- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-575-413/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02257-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- R. Č.
- Ieškovas
- V. D.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. patikslintą ieškinį atsakovui R. Č. ir atsakovo R. Č. patikslintą priešieškinį ieškovui V. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą, prašydamas atidalinti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias 112/125 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,5000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. Č., priteisiant iš ieškovo atsakovo naudai 718 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui priklausančias 26/125 dalis nurodyto žemės sklypo, o ieškovui pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į visą žemės sklypą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo įkeisti, parduoti, dovanoti, išnuomoti, ar kitaip perleisti ir/ar apsunkinti nuosavybės teises į atsakovui R. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), priklausančias 26/250 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,5000 ha, esančio (duomenys neskelbtini).
3. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ištaisė 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartyje padarytus rašymo apsirikimas, nurodydamas teisingą nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalų numerį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
4. Atsakovas R. Č. 2024 m. sausio 5 d. teismui pateiktu pareiškimu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovo R. Č. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė ir išaiškino atsakovui, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jam gali būti paskirta iki 5 000,00 Eur bauda.
Šalies argumentai
6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2024 m. sausio 5 d. byloje pateikė trečią tapatų prašymą dėl teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nenurodydamas jokių naujų aplinkybių, argumentų, pagrindų ir pan. Teismas 2023 m. sausio 19 d. ir 2023 m. gegužės 15 d. nutartyse, kuriomis buvo išnagrinėti ir atmesti atsakovo teikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, yra pasisakęs dėl atsakovo 2024 m. sausio 5 d. pateiktame prašyme kartojamų tapačių argumentų panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
7. Įvertinęs dar kartą atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis neturi tikslo perleisti žemės sklypų kitiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į juos, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre apie draudimą įkeisti, parduoti, dovanoti, išnuomoti, ar kaip kitaip perleisti ir/ar apsunkinti nuosavybės teises, – yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo, tačiau netrukdanti įgyvendinti atsakovo turimas ginčo nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo teises, todėl tuo atveju, jei atsakovas iš tikrųjų nesiekia ir neketina ginčo turto šiuo metu perleisti ar kitaip suvaržyti teises į jį, minėta laikinoji apsaugos priemonė niekaip nepažeidžia ir negali pažeisti atsakovo interesų ir (ar) neproporcingai suvaržyti jo teisių. Nurodė, kad atsakovas pakartotinai teigia, jog teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trukdo jam parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau, anot teismo, minėti atsakovo argumentai nėra susiję su reiškiamų materialinių reikalavimų apimtimi nagrinėjamoje byloje. Teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su atsakovu, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kaip nors riboja atsakovo procesinių teisių įgyvendinimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas R. Č. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo įkeisti, parduoti, dovanoti, išnuomoti ar kitaip perleisti ir/ar apsunkinti nuosavybės teises į atsakovui R. Č. priklausančias 26/250 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas neįvertino atsakovo prašyme nurodytos naujos aplinkybės, patvirtinančios, kad 2023 m. gruodžio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyrius (toliau - Žemės tarnyba) rašte Nr. 2PD-59-(1.9) teismui pateikė išvadą dėl patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimų bei 2023 m. gegužės 29 d. pateikto teismui žemės sklypo padalijimo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams. Šiame rašte, be kita ko, nurodoma, kad 2023 m. gegužės 29 d. teismui pateiktas žemės sklypo padalijimo planas neatitinka teisės aktų reikalavimų, kad ieškovo ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų atidalijimui turi būti rengiamas formavimo ir pertvarkymo projektas. Remiantis tiek Žemės įstatymo, tiek Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-4S2/Dl-S13 (toliau – Taisyklės) nuostatomis, atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros Taisyklių reguliavimo ribose, jam negali būti išduodamos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sąlygos.
8.2. Atsakovui pateikus prašymą organizuoti ginčo turto – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, Alytaus rajono savivaldybės administracija pranešė, kad nėra teisinio pagrindo organizuoti projekto rengimą, kadangi Taisyklių 10 p. yra numatyta, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai.
8.3. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėms atsakovui yra užkertamas kelias visa apimtimi įgyvendinti savo teisę į gynybą, t. y. pasiūlyti savo atidalijimo būdą ir formą (pagal teismų praktiką žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra būtinas), tačiau savivaldybė atsisako organizuoti projekto rengimą esant laikinosioms apsaugos priemonėms.
8.4. Atsakovo nuomone, bylos medžiaga patvirtina, kad nepaisant to, jog ieškovas ir atsakovas yra lygiateisiai bendraturčiai, pritaikytos byloje laikinosios apsaugos priemonės suteikia nepagrįstą pranašumą tik ieškovui, o atsakovo teisės yra nepagrįstai varžomos. Pirmosios instancijos teismas užkerta atsakovui teisę teikti projektą ir tokiu būdu tinkamai įgyvendinti savo turtinius interesus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. D. prašo atskirąjį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą, išspręsti klausimą dėl baudos apeliantui skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
9.1. Pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones šiuo atveju nėra. Net ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ir išregistravus iš NTR išrašo 7.2 punkte nurodytą juridinį faktą, nei teisme vykstančio šalių ginčo faktas, nei NTR išrašo 7.1 punkte įregistruotas juridinis faktas neišnyks, nes būtent tokiu būdu ir yra išviešinamas faktas, kad žemės sklypas yra ginčo teisme objektas.
9.2. Atsakovas trečią kartą iš eilės teikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teismas du kartus atsakovo prašymus atmetė, tačiau prieš tai priimtų teismo nutarčių atsakovas neskundė. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo nesąžiningą atsakovo elgesį procese. Apie piktnaudžiavimo procesu pasekmes atsakovas buvo įspėtas ir skundžiama nutartimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų išspręsti klausimą dėl baudos atsakovui skyrimo iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. CPK 149 straipsnyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-464/2023, 18 punktas). Kitaip tariant, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo poreikio neturi būti iš naujo analizuojama, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje įtvirtintos būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo sąlygos ir negali būti kvestionuojamas nutarties, kuria jos buvo pritaikytos, teisėtumas ir (ar) pagrįstumas. Tokiu atveju yra analizuojamos tik aplinkybės, atsiradusios (pasikeitusios) po nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, bei sprendžiama, ar jos gali lemti kitokį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-88-516/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-553/2024).
13. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką laikinąsias apsaugos priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti ar pakeisti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-417-934/2023; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-91-330/2024).
14. Taigi CPK 149 straipsnyje nustatytas institutas taikytinas išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeičia aplinkybės, kurios sudarė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradiniu ieškiniu ieškovas prašė teismo atidalinti jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias 112/125 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,5000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu R. Č., priteisiant atsakovui už jam tenkančią 26/125 turto dalį 718 Eur dydžio piniginę kompensaciją, o ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę į visą žemės sklypą.
16. Pradinio ieškinio reikalavimų užtikrinimui Alytaus apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 20 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimis taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl draudimo įkeisti, parduoti, dovanoti, išnuomoti, ar kaip kitaip perleisti ir/ar apsunkinti nuosavybės teises į atsakovui R. Č. priklausančias 26/250 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,5000 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Šios teismo nutartys apeliacine tvarka nebuvo peržiūrėtos.
17. Teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, kuria buvo taikytos ginčijamos laikinosios apsaugos priemonės, nurodyta, kad atsakovas visiškai nebendradarbiauja su ieškovu, į ieškovo skambučius neatsako, jokių susitarimų dėl žemės sklypo priežiūros, naudojimosi tvarkos ir galimų jo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų pasiekti nepavyksta jau kelerius metus, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas savo dalį gali perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, o teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Kadangi prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra mažiausiai pažeidžiančios atsakovo teises, nes riboja tik jo teisę disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės turtu, tačiau nedraudžia atsakovui turtą valdyti ir juo naudotis, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimų užtikrinimui tikslinga taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įrašą viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 144 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
18. Kaip matyti iš pradinio ieškinio, ieškovo siekis buvo gauti visą ginčo žemės sklypą natūra, o atsakovui už jo dalį išmokėti piniginę kompensaciją, todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo galimą riziką (grėsmę) ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, nes atsakovas gali perleisti savo žemės sklypo dalį tretiesiems asmenims.
19. 2023 m. sausio 2 d. teismui pateiktu patikslintu ieškiniu ieškovas pakeitė pradinį reikalavimą ir šiuo atveju prašo atidalinti jam priklausančią ginčo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu tokia tvarka: atidalinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančias 18737/20912 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3786/4226 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 630/703 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui priteisti asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
20. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad atlikus žemės kadastrinius matavimus, buvęs ginčo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į tris atskirus nekilnojamojo turto objektus: 2,0912 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4226 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0703 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
21. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog šiai dienai žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išregistruotas iš registro ir vietoje jo yra įregistruoti trys nauji ieškovo patikslintame ieškinyje nurodyti žemės sklypai, kuriems galioja Alytaus apylinkės teismo 2021m. rugsėjo 20 d. nutartimi ir 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
22. Šalys 2022 m. vasario 23 d. pasirašė susitarimą dėl minėtų trijų žemės sklypų nuosavybės dalių nustatymo, kuriuo ieškovui atiteko: 1,8737 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,630 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 0,3786 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); o atsakovui atiteko: 0,2175 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0073 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ir 0,0440 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
23. Atsakovas 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, prašydamas teismo atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu: atsakovui priteisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2688 ha dalį, ieškovui – 1,8224 ha pagal pateiktą atidalijimo schemą; ieškovui natūra priteisti žemės sklypus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).
24. Taigi, po 2021 m. rugsėjo 20 d. teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių byloje iš esmės pasikeitė faktinė situacija. Ieškovo prašomas atidalinti 2,5000 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), šiai dienai neegzistuoja, nes jis yra padalintas į tris atskirus žemės sklypus, dėl kurių atidalijimo šioje byloje yra kilęs ginčas. Be to, po taikytų laikinųjų apsaugos priemonių šalys pareiškė priešpriešinius reikalavimus, kurių turinys akivaizdžiai skiriasi nuo ieškovo pradinio ieškinio.
25. Pagal aktualią teismų praktiką, atsakovui pareiškusiam prašymą dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tenka pareiga įrodyti CPK 149 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. išnykusį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba proporcingumo ar ekonomiškumo principų pažeidimą.
26. Apeliantas skunde nurodo, kad jam pateikus prašymą organizuoti ginčo turto – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, Alytaus rajono savivaldybės administracija pranešė, jog nėra teisinio pagrindo organizuoti Projekto rengimą, kadangi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-4S2/Dl-S13, 10 punkte yra numatyta, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti arba esantys teisminio ginčo objektu žemės sklypai. Taigi, atsakovas negali inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros Taisyklių reguliavimo ribose, jam net negali būti išduodamos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sąlygos.
27. Ekonomiškumo ir proporcingumo principų reikalavimų užtikrinimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, vertinimas atsižvelgiant į abiejų šalių, o ne vienos iš jų, teisėtus interesus, todėl tai, kad šioje proceso stadijoje apeliantas negali inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo procedūros, apeliacinės instancijos teismo vertinimu neatitinka ginčo šalių teisių ir pareigų pusiausvyros.
28. Kita vertus, teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartyje nurodytos galimos rizikos (leidus atsakovui disponuoti jam priklausančia turto dalimi bendrojoje nuosavybėje) ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju yra nepagrįstai sureikšmintos, kadangi atsakovas negalėtų savarankiškai realizuoti jam priklausančios turto dalies be ieškovo žinios (CK 4.79 straipsnis).
29. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės neleidžia daryti objektyviai pagrįstos išvados, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti, jeigu atsakovo atžvilgiu nebūtų taikomos atitinkamos prevencinės priemonės. Todėl šioje proceso stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad iki šiol egzistuoja antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
30. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas panaikinti atsakovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino byloje pasikeitusių faktinių jos aplinkybių, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą, todėl yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios to pateis teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo patikslintos ištaisius rašymo apsirikimo klaidą, panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Atsižvelgiant į tai, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos 26/250 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro ploto 2,5000 ha, esančio (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai šiai dienai neišlikęs, kadangi buvo padalintas į tris savarankiškus žemės skylus, todėl laikinosios apsaugos priemonės naikintinos būtent naujai suformuotiems žemės sklypams.
32. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus atsakovo atskirąjį skundą, ieškovo prašymas dėl baudos atsakovui skyrimo nesvarstytinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir kurios Alytaus apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patikslintos ištaisius rašymo apsirikimo klaidą, t. y. panaikinti įrašą viešame registre dėl draudimo įkeisti, parduoti, dovanoti, išnuomoti ar kitaip perleisti ir/ar apsunkinti nuosavybės teises į atsakovui R. Č. (a. k(duomenys neskelbtini) priklausančias 73/703 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0703 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 440/4226 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,4226 ha, esančio (duomenys neskelbtini); 2175/20912 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,20912 ha, esančio (duomenys neskelbtini) (buvusios 26/250 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 2,5000 ha, esančio (duomenys neskelbtini).).
Nutartį išsiųsti šalims ir VĮ Registrų centras.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.