališkumo.
18. Pagal ANK 576 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jo atstovas turi teisę pareikšti nušalinimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 58 ir 59 straipsnius teisėjas turi nusišalinti arba būti nušalintas nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios objektyviai kelia pagrįstų abejonių jo nešališkumu. Nušalinimą pareiškęs asmuo turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, nušalinimo pareiškimas turi būti motyvuotas (BPK 59 straipsnio 1 dalis). Bet kokios abejonės teisėjo nešališkumu turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teisėjui, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teisėjui, kurį ar kuriuos pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo. Taigi tik išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo teisėjo šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas (BPK 58 straipsnio 2 dalis).
19. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog D. M. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu reiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, tačiau toks jo prašymas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-02-10 nutartimi nebuvo tenkintas. Iš nutarties turinio akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisėjos šališkumą iš esmės grindė tuo, jog šiuo atveju teisėja nagrinėjo bylą, paremtą panašiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir teisėjos Viktorijos Vasiliauskienės 2021-01-04 išnagrinėta byla Nr. II-6-973/2021, kurioje teisėja pateikė savo ginčo situacijos teisinį vertinimą. Tačiau apygardos teismas pritaria apylinkės teismo motyvams, kad, įvertinus bylose esančius duomenis, nebuvo pagrindo sutikti su tokia D. M. pozicija. Bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, o vien aplinkybė, kad teisėjos priimtas procesinis sprendimas netenkino D. M. interesų, nesuteikia teisinio pagrindo abejoti procesinius sprendimus priėmusios teisėjos nešališkumu. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti teisėja galbūt yra šališka, kad turi iš anksto susiformavusį nusistatymą ar išankstinę poziciją dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nagrinėjamos bylos ir byloje galimo priimti sprendimo. Skundai teisėjos V. Vasiliauskienės išnagrinėtose administracinių nusižengimų bylose buvo grindžiami skirtingais argumentais. Esant šioms aplinkybėms, pritartina išvadai, kad nėra pagrindo teigti, kad teisėja iš esmės savo teisinį vertinimą ginčo situacijoje yra pateikusi, todėl nelaikytina, kad teisėja tą pačią bylą nagrinėja iš naujo. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti BPK 58 straipsnyje numatyti teisėjos šališkumo pagrindai.
20. Įvertinęs tai, kas aptarta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiamas Plungės apylinkės teismo 2021-06-22 nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės advokato padėjėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. birželio 22 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. atstovės advokato padėjėjos Sandros Balskuvienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.