- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- eI3-795-1063/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02141-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės, Gedimino Užubalio,
dalyvaujant pareiškėjo A. R. atstovui advokatui Arūnui Bertuliui ir atstovui Antanui Jurkoniui,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Eglei Mačionienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2020 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 48S-4-(14.48.3.) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT tęsti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui.
Nurodo, kad atsakovės 2013 m. spalio 3 d. sprendimu jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį buvusios savininkės T. R. Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Akmenos kaime turėtos žemės, t. y. 9,3992 ha žemės sklypą. Pažymi, kad 2020 m. ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę, prašydamas pateikti visą atsakovės turimą nuosavybės teisių atkūrimo bylą, tačiau vietoj minėtos bylos 2021 m. gegužės 26 d. gavo atsakovės Sprendimą, kuriuo nuspręsta į likusią jam priklausančios 2,4008 ha buvusios savininkės T. R. turėtos žemės dalį nuosavybės teises atkurti pinigais, o ne perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės, vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą. Nesutinka su atsakovės Sprendimu už likusį neatkurtą žemės plotą atlyginti išmokant piniginę kompensaciją.
Pabrėžia, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas prasidėjo pagal 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Minėtam įstatymui nuo 1997 m. liepos 9 d. netekus galios, nuosavybės teisių tęstinumas buvo įtvirtintas 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).
Žemesnės instancijos teismas
Akcentuoja, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis Atkūrimo įstatymo nuostatų.
Pabrėžia Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2, 3 dalimis, 16 straipsniu įtvirtintą reguliavimą ir nurodo, kad pareiškėjas pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą, todėl atsakovė neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo Sprendimu prieš pareiškėjo valią nuosavybės teises į likusį neatkurtą žemės plotą atkurti išmokant piniginę kompensaciją, kas reiškia, kad skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas, o atsakovė įpareigotina tęsti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui.
2022 m. sausio 24 d. teismui pateikė papildomus įrodymus, anot pareiškėjo, patvirtinančius, kad buvusios savininkės T. R. turėtos žemės vietoje skundžiamo Sprendimo priėmimo metu ir dabar yra laisvos valstybinės žemės sklypas Nr. 635 bei laisvos valstybinės žemės buvo po 1992 m. gruodžio 22 d., kai kreipėsi pirmas pretendentas, bet žemės sklypai neteisėtai buvo atiduoti svetimiems asmenims.
Šalies argumentai
Teismo posėdžių metu pareiškėjo atstovai palaikė skunde išdėstytą poziciją, prašydami skundą tenkinti. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 24 d., metu pareiškėjo atstovas advokatas Arūnas Bertulis papildomai paaiškino, kad Sprendimo priėmimo metu buvo laisvas žemės sklypas Nr. 635, todėl vien dėl to skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimo į skundą argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Atkūrimo įstatymas nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo realizuoti savo teises atkuriant nuosavybės teises į žemę, taip pat nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pabrėžia, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtas terminas, t. y. 2003 m. balandžio 1 d., naikinamasis ir asmenys, nerealizavę teisių per šį terminą, vėliau jų įgyvendinti negali. Akcentuoja, kad NŽT 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 48S-563 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. R.“ nuosavybės teisės pareiškėjui atkurtos pagal jo iki Atkūrimo įstatyme numatyto termino išreikštą valią.
Pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Paaiškina, kad 2019 m. liepos 23 d. įvyko Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto susirinkimas, kurio metu pareiškėjas buvo informuotas, kad laisvos žemės Akmenos k., Paberžės sen., Vilniaus r. nėra, todėl jam už neatkurtą 2,4008 ha plotą bus skaičiuojama kompensacija pinigais, ir tą pačią dieną pareiškėjas Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui (toliau – ir Vilniaus rajono skyrius) pateikė prašymą (registracijos Nr. 48FP-4771) dėl negrąžintos žemės paskaičiuoti kompensaciją pinigais su nurodyta banko sąskaita, tačiau 2019 m. gruodžio 31 d. vykusio posėdžio metu, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės T. R. turėtą žemę atlyginat pinigais, su kompensacija nesutiko.
Nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas išreiškė valią susigrąžinti žemę natūra buvusios savininkės T. R. turėtoje valdoje Paberžės sen., Akmenos k., tačiau laisvos žemės šioje žemėvaldoje nėra, pareiškėjas neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, t. y. 2003 m. balandžio 1 d., Sprendimu pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 2,4008 ha žemės plotą, atlyginant pinigais.
Teismo posėdžių metu atsakovės atstovės palaikė atsiliepimo į skundą argumentus, prašė skundą atmesti. Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. lapkričio 29 d., metu papildomai paaiškino, kad išvada nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra, ji buvo fiziškai parengta, tačiau nebuvo patvirtinta, todėl jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi parengta po termino. Atsižvelgiant į tai, iki 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio minėta išvada į bylą pateikta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. 48S-4-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A. R.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas 2006 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – ir VAVA Vilniaus skyrius), prašydamas sustabdyti nuosavybės teisių į buvusios savininkės T. R., t. y. jo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto atkūrimo procesą jo giminaičiams, pabrėždamas, kad kreipsis į teismą dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.
2006 m. liepos 12 d. pareiškėjas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono Paberžės žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, prašydamas įrašyti jį kaip pretendentą į jo (duomenys neskelbtini) T. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą.
VAVA Vilniaus skyrius 2006 m. liepos 12 d. raštu Nr. 330 informavo pareiškėją, kad įsigaliojus 2004 m. spalio 12 d. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymui, piliečiai, kurie iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teisės ar giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų, terminus minėtiems dokumentams pateikti gali atnaujinti teismine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-317-723/2007, kuriuo nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas G. R., gimęs (duomenys neskelbtini) m., yra T. R. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) ir D. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) sūnus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3075-17/2007, kuriuo pareiškėjui atnaujino įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus-Trakų apskrityje, Paberžės valsčiuje, Akmenos kaime (pagal dabartinį administracinį suskirstymą – Akmenos kaime, Paberžės seniūnijoje, Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje), bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.
2007 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono Paberžės žemėtvarkos skyriui pateikė dokumentus.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. kovo 5 d. pažyma Nr. 9154 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ pagal pareiškėjo pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatė, kad į buvusios savininkės T. R. nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Akmenos kaime valdytus 59 ha žemės pagal Atkūrimo įstatymą pareiškėjas turi nuosavybės teisę į 14,75 ha žemės.
Pareiškėjas 2008 m. gegužės 13 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl buvusios savininkės T. R. Vilniaus r., Paberžės sen., Akmenos k. nuosavybės teisėmis valdytos 14,75 ha žemės grąžinimo natūra.
Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. balandžio 15 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-5149-(41) „Dėl VAVA Vilniaus skyriaus 2006 m. birželio 8 d. pažymų Nr. 8814 ir Nr. 8815 bei 2008 m. kovo 5 d. pažymų Nr. 9153 ir Nr. 9154 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ patikslinimo“, kuriuo, be kita ko, patikslino pareiškėjo vardu parengtą 2008 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 9154 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, įrašydamas, kad pareiškėjas turi nuosavybės teisę ne į 14,75 ha, o į 11,80 ha buvusios savininkės nuosavybės teisėmis valdytos žemės.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2703 „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti žemę iš valstybės Glitiškių kadastro vietovėje, Vilniaus r., sąrašo patvirtinimo“ patvirtino sąrašą piliečių, pageidaujančių pirkti ir nuomoti, įsigyti prie nuosavybės teise turimų statinių naudojamą žemę bei gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje Glitiškių kadastro vietovėje, Paberžės sen., Vilniaus rajone. Pareiškėjas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį įtrauktas į pirmą pretendentų eiliškumo grupę.
2011 m. rugpjūčio 17 d. vyko I eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės miško sklypus Vilniaus r., Paberžės sen., Glitiškių kadastro vietovėje, susirinkimas, kuris buvo protokoluojamas. Minėtame susirinkime dalyvavo ir pareiškėjas. 2011 m. rugpjūčio 17 d. susirinkimo protokole Nr. 48NS-(14.48.65)-107) užfiksuota, kad pareiškėjas parašė prašymą (registracijos Nr. 48FP-3601), kad pagal 2008 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 9154 jo vardu būtų suprojektuotas atskiras žemės sklypas. Pareiškėjas taip pat pasirinko ir suderino žemės sklypo ribas iš laisvos valstybinės žemės fondo Nr. 96 ir Nr. 130 Nakštiškių kaime (projektinis žemės sklypo Nr. 2000-7 - 9,20 ha). Dėl žemės grąžinimo natūra trūkumo pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 17 d. parašė prašymą (reg. Nr. 48FP-3604) parengti išvadą pagal 2008 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 9154.
Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2272 „Dėl Vilniaus rajono, Paberžės seniūnijos, Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas Vilniaus r., Paberžės sen., Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo pareiškėjui suprojektuotas 9,20 ha ploto žemės sklypas Nr. 2000-7.
2012 m. gegužės 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatytos ir paženklintos žemės sklypo Nr. 2000-7 ribos.
Vilniaus rajono skyrius 2012 m. parengė išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuria pagal pareiškėjo pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatė, kad buvusi savininkė T. R. Vilniaus apskr., Vilniaus sav., Paberžės sen., Akmenos k. nuosavybės teisėmis valdė 59 ha žemės ir pagal notariškai patvirtintą susitarimą pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,4008 ha žemės, iš kurių 2,4008 ha priskirta valstybės išperkamai žemei (vertė – 2669 Lt). Išvados 4 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam 2,4008 ha žemės, priskirtos valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjas su išvada susipažino 2012 m. liepos 11 d., patvirtindamas, kad su ja sutinka. Išvadoje nurodyta, kad ją parengė I. A., tačiau Vilniaus rajono skyriaus vedėjo parašu minėta išvada nepatvirtinta.
NŽT, apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusios savininkės T. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 11,80 ha žemės, esančios Vilniaus apskr., Vilniaus r., Nakštiškių (buv. Akmenos) kaime, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu, 2013 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 48S-563 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. R.“, kuriuo atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 9,3992 ha žemės, grąžindama natūra 9,3992 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 2000-7 bei nuspręsdama, kad nuosavybės teisės į likusią 2,4008 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau.
Pareiškėjas 2016 m. kovo 29 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą grąžinti jam priklausančios 2,4008 ha žemės valdos dalį Vilniaus r., Paberžės sen., Visalaukės kaime.
Vilniaus rajono skyrius 2016 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 48SD-5248-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ informavo pareiškėją, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 48VĮ-441-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės Paberžės seniūnijos Visalaukės kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame pareiškėjas įtrauktas į I eiliškumo grupę aštuntu eilės numeriu. Tuo pačiu raštu pareiškėjas pakviestas 2016 m. gegužės 9 d. atvykti į Vilniaus rajono skyrių I eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą dėl valios dėl sklypo vietos ir ribų išreiškimo.
Vilniaus skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 48VĮ-937-(14.48.2.) patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Glitiškių kadastro vietovėje, sąrašas. Į minėto sąrašo I eiliškumo grupę penkioliktu numeriu įtrauktas pareiškėjas, turintis teisę pagal 2008 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 9154 susigrąžinti 2,4008 ha žemės.
Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. liepos 3 d. raštu Nr. 48SD-9264-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ pareiškėjas informuotas apie 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 48VĮ-937-(14.48.2.) patvirtintą sąrašą ir pakviestas 2019 m. liepos 23 d. atvykti į Vilniaus rajono skyrių dalyvauti I eiliškumo grupės pretendentų susirinkime ir išreikšti valią dėl jo vardu projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų.
2019 m. liepos 23 d. vyko I-V-IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai žemę, mišką, vandens telkinį, pirkti ar nuomoti, gauti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valdyti žemės, miško sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Glitiškių kadastro vietovėje, susirinkimas (toliau – ir Susirinkimas), kuris protokoluotas 2019 m. lapkričio 4 d. protokolu Nr. 48PRT-144-(14.48.6). Protokolu užfiksuota, kad į 2019 m. liepos 23 d. susirinkimą buvo iškviesti pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnį I-IX eiliškumo grupei priskirti pretendentai. Atvykę pretendentai, paveldėtojai ir įgalioti asmenys buvo supažindinti su planuose pažymėtais laisvais žemės ir miško plotais pagal Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-703-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Glitiškių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtintą Glitiškių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį ir planą. Atvykę asmenys informuoti, kad nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės pretendentams bus atkuriamos pinigais. Į susirinkimą atvykę pretendentai pasirašytinai suregistruoti I-IX eiliškumo grupės pretendentų, dalyvaujančių 2019 m. liepos 23 d. Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto susirinkime, protokolo priede Nr. 1. Į minėtą sąrašą įtrauktas ir pareiškėjas. Protokole užfiksuota, kad pareiškėjui paaiškinta, kad buvusioje žemėvaldoje, Akmenos k., laisvos žemės fondo nėra. Paaiškinta, kad, patvirtinus projektą, I. R. vardu bus skaičiuojama kompensacija už neatkurtą plotą.
Pareiškėjas 2019 m. liepos 23 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą negrąžintą žemės kiekį, t. y. 2,4 ha kompensuoti pinigais, nurodydamas atsiskaitomosios sąskaitos numerį.
Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 112 punktu, 2019 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 48SD-18865-(14.48.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais“ informavo pareiškėją apie 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus rajono skyriuje vyksiantį posėdį, kuriame bus svarstomas nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į buvusios savininkės T. R. turėtą žemę atlyginant pinigais klausimas.
Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą / skundą, kuriuo pareiškė, kad nesutinka su kompensacija pinigais už buvusios savininkės Paberžės sen., Akmenos k. 2,4008 ha turėtos žemės, pabrėždamas, kad praeitame susirinkime buvo suklaidintas dėl kompensacijos pinigais bei paprašydamas, jei nėra galimybės grąžinti žemę natūra, parengti išvadą dėl žemės išsikėlimo.
NŽT, apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusios savininkės T. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 11,80 ha žemės, esančios Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Paberžės seniūnijos Akmenos kaime, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu, 2020 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 48S-4-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A. R.“, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 2,4008 ha žemės, už minėtą žemės kiekį atlyginant pinigais.
Pareiškėjas 2020 m. sausio 28 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą išduoti nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją.
Pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą neskaičiuoti piniginės kompensacijos, kol nebus padaryta nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopija ir kol pareiškėjas iš esmės neišnagrinės, ar teisingai skaičiuojama piniginė vertė.
Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. gruodžio 31 d. prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo iki 2003 m. balandžio 1 d., vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs tai, kad nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių pasirinktu būdu, t. y. natūra, 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 48SD-3875-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisės į minėtą žemės plotą gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Taip pat informavo apie, atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio 31 d. vykusį klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės T. R. turėtą žemę atlyginimo pinigais svarstymą, 2020 m. sausio 2 d. priimtą Sprendimą.
NŽT 2020 m. liepos 22 d. pažyma Nr. 48PAŽ1-73-(14.48.34.) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ (toliau –ir Pažyma) valstybės išperkamos 2,4008 ha žemės plotas, į kurį pareiškėjui Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, įvertintas 542,34 Eur. Indeksuota vertė – 868 Eur.
Vilniaus rajono skyrius 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. 48SD-9707-(14.48.104.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsiėmimo“ informavo pareiškėją apie 2020 m. sausio 2 d. priimtą Sprendimą, kviesdama pareiškėją pranešime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje minėtą Sprendimą atsiimti bei informuodama, kad per 3 mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo neatvykus, Sprendimas bus išsiųstas registruotu laišku.
2020 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių, prašydamas skubos tvarka išduoti pilną nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją, nurodydamas, kad pagal pirmą prašymą atsiųsti tik keli minėtos bylos lapai bei paprašydamas, kol nesusipažins pilnai su byla, už nesuprojektuotą grąžintinos žemės likutį neskaičiuoti kompensacijos pinigais.
Pareiškėjas 2020 m. spalio 25 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių, prašydamas skubos tvarka pateikti visus su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius dokumentus.
Vilniaus rajono skyrius 2021 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 48SD-7513-(14.48.104.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo originalo išsiuntimo“ išsiuntė pareiškėjui NŽT Sprendimo ir NŽT Pažymos originalus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka.
Nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 1 d.) 4 straipsnis. Remiantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Už žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį (Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis).
Kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal Atkūrimo įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).
Kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis). Kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) (toliau – ir Nutarimas) 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujintas prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė po 2003 m. balandžio 1 d., nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytu būdu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjui terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-3075-17/2007. Prašymą atkurti nuosavybės teises pareiškėjas pateikė 2008 m. gegužės 13 d., prašydamas jam tenkančios 14,75 ha buvusios savininkės Vilniaus r., Paberžės sen., Akmenos kaime nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį grąžinti natūra (grąžintinos žemės dalies dydis, nustatytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. kovo 5 d. pažyma Nr. 9154, patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-5149-(41), nustatant, kad pareiškėjas turi nuosavybės teisę į 11,80 ha žemės). Taigi, atsižvelgiant į Nutarimo 3 punktu įtvirtintą reguliavimą, pareiškėjui nuosavybės teisės į jam tenkančią 11,80 ha buvusios savininkės nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį turėjo būti atkuriamos pareiškėjo 2008 m. gegužės 13 d. prašyme nurodytu būdu – natūra. Dėl atsakovės argumentų, kad pareiškėjas neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. lapkričio 22 d.) numatyto termino, t. y. 2003 m. balandžio 1 d., o LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtas terminas – 2003 m. balandžio 1 d. – naikinamasis ir asmenys, nerealizavę teisių per šį terminą, vėliau jų įgyvendinti negali, teismas pažymi, kad pareiškėjas objektyviai išreikšti valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki 2003 m. balandžio 1 d. negalėjo, kadangi teismo sprendimu prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas pareiškėjui atnaujintas tik 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu.
Atsakovė teigia, kad NŽT 2020 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. 48S-4-(14.48.3), kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 2,4008 ha žemės plotą atlyginant pinigais, priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių būdo pakeitimo iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, tačiau kalbėdama apie NŽT 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 48S-563 jau tvirtina, kad nuosavybės teisės minėtu sprendimu pareiškėjui atkurtos pagal jo iki Atkūrimo įstatyme numatyto termino išreikštą valią. Taigi, atsakovės atsiliepime pateikta pozicija dėl Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies taikymo prieštaringa.
Pagal faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad NŽT 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 48S-563 atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 9,3992 ha žemės, minėtą žemės dalį grąžindama natūra. Šio sprendimo 4 punkte pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 2,4008 ha žemės – bus atkurtos vėliau.
Atkreiptinas dėmesys, kad Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Kaip minėta, pareiškėjas, 2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui atnaujinus pareiškėjui terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2008 m. gegužės 13 d. pateiktu prašymu buvo pasirinkęs nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra. Pažymėtina, kad kitokį pareiškėjo privalomą pasirinkimą (šiuo atveju atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pasirinkimą) lemia objektyvi sąlyga – galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. eA-509-492/2020). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas, priėmęs 2020 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 48S-4-(14.48.3.), tačiau neinformavęs pareiškėjo, kad nebėra galimybės atkurti nuosavybės teisės natūra į likusią žemės dalį, ir raštu nepasiūlęs jam pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, priimdamas 2020 m. sausio 2 d. Sprendimą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,4008 ha žemės – atlyginant pinigais, pažeidė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį. Tai, kad pareiškėjui 2019 m. liepos 23 d. vykusio I-V-IX eiliškumo grupės pretendentų Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto susirinkimo metu žodžiu paaiškinta, kad buvusioje žemėvaldoje Akmenos kaime laisvos žemės fondo nėra ir kad patvirtinus projektą I. R. vardu (užfiksuota Susirinkimo protokole) bus skaičiuojama kompensacija už neatkurtą plotą, teismo vertinimu, nelaikytina tinkamu Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos vykdymu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniuose santykiuose šių santykių šalims nustatytos atitinkamos pareigos: nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms – pareiga laikytis gero administravimo imperatyvų, pretendentui – pareiga laikytis atidumo ir rūpestingumo standartų. Gero administravimo principu įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Minėtas principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014). NŽT bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus administracinius sprendimus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juos motyvuoti.
Nagrinėjamu atveju, NŽT priėmus 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 48S-563 ir paaiškėjus aplinkybei, kad nebėra galimybės pagal Atkūrimo įstatymą nuosavybę (2,4008 ha) grąžinti natūra, atsakovė, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, privalėjo apie tai raštu pranešti pareiškėjui ir pasiūlyti visus galimus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Atsakovė minėtos įstatymu įtvirtintos pareigos tinkamai ir laiku neįvykdė. Pažymėtina, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d, vykusio I eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus r., Paberžės sen., Glitiškių kadastro vietovėje, susirinkimo metu, pareiškėjas pasirinko ir suderino žemės sklypo ribas iš laisvos valstybinės žemės fondo. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas 2013 m. spalio 4 d. sprendimas. Dėl žemės natūra trūkumo pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 17 d. parašė prašymą (reg. Nr. 48FP-3604) parengti išvadą pagal 2008 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 9154. Pagal faktines bylos aplinkybes nustatyta, kad išvada pagal pareiškėjo prašymą buvo parengta 2012 m. Pareiškėjas su ja pasirašytinai susipažino 2012 m. liepos 11 d., patvirtindamas, kad su ja sutinka. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,4008 ha žemės, iš kurios 2,4008 ha priskirtini valstybės išperkamai žemei. Išvados 4 punktu įtvirtinta, kad pilietis pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam 2,4008 ha. Teismas pažymi, kad minėta išvada patvirtinta nebuvo, ką patvirtino ir atsakovės atstovė 2022 m. sausio 24 d. vykusio posėdžio metu, teikdama žodinius paaiškinimus, todėl pareiškėjas turėjo pagrįstus teisinius lūkesčius, kad nuosavybės teisė į 2,4008 ha žemės visgi bus atkurta jo 2008 m. gegužės 13 d. prašyme nurodytu būdu – natūra. Kaip pažymėjo pareiškėjo atstovas 2022 m. sausio 24 d. vykusio posėdžio metu, minėtus pareiškėjo lūkesčius sustiprino ir tai, kad 2011 m. pareiškėjui taip pat buvo teigta, kad žemės laisvos valstybinės žemės fonde nėra, tačiau 2013 m. spalio 4 d. sprendimu nuosavybės teisės į 9,3992 ha pareiškėjui tenkančią žemės dalį visgi buvo atkurtos pareiškėjo prašomu būdu – natūra. Taigi, nuo 2012 m. išvados parengimo, kuri taip ir nebuvo patvirtinta ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, iki 2019 m. liepos 23 d. Susirinkimo, kurio metu suteiktos informacijos pagrindu pareiškėjas parašė prašymą, jog sutinka su pinigine kompensacija, nurodydamas atsiskaitomosios sąskaitos numerį, kuris, teismo vertinimu, negali būti laikomas 2008 m. gegužės 13 d. prašyme išreikštos valios keitimu, turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, jog nuosavybės teisės į 2,4008 ha likusios neatkurtos žemės dalį bus atkurtos jo nurodytu būdu. Juo labiau, kad pareiškėjas tiek 2011 m. rugpjūčio 17 d. prašymu parengti išvadą dėl negrąžintos žemės dalies, tiek 2016 m. kovo 29 d. bei 2019 m. gruodžio 31 d. prašymais yra pareiškęs savo valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, prašydamas perduoti nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, tačiau jokių atsakymų dėl minėtų prašymų iš NŽT iki skundžiamo Sprendimo priėmimo nėra gavęs. Į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 31 d. prašymą, kuriuo jis išreiškia nesutikimą su 2019 m. liepos 23 d. Susirinkimo metu pasiūlyta pinigine kompensacija, pareiškėjui atsakyta tik 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 48SD-3875-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, t. y. praėjus dviem mėnesiams po 2020 m. sausio 2 d. sprendimo priėmimo, o ir apie Sprendimo priėmimą pareiškėjas informuotas tik 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. 48SD-9707-(14.48.104.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsiėmimo“, kas taip pat nėra suderinama su gero administravimo principu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkinamas, atsakovės 2020 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. 48S-4-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A. R.“ panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 48S-4-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A. R.“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.