Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas A. D. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė: 1) nustatyti ieškovui priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribas pagal R. G. IĮ parengtą žemės sklypo planą valstybinėje koordinačių sistemoje: taškas Nr. 1: koordinatė X – 6080113.36, koordinatė Y – 493017.33; taškas Nr. 2: koordinatė X – 6080142.69, koordinatė Y – 493023.64; taškas Nr. 3: koordinatė X – 6080138.90, koordinatė Y – 493041.26; taškas Nr. 4: koordinatė X – 6080108.74, koordinatė Y – 493038.84; taškas Nr. 5: koordinatė X – 6080109.59, koordinatė Y – 493034.91; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir savivaldybė) 2012 m. rugsėjo 10 d. raštą „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypų, skirtų iki 1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei atkurti, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, schemų Nr. 70‑2‑1109“, kuriuo atsakovo V. P. nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalaus plano korektūroje įbrėžtas projektinis sklypas Nr. 5 buvo pažymėtas kaip laisva (neužimta) žemė, ir 2013 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. A-782 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Kauno miesto skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 8SK‑(14.8.100.)‑191 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo ir kadastro duomenų patvirtinimo; 4) panaikinti NŽT 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3.)-94 dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. P. 1 ir 2 punktus; 5) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2013 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. RI-3552, sudarytą tarp atsakovų I. M., G. M. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Deimantų alėja“, kuria parduotas ir perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – įpareigoti I. M. ir G. M. grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Deimantų alėja“; 6) pripažinti niekine ir negaliojančia ab initio 2013 m. gegužės 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RI-3413, sudarytos tarp V. P. (jo teisių perėmėjas M. F. P.) ir UAB „Deimantų alėja“, dalį, kuria parduotas ir perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją – įpareigoti UAB „Deimantų alėja“ grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. P. teisių perėmėjui M. F. P.; 7) panaikinus 2013 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. RI-3552, 2013 m. gegužės 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. RI-3413 dalį ir NŽT 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-94, įpareigoti V. P. teisių perėmėją M. F. P. grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybei; 8) įpareigoti Valstybės įmonę (toliau – VĮ) Registrų centras išregistruoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iš Nekilnojamojo turto registro; 9) atnaujinti terminą ginčyti savivaldybės 2012 m. rugsėjo 10 d. raštą „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypų, skirtų iki 1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei atkurti, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, schemų Nr. 70-2-1109“, kuriuo atsakovo V. P. nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalaus plano korektūroje įbrėžtas projektinis sklypas Nr. 5 buvo pažymėtas kaip laisva (neužimta) žemė, ir 2013 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. A-782, bei NŽT 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 8SK-(14.8.100.)-191 ir 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 8S-(14.8.3.)-94; 10) priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje (sklypui pilnas adresas nesuteiktas) (toliau – sklypas Nr. 20). Sklypas Nr. 20 ieškovui buvo suteiktas Kauno miesto valdybos 1993 m. birželio 8 d. potvarkio Nr. 719-v pagrindu, pakeitus pagal Kauno miesto mero 1992 m. vasario 19 d. potvarkį Nr. 328 ieškovui suteiktą 600 kv. m. ploto sklypą (projektinis Nr. 540) (duomenys neskelbtini) mikrorajone į 600 kv. m. ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 5) (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Sklypas Nr. 20 buvo formuojamas pagal (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalaus plano korektūroje, patvirtintoje Kauno miesto valdybos 1993 m. gegužės 18 d. potvarkiu Nr. 579-v, įbrėžtą projektinį sklypą Nr. 5. Matavimų metu nustatytų sklypo Nr. 20 ribų vietinėje koordinačių sistemoje pagrindu Kauno miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius parengė ir Kauno miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos viršininkas 1993 m. lapkričio 15 d. patvirtino namų valdos sklypo Nr. 20 ribų planą, kurio pagrindu Kauno miesto valdyba 1993 m. gruodžio 11 d. suformavo sklypą Nr. 20, minėto detaliojo plano korektūroje suprojektuoto projektinio sklypo Nr. 5 vietoje. Kauno miesto valdyba 1994 m. sausio 11 d. potvarkiu Nr. 57-v priėmė sprendimą parduoti ieškovui 1993 m. gruodžio 11 d. suformuotą sklypą Nr. 20 (projektinis Nr. 5) už 1993 m. gruodžio 28 d. nustatytą kainą. 1994 m. gegužės 25 d. sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad ieškovas įsigijo sklypą Nr. 20 asmeninės nuosavybės teise, sumokėjo sutarties sudarymo mokestį ir sklypo Nr. 20 kainą. Sklypo Nr. 20 kadastro duomenys buvo įregistruoti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, suteikiant sklypui Nr. 20 unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas sklypą Nr. 20 lankydavo, mokėjo už jį žemės mokestį. Per visą šį laiką sklypo Nr. 20 užimtoje teritorijos dalyje nieko neįvyko, kas ieškovui būtų galėję atskleisti ar parodyti, kad ant sklypo Nr. 20 buvo suformuotas kitas sklypas, ir kad į tokį suformuotą kitą sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės, kurios vėliau buvo perleistos du kartus naujiems savininkams. Per visą šį laikotarpį į ieškovą nesikreipė jokia institucija dėl sklypo Nr. 20 persidengimo su kitu sklypu, joks asmuo, kuris būtų pareiškęs pretenzijas į teritorijos dalį, kurią užima sklypas Nr. 20, ar būtų atvirai pradėjęs valdyti sklypo Nr. 20 užimamos teritorijos dalį ar ją kaip nors naudoti. Ieškovo sūnui nusprendus pradėti rengti gyvenamojo namo statybos projektavimo darbus sklype Nr. 20, 2022 m. pavasarį ieškovas organizavo sklypo Nr. 20 kadastro duomenų patikslinimą, kad pagal Kadastro nuostatų reikalavimus jo formavimo metu vietinėje koordinačių sistemoje nustatytos ribos būtų nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ieškovo pasitelkti matininkai nustatė sklypo Nr. 20 ribas valstybinėje koordinačių sistemoje ir nustatytų ribų pagrindu sudarė sklypo Nr. 20 planą. Ieškovo matininkams pateikus parengtą bylą patikrinti, NŽT 2022 m. kovo 30 d. ieškovui pranešė, kad ant sklypo Nr. 20 yra suformuotas kitas žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sklypas Nr. 204), todėl administracinė procedūra dėl sklypo Nr. 20 duomenų patikslinimo galės būti tęsiama tik gavus tarnybos išvadą dėl susiklosčiusios situacijos. Ieškovas kreipėsi į NŽT dėl tokios išvados gavimo, kuri 2022 m. gegužės 4 d. raštu paaiškino, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A-782 buvo patvirtintas laisvo (neužstatyto) sklypo Nr. 204 planas, kurio pagrindu tarnyba atkūrė nuosavybės teises į šį sklypą Nr. 204. Atsižvelgiant į tai, jog sklypo Nr. 20 ir sklypo Nr. 204 kadastro duomenys bei nuosavybės teisės yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, šią situaciją gali išspręsti tik teismas. Ieškovas kelis kartus kreipėsi į institucijas dėl duomenų ir paaiškinimų pateikimo ir jam tapo žinoma, kad abu sklypai (sklypas Nr. 20 ir sklypas Nr. 204) pradėjo dengti vienas kitą, nes buvo suformuoti pagal tą patį projektinį sklypą, (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalaus plano korektūroje pažymėtą projektiniu Nr. 5. Kokios aplinkybės nulėmė klaidingą vertinimą, kad sklypo Nr. 20 teritorija yra laisva (neužimta) žemė, nepaaiškėjo, nes sklypas Nr. 20 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir duomenis apie tai institucijos turėjo. Todėl tai sudaro pagrindą pripažinti ieškovui nuosavybės teises į ginčo teritorijos dalį, apibrėžtą sklypo Nr. 20 ribomis valstybinėje koordinačių sistemoje, nes šias teises ieškovas įregistravo pirmiau nei kitos ginčo šalys, ir atsižvelgiant į tai, išregistruoti sklypą Nr. 240 iš Nekilnojamojo turto registro. Ieškovas nuosavybės teisę į žemės teritorijos dalį, užimamą sklypo Nr. 20, įregistravo 1994 m. birželio 22 d., o V. P. nuosavybės teisės į tą pačią teritorijos dalį buvo įregistruotos tik 2013 m. balandžio 30 d. Nei ginčijamas NŽT 2013 m. balandžio 24 d. sprendimas, kuriuo V. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, nei nuosavybės teisių perdavimas UAB „Deimantų alėja“ 2013 m. gegužės 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ar I. M. ir G. M. 2013 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, ieškovo nuosavybės teisių į sklypą Nr. 20 nepanaikino. Daiktinės teisės aspektu ieškovas buvo ir tebėra ginčo teritorijos savininkas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nepagrįstai priskyrė (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalaus plano korektūroje įbrėžtą projektinį sklypą Nr. 5 laisvai (neužstatytai) žemei, nes projektinio sklypo Nr. 5 pagrindu buvo suformuotas sklypas Nr. 20, kuris 1994 m. gegužės 25 d. sudaryta notarine pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas ieškovui. Ginčo teritorija nebuvo laisva minėtame įstatyme pateiktos laisvos (neužstatytos) žemės prasme, todėl negalėjo būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu. Valstybiniame žemės kadastro duomenų registro duomenys apie sklypą Nr. 20 buvo perkelti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Aplinkybė, kad sklypas Nr. 20 nebuvo pažymėtas grafinėje kadastro dalyje, t. y. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nepaneigia fakto, kad ginčo teritorija nebuvo laisva. Nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančios institucijos, negali remtis aplinkybe, jog sklypo Nr. 20 buvimo faktas nebuvo žinomas, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad sklypo Nr. 20 dokumentai yra saugomi Nacionalinės žemės tarnybos archyve, o 1994 m. gegužės 25 d. pirkimo–pardavimo sutartį sudarė jos pirmtakė – Kauno miesto valdybos Žemėtvarkos tarnyba. Patvirtinus, kad ginčo teritorija nebuvo laisva Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) prasme, turi būti pripažinta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisinio pagrindo šios ginčo teritorijos dalies pažymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės, to paties teritorijos planavimo dokumento pagrindu ir toje pačioje įbrėžto projektinio sklypo Nr. 5 vietoje, kurioje jau buvo suformuotas sklypas Nr. 20, formuoti naują sklypą Nr. 204, organizuoti jo kadastrinius matavimus ir priimti sprendimą patvirtinti matavimų metu parengtą planą, o NŽT – pagrindo ginčo teritorijoje suformuoti naują sklypą Nr. 204 ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į jį atkūrimo, grąžinant sklypą Nr. 204 natūra. Savivaldybės ir NŽT sprendimai ne tik pažeidė ieškovo nuosavybės teises į jam priklausantį žemės sklypą, bet jų atlikimo ir priėmimo metu galiojusias imperatyvias Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106¹ punkto sąlygas, bei Žemės įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių nuostatas dėl nekilnojamųjų daiktų formavimo, todėl turi būti panaikinti. Kadangi neteisėtų administracinių aktų pagrindu įgytas ginčo sklypas Nr. 204 buvo perleistas atsakovei UAB „Deimantų alėja“, o vėliau atsakovams I. M. ir G. M., panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, turi būti panaikintos ir jo sukurtos pasekmės. Atsakovas V. P. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo pagal neteisėtus ir imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius administracinius aktus, todėl neteisėtai įgytas nekilnojamasis turtas negalėjo būti perleistas. 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. gegužės 9 d. sandoriai prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1–2 dalims, nes tik savininkas (ieškovas) turi teisę perduoti kitam asmeniui savo nuosavybės teisės objektą. Minėtais sandoriais be ieškovo valios buvo perduodama teritorijos dalis, kurioje buvo suformuotas sklypas Nr. 20, priklausantis ieškovui asmeninės nuosavybės teise, todėl tokie sandoriai yra pripažintini niekiniais ir negaliojančiais. Atsakovai UAB „Deimantų alėja“, I. M., G. M. nelaikytini sąžiningais įgijėjais dėl ginčo sklypo CK 4.96 straipsnio 2 dalies prasme, nes jo savininkas pagal nenuginčytą sutartį yra ieškovas. Pripažinus ginčo sandorio dalį dėl ginčo sklypo negaliojančia nuo sudarymo momento, ginčo sklypas grąžintinas ieškovui (CK 4.95 straipsnis), nes savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Sklypo Nr. 204 kaip tokio negalėjo būti, nes jis kaip nekilnojamasis daiktas negalėjo būti suformuotas kito esamo sklypo Nr. 20 vietoje, o vėliau parduotas atsakovams. Todėl pirkėjų UAB „Deimantų alėja“, I. M. ir G. M. (ne)sąžiningumas iš esmės net neturi įtakos reikalavimo dėl daikto natūra išreikalavimo pagal restitucijos ar vindikacijos taisykles pagrįstumo vertinimui, nes CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta daikto savininko teisė išreikalauti turtą iš nesąžiningo valdytojo per vindikaciją. Ieškovas niekada nebuvo praradęs sklypo Nr. 20 nuosavybės teisių. Aplinkybė, kad valstybinė institucija neatlygintinai nuosavybėn perdavė turtą, kurio neturėjo teisės perduoti, nes jo kaip tokio negaliojo būti, nesudaro pagrindo tokio asmens laikyti sąžiningu įgijėju vien dėl to, kad jis turtą gavo iš valstybinės institucijos. V. P. ir atsakovų UAB „Deimantų alėja“, I. M. ir G. M. nesąžiningumą rodo atliktų sandorių intensyvumas, sandorių kainų atotrūkis nuo sklypo Nr. 204 rinkos kainų, aplinkybė, kad I. M. ir G. M. žinodami, jog sklypas Nr. 204 yra suformuotas ant sklypo Nr. 20, siekė panaikinti sklypo Nr. 20 registraciją, bet į sklypo Nr. 20 savininką nesikreipė, aplinkybė, kad I. M. ir G. M. yra gretimo sklypo savininkai bei tai, kad nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki ieškinio pareiškimo atsakovai atvirai taip sklypo ir nevaldė. 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. gegužės 9 d. sklypo Nr. 204 sandoriai turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio, ir taikoma restitucija – I. M. ir G. M. įpareigojami grąžinti sklypą Nr. 204 UAB „Deimantų alėja“, o UAB „Deimantų alėja“ įpareigojama grąžinti sklypą Nr. 204 V. P. teisių perėmėjui – M. F. P.. Panaikinus V. P. nuosavybės teisių atsiradimo pagrindą į sklypą Nr. 204, sklypas Nr. 204 turi būti grąžintas valstybei. Ieškovas nesutinka su VĮ Registrų centras pozicija, kad patikslinto ieškinio reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centras panaikinti sklypo Nr. 204 registraciją neturi faktinio pagrindo, o pats reikalavimas yra perteklinis ir suformuotas ydingai. Nesant ginčo tarp šalių, kad administraciniai sprendimai pažeidžia imperatyvias teisės normas ir ieškovo nuosavybės teisę, sprendimai negali būti palikti galiojančiais vadovaujantis motyvais, kad juos priėmusios institucijos neturėjo informacijos ar buvo suklaidintos kitos institucijos sprendimų. Sklypo Nr. 20 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu galioję teisės aktai numatė privačion nuosavybėn įgytų žemės sklypų ribų įrašymą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre tekstine išraiška, ribų pažymėjimą Valstybinio žemės kadastro žemėlapyje grafine išraiška. Jei dėl ieškovui nežinomų priežasčių atsakingos institucijos nevykdė Valstybinio žemės kadastro nuostatų reikalavimų ir faktiškai nežymėjo privačion nuosavybėn įgytų žemės sklypų ribų grafiškai kadastro žemėlapiuose, tai nesudaro pagrindo patvirtinti teiginius, kad institucijos neturėjo techninių galimybių pamatyti ir patikrinti, kad sklypas Nr. 204 yra formuojamas ant sklypo Nr. 20 ar, jog (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalaus plano korektūroje įbrėžto projektinio sklypo Nr. 5 pagrindu jau yra suformuotas sklypas Nr. 20.

3. Atsakovė NŽT su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad sklypo Nr. 20 teisinis įregistravimas atliktas 1994 m. tuometiniame Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, tačiau jo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos nebuvo, nes kadastro žemėlapis nebūdavo rengiamas. Tuo metu galiojusiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nekilnojamųjų daiktų įrašymą į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą, įregistruojamų žemės sklypų ribas žymėti kadastro žemėlapyje nebuvo numatyta. Ieškovui 1994 m. gegužės 25 d. perkant sklypą Nr. 20, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės sklypų pirkimą ir nekilnojamųjų daiktų įrašymą į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą, į jį buvo įrašomi tik tekstiniai žemės sklypų kadastro duomenys, o žemės sklypų grafinių kadastro duomenų – nekilnojamųjų daiktų vietos ir ribų koordinačių sistemoje žymėti teisės aktai nenumatė, todėl jie nebuvo žymimi žemės sklypų kadastro žemėlapyje. NŽT Kauno miesto skyrius 2012 m. sausio 31 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-277 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių bei pateikė buvusių iki 1940 m. savininkų O. ir V. P. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), turėtos žemės sklypų planus su prašymu pagal galimybes parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą, kuri pagal Atkūrimo įstatymą nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 70-2-1109 „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypų, skirtų iki 1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei atkurti, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, schemų“ nurodė, kad piliečio V. P. įgalioto asmens M. V. 2011 m. rugsėjo 3 d. prašymu išnagrinėjo teritorijos kartografinę medžiagą (duomenys neskelbtini) seniūnijoje iki 1940 m. buvusioje O. ir V. P. žemėje ir parengė laisvos neužstatytos žemės sklypų schemas. NŽT Kauno miesto skyrius 2012 m. spalio 12 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7)-4597 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plano“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrių, prašydamas suprojektuoti žemės sklypus, organizuoti žemės sklypų kadastrinius matavimus bei patvirtinti žemės sklypų planus, kuriuose būti nurodyti kadastro duomenys: pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, suprojektuoti siūlomi servitutai. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-03-08 įsakymu Nr. A-782 „Dėl 645 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ patvirtino laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą bei pasiūlė NŽT spręsti žemės grąžinimo klausimą, remiantis patvirtintu sklypo planu. Pirmiau minėto įsakymo pagrindu, 2013 m. balandžio 23 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas sprendimu Nr. 8SK-(14.8.100.)-191 ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ suformavo 0,0645 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2013 m. balandžio 24 d. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas sprendimu Nr. 8S-(14.8.3.)-94 ,,Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. P.“ atkūrė nuosavybės teises į piliečiui V. P. tenkančią nekilnojamojo turto dalį grąžinant natūra 0,0645 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas Nr. 204 2013 m. balandžio 30 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei pažymėtos jo ribos kadastro žemėlapyje. VĮ Registrų centras gavęs iš NŽT padalinių pateiktą planinę medžiagą ir (arba kitokią) kartografinę medžiagą, išnagrinėjo dokumentų tinkamumą ir vadovaujantis matininko J. B. 1993 m. rugpjūčio 1 d. planu, 2013 m. rugsėjo 24 d. pažymėjo sklypo Nr. 20 ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. 2014 m. gegužės 27 d. NŽT Kauno miesto skyrius gavo VĮ Registrų centras raštą Nr. (3.1.6.)KAS-1295 „Dėl nekilnojamojo turto registre įregistruotų, bet kadastro žemėlapyje nepažymėtų žemės sklypų“ iš kurio paaiškėjo, kad sklypas Nr. 20 suformuotas ant sklypo Nr. 204. Taip pat VĮ Registrų centras šiuo raštu NŽT Kauno miesto skyriaus paprašė parengti išvadas apie teisingai parengtus žemės sklypų planus. NŽT Kauno miesto skyrius 2014 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-2697 informavo VĮ Registrų centras, kad į skyrių nesikreipė sklypų savininkai, todėl tik jiems pateikus kadastro duomenų bylas, skyrius galės parengti išvadas apie teisingai parengtus žemės sklypų planus. Ginčo situacija šioje byloje susiklostė ne dėl NŽT kaltės, o dėl anksčiau galiojusio teisinio reglamentavimo. NŽT neturi įstatymų suteiktos teisės ir pareigos imtis veiksmų privatiems asmenims priklausančiam žemės sklypui įregistruoti Nekilnojamo turto registre. Sklypas Nr. 20 nuosavybės teise valdomas privataus asmens – ieškovo, Lietuvos Respublika nėra šio sklypo ar jo dalies savininkė, todėl NŽT, kurios kompetencijai priklauso priimti sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektais suprojektuotus valstybinės žemės sklypus bei įstatymų nustatyta tvarka teikti duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, neturi pareigos imtis veiksmų privatiems asmenims priklausančiam žemės sklypui įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat nėra numatyta pareiga pažymėti ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje ar savo iniciatyva tokius duomenis teikti. NŽT neatliko jokių neteisėtų ar jai įstatymų suteiktos kompetencijos ribas viršijančių veiksmų. Ieškovui nuosavybės teise priklausančiam sklypui Nr. 20, be kita ko, neturinčiam adreso, iki 2013 m. rugsėjo 24 d. nesant pažymėtam kadastro žemėlapyje, NŽT 2013 m. balandžio 23 d. formuodama sklypą Nr. 204, neturėjo techninių galimybių pamatyti ir patikrinti, kad jis yra formuojamas ant sklypo Nr. 20. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT), bet ir savivaldybių administracijos. Vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas (-ai) nėra pateiktas (-i) NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje). Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012 m. rugsėjo 10 d. rašte Nr. 70‑2-1109 Skyriui pateikė preliminariai laisvų (neužstatytų) žemės sklypų schemas, kurių vienoje ir buvo pažymėtas preliminariai laisvas (neužstatytas) apie 697 kv. m. žemės sklypas, esantis prie (duomenys neskelbtini). Schemoje pažymėta pastaba, kad sklypą formuoti iki gatvės raudonųjų linijų. Minėtame rašte nebuvo pateikta jokių duomenų apie šioje vietoje esantį privataus asmens valdomą žemės sklypą Nr. 20, o ginčo žemės sklypų vieta buvo pažymėta kaip preliminariai laisva žemė. NŽT nuomone, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, esamo sklypo Nr. 20 vieta negalėjo būti pažymėta kaip laisva (neužstatyta) žemė. Tvarkos 106¹ punkte taip pat numatyta, kokius veiksmus NŽT turi atlikti, gavus iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą. NŽT Kauno miesto skyrius, vadovaujantis teisės aktais atliko veiksmus, nurodytus Tvarkoje, bei priėmė ginčijamą 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 8SK-(14.8.100.)-191 ir 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 2S-(14.8.3.)-94. Minėti sprendimai buvo priimti savivaldybės 2012 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. 70-2-1109, kuriuo NŽT Kauno miesto skyriui pateikė preliminariai laisvų (neužstatytų) žemės sklypų schemas, ir 2013 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. A-782, kuriuo patvirtino 645 kv. m laisvos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, pagrindu. Teisės aktai nenumato NŽT prieš priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų iki 1940 m. vykusios nacionalizacijos turėtą žemę, atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje ar kitaip patikrinti, ar savivaldybės pažymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemė sklypai nėra parduoti, išnuomoti bei naudojami fizinių ir juridinių asmenų, nes laisvos (neužstatytos) žemės žymėjimas yra įstatymų leidėjo išskirtinai savivaldybėms priskirta funkcija. Duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti savivaldybės priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. Ieškovo reikalavimas panaikinti NŽT 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 8SK-(14.8.100.)-191 ir 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. 8S‑(14.8.3.)-94, yra išvestiniai reikalavimai iš savivaldybės 2012 m. rugsėjo 10 d. rašto Nr. 70-2-1109 ir 2013 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. A-782. Teismui nepanaikinus šio rašto ir įsakymo, nėra teisinio pagrindo naikinti NŽT sprendimus, nes NŽT sprendimų panaikinimas nesukeltų teisinių pasekmių. Be to, ieškovas yra praleidęs terminą NŽT 2013 m. balandžio 23 d. sprendimui Nr. 8SK-(14.8.100.)-191 ir 2013 m. balandžio 24 d. sprendimui Nr. 8S-(14.8.3)-94 ginčyti.

4. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei neatnaujinti ieškovui termino ginčyti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 10 d. raštą „Dėl preliminariai laisvos žemės sklypų, skirtų iki 1940 m. buvusiems savininkams nuosavybei atkurti, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, schemų Nr. 70-2-1109“, ir 2013 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. A-782 „Dėl 645 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“. Nurodė, kad pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas nebuvo nustatyto reikalavimo suformuotą ir teisiškai įregistruotą žemės sklypą (jo ribas) pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Savivaldybė nebuvo atsakinga už ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo Nr. 20 ribų pažymėjimą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, taip pat nėra žinoma, dėl kokių priežasčių to nepadarė kompetentingos institucijos. Byloje nėra ginčo, kad ginčo teritorijoje buvo suformuoti ir įregistruoti du žemės sklypai, dengiantys vienas kitą – ieškovui nuosavybės teise priklausantis sklypas Nr. 20 bei atsakovams I. M. ir G. M. nuosavybės teise priklausantis sklypas Nr. 204. Nagrinėjant ginčo teritoriją, nekilo abejonių, kad ji pateko į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono detalaus plano projekto korektūra, patvirtinta Kauno miesto valdybos 1993 m. gegužės 18 d. potvarkiu Nr. 579-v (toliau – detalusis planas), suplanuotos teritorijos ribas. Šiuo teritorijų planavimo dokumentu inter alia buvo suprojektuoti nauji žemės sklypai individualiai gyvenamajai statybai, bet pagal detaliojo plano sprendinius ginčo teritorijoje nebuvo suprojektuota nei esamų, nei numatomų statyti pastatų, statinių ar kitų objektų, dėl kurių būtų pagrindas šią žemę laikyti valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nebuvo jokio galiojančio teritorijų planavimo dokumento, patvirtinančio konkretų visuomenės poreikį sklypui Nr. 20. Savivaldybė neturėjo jokių duomenų apie sudarytą sklypo Nr. 20 pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. šio žemės sklypo perleidimą ieškovo nuosavybėn. Vien turimo detaliojo plano sprendiniai nesudarė pagrindo spręsti, kad visų šiuo detaliuoju planu suprojektuotų žemės sklypų formavimo procedūros buvo užbaigtos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat, jog suprojektuoti žemės sklypai buvo perleisti nuosavybėn, išnuomoti ar suteikti naudotis kitais pagrindais. Savivaldybė, nagrinėdama turimą planinę informaciją (minėtą detalųjį planą, savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapį), neturėjo jokių galimybių identifikuoti nei sklypo Nr. 20, kuris nebuvo pažymėtas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, nei jo savininko. Duomenys apie ieškovo sudarytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį buvo perduotos kompetentingoms institucijoms, ir savivaldybė nedisponavo šia informacija. Pagal turimą informaciją nebuvo pagrindo žemės sklypo Nr. 20 priskirti valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2012 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 70-2-1109 pateikė informaciją NŽT – buvusioje O. ir V. P. žemėje preliminariai laisvos neužstatytos žemės schemas, tarp kurių, apie 697 kv. m ginčo teritorijos schemą bei buvo NŽT paprašyta patikslinti, ar šie žemės sklypai nėra parduoti, išnuomoti, bei naudojami fizinių ar juridinių asmenų. NŽT 2012 m. spalio 12 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-4597 prašė atlikti Atkūrimo tvarkos 106¹ punkte nurodytus veiksmus (suprojektuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir kt.), tačiau jokios informacijos apie tai, kad sklypas Nr. 20 priklauso ieškovui nebuvo pateikta. Savivaldybė nedisponuodama jokia informacija apie sklypo Nr. 20 pardavimą, nežinodama aplinkybių, kad formuojamas sklypas ne valstybinėje, o privačioje žemėje, ne dėl savo kaltės nepriskyrė šios teritorijos valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neturėjo teisinio pagrindo netvirtinti parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano. Savivaldybė laikydamasi teisės aktų reikalavimų atliko visus jos kompetencijai priskirtus veiksmus, todėl nuosavybės teisių atkūrimui suformuoto žemės sklypo „persidengimą“ su ieškovo sklypu Nr. 20 lėmė ne savivaldybės veiksmai. Ieškovas neįrodė, kad savivaldybė kokias nors teisės aktais jai priskirtas funkcijas atliko netinkamai, todėl naikinti byloje ginčijamų savivaldybės sprendimų ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nuosavybės teisių atkūrimui formuojamo žemės sklypo Nr. 204 planas dar iki jo patvirtinimo taip pat buvo patikrintas ir suderintas tiek su NŽT, tiek su kadastro tvarkytoja VĮ Registrų centras – nei viena iš jų savivaldybei nenurodė jokių pastabų ar pretenzijų dėl to, kad formuojamas žemės sklypas Nr. 204 formuojamas toje pačioje teritorijoje, kurioje jau yra suformuotas ir įregistruotas sklypas Nr. 20, ir kuris jau yra perleistas ieškovo nuosavybėn. Ieškovas nuo 2022 m. gegužės 4 d. sužinojo apie ginčijamą įsakymą (jį priėmusią instituciją, jo priėmimo datą ir numerį), todėl turėjo galimybę nedelsdamas išsiaiškinti šio administracinio akto turinį. Įstatymo nustatyto termino administraciniam aktui ginčyti praleidimas yra savarankiškas pagrindas šiam reikalavimui atmesti. Ieškovas tokių svarbių priežasčių, kurios sutrukdė per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl rašto, įsakymo ginčijimo teismui nenurodė, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog iš tiesų kreipėsi į savivaldybę. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo atnaujinti terminą raštui, įsakymui ginčyti.

5. Atsakovė VĮ Registrų centras prašė nelaikyti jos atsakove šioje byloje, reikalavimą įpareigoti ją išregistruoti sklypą Nr. 204 iš Nekilnojamojo turto registro atmesti kaip nepagrįstą, o likusius ieškovo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tik priėmus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymą VĮ Registrų centrui nuo 1998 m. sausio 1 d. buvo pavesta tvarkyti žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastrą (inventorizaciją) ir registrą. Apskričių viršininkų administracijų (teisių perėmėja NŽT) padaliniai iki 1998 m. sausio 1 d. nustatyta tvarka registravo žemės sklypus, žemės sandorius ir tvarkė Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą. Duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka jų nerevizuojant (pagrindas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnis). Sklypo Nr. 20 ir nuosavybės teisių į jį registravimo VĮ Registrų centras neatliko. Sklypo Nr. 20 ir nuosavybės teisių į jį įregistravimo metu galiojusiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nekilnojamųjų daiktų įrašymą į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą, žymėti įregistruojamų žemės sklypų ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo numatyta, taigi, įregistravus Sklypą Nr. 20 Valstybinio žemės kadastro duomenų registre jo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėtos. Sklypo Nr. 20 ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2013 m. rugsėjo 24 d., vadovaujantis matininko J. B. 1993 m. rugpjūčio 1 d. parengtu ir Kauno miesto žemėtvarkos tarnybos viršininko suderintu žemės sklypo planu. Pažymint sklypo Nr. 20 ribas paaiškėjo, kad šis sklypas visu savo plotu dengiasi ant sklypo Nr. 204, kuris, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas buvo 2013 m. balandžio 30 d. Apie tai informavo NŽT Kauno miesto skyrių ir prašė parengti išvadas apie žemės sklypų planų teisingumą. NŽT Kauno miesto skyrius Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikė 2014 m. gegužės 29 d. raštą Nr. 8SD-(14.8.7.)-2697, kuriuo informavo, jog „<...> į Kauno miesto skyrių dėl išvardintų žemės sklypų ribų patikslinimo šių žemės sklypų savininkai nesikreipė. Tik jiems pateikus kadastrinių matavimų bylas galėsime parengti išvadas apie teisingai parengtus žemės sklypų planus“. Atsižvelgiant į nustatytą aplinkybę, jog sklypas Nr. 20 ir sklypas Nr. 204 dengiasi vienas ant kito, šių sklypų registro įrašuose buvo išviešinta informacija apie šių sklypų persidengimą (informacija įrašyta Registro pastabose). VĮ Registrų centras į šią civilinę bylą yra įtraukta atsakove, tačiau byloje neginčijamas joks Nekilnojamojo turto kadastro ar registro tvarkytojo sprendimas, nenurodyti jokie teisės aktai, kuriuos galimai pažeidė VĮ Registrų centras, taip pat nenurodyta nei viena aplinkybė, pagrindžianti, jog būtent dėl VĮ Registrų centras veiksmų ar neveikimo buvo pažeistos ieškovo teisės, todėl tai įrodo, kad VĮ Registrų centras į šią civilinę bylą atsakove yra įtraukta nepagrįstai. VĮ Registrų centras, susipažinusi su patikslintame ieškinyje nurodytais reikalavimais, laiko, kad civilinėje byloje yra pareikštas vienas reikalavimas nukreiptas VĮ Registrų centras, t. y. dėl įpareigojimo išregistruoti sklypą Nr. 204 iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau šis reikalavimas yra suformuluotas ydingai. Nuginčijus nuosavybės teisių atsiradimo ir / ar nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindus, teismo sprendimas yra pakankamas pagrindas išregistruoti tų dokumentų pagrindu įregistruotą daiktą bei daiktines teises. Ieškovas galėtų reikšti reikalavimą VĮ Registrų centras dėl įpareigojimo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro sklypą Nr. 204 teisme, tik tuo atveju, kai turėdamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo būtų panaikinti sklypo Nr. 204 įregistravimo ir nuosavybės teisių atsiradimo į jį pagrindai, būtų kreipęsis į Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoją su prašymu dėl sklypo Nr. 204 ir nuosavybės teisių į jį išregistravimo, o Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsisakytų tenkinti tokį prašymą, išlaikius privalomą išankstinę ginčų nagrinėjimo tvarką. Vien tai, kad reikalavimai grindžiami CK 1.75 straipsnio 1 dalimi nesuponuoja išvados, kad tokio pobūdžio bylose VĮ Registrų centras turėtų būti laikoma atsakove nes šioje ginčo situacijoje VĮ Registrų centras neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu.

6. Atsakovė UAB „Deimantų alėja“ prašė spręsti teismo nuožiūra dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, tuo atveju, jeigu teismas tenkintų patikslinto ieškinio 51 punkto 3, 4, 5, 9 papunkčiuose nurodytus reikalavimus – tenkinti patikslinto ieškinio 51 punkto 6, 7 papunkčiuose nurodytus reikalavimus, tuo atveju, jeigu teismas atmestų patikslinto ieškinio 51 punkto 3, 4, 5, 9 papunkčiuose nurodytus reikalavimus – atmesti patikslinto ieškinio 51 punkto 6, 7 papunkčiuose nurodytus reikalavimus bei priteisti atsakovams bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui priklausantis sklypas Nr. 20 buvo įregistruotas Valstybiniame žemės kadastro duomenų? registre 1994 m. birželio 22 d., ieškovas pirmasis įregistravo savo nuosavybės teisę į ginčo teritoriją / žemės sklypą Nr. 20. 2013 m. VĮ Registrų centras ir NŽT nustatę, kad sklypas Nr. 20 visu plotu dengiasi ant žemės sklypo Nr. 204, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų susidariusiai situacijai išspręsti. Valstybinės institucijos žinojo, kad žemės sklypo Nr. 20 ir žemės sklypo Nr. 204 savininkai nežino apie žemės sklypų persidengimą ir savo pažeistas nuosavybės teises. Iš abiejų savininkų buvo imamas žemės mokestis iš esmės už tą patį žemės sklypą. Atsakovė neatsikirtinėjo į patikslinto ieškinio argumentus dėl minėtų valstybinių institucijų priimtų administracinių sprendimų / atliktų veiksmų, kadangi su jais susiję patikslinto ieškinio reikalavimai nėra nukreipti į atsakovę UAB „Deimantų alėja“. Atsakovės manymu, ieškovo teises pažeidžia V. P. nuosavybės teisių atkūrimas į žemės sklypą Nr. 204, taip pat ginčijami valstybinių institucijų priimti administraciniai sprendimai / neteisėti veiksmai / neveikimas. Kita vertus, ieškovo nuosavybės teisių tiesiogiai nepažeidžia patikslintu ieškiniu ginčijami 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sandoriai. Jeigu teismas panaikins ginčijamus administracinius sprendimus, teismas, vadovaudamasis ex in juria non oritur jus (liet. iš neteisės teisė neatsiranda) principu, atitinkamai tenkins patikslinto ieškinio reikalavimus dėl ginčijamų sandorių panaikinimo, kadangi pirkimo–pardavimo objektas negali būti neteisėtai įregistruotas ir iš esmės neegzistuojantis / niekada neegzistavęs žemės sklypas, t. y. žemės sklypas Nr. 204. 2013 m. gegužės 7 d. ir 2013 m. gegužės 9 d. pirkimo–pardavimo sandoriai turi būti naikinami ne dėl atsakovų UAB „Deimantų alėja“, I. M. ir G. M. nesąžiningumo, t. y. ne dėl patikslintame ieškinyje nurodytų motyvų, o dėl valstybinių institucijų padarytų klaidų / priimtų neteisėtų sprendimų / neteisėtų veiksmų / neveikimo ir pan., kadangi ginčijami sandoriai iš esmės buvo teisėti, t. y. teisėtai sudaryti tarp sąžiningų asmenų, kurių sąžiningumo ieškovas nepaneigė. Teismui nenustačius ginčijamų administracinių sprendimų panaikinimo pagrindų, atitinkamai negalės būti tenkinami ieškovo reikalavimai dėl ginčijamų pirkimo–pardavimo sandorių panaikinimo. Ieškovas į bylą nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ginčo sandoriais nustatyta žemės sklypo Nr. 204 kaina ginčo sandorių dieną buvo netinkama / per maža. Ieškovo teiginiai dėl sandorių intensyvumo yra tik neįrodytos prielaidos, kadangi ieškovas nenurodo ir nepagrindžia kaip sandorių intensyvumas, sandorių datos ir pan. ad hoc įrodo atsakovų nesąžiningus veiksmus, kaip tai yra susiję. Ieškovas patikslintu ieškiniu neįrodinėja koks / kokie konkrečiai atsakovės UAB „Deimantu? ale?ja“ veiksmas (‑ai) buvo neteisėtas (-i) ir kaip tai lemia UAB „Deimantu? ale?ja“ nesąžiningumą. UAB „Deimantų alėja“ priklausė ir kiti aplink ginčo teritoriją išsidėstę žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadangi aplink minėtas gatves vystė gyvenamuosius kvartalus, toje teritorijoje įrengė inžinerines komunikacijas. Ieškovas prašo panaikinti ginčijamus sandorius ir taikyti restituciją, t. y. grąžinti sklypą Nr. 204 valstybei. Taip pat ieškovas prašo įpareigoti VĮ Registrų centras išregistruoti sklypą Nr. 204 is? Nekilnojamojo turto registro. Tenkinus patikslinto reikalavimą, t. y. išregistravus sklypą Nr. 204 is? Nekilnojamojo turto registro, iš esmės nebelieka galimybės tenkinti patikslinto ieškinio reikalavimo, t. y. grąžinti sklypą Nr. 204 valstybei. Panaikinus sklypo Nr. 204 teisinį pagrindą, t. y. ginčijamus administracinius sprendimus, ir tokiu būdu atkūrus status quo ante padėtį, nėra jokio pagrindo minėto žemės sklypo grąžinti valstybei, kadangi pakanka sklypą Nr. 204 išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Išregistruoto sklypo Nr. 204 grąžinimas valstybei būtų perteklinis ir neracionalus. Atsakovė UAB „Deimantu? ale?ja“ nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi ieškovo kreipimasis į teismą, atitinkamai ir ieškovo bylinėjimosi išlaidų susidarymas, iš esmės yra nulemtas valstybinių institucijų galimai neteisėtai / nepagrįstai priimtais administraciniais sprendimais / neteisėtais veiksmais / neveikimu.

7. Atsakovai I. M. ir G. M. su patikslintu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovai visą šį laiką netrukdomai naudojosi sklypu Nr. 204, už žemės sklypą buvo mokami žemės mokesčiai valstybei. Žemės sklypas atsakovų buvo nuolat prižiūrimas – nupjaunama žolė, atliekami kiti sklypo tvarkymo darbai. Nuo pat nuosavybės įsigijimo momento nebuvo jokių požymių, kad žemės sklypas gali priklausyti kitam savininkui. Atsakovai niekada ginčo teritorijoje nebuvo sutikę ieškovo, nežinojo apie tokio asmens, kaip šio žemės sklypo savininko, egzistavimą, pastarasis asmuo nesirūpino žemės sklypu ir jo neprižiūrėjo. Atsakovai nėra pastebėję, kad kažkas kitas būtų šiuo sklypu rūpinęsis ir jį prižiūrėjęs. 2020 metų rudenį atsakovai žemės sklypą nusprendė parduoti. Portale „Aruodas“ buvo paskelbti sklypą charakterizuojantys duomenys ir kaina – 69 000 Eur. Atsiradus pirkėjui, buvo sudaryta preliminari žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Pirkėjas paprašė pardavėjų išsiaiškinti teisines ir faktines galimybes prijungti prie šio žemės sklypo įsiterpusį žemės plotą. Atsakovai kreipėsi į NŽT ir savivaldybę. Tuo metu paaiškėjo, kad jiems priklausantis žemės sklypas persidengia su anksčiau suformuotu sklypu Nr. 20. Atsakovai kreipėsi į NŽT, 2021 m. balandžio 20 d pateikdami klausimą. NŽT 2021 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.125E.) nurodė, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1994 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 Nr. „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, Kauno miesto valdybos 1994 m. sausio 11 d. potvarkiu Nr. 57-v „Dėl žemės sklypų pardavimo“. Žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas nebuvo suteiktas ir Adresų registre neįregistruotas. Žemės sklypo teisinis įregistravimas atliktas 1994 m. tuometiniame valstybiniame žemės kadastro duomenų registre, tačiau jo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos nebuvo, nes kadastro žemėlapis tuomet nebūdavo rengiamas. Tuo metu galiojusiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose nekilnojamųjų daiktų įrašymą į Valstybinio žemės kadastro duomenų registrą, įregistruojamų žemės sklypų ribas žymėti kadastro žemėlapyje nebuvo numatyta. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A-782 „Dėl 645 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo“ patvirtino laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą. Atsižvelgiant į minėtą įsakymą, piliečiui, turinčiam teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, buvo atkurtos nuosavybės teisės į šį žemės sklypą. Žemės sklypas Nr. 204 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Nuosavybės teisės pirmiausia buvo įregistruotos į žemės sklypą Nr. 20, o žemės sklypas Nr. 204 buvo pirmasis suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas jį pažymint kadastro žemėlapyje. Gavę tokią informaciją, atsakovai susitiko su ieškovu, kuris pateikė jam priklausančio žemės sklypo įgijimo dokumentus. Geranoriškai išspręsti susidariusios situacijos šalims nepavyko. Žemės sklypo Nr. 20 teisinis įregistravimas atliktas 1994 m. birželio 22 d. tuometiniame Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 1994 m. gegužės 25 d. sutarties Nr. 4-2492 pagrindu, todėl laikytina, kad nuosavybės teises į ginčo turtą pirmasis įregistravo ieškovas. Atsakovai iškėlė bylą Regionų apygardos administraciniame teisme, pareikšdami skundą, kuriuo prašo priteisti jų naudai iš valstybės, atstovaujamos NŽT, 54 120 Eur turtinės žalos atlyginimui, 7 000 Eur neturinės žalos atlyginimui, 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Atsakovai mano, kad nėra jokio pagrindo žemės sklypo ribos nustatymui, kadangi ginčas kilo ne dėl ribų neaiškumo, o dėl dviejų žemės sklypų persidengimo, juos suformuojant toje pačioje vietoje. Ginčo atveju ribos nustatymas yra tiesiog teisiškai neprasmingas, teisinių pasekmių nesukeliantis veiksmas. Atsakovų teigimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais ieškovo prašomus administracinius aktus ir sandorius. Byloje nėra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą. Ieškovo nurodomos aplinkybės apie sandorių sudarymo laiką ir kainą yra tik jo samprotavimai. Atsakovai žemės sklypą valdo jau daug metų, jo atžvilgiu turėjo konkrečius tikslus, įgyvendindami savo kaip savininkų teises. Žemės sklypo pirkimo kaina atitiko to metu realią turto rinkos vertę, nurodytą VĮ Registrų centre. Atsakovai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad žemės sklypas yra suformuotas ant kito jau suformuoto žemės sklypo. Atsakovai mano, kad esant susidariusiai situacijai galėtų būti panaikinta žemės sklypo teisinė registracija atsakovų vardu, jų naudai priteisiant žalą už prarastą turtą. Lygiai taip pat negali būti tenkintas reikalavimas priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, kadangi esama situacija susidarė ne dėl atsakovų (fizinių asmenų ir įmonės kaltės), bet dėl institucijų neteisėtų sprendimų, kurių neteisėtumas atsakovams negalėjo būti žinomas.

8. Atsakovas M. F. P. prašė ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra bei priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neteikia savo atsikirtimų į ieškovo patikslinto ieškinio argumentus dėl savivaldybės ar NŽT priimtų administracinių sprendimų / atliktų veiksmų, kadangi su šiais administraciniais sprendimais / veiksmais atsakovas nėra susijęs ir tokie patikslinto ieškinio reikalavimai reiškiami ne atsakovo atžvilgiu. Savivaldybės direktoriaus 2013 m. kovo 8 d. įsakymu, NŽT 2013 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. balandžio 24 d. priimtų administracinių sprendimų pagrindu suformuotą žemės sklypą Nr. 204 įgijęs atsakovo brolis V. P. CK 4.96 straipsnio prasme laikytinas sąžiningu turto įgijėju. Byloje nepateikta įrodymų dėl minėtų valstybės institucijų priimtų administracinių sprendimų pagrindu žemės sklypą Nr. 204 įgijusio V. P. galimo nesąžiningumo atkuriant nuosavybes teises į minėtą žemės sklypą Nr. 204, todėl V. P. sąžiningumo prezumpcija nėra paneigta. Minėtų sprendimų pagrindu atkūrus V. P. nuosavybes teises į žemės sklypą ir įregistravus žemės sklypo nuosavybes teises viešajame registre V. P. vardu, V. P. negalėjo ir neturėjo žinoti, kad savivaldybės ir NŽT priimti administraciniai sprendimai galimai pažeidžia ar pažeis imperatyvias įstatymo normas ar kitų asmenų (nagrinėjamu atveju – ieškovo) interesus. Priešingai, V. P. (ir vėlesni žemės sklypo Nr. 204 įgijėjai) neturėjo pagrindo abejoti valstybės institucijų priimtais sprendimais bei išviešintais ir nenuginčytais Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Valstybės įstaigoms yra teisės aktais deleguotos pareigos įdėmiai patikrinti jiems teikiamų dokumentų ir juose įrašytų duomenų teisingumą ir pagrįstumą, todėl asmeniui negali kilti jokia atsakomybė (tame tarpe ir civilinė) dėl to, kad fizinis asmuo nepatikrino valstybės institucijų priimtų sprendimų ar nepastebėjo valstybės tarnautojo padarytos klaidos ir atitinkamai veikė, pasitikėdamas valstybės įstaigos surašytu dokumentu ir jame esančia informacija. Savivaldybė, VĮ Registrų centras ir NŽT, būdami viešojo administravimo subjektai, priimdami sprendimus turi vadovautis ne tik įstatymu, tačiau yra saistomi ir gero administravimo principo imperatyvų. Bet kokios valdžios institucijų klaidos padarymo riziką turi prisiimti valstybė ir klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita. Iki ieškovui 2022 m. rugsėjo 8 d. kreipiantis į teismą, tiek V. P., tiek vėlesni sklypo Nr. 204 savininkai, sąžiningai įgyvendino savo nuosavybės ir valdymo teises į šį turtą, pasitikėdami valstybės atstovų ar įgaliotų asmenų veiksmų, kurių pagrindu minėtas teises įgijo, teisėtumu, dėl ko pagrįstai įgijo teisėtų lūkesčių, pripažintinų saugotinais ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos, bet ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio (nuosavybės apsauga) kontekste. Panaikinant prieš 10 metų priimtus valstybės institucijų sprendimus, šių sprendimų pagrindu sudarytas žemės sklypo nuosavybės perleidimo sutartis, būtų suteiktas prioritetas išimtinai vieno fizinio asmens interesams prieš kitų asmenų privačius interesus, ir tuo būtų paneigtas teisėtų lūkesčių apsaugos principas. Joks teisės aktas nedraudžia asmeniui, neturinčiam patirties ar tikslo vystyti nekilnojamo turto objektus, atkūrus jam nuosavybes teise į žemės sklypą / -us, realizuoti tokį turtą maksimaliai trumpiausiu terminu. Asmeniui pasinaudojus tokia teise, šis veiksmas niekaip negali būti laikomas asmens „nesąžiningumu“ ar to įrodymu. Be to, praleista senatis patikslinto ieškinio reikalavimams dėl valstybės institucijų sprendimų, priimtų 2013 m. kovo 8 d., 2013 m. balandžio 23 d. ir 2013 m. balandžio 24 d., panaikinimo. Per pastaruosius 29 metus ieškovas nesiėmė jokių veiksmų įsigyto žemės sklypo Nr. 20 atžvilgiu, jo nenaudojo ir nesidomėjo jo ribomis. Be to, ieškovas prašo panaikinti valstybės institucijų priimtus sprendimus dėl žemės sklypo Nr. 204, kurio plotas yra didesnis nei tas žemės sklypas, kurį ieškovas įsigijo 1994 m. gegužės 25 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi.

Šalies argumentai

13. Teismas nurodė, kad Ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 1 mėnesio terminą ieškiniui dėl ginčijamų 2012 m., 2013 m. priimtų administracinių aktų ir / ar jų dalių panaikinimo. Ieškovas prašymą atnaujinti praleistą terminą ieškiniui dėl 2012 m., 2013 m. administracinių aktų paduoti grindė išskirtine susiklosčiusia situacija, t. y. kad buvo paneigta ieškovo teisė į nuosavybę.

35. Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 8 d. įsakymas Nr. A-782 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano patvirtinimo, taip pat dalį, kuria iš Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškovui A. D. priteista 1 445,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir šiose dalyse ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įsakymo teisėtumą ir analizuodamas šio administracinio akto priėmimo procedūrą, nesivadovavo nagrinėjamam ginčui aktualiomis Atkūrimo įstatymo bei Atkūrimo tvarkos nuostatomis, reglamentuojančiomis laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimą, todėl padarė klaidingas išvadas dėl tariamai pažeistų nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo pareigos.

Šalies argumentai

37.5. Apeliantė apeliaciniame skunde remiasi išimtinai tik deklaratyviais teiginiais, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo atnaujinti terminą įsakymui ginčyti, tačiau jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu ir neteisėtumu, nepateikė.