Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Focus Logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Focus Logistics“ ieškinį atsakovui SIA Saldie Greki dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Focus Logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Latvijoje registruotai įmonei SIA Saldie Greki dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti jos naudai iš atsakovės 4 441,73 Eur žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.

3. Nurodė, kad teismas keletą kartų procese, t. y. 2024 m. lapkričio 10 d., 2025 m. kovo 3 d. bei 2025 m. balandžio 28 d. nutartimis nustatė ieškovei atitinkamus terminus nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus – patikslinti atsakovės buveinės adresą, kuriuo būtų galima įteikti Latvijoje registruotai įmonei teisminius procesinius dokumentus. Ieškovės pozicija, kad neįteikus teisminių procesinių dokumentų atsakovei Latvijoje žinomu buveinės adresu, bet telefonu informavus apie teiktinus dokumentus, juos laikyti tinkamai įteiktais, nėra byloje pagrįsta Latvijos teise. Fiktyvus įteikimo būdas, teismui priėmus procesinį sprendimą, gali būti kliūtis siekiant gauti Europos vykdomąjį raštą.

4. 2025 m. kovo 12 d. buvo gautas ieškovės atstovo prašymas pakartotinai bandyti įteikti atsakovei teisminius procesinius dokumentus žinomu vieninteliu adresu (duomenys neskelbtini), remiantis 2020 m. lapkričio 25 d. Reglamento Nr. 2020/1784 nuostatomis per Latvijoje veikiantį antstolį. 2025 m. balandžio 25 d. gautas pranešimas iš Latvijos institucijos, kad teisminių procesinių dokumentų atsakovei įteikti vėl nepavyko. Keletą kartų neįteikus atsakovei teisminių procesinių dokumentų žinomu registruotos buveinės adresu – (duomenys neskelbtini)bei ieškovei papildomai neišsiaiškinus ir nepateikus kitų įmonės buveinės ar jos atstovo adresų, kuriais būtų galima įteikti teisminius procesinius dokumentus, teismas sprendė, kad ieškovė teismo įpareigojimo dėl duomenų apie atsakovės buvimo vietą pateikimo neįvykdė. Kadangi ieškovė per teismo nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų – nepatikslino atsakovės buveinės ar kito adreso procesinių dokumentų įteikimui, todėl teismas ieškinį paliko nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė UAB „Forus Logistics“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2025 m. gegužės 13 d. nutartį ir įpareigoti teismą įvertinti jau atliktus dokumentų įteikimo veiksmus ir imtis veiksmų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 bei Latvijos Respublikos Ministrų kabineto 2012-06-26 nutarimo Nr. 444 30–40 straipsnių nuostatas, nustatant specialią užsienio dokumentų įteikimo procedūrą.

6. Nurodė, kad ieškovė pateikė visus jai žinomus atsakovės buveinės duomenis bei nurodė dokumentų įteikimo būdus, nustatytus tiek Europos Sąjungos, tiek Latvijos nacionalinėje teisėje, ir šiuos būdus inicijavo. Ieškovė susisiekė su antstole H. R., kuri nurodė, kad dokumentas juridiniam asmeniui įteikiamas jo registruotu adresu. Dokumentas gali būti perduotas tik oficialiam juridinio asmens atstovui ar darbuotojui. Pagal viešai prieinamą informaciją atsakovės registruotas adresas yra tas pats – (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat nurodė, kad ji taip pat siekė gauti ir kitą informaciją, prieinamą svetainėje (duomenys neskelbtini). Priešingai, nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nurodė visus atsakovės buveinės adresus. Ieškovė ne tik nurodė jai žinomą atsakovės buveinės adresą, bet ir kad šis adresas yra teisingas - tikras, o dokumentai buvo neįteikti tik dėl tos priežasties, jog atsakovės vadovas tuo metu, kai buvo atvykusi antstolė, buvo išvykęs iš šalies, o vėliau vengė juos atsiimti. Teismas be pagrindo konstatavo, kad ieškovė nenurodė kitų galimų atsakovės buveinės ar atstovų adresų bei kitų įteikimo būdų. Teismas ne tik neįvertino ieškovės jau atliktų veiksmų ir iniciatyvų, bet ir neįgyvendino jam tenkančios pareigos užtikrinti tarptautinio teismo procesinių dokumentų įteikimo procedūros įvykdymą. Atsakovės sąmoningas neveikimas ir dokumentų neatsiėmimas, nors apie jų buvimą jai buvo pranešta antstolės tiesiogiai telefonu, yra akivaizdus procesinių teisių piktnaudžiavimo atvejis, kas negali būti prilyginama ieškovės neveiklumui ar trūkumų nepašalinimui. Teismas, formaliai konstatuodamas trūkumų nepašalinimą, iš esmės paneigė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas paliko ieškovės ieškinį nenagrinėtu, kadangi, teismo vertinimu, ieškovė nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų.

9. Bendroji taisyklė ir siekiamybė, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą yra ta, kad ieškinio atitikimas įstatyme numatytiems bendriesiems ir specialiesiems formos bei turinio reikalavimams nustatomas jo priėmimo stadijoje. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Ieškinio priėmimo stadijoje nustatytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Tačiau taip pat galimi atvejai, kuomet atitinkami trūkumai paaiškėja po to, kai toks ieškinys yra priimtas nagrinėti, iškeliama byla, o trūkumai nustatomi jau bylos nagrinėjimo stadijoje. Šioje proceso stadijoje trūkumų nepašalinus, ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

10. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 28 d. nutartimi nustatė ieškovei 10 dienų terminą patikslinti duomenis ir nurodyti atsakovės buveinės adresą, kuriuo būtų galima realiai įteikti atsakovei skirtus procesinius dokumentus arba pateikti Latvijos teisę aiškinančius papildomus įrodymus dėl tinkamo įteikimo juridiniam asmeniui. Ieškovė pateikė prašymą pakartotinai įteikti dokumentus atsakovės buveinės adresu arba taikyti specialias užsienio dokumento įteikimo procedūras.

11. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus atsakovei siekė įteikti vadovaudamasis 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse bylose arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse nustatyta tvarka per atsakovės buveinės vietos – Latvijos Respublikos – įteikiančiąją agentūrą. Pirmosios instancijos teisme gautas Latvijos Respublikos įteikiančiosios agentūros (Latvijos prisiekusiųjų teismo antstolių tarnybos) pranešimas, jog procesinių dokumentų įteikti nepavyko (antstolė nurodė, jog ji internete rado adresato telefono numerį, paskambino ir pranešė apie dokumentų įteikimą, kaip pokalbio metu paprašė adresatas, nurodytu adresu buvo paliktas pranešimas, kad adresatas atvyktų į antstolių biurą pasiimti dokumentų. Per nustatytą terminą adresatas į antstolių biurą atsiimti dokumentų neatvyko). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsiuntė elektroninius laiškus viešojoje erdvėje rastais atsakovės nurodomais elektroninio pašto adresais ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tačiau joks atsakymas nebuvo gautas.

12. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė prašė procesinius dokumentus įteikti atsakovės vadovui, tačiau teismas nepagrįstai dėl šio ieškovės prašymo nepasisakė ir šios procesinių dokumentų įteikimo galimybės nesvarstė. Jeigu teismas neturi duomenų apie atsakovės vadovą ar jo adresą, jis gali kreiptis teisinės pagalbos į kompetentingą Latvijos Respublikos teismą pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/1783 dėl valstybės narės teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus. Atsakovė yra įsteigta kitoje ES narėje – Latvijos Respublikoje, kas reiškia, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo III skirsnio 3⁵ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, Lietuvos Respublikos teismai gali priimti sprendimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas bylos iškėlimo dokumento arba lygiaverčio dokumento įteikimo ar pristatymo pažymėjimas, jeigu įvykdomos visos Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos arba visos 1965 m. Hagos konvencijos 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kiekviena valstybė narė gali Komisijai pranešti, kad, nepaisant šio straipsnio 1 dalies, teismas gali priimti sprendimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas bylos iškėlimo dokumento arba lygiaverčio dokumento įteikimo ar pristatymo pažymėjimas, jei tenkinamos visos šios sąlygos: a) dokumentas buvo perduotas vienu iš šiame reglamente numatytų būdų; b) nuo dokumento perdavimo dienos praėjo, konkrečios bylos teismo nuomone, pakankamas laikotarpis, kuris negali būti trumpesnis nei šeši mėnesiai; c) nebuvo gauta jokio pažymėjimo nepaisant to, kad buvo dėtos visos pagrįstos pastangos jam gauti iš valstybės narės, į kurią kreipiamasi, kompetentingų institucijų ar įstaigų. Šiuo atveju jeigu byloje teismui ir toliau nepavyks įteikti procesinių dokumentų atsakovei gaunant dokumentų įteikimą patvirtinančius dokumentus, teismas gali vertinti ar egzistuoja sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo III skirsnio 3⁵ straipsnio 1 dalį dokumentus atsakovei įteikus CPK 123 straipsnio 3 ar 4 dalyse įtvirtintais būdais.

13. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui; kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas. Procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Aptariamos teisės normos lingvistinė konstrukcija leidžia spręsti, kad nepavykus įteikti procesinių dokumentų juridinio asmens buveinės adresu, jie tuo pačiu adresu siunčiami antrą kartą ir tik antrą kartą išsiųsti juridinio asmens buveinės adresu procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteiktais pagal įstatymą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2S- 1313-852/2019).

14. Nagrinėjamu atveju yra aktualus juridinio asmens, turinčio pareigą ne tik deklaruoti buveinės adresą, bet ir užtikrinti korespondencijos priėmimą, informavimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Kasacinis teismas taip pat paaiškino, kad juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotas apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018). Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog teismui yra žinoma atsakovės buveinės vieta, ieškovė kitų atsakovės adresų neturi, pasak Latvijoje dokumentus atsakovei įteikti bandžiusios antstolės, minėtu adresu atsakovės įmonė egzistuoja, vadovas apie norimus įteikti dokumentus buvo informuotas telefonu, tačiau neatvyko dokumentų atsiimti, kas patvirtina, jog galimai atsakovė yra informuota apie vykstantį procesą (tiek paštu, tiek el. paštu), tačiau sąmoningai siunčiamų dokumentų neatsiima ir į gautus el. laiškus neatrašo, taip siekdama vilkinti procesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio atsakovės elgesio pasekmių neturi prisiimti ieškovė. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Reglamento 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis, kurios apibrėžia teismo galimybes priimti procesinį sprendimą nedalyvaujant atsakovei, taip pat neišbandė visų būdų įteikti dokumentų atsakovei ir nevertino, kada procesinius dokumentus galima laikyti tinkamai įteiktais.

15. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Nurodytu pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ir tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, dėl kurių bylos iš viso negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti. Paprastai CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas taikomas tada, jeigu ieškinyje nenurodytas jo pagrindas ir dalykas, o jeigu po jo priėmimo išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas, nes kitų ieškinio netikslumų pašalinimas gali būti išsprendžiamas ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016). Šiuo atveju iš ieškovės ieškinio matyti, kad yra tinkamai suformuluotas ir nurodytas tiek ieškinio pagrindas, tiek dalykas, t. y. tenkinami esminiai ieškinio turiniui keliami reikalavimai. Pirmosios instancijos teismo nurodytas trūkumas, kad ieškovė nenurodė kito adreso ar nepateikė Latvijos teisės turinio, nelaikytinas esminiu, dėl kurio bylos konkrečiu atveju iš viso negalima būtų išnagrinėti iš esmės. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog civilinė byla pirmosios instancijos teisme nagrinėjama nuo 2024 m. gegužės 6 d., tai yra beveik pusantrų metų, kas patvirtina, jog ieškinio palikimas nenagrinėtu dėl pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui.

16. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą ir trūkumų šalinimą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės UAB „Focus Logistics“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.