Alytaus apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą priėmusios institucijos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. L. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-4993-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nubaustas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-4993-2024 (toliau – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių. M. L. nubaustas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 10 d. 21.22 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,94 promilių, įvertinus paklaidą), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L. pateikė teismui skundą dėl Institucijos Nutarimo (toliau – Skundas), kuriuo nesutinka su Institucijos Nutarimu ir prašo pakeisti Nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatomis ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde nurodo, jog alkoholį vartojo rugpjūčio 9 d. vėlai vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui rugpjūčio 10 dieną 21.22 val. vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų. Jam buvo nustatytas lengvas 0,96 (0,94 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuodamas transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo. Sustabdžius jį vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu – elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, jo judesiai buvo koordinuoti. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Išgyvena nepakeliamą gėdos jausmą ir psichologinį spaudimą, dėl visuomenėje smerkiamo nusižengimo padarymo prieštaraujančio teisės ir moralės normoms. Iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo, turi virš 8 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis artimaisiais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Jo vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio jo gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirba programuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini). Nuvykimui į darbo vietą, yra ypatingai svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 113 km. Jis darbdavio charakterizuojamas, kaip iniciatyvus, ramaus būdo, santūrus, atsakingas, kruopštus, visada padedantis, draugiškas, pavyzdingas, patikimas ir pareigingas darbuotojas. Charakteristikoje pažymima, kad per visą darbo laiką įmonėje nėra padaręs jokių pažeidimų. Labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti artimaisiais. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, artimuosius, darbą ir daugiau nebenusižengs. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, tai sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Gyvena (duomenys neskelbtini), viešojo transporto infrastruktūra nėra taip gerai išvystyta ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas. Taip pat teisė vairuoti reikalinga pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus močiute ir seneliu, V. S. (gimusia (duomenys neskelbtini)) ir D. L. (gimusiu (duomenys neskelbtini)), močiutė gyvena (duomenys neskelbtini), senelis gyvena vienkiemyje, (duomenys neskelbtini). Dėl suprastėjusio mobilumo jiems būtina pagalba lankantis pas gydytojus, močiutė ir senelis teisės vairuoti neturi. Teisės vairuoti turėjimas ypač reikšmingas besirūpinant močiutės ir senelio sveikata ir privalomai vykstant į (duomenys neskelbtini) ir kitas medicinos įstaigas. Kas 2 savaites privalo lankyti senelį, rūpinasi senelio buitimi, maistu ir vaistais. Ir savo sveikatos priežiūros tikslais, yra svarbu turėti galimybę vairuoti transporto priemonę, jam diagnozuotos dvi stuburo išvaržos, radikulopatija. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas jam privalomai vykstant į (duomenys neskelbtini) ir kitas medicinos, reabilitacijos įstaigas, sekti sveikatos sutrikimų eigą, išsirašyti būtinus vaistus. Netekęs teisės vairuoti rizikuoja padidėjusiu krūviu stuburui, tai apsunkintų jo sveikatos būklę, fizinis aktyvumas sukelia nugaros skausmus. Jis negali nuvykti ir grįžti iš darbo neturėdamas teisės vairuoti. Neturi kaip užtikrinti garbaus pensinio amžiaus močiutės ir senelio gerovės, savo sveikatos gerovės ir išsilaikyti. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Paskyrus jam trumpesnę administracinio poveikio priemonę, jis būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Dėl trumpesnio administracinio poveikio priemonės paskyrimo nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas. Siekiant atgauti teisę vairuoti transporto priemones jis privalės baigti papildomus mokymus vairavimo mokykloje, kurių metu patirs auklėjamąjį prevencinį poveikį, jam bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už nusižengimus, bei jų padarymo pasekmes, apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje, inter alia (be kita ko), numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,41 promilių, bet ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. ANK 422 straipsnio 6 dalyje, inter alia, įtvirtinta, jog už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Skundžiamu Institucijos Nutarimu M. L. buvo paskirta minimali ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda (800 Eur bauda) ir administracinio poveikio priemonės: minimalus specialiosios teisės atėmimas (6 mėnesiams) bei minimalus draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoholiniai variklio užraktai, terminas (12 mėnesių) pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį).

Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, fakto, aplinkybių, jų kvalifikavimo ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. M. L. pripažįsta savo kaltę ir gailisi. Skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, tai yra administracinio poveikio priemonių – asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo termino sutrumpinimo klausimas. Pareiškėjas prašo taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skunde jis nedetalizavo, kurį(-iuos) būtent terminą(-us) jis prašo sutrumpinti, tačiau teismo posėdyje prašė sutrumpinti tik teisės vairuoti atėmimo 6 mėnesių terminą arba visai neskirti.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, jog nuobauda skiriama siekiant tiek nubausti, tiek ir prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. ANK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinio poveikio priemonės gali būti asmeniui skiriamos kartu su administracine nuobauda administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, gali būti paskiriama mažesnė nei ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Taigi administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartos priemonę, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia administracinė nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-17-648/2018).

Aplinkybės, kurias Skunde akcentuoja pareiškėjas, kad prisipažino padaręs pažeidimą, savo kaltės neginčija, nuoširdžiai gailisi, policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jį charakterizuoja teigiamai, be to, jos yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos švelninti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Skunde pareiškėjas nurodė, jog alkoholį gėrė rugpjūčio 9 d. vėlai vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui, rugpjūčio 10 d. 21.22 val. vairavo automobilį, tačiau šios aplinkybės padaryto administracinio nusižengimo fakto nešalina. Pareiškėjas nurodė, jog vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, tačiau pažymėtina, jog jis savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas akivaizdus. Atsakomybė asmeniui kyla už įvykdytus KET pažeidimus, tad jei vairuodamas automobilį būdamas neblaivus M. L. būtų padaręs kitus KET pažeidimus, jo atsakomybės klausimas būtų sprendžiamas pagal atitinkamas kodekso nuostatas. Kiekvienas alkoholio vartojęs asmuo, prieš vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, privalo įsitikinti, kad yra visiškai blaivus. O asmeninis subjektyvus savijautos vertinimas nelaikytinas tinkamu pareigos sulaukti pilno išsiblaivymo momento įgyvendinimu.

Pareiškėjas Skunde nurodė, jog jam buvo nustatytas 0,96 promilių (0,94 promilių įvertinus paklaidą) neblaivumas, prieš nusprendžiant vairuoti automobilį nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs, tačiau iš 2024 m. rugpjūčio 10 d. Neblaivumo nustatyto akto matyti, jog M. L. buvo nustatytas ir neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, taigi buvo ir išorinis požymis, rodantis ir leidžiantis jam pačiam suprasti, jog vairuoti negali. Atsižvelgiant į tai, pritartina Institucijos atsiliepime nurodytai pozicijai, jog asmuo, sėsdamas už padidinto pavojaus šaltinio – automobilio vairo, privalo adekvačiai vertinti savo būseną ir galimybes vairuoti transporto priemones, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taip pat pažymėtina, jog net ir nežymiai įstatymo leistiną 0,40 promilių normą viršijantis alkoholio kiekis organizme nėra kriterijus, automatiškai lemiantis teisės vairuoti transporto priemones netaikymą, kadangi būtent tokia administracinio poveikio priemonė yra numatyta ANK už būtent tokio administracinio nusižengimo padarymą, netgi nustačius 0,41 promilės neblaivumą, siekiant pažeidėjus nubausti ir atimti galimybę daryti naujus susijusius administracinius nusižengimus, taip užtikrinant teisės aktų laikymąsi.

Teismo vertinimu, visos Skunde nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad teisė vairuoti M. L. reikalinga nuvykti ir grįžti iš darbo, užtikrinti pensinio amžiaus senelių gerovę, savo sveikatos gerovei ir išsilaikymui, nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrų nepatogumų tiek pats asmeniškai, tiek nepatogumų, susijusių su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir M. L. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto ir ypač didelį pavojų kelių eismo saugumui keliančio elgesio jo nesustabdė. Pastebėtina, kad nors pareiškėjas nurodė besirūpinantis savo seneliais, turinčiais sveikatos problemų, tačiau nepateikė jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad nėra kitų artimųjų ar slaugos specialistų, prižiūrinčių senelius. Net jeigu pareiškėjas būtų vienintelis galintis tinkamai pasirūpinti savo seneliais, tokiu atveju jis privalėtų būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog tai, kad nuobauda (šiuo atveju – administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7/2013, 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019). Taip pat pareiškėjas žinodamas, jog jo darbas yra nutolęs 113 km nuo jo gyvenamosios vietos, kurioje nėra taip gerai išvystyta infrastruktūra ir šalia gyvenamosios vietos susisiekimas viešuoju transportu itin prastas, privalėjo itin atsakingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes, jis turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Kita vertus, iš byloje pateiktos darbo sutarties matyti, jog M. L. darbo laikas yra nuo 8.00 val. – 10.00 val. ir atitinkamai iki 17.00 val. – 19.00 val. Šios darbo valandos gali būti keičiamos atsižvelgiant į darbdavio ir darbuotojo poreikius, taigi manytina jog pareiškėjas turi galimybę pagal viešojo transporto vykimo tvarkaraštį pasirinkti atitinkamą laiką nuvykimui ir parvykimui iš darbo. Be to, kaip matyti iš darbo sutarties, pareiškėjas taip pat turi galimybę dirbti ir nuotoliniu būdu. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjui bus nepatogiau pasirūpinti asmeniniais įsipareigojimais, bet netaps neįmanoma. Be to, specialiosios teisės atėmimas yra laikinas.

Pažymėtina, jog net ir esant grėsmei kilti neigiamoms pasekmėms pažeidėjo darbinėje veikloje ar šeimoje, nebūtų pagrindo švelninti nuobaudą, šiuo atveju – sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nes įstatymas aukščiau iškelia visuomenės saugumą. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kuriuos jis pats sau ir susikūrė, taip pat tuos gyvenimiškus nepatogumus laikyti išskirtiniu atveju, sudarančiu pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Paskirtomis poveikio priemonėmis sukuriami administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui tam tikri nepatogumai, tačiau tie nepatogumai yra rezultatas būtent asmens pavojingo elgesio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrų nepatogumų sukėlimas asmeniui, kuriam paskirta nuobauda, ar kitiems jo šeimos nariams, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, leidžianti nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

Todėl teismo vertinimu, visos aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvados apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi jokia unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog M. L. Institucijos Nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių terminui bei uždraudžiant vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai minimaliam 12 mėnesių terminui, laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, numatytam ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir pažeidėjo asmenybei ir yra būtina, jog būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Vairuodamas neblaivus, M. L. elgėsi neabejotinai neatsakingai, priešingai teisei ir padarė šiurkštų KET pažeidimą, jo patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti neturėjimo yra jo pavojingo elgesio kelyje pasekmė, todėl nuobaudos tikslai negali būti pasiekti skiriant trumpesnį nei sankcijoje numatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas, nes, kaip minėta, jokios išskirtinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Tai, kad M. L. paskirta administracinio poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, jog Institucijos pareigūnas išsamiai įvertino visas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias savo Skunde teismui nurodė ir pareiškėjas.

Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, jog skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo Skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad Institucijos paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams. Paskirtų administracinio poveikio priemonių: specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių – terminai šiuo atveju yra teisingi bei proporcingi, tinkami paveikti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad per švelnus asmens baudžiamumas pareiškėją gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti naują administracinį nusižengimą, todėl Skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Palikti nepakeistą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 52-ANR_N-4993-2024 ir M. L. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.