Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaidas Vasiliauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. S. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutarties G. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir institucija) 2024 m. vasario 19 d. nutarimu G. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 426 straipsnio 2 dalį ir jai paskirta 1 550 Eur bauda. Nutarime, išdėstant padaryto pažeidimo esmę, nurodoma, kad G. S. 2024 m. sausio 5 d. 16.05 val., vairuodama automobilį „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Padariusi turtinę žalą ir nesant nukentėjusio asmens įvykio vietoje, nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu padaryta žala, kuri viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

2. Institucijos nutarimą G. S. atstovas advokatas Egidijus Storpirštis apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o šio reikalavimo netenkinus – perkvalifikuoti G. S. veiką iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į ANK 417 straipsnio 7 dalį. Skundas buvo grindžiamas tuo, kad G. S. nesuprato sukėlusi eismo įvykį, todėl jos veiksmuose nėra visų ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – G. S. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su G. S. nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, tvirtinant, kad nubaustosios veiksmuose nėra nustatyta tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi ji nesuvokė, jog vairuodama transporto priemonę, manevruodama atbuline eiga kliudė kitą automobilį. Taigi, apeliantas nesutinka su institucijos bei apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu.

7. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

8. Pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 2 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susiję eismo dalyviai privalo laikytis SEAKĮ 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų: 1) nedelsdami (nedelsdamas) sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka; 2) pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie įvykį pranešti policijai, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus; 3) imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti medicinos pagalbą ar prireikus nuvežti nukentėjusįjį į medicinos įstaigą, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 4) po eismo įvykio nevartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, iki bus patikrintas neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba bus atsisakyta tai atlikti. Be kita ko, pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

10. G. S. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme kategoriškai neigė supratusi, jog manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į kitą transporto priemonę. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, kaip ir pirmosios instancijos teismas, o taip pat ir 2024 m. vasario 19 d. nutarimą priėmusi institucija, tokius pažeidėjos paaiškinimus vertina tik kaip pasirinktą jos gynybinę taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar bent jau ją sušvelninti. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis ir suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Juo labiau, kad sakyti tiesą jo neįpareigoja ir ANK nuostatos. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasitraukusio asmens kaltės turinys paprastai nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-11303/2018, 2AT-50-303/2018, 2AT-55-648/2020). Šiuo atveju, būtent transporto priemonių „Toyota Rav 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontakto pobūdis, automobiliui „Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos mastas, o taip pat ir G. S. elgesys po to, kai ji atsitrenkė į pastarąjį automobilį, leidžia neabejotinai konstatuoti, jog jos veiksmuose yra ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji jai inkriminuoto nusižengimo požymiai.

11. Aptariamo eismo įvykio eiga yra detaliai užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelės prieigas fiksavusiomis vaizdo stebėjimo kameromis. Jomis padaryta vaizdinė medžiaga pateikta į bylą ir leidžia betarpiškai vertinti buvusią situaciją. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą peržiūrėjęs vaizdo įrašus, neturi pagrindo prieštarauti tiek institucijos nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje nurodomoms eismo įvykio faktinėms aplinkybėms ir jų pagrindu padarytoms išvadoms, kad G. S. negalėjo nepajusti smūgio į kitą automobilį, o taip pat ir negirdėti susidūrimą lydėjusio garso. Iš byloje pateiktos vaizdinės medžiagos iš tiesų matyti, kad pažeidėjai, važiuojant atbuline eiga, atsitrenkus į stovintį automobilį „Audi Q5“, tiek šis, tiek ir nubaustosios vairuoti automobiliai sujudėjo, o po to, G. S. vairuotas automobilis trumpam sustojo. Iš byloje esančių fotonuotraukų, kuriose užfiksuotas nukentėjusiosios V. S. automobilis po įvykio, matyti, kad dėl transporto priemonių susidūrimo buvo įlenktas automobilio „Audi Q5“ dešinės pusės priekinis sparnas. Taigi, padaryti apgadinimai kitai transporto priemonei akivaizdūs ir pakankamai ženklūs. Apygardos teismas atmeta skunde reiškiamas abejones, jog šis pažeidimas galėjo būti padarytas kitomis aplinkybėmis, o ne aptariamo eismo įvykio metu, kadangi jos paremtos vien tuo faktu, kad nukentėjusioji jį pastebėjo tik sekančią dieną. V. S. automobilio apgadinimo aplinkybės yra aiškiai matomos į bylą pateiktuose vaizdo įrašuose, o padaryti transporto priemonės pažeidimai yra būtent toje vietoje, kuri buvo kliudyta G. S. vairuoto automobilio. Tiek tas faktas, kad dėl įvykusio kontakto abi transporto priemonės sujudėjo, tiek automobiliui „Audi Q5“ padarytų apgadinimų mastas, šiuo atveju leidžia neabejotinai spręsti, kad smūgis buvo tokio stiprumo, kad pažeidėja, sėdinti transporto priemonėje, negalėjo nesuvokti, jog kliudė jos judėjimo atbuline eiga trajektorijoje pastatytą kitą transporto priemonę. Aukštesnysis teismas netiki G. S. bei jos atstovo teiginiais, kad dėl prastų oro sąlygų, buvo užsikirtęs, prišalęs nubaustosios vairuoto automobilio rankinis stabdys, ir pažeidėja manė, kad būtent dėl to jos transporto priemonė nebūdingai sujudėjo ir nustojo judėti atbuline eiga. Tokie teiginiai yra absoliučiai subjektyvaus pobūdžio, jų ne tik, kad nepagrindžia, bet ir paneigia kiti byloje užfiksuoti duomenys – kaip matyti iš vaizdo įrašų, dar iki susidūrimo nubaustoji kurį laiką judėjo atbuline eiga, kas patvirtina, jog automobilio rankinis stabdys veikė be trikdžių. Aukštesnės instancijos teismas netiki ir G. S. institucijai bei teismui pateiktu paaiškinimu, kad dėl pašalinių garsų, o būtent automobilio variklio, jo salono bei langų ventiliatoriaus skleidžiamo triukšmo, ji negirdėjo transporto priemonių susidūrimo garso. Nors šiuo atveju objektyviai neįmanoma nustatyti nei kokio stiprumo triukšmą kėlė automobilio variklio darbas bei jo salono ir langų ventiliavimas, nei kokio stiprumo buvo automobilių susidūrimo garsas, tačiau, kad girdėjo į sprogimą panašų garsą G. S. pripažino nukentėjusiajai, ką pastoriji nurodė apklausiama pirmosios instancijos teisme.

12. G. S. argumentus, kad ji nesuprato sukėlusi eismo įvykį, kaip jau minėta, paneigia ir tolimesni jos veiksmai – sugrįžimas į eismo įvykio vietą praėjus 45 minutėms po eismo įvykio. Vaizdo įraše užfiksuota kaip grįžusi į eismo įvykio vietą, nubaustoji pravažiavo pro apgadintą V. S. automobilį, jį apšvietė šviesomis, vėliau atbula įvažiavo į stovėjimo vietą, kurį laiką joje stovėjo šviesdama šviesomis į apgadintą automobilį, dar po kelių minučių išvažiavo iš stovėjimo vietomis ir toliau keistai manevravo aplink apgadintą „Audi Q5“ automobilį. Pastebėtina, jog grįžusi į automobilių stovėjimo aikštelę, G. S. nė karto neišlipo iš savo automobilio, kas akivaizdžiai paneigia jos versiją, kad į įvykio vietą buvo sugrįžta neva ieškant savo rankinės, kurią, kaip pati tikina, vėliau surado savo pačios automobilyje, užkritusį už sėdynės. Ši versija neįtikima ne tik dėl to, kad pažeidėja, tamsiu paros metu ieškodama automobilio stovėjimo aikštelėje galimai pamestos rankinės, neišlipo iš transporto priemonės ir iš arčiau neapžiūrėjo teritorijos, kurioje jos rankinė galėjo būti nukritusi, bet ir dėl to, kad bet koks logiškai mąstantis asmuo, ieškodamas pamesto daikto, juo labiau, tokio daikto, kaip rankinė, kurios nukritimo ant žemės sunkiai įmanoma nepajusti, visų pirma būtų nuodugniai apžiūrėjęs automobilį, kuriuo važiuoja, ir tik neradęs jo automobilyje, važiavęs atgal į vietą, kurioje manė, kad ji galėjo būti pamesta. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad atgal prie savo ir V. S. darbovietės pažeidėja grįžo būtent tikslu įvertinti nukentėjusiosios automobiliui padarytą žalą, t. y. siekiant įvertinti, ar apgadinimai yra aiškiai pastebimi, ir iš automobilio buvo neišlipta ir neprieita prie V. S. transporto priemonės sąmoningai, suprantant, kad tokios užfiksuotos aplinkybės būtų traktuojamos kaip jos (G. S.) kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos patvirtinantys duomenys.

13. Apibendrinant tai, kas išdėstyta ankstesnėse šios nutarties pastraipose, konstatuojama, kad G. S. neabejotinai suvokė, jog atsitrenkė į kitą automobilį, suprato, kad dėl to kitas automobilis galėjo būti apgadintas ir taip galėjo būti padaryta žala ne tik jos pačios, bet ir kito asmens turtui, tačiau, tai suvokdama, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos, apie tai neinformuodama nukentėjusiosios ar policijos, t. y. kad ji veikė tyčia. Šiuo atveju nebuvo nustatyta kokios nors galimos tokio pažeidėjos elgesio priežastys (byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad įvykio metu G. S. buvo neblaivi, neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių ar jos vairuotas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu). Tačiau atsakomybei pagal ANK 426 straipsnį kilti nėra būtina nustatyti kaltininko motyvą pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi to straipsnio dispozicija nenumato. Pasišalinimo iš eismo įvykio motyvai gali būti įvairūs – atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą vengimas, padidėjusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos, nenorėjimas skirti laiko, reikalingo eismo įvykio suforminimui, skubėjimas į sutartą susitikimą ir pan. Tačiau šių aplinkybių nustatinėti pasišalinimo iš eismo įvykio atvejais nereikia – užtenka tik paties fakto, kad vairuotojas tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo yra susijęs, nepranešęs apgadinto turto savininkui ar policijai. Analizuojamu atveju bylos duomenys betarpiškai patvirtina, kad G. S. suvokė, jog yra susijusi su eismo įvykiu, kurio metu kliudė kitą transporto priemonę, suprato pasišalinimo neteisėtumą ir norėjo taip elgtis. Tuo tarpu tai, kad po kelių dienų nukentėjusiajai pamačius, kad jos automobilis buvo apgadintas ir savo iniciatyva išsiaiškinus kokiomis aplinkybėmis bei kokio asmens tai buvo padaryta, ji susisiekė su G. S., po ko pati pažeidėja paskambino policijai ir pranešė sukėlusi eismo įvykį, nėra nubaustosios atsakomybę šalinanti aplinkybė dėl ANK 426 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo. Jos atsakomybės nešalina, o taip pat ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos niekaip nepaneigia ir tas faktas, kad pažeidėja neslėpė eismo įvykio pėdsakų, keisdama jai priklausančio automobilio apgadintas detales ar atlikdama kokius kitus veiksmus, dėl kurių galėjo būti apsunkintas administracinio nusižengimo tyrimas. Nors ir galima tikėti pažeidėjos tvirtinimu, kad jai buvo žinoma, jog šalia jos darbovietės esanti automobilį stovėjimo aikštelė yra filmuojama, todėl ji turėjo suvokti, kad nagrinėjimo eismo įvykio kilimo faktą, jo padarymo aplinkybes būtų sunku nuslėpti, tačiau tai taip pat niekaip neįrodo G. S. tyčios pasišalinti iš įvykio vietos nebuvimo. Šiuo atveju tokį neracionalų pažeidėjos pasirinktą elgesio modelį galima paaiškinti stresinės situacijos kilimu, ar tikėjimusi, kad apgadintos transporto priemonės savininkas dėl buvusio snygio ir (ar) pažeidimų padarymo vietos (apgadintas ne vairuotojo pusės priekinis sparnas) apgadinimus pastebės ne iš karto, manys, kad transporto priemonė galėjo būti apgadinta visai kitoje vietoje ir į pastato, ant kurio įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, fiksuojančios eismo įvykio vietą, administraciją, prašydamas peržiūrėti jomis užfiksuotą vaizdą, nesikreips.

14. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Nubaustosios veiksmai atitinka visus ANK 426 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymius, todėl administracinio nusižengimo teiseną nutraukti ar perkvalifikuoti G. S. veiką iš ANK 426 straipsnio 2 dalies į 417 straipsnio 7 dalį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

15. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. vasario 19 d. nutarimu taip pat nepažeistos ANK 34 straipsnio nuostatos. Nuobauda G. S. paskirta įvertinus visas aplinkybes, reikšmingas administracinės nuobaudos rūšies parinkimui, baudos dydžiui. Pastebėtina, jog nei pažeidėja, nei jos atstovas ne teismo tvarka priimtu nutarimu pažeidėjai paskirtos baudos, kuri yra lygi ANK 426 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, taip pat neginčija.

16. Esant tokioms išvadoms, skundžiama teismo nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 13 d. nutartį nepakeistą ir G. S. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.