- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- e2-1133-570/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00193-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Neveckienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės “Litesko”
- Atsakovas
- M. G.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Litesko” ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos už patiektą šilumą bei delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo M. G. 411,28 Eur skolos už patiektą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms, 14,48 Eur delspinigių, 15 Eur žyminio mokesčio, 0,87 Eur už Nekilnojamojo banko duomenų išrašą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją į namą (duomenys neskelbtini). Šiame name esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis nuosavybės teise priklauso atsakovui. Butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, tačiau jo savininkui išlieka pareiga apmokėti šilumos energiją suvartotą name bendro naudojimo reikmėms. Tarp ieškovės ir atsakovo rašytinė šilumos energijos tiekimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau ieškovė, vadovaudamasi Civilinio kodekso 1.71 str., kai abiejų šalių valia - tiekti ir vartoti šilumos energiją - realizuota konkliudentiniais veiksmais, Civilinio kodekso 6.384 str. 1 p., ir nesant pasirašytos sutarties tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo pagal individualiai aptartas sąlygas ginčo laikotarpiu galiojančiomis LR Energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintomis Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis tiekė į namą šilumos energiją, kurios dalis apskaityta, bendro naudojimo patalpoms šildyti ir proporcingai išdalinama visų butų savininkams. Atsakovas savo prievolės laiku ir tinkamai atsiskaityti nevykdė, todėl už patiektą šilumos energiją laikotarpiu nuo 2010-10-01 iki 2018-07-31 (imtinai) susidarė 411,28 Eur įsiskolinimas. Kadangi atsakovas savo prievolės neįvykdė, todėl vadovaujantis 1995-01-26 LR įstatymu Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 37¹ punktą, privalo mokėti delspinigius, kurie skaičiuojami po 0,02 % nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną ir sudaro 14,48 Eur. Atkreipė dėmesį, jog LAT 2012-05-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, yra išaiškinęs, kad „šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Pažymėtina, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti“. Remiantis suformuota teismų praktika dėl bendro naudojimo patalpų nešildymo pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai - radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Kauno energija" v. L. N., bylos Nr. 3K-3-229/2012). Faktas, kad laiptinėje nėra radiatorių, patvirtina tik radiatorių nebuvo faktą, tačiau nepatvirtina, kad namas nenaudoja šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti ir namo bendriems poreikiams tenkinti (Šilumos ūkio įstatymo 25, 29 straipsniai). Nurodo, jog ieškovas nustato, kokį šilumos kiekį suvartojo atsakovas, pagal įvadinius Namo šilumos apskaitos prietaisus ir šilumos paskirstymo metodus, patvirtintus teisės aktų nustatyta tvarka: pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, šilumos vartotojas atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Tuo atveju, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal namo įvade įrengto atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Šių šilumos kiekio dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduojamų taikyti metodų. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Tokiu būdu, ieškovas nustato, kokį šilumos kiekį suvartoja atsakovas griežtai vadovaudamasis teisės aktais ir naudodamasis teisės aktais nustatytais įrankiais/priemonėmis: metrologiškai patikrinto apskaitos prietaiso rodmenimis (Ieškovas paskirsto konkretų apskaitos prietaisu nustatytą kiekį: nei didesnį, nei mažesnį); šilumos paskirstymo metodais: bendro naudojimo patalpų šildymui skirtas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, patvirtintas 2005-07-22 Komisijos nutarimu Nr. 03-41. Dėl skolos dydžio paaiškino, jog 2018-06-30 siųstame pranešime atsakovui buvo nurodyta skolos suma su delspinigiais už visą skolos laikotarpį. Teikiant ieškinį teismui buvo atliktas perskaičiavimas, delspinigiai sumažinti ir paskaičiuoti tik už 6 mėnesius, o kita suma anuliuota, tuo pagrindu atsakovo ieškinio bendra suma sumažėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutinka visiškai. Atsiliepime nurodė, kad atsakovas kaip kiekvienas buto savininkas, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Jis proporcingai savo daliai turi atsakyti už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją. Tačiau ieškovas ieškinyje nurodytu laikotarpiu netiekė namo bendroms reikmėms - bendro naudojimo patalpoms šildyti energijos. (Duomenys neskelbtini) nėra šildomų bendro naudojimo patalpų. Bendro naudojimo patalpos yra - tačiau jos paprasčiausiai nešildomos. Todėl ieškovas, netiekdamas šilumos energijos bendro naudojimo patalpoms šildyti negali iš atsakovo reikalauti už ją atsiskaityti. Be to, nors prie ieškinio yra pridėta mokesčių paskaičiavimo pažyma, tačiau nėra jokių šiuos skaičiavimus pagrindžiančių duomenų. Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu 2010 m. spalio 25 d. Nr.1-297 Dėl šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse yra nurodyta, kokia informacija privalomai yra pateikiama vartotojui (minėtų taisyklių 6 priedas). Tačiau tokios informacijos ieškovas niekada atsakovui neteikė, juo labiau nepateikia ir teismui nagrinėjamu atveju. Dar daugiau, ieškovo prie ieškinio pateiktame priede - 2018-06-30 pranešime atsakovui, nurodyta, kad „šio mėnesio 1 d.“, taigi, reiktų suprasti, kad 2018 m. birželio 1 d. skola už (duomenys neskelbtini) butą yra 971,65 Eur. Vadinasi atsakovo tariama skola sudarytų 485,85 Eur (971,65:2), kai tuo tarpu ieškovo prie ieškinio pateiktoje pažymoje nurodyta, kad paslaugų suma iki 2018-07-31 yra 411,28 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis pažyma, - gegužės, birželio, liepos mėnesiais paslaugos nebuvo teikiamos. Taigi, įvertinus laikotarpius - tiek 2018-06-30 pranešime, tiek pažymoje nurodytos sumos turėtų sutapti. Tačiau akivaizdu, kad jos esmingai skiriasi, kas leidžia pagrįstai teigti, kad iš ties, ieškovas ne tik kad visiškai nepagrindžia savo skaičiavimų, tačiau teikia ir vienas kitam prieštaraujančius duomenis.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Faktinės bylos aplinkybės
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš ieškovo pateiktų skaičiavimų, atsakovui proporcingai turimų gyvenamųjų patalpų plotui, už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2018 m. liepos mėnesio (imtinai) yra paskaičiuota 411,28 Eur skolos už gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą ir kitas paslaugas.
Ginčo name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įdiegti šilumos skaitikliai ir atlikta jų metrologinės patikros, laikotarpiu nuo 2010 iki 2018 metų, kas patvirtina, kad šilumos energija į ginčo namą buvo tiekiama, skaitikliai tvarkingi ir metrologiškai patikrinti.
Atsakovo M. G. butui ieškovas šilumos energijos netiekia, nes butas atjungtas nuo centralizuoto šildymo.
Byloje kilo ginčas ar namo bendraturtis privalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai nėra akivaizdžių šildymo prietaisų (radiatorių ar kitų matomų įrengimų) bei vartotojo teigimu, patalpos nešildomos.
Dėl bendraturčio pareigos atsiskaityti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą
Sutinkamai su LR Civilinio kodekso 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Atsakovas yra namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturtis ir atsakingas už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jis turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, proporcingai savo daliai turi atsakyti ieškovui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją, nepriklausomai nuo to, kad savo butą atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo.
Gi atsakovas M. G. teigia, kad jis neprivalo mokėti už namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, nes patalpos visiškai nešildomos, energija bendrojo naudojimo patalpoms paprasčiausiai netiekiama. Savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikia.
Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, šilumos energija tiekiama namo ir jo bendrojo naudojimo patalpoms. Bendrojo naudojimo objektai neapsiriboja tik laiptinės patalpomis. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalį pastato bendrojo naudojimo objektai yra: 1) bendrosios pastato konstrukcijos; 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos (pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos (pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams); 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-05-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, išaiškino, kad jos kad „šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. Aplinkybė, kad laiptinėse atjungti šildymo įrenginiai, reiškia, kad namo bendraturčiai, taupydami tiekiamą šildyti energiją ir mažindami mokesčius už bendrų patalpų šildymą, nutarė, jog namo konstrukcijų apsaugai nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos, tačiau nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Pažymėtina, kad šilumos energija yra apskaitoma pagal įvadinius namo šilumos apskaitos prietaisus, pagal kuriuos nustatoma, kokį šilumos kiekį suvartojo konkretūs vartotojai, kokia tenka bendroms patalpoms šildyti. Šilumos energijos santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika formuojama kasacinio teismo. Pavyzdžiui, pasisakydamas dėl patalpų savininko pareigos mokėti už šilumos energiją, LAT yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko-šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko-buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009).
Taigi akivaizdu, kad namo bendraturtis privalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą proporcingai pagal jo turimų patalpų plotą ir nesant jo nuomone akivaizdžių matomų šildymo įrengimų (radiatorių ir kt.)
Dėl ieškovo teikiamų paslaugų kiekio ir jo kokybės
Atsakovas teigia, kad bendrojo naudojimo namo patalpos buvo nešildomos, t.y. ieškovas netiekė šildymo energijos ir kitų paslaugų.
Pagal LR Civilinio proceso kodekso 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Nagrinėjamu atveju atsakovas jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors teigia paslaugų negavęs beveik 8 metus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į ieškovą ar gyvenamojo namo administratorių (bendriją, butų ūkio įmonę ar pan.) dėl negautų paslaugų, būtų reikalavęs atlikti atitinkamus tyrimus, pats atlikęs matavimus ir pan. Todėl tokių deklaratyvių pretenzijų pareiškimas tik gavus ieškinį teisme, gali būti vertinamas kaip siekimas išvengti prievolių vykdymo.
Gi ieškovė pateikė išsamią mokesčių apskaičiavimo lentelę pagal specialią formulę (metodika Nr. 5 pridėta prie rašytinių paaiškinimų), taip pat įrodymus, kad namui šilumos energija visu ginčo laikotarpiu buvo tiekiama, įvadiniai namo šilumos apskaitos prietaisai jos gavimą fiksavo.
Todėl akivaizdu, kad ji tekėdama vamzdynais apšildė namo bendras konstrukcijas nuo žalingo aplinkos poveikio šaltojo sezono metu ir laiptinės ar kitų bendrų patalpų šildymui pakanka šilumos energijos tiek, kiek jos teikia šilumos energijos vamzdynu šildomos namo konstrukcijos.
Todėl namo bendraturtis privalo mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą ir nesant akivaizdžių šildymo prietaisų.
Atsakovas kelia abejones dėl priskaičiuotos skolos dydžio, nes ikiteisminiame raginime skolos dydis buvo nurodytas kitoks.
Tačiau kaip raštu paaiškino ieškovė, kreipiantis į teismą jie delspinigius paskaičiavo tik už 6 paskutinius mėnesius, kas sumažino skolos dydį. Tokie skaičiavimai yra vertintini vartotojo naudai, mažesni, nei buvo reikalaujama ne ginčo tvarka, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir laiku. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 411,28 Eur skolos už patiektą šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms.
Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 d. numatyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei eksploatavimo išlaidų, už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną moka 0,02 procentus delspinigių, todėl iš atsakovės priteistini delspinigiai – 14,48 Eur bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos skolos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.)
Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovei sutinkamai su LR CPK 93 str. 1 d. 15 Eur valstybei sumokėto žyminio mokesčio bei 0,87 Eur už iš VĮ Registrų centro išreikalautą išrašą apie ginčo buto nuosavybę.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei “Litesko” į.k. 110818317, buveinės adresas Konstitucijos per. 7 Vilniaus m., adresas korespondencijai Gamyklų g. 8 Marijampolė, a.s. LT437044060005302799, AB SEB bankas iš atsakovo M. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 411,28 Eur (keturis šimtus vienuolika eurų, 28 ct) skolos už patiektą šilumos energiją, 14,48 Eur (keturiolika eurų, 48 ct) delspinigių, 15,87 Eur (penkiolika eurų, 87 ct) bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y 2020-01-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.