- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-25
- Bylos Nr.
- II-853-673/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- V. Z.
- Pažeidėjas
- N. S.
- Advokatai
- Andrius Bambalas, Vytautas Bartkus
- Kategorijos
- 1.1.1Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos (ANK 2 str.)
- 1.2.4Administracinio nusižengimo padarymas tyčia (ANK 8 str.)
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.11.8.2Kiti klausimai, susiję su nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmusiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais
- 16.11.11Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui – nukentėjusiajai V. Z., jos atstovui advokatui Andriui Bambalui,
administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. S., jos atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bartkui,
nedalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. Z. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-11374-2025 (ROIK (-)) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyresnysis tyrėjas L. M. 2025 m. birželio 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo N. S. buvo nubausta galutine 150 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji, 2025 m. balandžio 18 d. 20.12 val., Vasario 16-osios g. 13, Jonavoje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido į perėję įėjusio žmogaus kai tai privalo pagal Kelių eismo taisyklių 30 punktą, ir įvažiavusi į pėsčiųjų perėją kliudė perėja ėjusią moterį – V. Z..
Šalies argumentai
Apeliantė V. Z. teismui pateiktu skundu prašė panaikinti nutarimą ir pažeidėjai paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 423 straipsnio 2 dal, 417 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnį, arba panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, bei priteisti nukentėjusios naudai bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad administracinio nusižengimo neteisminio tyrimo metu nebuvo ištirtos šios aplinkybės: administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nukentėjusiajai nekvietė greitosios medicinos pagalbos, nesuteikė jokios pagalbos, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir sugrįžo tik po to, kai pastatė automobilį kitoje, nei eismo įvykis, vietoje, neiškvietė policijos - policijai paskambino tik po to, kai nukentėjusioji atsisakė paimti siūlomus pinigus, kuriais buvo siekiama susitarti, kad eismo įvykis iš viso niekur nebūtų fiksuotas. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, be kita ko, turėjo kilti atsakomybė ir pagal ANK 426 straipsnį. Be to, surašytas nutarimas nėra administracinio nusižengimo kvalifikavimo aktas, o atskirų teisės aktų įvardijimas, jų niekaip nesusiejant su padarytu nusižengimu, dar daugiau, nors nusižengimą padarė N. S., nutarime nurodytas kitas asmuo. Taigi nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, reikšmingų nusižengimo kvalifikavimui, to pasėkoje administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo pritaikyta atsakomybė pagal ANK 426 straipsnį, t. y. asmeniui nekilo atsakomybė už tai, kad partrenkus vyresnio amžiaus asmenį, jis buvo paliktas be pagalbos, pagalba nebuvo kviečiama net ir prašant nukentėjusiajai.
Apeliantė V. Z. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ėjo per perėją, buvo gal ant trečios baltos juostos ir pajuto smūgį. Kai atsipeikėjo, pati atsistojo, tada iš automobilio išlipo vairuotoja, ir pasakė – „atsiprašau, aš jūsų nemačiau“. Ji paprašė iškviesti policiją. Gal tris kartus prašė, kad iškviestų pagalbą, bet niekas nekvietė. Iš pradžių sakė, kad jai nieko nėra, viskas gerai, prašė leisti važiuoti. Kai ji pasakė, kad kviestų policiją, tada vairuotoja atsakė, kad susitarsim, kad neseniai gavo teises, kurių gali netekti, siūlė 300 Eur, o jai nesutikus, siūlė 500 Eur. Pinigų paimti nesutiko, paskambino sūnui, pasakė, kas nutiko ir, kad jai nekviečia pagalbos. Kai nesutiko paimti pinigus, vairuotoja pasakė, kad ji trukdo eismą, todėl pastatys automobilį kitur, prie „Hesburger“, nors pravažiavo gal viena ar dvi mašinos, po ko vairuotoja nuvažiavo. Ji tada nuėjo prie vairuotojos. Paskui antrą kartą paskambino sūnui. Nežino, kodėl pati nepaskambino 112, labai blogai jautėsi, jai raibuliavo akyse, paskui atvyko greitosios pagalbos medikai. Į ligoninę jos neguldė, po apžiūros išleido namo. Po 3-4 dienų šeimos gydytoja ją nukreipė į dienos stacionarą, kur buvo leidžiami vaistai, lašinamas kalis. Po to išrašė ir raminamųjų vaistų. Negalėjo miegoti, valgyti, nes nuo smegenų sutrenkimo pykino gal savaitę laiko. Po to lankėsi pas neurologą. Buvo kraujosruvos ir ant peties, ir ant kojos. Dar ir dabar skauda. Šioje situacijoje ją labiausiai papiktino vengimas atsakomybės ir požiūris, kad viską galima nupirkti, bei abejingumas, kad čia nieko nėra, viskas gerai. Pažeidėja tik kai išlipo iš automobilio pasakė, kad atsiprašo, bet ji to nelaiko atsiprašymu, nes po to sekė abejingumas ir visa kita. Pažeidėja nekvietė nei greitosios, nei policijos, nes sakė, kad tik prieš mėnesį gavo teises ir jų neteks. Skambino tik po to, kai jau atvažiavo greitoji. Pinigų siūlymas jai neatrodė kaip noras atlyginti žalą, suprato, kad vairuotoja tokiu būdu nori ją papirkti, kad pažeidimas nebūtų užfiksuotas. Išklausiusi liudytojos R. S. parodymus nori pasakyti, kad liudytoja pasakė daug netiesos. Liudytoja atėjo, kai ji jau stovėjo ir jau buvo paprašiusi vairuotojos iškviesti pagalbą. Liudytoja atėjo ir pasiūlė 300 Eur, 500 Eur, sakė čia ir dabar sumoka pinigus, galima susitarti. Ji tada liudytojai parodė sumuštą galvą, liudytoja pasakė „ooo, aš tada nieko nesakau“, ir nuėjo, jokios pagalbos liudytoja jai daugiau nesiūlė.
Apeliantės atstovas advokatas Andrius Bambalas teismo posėdžio metu palaikė skunde nurodytus argumentus. Akcentavo, kad jo nuomone, Institucija neužtrinko objektyvaus aplinkybių ištyrimo. Eismo įvykis buvo, bet nenustatyta, kas vyko po eismo įvykio, tyrėjai nevertino apeliantės nurodytų aplinkybių, sudarančių ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo - pasitraukimo iš eismo įvykio - sudėties. Svarbiausia čia yra tai, kada buvo iškviesta pagalba. Be to, po įvykio automobilis pakeitė stovėjimo vietą. Pažeidėja labai neseniai įgijo teisę vairuoti, taigi teorinę dalį žinojo ir turėjo žinoti, kaip elgtis įvykus eismo įvykiui. Pareigūnai net nevertino automobilio patraukimo. Įstatymai, kaip ir teismų praktika, pvz. Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-169-844/2024, reikalauja sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą, tačiau įvykio vieta nebuvo pažymėta. Taip pat yra reikalaujama imtis reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pagalba, tačiau pagalba nebuvo suteikta, medikai nebuvo iškviesti. Pagalbą iškvietė liudytojas, kai jam paskambino mama, o pažeidėja pagalbą kvietė tik po to, kai tai jau buvo padaręs liudytojas ir apie tai pranešęs pažeidėjai. Tyrėjai šių aplinkybių neištyrė ir neįvertino. Mano, kad šioje situacijoje pažeidėjai turėtų būti taikoma atsakomybė ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl prašo skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo N. S. nurodė, kad kai važiavo, jai labai skaudėjo galvą, jautėsi prastai, staigiai stabdė ir viskas. Buvo šokas, kai ko net neatsimena. Matė, kad moteris pargriuvo, ji išlipo iš automobilio, priėjo prie moters. Neprašė, kad moteris nekviestų policijos, atsakomybės tikrai nevengė. Pinigus siūlė ne dėl to, kad vengtų atsakomybės, aplink buvo žmonių, visi viską matė, atsakomybės tikrai nevengė, tačiau siūlė pinigus, kad apmokėti nukentėjusiosios išlaidas. Gal moteris ne taip suprato, gal ji kažką būdama šoke ne taip pasakė, bet tikrai nevengė atsakomybės. Moteris prašė kviesti policiją, greitąją, ji ir iškvietė. Paklausė moters, ar gali pasitraukti toliau, kad netrukdytų eismui, moteris linktelėjo galvą ir tada ji automobilį patraukė 2-3, gal 5 metrus, ir sustojo prie „Hesburger“. Buvo šoke. Moteris atėjo prie jos. Būdama prie „Hesburger“ iškvietė pagalbą. Dar kalbėdama telefonu klausinėjo nukentėjusiosios, kuri buvo atsirėmusi į jos mašiną, apie jos savijautą, nes operatorė uždavinėjo klausimus apie nukentėjusiąją, bet moteris beveik nieko neatsakinėjo. Kai ji skambino pagalbos telefonu, nukentėjusiosios sūnus dar nebuvo atvykęs. Nukentėjusiai ji siūlė sėsti į savo mašiną, kol laukia, siūlė vandens. Jei gerai pamena, į įvykio vietą atvyko net du policijos ekipažai, nes skambino tiek ji, tiek ir nukentėjusiosios sūnus. Buvo ir liudytoja, kuri ateidinėjo iš kitos vietos ir viską matė, visko klausėsi. Visų pirma atvyko moters sūnus, tada nukentėjusioji atsisėdo į jo mašiną, po ko atvyko greitoji, išsivežė nukentėjusiąją, jos sūnus išvyko paskui greitąją, o ji liko su policijos pareigūnais. Po įvykio su nukentėjusiąją nekontaktavo, nes neturėjo jokių jos duomenų. Vėliau tyrėjos klausė, kaip jaučiasi moteris, sakė, kad kiek reikės, tiek sumokės, o paskui gavo nutarimą, iš kurio pamatė nukentėjusiosios vardą, pavardę ir gimimo datą. Jei reikės, atlygins žalą, viską padarys, atsakomybės tikrai nevengia. Siūlydama moteriai pinigus neįvardijo kam, tiesiog siūlė pinigus, tačiau tai darė ne siekdama išvengti atsakomybės, o norėdama atlyginti žalą, išlaidas daktarams, nuvažiavimui kažkur ir panašiai. Teisę vairuoti buvo įgijusi prieš maždaug mėnesį laiko, tačiau policijos tikrai nevengė. Labai gailisi.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Vytautas Bartkus nurodė, kad pateiktoje įvykio vietos nuotraukoje matyti, kad nuo perėjos iki įvažiavimo (prie „Hesburger“) yra ne daugiau, kaip 7 metrai. Įvykio vietoje kelias yra susiaurintas, padarytas dviračių takas ir vietos palikta pravažiuoti tik vienam automobiliui, todėl jei automobilis būtų buvęs paliktas stovėti ant perėjos, būtų trukdęs eismą. Yra įprasta, kad eismo įvykiuose, kai nėra sunkių sužalojimų, sunkių automobilių apgadinimų, automobilis patraukiamas į saugią vietą, kad netrukdytų eismui, ką šiuo atveju ir padarė pažeidėja. Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies sudėties, tai sutinka su Institucijos atsiliepimu, kur detaliai nurodyta, kas yra pasitraukimas iš įvykio vietos ir kas yra nekaltumo prezumpcija. Duomenų, kad pažeidėja norėjo išvengti atsakomybės, pasitraukti iš įvykio vietos ir nuslėpti nusižengimą, nebuvo. Automobilio patraukimo kelis metrus negalima traktuoti, kaip pasitraukimo iš įvykio vietos, todėl mano, kad policijos nutarimą reikia palikti nepakeistą, o skundą atmesti.
Liudytojas E. Z. nurodė, kad 2025 m. balandžio 18 d. 20.05 val., sulaukė mamos skambučio, kad ją partrenkė automobilis, prašė atvykti į įvykio vietą. Jis klausė ar yra iškviesta greitoji pagalba, tai mama pasakė, kad ne. Baigęs pokalbį su mama, 20.06 val. paskambino 112 ir paprašė, kad į įvykio vietą atvyktų pagalba. 20.11 val. sulaukė dar vieno mamos skambučio, jis jau važiavo, mama klausė, kur jis yra, nes kaltininkas pasišalino, siūlo pinigų, nori pasišalinti. Pasakė, kad važiuoja ir gal po minutės buvo įvykio vietoje. Pamatė, kad jie kieme, privažiavo, išlipo. Pasakė pažeidėjai, kad nebandytų šalintis, nes iškvietė policiją ir greitąją. Ji atsakė, kada tada ji irgi paskambins, paėmė telefoną, o jam pradėjo skambinti medikai dėl adreso patikslinimo, todėl jis nuėjo į savo automobilį ir ten kalbėjo su medikais. Medikai jam skambino net tris kartus - 20.13 val., 20.14 val. ir 20.15 val. Mano, kad žmogus pasišalino iš įvykio vietos, nes nestovėjo akivaizdžiai ant kelio, kur buvo patrenktas žmogus, buvo aikštelėje, kur yra daugiau automobilių. Eismas buvo neintensyvus, viena kita mašina važiavo, todėl eismui netrukdė. Jei jis pats būtų norėjęs nuslėpti įvykį, būtų ten pat pastatęs savo automobilį. Pažeidėja neneigė, kad padarė eismo įvykį, nesakė, kad nevairavo ir nepartrenkė moters. Pažeidėja bandė kažką kalbėt, pasisveikino, bet jis ją pertraukė, pasakė, kad nesišalintų, nes yra iškviesta policija. Kai atvyko policija, jis pareigūnams pasakė, kad nebuvo iškviesta policija ir buvo siūlyti pinigai, o pareigūnai atsakė, kad viską išsiaiškins. Po įvykio niekas su jais nesusisiekė, todėl jis per e-policiją parašė raštą, kuriame išdėstė visas aplinkybes. Gavo atsakymą, kad yra pradėta byla, dar jam skambino tyrėja, klausė ko jis nori su tokiu raštu.
Liudytoja R. S. nurodė, kad tą dieną turėjo susitikti su drauge N. S. prie „Hesburger“ ir eidama gatve pastebėjo draugę ant perėjos bei besistojančią moterį. Skubiai priėjo, stengėsi padėti tai moteriai atsistoti, siūlė pagalbą, siūlė prisisėsti, taip pat siūlė pinigų. Buvo stresas, nežinojo ką daryti. Moteris atsisakė bet kokios pagalbos. Draugė patraukė mašiną, ji kartu su ta moterimi nuėjo iki mašinos, kartu laukė policijos, greitosios. Moteris visą laiką buvo šalia jų. Tiksliai negali pasakyti, kada buvo iškviesta pagalba. Negali tiksliai pasakyti ar sūnus jau buvo atvykęs, bet tikriausiai ne. Nematė, kad draugė skambintų. Pinigus pagrinde siūlė ji, gal jos minčiai pritarė ir N. S.. Nei viena iš jų neprašė nekviesti policijos ar greitosios. Moteris nereikalavo kviesti pagalbos, gal klausė ar bus pagalba, pasakė, kad taip. Ji vadovavosi gyvenimiška praktika, kad kai kažkas nutinka, tai reikia pasiūlyti pinigų. Ji pati buvo streso būsenoje, nes jos artimai draugei viskas nutiko. Nutrenkimo momento nematė, tik matė, kaip moteris jau kėlėsi, o draugė jau buvo išlipusi iš mašinos. Pinigus moteriai siūlė prie „Hesburger“, einant link kavinės. N. S. pasakė, kad patrauks mašiną, suprato, kad tai daro tam, kad netrukdyti eismui. Gatvėje buvo mašinų, mano, kad draugės automobilis trukdė eismui, nes mašinos turėjo ją apvažinėti, nebuvo galima nei normaliai praeiti, nei apvažiuoti. Atvykęs moters sūnus pradėjo grasinti N. S., kad ji nežino, su kuo prasidėjo, ką ji čia siūlo tuos savo kelis centus, sakė, kad ji turės parduoti tą savo lizinginę geldą. Ji buvo pakraupusi, stovėjo ir stebėjo viską iš šono.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka. Institucija pripažįsta, kad nutarimo dėstomojoje dalyje yra padaryta rašybos klaida ir vietoje N. S. yra įrašytas kito asmens vardas ir pavardė, tačiau tai yra tik rašybos klaida ir nelaikytina nei procesiniu pažeidimu, nei kitaip ribojančiu asmenų procesines teises. Institucijos nuomone, šioje byloje teisėtai ir pagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nebuvo inkriminuotas ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytas nusižengimas, kadangi nei tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų apie minėtų nusižengimų padarymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš eismo įvykio vietos nepasišalino, po eismo įvykio apie įvykį pranešė policijai, atsakomybės nevengė, tyrimui nekliudė, po įvykio liko įvykio vietoje, neslėpė įvykio aplinkybių, teikė paaiškinimus, nors ir apie įvykį pranešė ir kitas asmuo, tačiau apie įvykį policijai pranešė ir pati N. S., todėl KET 219.4, 220 punktų reikalavimai, kurie tiesiogiai susiję su AK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytos atsakomybės taikymu, nebuvo pažeisti. Vien tai, kad N. S., įvykus įvykiui, automobilį pastatė šiek tiek toliau, nei įvykio vieta, nesudaro jokio pagrindo ją patraukti atsakomybėn dėl minėto pažeidimo, kadangi akivaizdu, kad tai galėjo lemti vairuotojos pasimetimas ar reakcija kol suvokė, kas įvyko. Institucijos nuomone, byloje atliktas tyrimas visapusiškai ir iki galo, byloje atlikti visi būtini veiksmai siekiant nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, nusižengimai inkriminuoti tinkamai, todėl Institucija prašo pareiškėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą pilna apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu nutarimu N. S. buvo nubausta galutine 150 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį, už tai, kad ji, 2025 m. balandžio 18 d. 20.12 val., Vasario 16-osios g. 13, Jonavoje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido į perėję įėjusio žmogaus kai tai privalo pagal Kelių eismo taisyklių 30 punktą, ir įvažiavusi į pėsčiųjų perėją kliudė perėja ėjusią moterį – V. Z.. Nukentėjusiajai dėl patirtų nepatikslinto pobūdžio blauzdų ir kairės alkūnės sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Ginčo dėl to, kad pažeidėja N. S. nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kaip to reikalaujama pagal taisykles, bei, kad toks Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 4 dalyje ir 423 straipsnio 2 dalyje, byloje nėra.
Byloje kilo klausimas dėl pažeidėjos veiksmų po eismo įvykio, t. y. apeliantės skundu prašoma pažeidėjai paskirti nuobaudą ir pagal ANK 426 straipsnį, t. y. už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis).
ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatyta atsakomybė vairuotojams už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji šio pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais, o konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos.
Pagal Kelių eismo taisyklių 219 punktą, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: 219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje (įjunti avarinę šviesos signalizaciją transporto priemonėje) ir 92 punkte (pastatyti avarinio sustojimo ženklą) nustatyta tvarka; 219.2. pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus; 219.3. pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; 219.4. jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; 219.5. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.
Byloje nustatyta, kad pažeidėja, sukėlusi eismo įvykį, tai yra kliudžiusi perėja ėjusią moterį, nedelsiant sustojo, išlipo iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiosios, atsiprašė, nurodė, kad šios nepastebėjo. Nukentėjusioji paskambino savo sūnui, informavo apie įvykį, ir šis, kaip nurodė posėdžio metu, 20.06 val., dar nebūdamas įvykio vietoje, paskambino pagalbos telefonu, bei pats vyko į įvykio vietą. Administracinių nusižengimų registro išrašas (ROIK b. l. 11) patvirtina, kad apie eismo įvykį ir kliudytą pėsčiąją pagalbos telefonu pranešė ir pažeidėja, tik ji tai padarė šiek tie vėliau, t. y. 20.16 val.
Eismo įvykio vietoje pažeidėja pasakė, kad patrauks automobilį, jog šis netrukdytų eismui, ir patraukė automobilį iš važiuojamosios dalies. Nukentėjusioji patvirtino girdėjusi šį pasakymą. Duomenų, kad nukentėjusioji prieštaravo automobilio patraukimui, nėra. Patraukus automobilį pati nukentėjusioji nuėjo prie pažeidėjos. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei įvykio vietos nuotraukų matyti, kad eismo įvykis įvyko kelyje su viena eismo juosta kiekviena kryptimi. Važiuojamojoje kelio dalyje, abiejų eismo juostų dešinėse pusėje, yra pažymėtas dviračių takas. Pėsčiųjų perėjoje yra saugumo salelė. Taigi, norint apvažiuoti ties perėja sustojusį automobilį, reikėtų arba įvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą apvažiuojant saugumo salelę, arba važiuoti dviračių taku. Pažeidėja nurodė, kad įvykis sukėlė jai šoką, ir ji, pakalbėjusi su nukentėjusiąja, automobilį patraukė iš įvykio vietos, kad šis netrukdytų eismui.
Apeliantės skunde nurodoma, kad toks pažeidėjos elgesys turėtų būti vertinamas, kaip pasitraukimas iš įvykio vietos, nes pažeidėja apie įvykį nepranešė policijai, nekvietė greitosios medicinos pagalbos ir pastatė automobilį kitoje, nei eismo įvykis, vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Nors pažeidėjos elgesys ir nebuvo preciziškai atitinkantis Kelių eismo taisykles, tačiau pažeidėja iš įvykio vietos nepasišalino, ji tik patraukė automobilį, kad šis netrukdytų eismui, t. y. patraukė nuo perėjos, kur jį norit apvažiuoti kitiems automobiliams, reikėjo tai daryti nesaugiai/pažeidžiant KET taisykles. Pažeidėja bei nukentėjusioji, taip pat ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad eismas įvykio vietoje nebuvo labai intensyvus, tačiau automobiliai pravažiuodavo. Taigi pažeidėja, pagal galimybes ėmėsi, jos nuomone, reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, kaip to ir reikalauja KET 219.2 punktas. Išsukusi iš gatvės ir aikštelėje (įvažiavimo kelkraštyje) pastačiusi automobilį, pažeidėja toliau bendravo su nukentėjusiąja, laukė, kol atvyks pagalba ir nukentėjusiosios sūnus, taip pat ir pati paskambino bendruoju pagalbos telefonu, siūlė nukentėjusiajai vandens, prisėsti, kol laukia, t. y. nepaliko nukentėjusiosios vienos, ėmėsi priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pagalba. Be to, net ir KET 219.4 punkte numatyta, jog jeigu eismo įvykio metu buvo sužeistas žmogus, privalu pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešus policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, kas teismo vertinimu, ir buvo padaryta – automobilis buvo patrauktas iš vietos, kurioje buvo kliudytas žmogus, pažeidėjai esant įsitikinus, kad tokiu būdu pašalinama kliūtis kitiems vairuotojams, tačiau iš esmės eismo įvykio dalyviai liko šalia įvykio vietos, kur saugiai laukė pagalbos, pažeidėja bendravo ir visą laiką buvo kartu su nukentėjusiąja, nenuvažiavo iš nukentėjusiosios akiračio.
Būtina pažymėti ir tai, kad eismo įvykio vietoje jokių pėdsakų ar objektų, kurie galėtų būti sunaikinti kitų pravažiuojančių automobilių, nebuvo. Įvykio vietą pareigūnams nurodė pati pažeidėja, pasirašė eismo įvykio vietos schemoje, nurodė visas įvykio aplinkybes, prisipažino sukėlusi eismo įvykį. Nors iš pačios eismo įvykio vietos ir buvo pasitraukta, tačiau tai nesutrukdė užfiksuoti eismo įvykio aplinkybių, kurios buvo aiškios, jų neginčijo nei pažeidėja, nei nukentėjusioji, to nedaroma ir teismui pateiktame skunde, todėl toks automobilio patraukimas, teismo manymu, nelaikytinas kelių eismo taisyklių pažeidimu, užtraukiančiu atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį.
Aplinkybė, kad pažeidėja pagalbos telefonu paskambino ne iš karto, kai kliudė pėsčiąją, taip pat negali būti laikoma pasišalinimo iš eismo įvykio vietos sudėties požymiu. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusioji apie įvykį pranešė sūnui, nurodė, kad jai yra reikalinga pagalba, po to kartu su pažeidėja, kaip abi patvirtino teismo posėdžio metu, laukė atvykstančio nukentėjusiosios sūnaus, policijos ir medikų, taigi suvokė, kad apie įvykį jau yra pranešta ir pagalba jau yra iškviesta. Nepaisant to, pažeidėja dar ir pati paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Taigi pažeidėja iš esmės laikėsi ir KET 219.5 punkte numatyto reikalavimo, nors ir žinojo, kad medicinos pagalba jau yra iškviesta.
Apeliantės skunde ypatingai akcentuojamas skubus greitosios pagalbos neiškvietimas, tačiau šioje situacijoje būtina įvertinti ir tai, kad eismo įvykį sukėlė pakankamai jauno amžiaus ir visiškai vairavimo patirties neturinti vairuotoja, anksčiau nepatyrusi eismo įvykių, kuri dar prieš įvykį, kaip ji tvirtino ir kas nebuvo paneigta, pasijuto prastai, o supratusi, kad kliudė pėsčiąją, kaip pati nurodė, patyrė šoką, todėl natūralu, kad situacijos suvokimas ir elgesys galėjo būti įtakojamas emocijų, patiriamo streso, kas neabejotinai lemia ir žmogaus elgesį, todėl ir tai, kad įvykus eismo įvykiams dažnai pagalbos telefonu pirmieji paskambina pašaliniai asmenys ar artimieji, kuriems įvykio dalyviai patys, veikiami streso, paskambina pirmiau, nei pagalbos telefonu, negali būti vertinama, kaip paties eismo įvykį sukėlusio asmens tyčinis piktybinis vengimas iškviesti nukentėjusiam asmeniui pagalbą.
Be to, norint patraukti asmenį atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalį, be objektyviųjų šio nusižengimo požymių, kurių, teismo vertinimu, nebuvo nustatyta, privaloma nustatyti ir subjektyviąją jo pusę, kadangi šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai yra būtina nustatyti, jog asmuo suvokė, kad jis susijęs su eismo įvykiu, jį sukėlė ir iš įvykio vietos pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. norėjo taip elgtis. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju privalu nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-50-303/2018, 2AT-55-648/2020).
Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, nors automobilis ir buvo šiek tiek patrauktas iš eismo įvykio vietos, tačiau, teismo vertinimu, toks patraukimas nelaikytinas ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiu. Kaip teismas jau pasisakė, pažeidėja įspėjo nukentėjusiąją, jog patrauks automobilį, kad šis netrukdytų eismui, automobilį pastatė už kelių metrų šalutiniame kelyje, taigi nesiekė neteisėtai pasišalinti ar pabėgti iš įvykio vietos. Nukentėjusioji pati priėjo prie automobilį patraukusios pažeidėjos ir jos kartu toliau laukė atvykstančio nukentėjusiosios sūnaus, policijos ir medikų. Pažeidėja nurodė, kad siūlė nukentėjusiajai vandens, siūlė prisėsti į automobilį, kol laukia, taip pat patvirtino, kad siūlė ir pinigų norėdama atlyginti padarytą žalą, taigi, aktyviai stengėsi suteikti nukentėjusiajai pagalbą, kol atvyks pareigūnai ir medikai. Savo kaltės dėl sukelto eismo įvykio pažeidėja neneigė, ką patvirtino ir pati nukentėjusioji. Nors nukentėjusiajai pinigų siūlymas pasirodė tarsi noras ją papirkti, kad apie įvykį nebūtų pranešta policijai, tačiau tiek pažeidėja, tiek liudytoja R. S. tvirtino, kad siūlydamos pinigų jos tik norėjo atlyginti žalą, padengti nukentėjusiosios išlaidas dėl įvykio, buvo įsitikusios, kad tokioje situacijoje tai yra įprasta praktika. Teismas neturi pagrindo netikėti pažeidėjos noru padengti nukentėjusiosios patirtą žalą, kadangi nuo pat eismo įvykio momento pažeidėja savo kaltės neneigė, nurodė, jog tyrimo metu ir tyrėjų teiravosi apie nukentėjusiosios būklę, jiems taip pat tvirtino, kad atlygins reikalingas išlaidas, ką pakartojo ir teismo posėdžio metu, išsakydama, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė.
Išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad byloje nenustatyta, jog pažeidėja, perstatydama automobilį tyčia siekė elgtis priešingai Kelių eismo taisyklėms bei suvokė savo elgesio neteisėtumą ir sąmoningai ignoravo pareigą likti eismo įvykio vietoje, todėl jos veikoje nėra ir subjektyviosios minėto nusižengimo pusės, t. y. tiesioginės tyčios pasišalinti iš įvykio vietos.
Apeliantės atstovas, argumentuodamas reikalavimą pažeidėjos veiką kvalifikuoti kaip pasitraukimą iš įvykio vietos, nurodė, kad tokios praktikos laikosi ir teismai, pažymėjo Kauno apygardos teismo nutartį administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-169-844/2024, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Tuo tarpu apeliantės atstovo nurodytoje byloje buvo nustatytos visiškai skirtingos faktinės aplinkybės - padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, vairuotoja nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tai yra pasišalino.
Taigi teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad skundžiamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika kvalifikuota tinkamai, ANK 426 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis nenustatyta, skundžiamas Institucijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti veikos kvalifikavimą nėra pagrindo, todėl apeliantės skundas netenkinamas.
Nutarimo dėstomojoje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida ir vietoj pažeidėjos vardo ir pavardės nurodyta kito asmens vardas ir pavardė gali būti ištaisyta, nes toks ištaisymas nekeičia nutarimo esmės.
Apeliantės skundu taip pat prašoma priteisti nukentėjusiajai bylinėjimosi išlaidas, tačiau nei skunde, nei teismo posėdžio metu apeliantė ir jo atstovas nenurodė konkrečios prašomos priteisti sumos ir nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šis prašymas paliekamas nenagrinėtas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644-646 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos/apeliantės V. Z. skundo netenkinti.
Ištaisyti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2025 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-11374-2025 (ROIK (-)) dėstomojoje dalyje padarytą rašymo aprikimo klaidą ir vietoj nurodytų ne tokio pažeidėjos vardo ir pavardės, t. y. „S. Š.“, nurodyti „N. S.“.
Kitą 2025 m. birželio 18 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Apeliantės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas palikti nenagrinėtą.
Nutartį proceso dalyviams siųsti tik el. ryšio priemonėmis.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.