Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-415-1188/2023

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-05
Bylos Nr.: eA-415-1188/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02141-2021-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Gintaras Kryževičius (pirm.), Egidijus Šileikis (pirm.), Veslava Ruskan
Atsakovas: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas: A. R.

Kategorijos

18.10Valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, pakeitimas

Administracinė byla Nr. eA-415-1188/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02141-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 18.10 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. R. (A. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2020 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 48S-4-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A. R. (A. R.)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT tęsti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2013 m. spalio 3 d. sprendimu jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į dalį buvusios savininkės T. R. Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) turėtos žemės, t. y. 9,3992 ha žemės sklypą. 2020 m. ne vieną kartą kreipėsi į atsakovą, prašydamas pateikti visą atsakovo turimą nuosavybės teisių atkūrimo bylą, tačiau vietoj minėtos bylos 2021 m. gegužės 26 d. gavo atsakovo Sprendimą, kuriuo nuspręsta į likusią jam priklausančios 2,4008 ha buvusios savininkės T. R. turėtos žemės dalį nuosavybės teises atkurti pinigais, o ne perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą ar vandens telkinį iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės, vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą.

3. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Sprendimu už likusį neatkurtą žemės plotą atlyginti išmokant piniginę kompensaciją. Pabrėžė, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas prasidėjo pagal 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Minėtam įstatymui nuo 1997 m. liepos 9 d. netekus galios, nuosavybės teisių tęstinumas buvo įtvirtintas 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas).

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis Atkūrimo įstatymo nuostatų. Pareiškėjas pabrėžė Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2, 3 dalimis, 16 straipsniu įtvirtintą reguliavimą ir nurodė, kad pageidavo, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos perduodant lygiavertį turėtajam žemės sklypą, todėl atsakovas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo Sprendimu prieš pareiškėjo valią nuosavybės teises į likusį neatkurtą žemės plotą atkurti išmokant piniginę kompensaciją, kas reiškia, kad skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas, o atsakovas įpareigotinas tęsti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui.

Šalies argumentai

5. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. sausio 24 d. teismui pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad buvusios savininkės T. R. turėtos žemės vietoje skundžiamo Sprendimo priėmimo metu ir dabar yra laisvos valstybinės žemės sklypas Nr. 635 bei laisvos valstybinės žemės buvo po 1992 m. gruodžio 22 d., kai kreipėsi pirmas pretendentas, bet žemės sklypai neteisėtai buvo atiduoti svetimiems asmenims.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjo atstovas papildomai paaiškino, kad Sprendimo priėmimo metu buvo laisvas žemės sklypas Nr. 635, todėl vien dėl to skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

7. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad Atkūrimo įstatymas nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo realizuoti savo teises atkuriant nuosavybės teises į žemę, taip pat nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pabrėžė, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtas terminas, t. y. 2003 m. balandžio 1 d., naikinamasis ir asmenys, nerealizavę teisių per šį terminą, vėliau jų įgyvendinti negali. NŽT 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 48S-563 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. R. (A. R.)“ nuosavybės teisės pareiškėjui atkurtos pagal jo iki Atkūrimo įstatyme numatyto termino išreikštą valią.

9. Atsakovas pažymėjo, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

10. Atsakovas paaiškino, kad 2019 m. liepos 23 d. įvyko Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto susirinkimas, kurio metu pareiškėjas buvo informuotas, kad laisvos žemės (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. nėra, todėl jam už neatkurtą 2,4008 ha plotą bus skaičiuojama kompensacija pinigais, ir tą pačią dieną pareiškėjas NŽT Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą (registracijos Nr. 48FP-4771) dėl negrąžintos žemės paskaičiuoti kompensaciją pinigais su nurodyta banko sąskaita, tačiau 2019 m. gruodžio 31 d. vykusio posėdžio metu, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės T. R. turėtą žemę atlyginat pinigais, su kompensacija nesutiko.

11. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas išreiškė valią susigrąžinti žemę natūra buvusios savininkės T. R. turėtoje valdoje (duomenys neskelbtini), tačiau laisvos žemės šioje žemėvaldoje nėra, pareiškėjas neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, t. y. 2003 m. balandžio 1 d., Sprendimu pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 2,4008 ha žemės plotą, atlyginant pinigais.

Žemesnės instancijos teismas

12. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad išvada nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra, ji buvo fiziškai parengta, tačiau nebuvo patvirtinta, todėl jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi parengta po termino. Atsižvelgiant į tai, iki 2021 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio minėta išvada į bylą pateikta nebuvo.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino NŽT Sprendimą.

14. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir proceso šalių paaiškinimais teismas nustatė:

Šalies argumentai

14.1. Pareiškėjas 2006 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių (toliau – ir VAVA Vilniaus skyrius), prašydamas sustabdyti nuosavybės teisių į buvusios savininkės T. R., t. y. jo močiutės, nuosavybės teisėmis valdyto nekilnojamojo turto atkūrimo procesą jo giminaičiams, pabrėždamas, kad kreipsis į teismą dėl termino prašymui atkurti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo.

14.2. 2006 m. liepos 12 d. pareiškėjas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, prašydamas įrašyti jį kaip pretendentą į jo močiutės T. R. nuosavybės teisių atkūrimo bylą.

14.3. VAVA Vilniaus skyrius 2006 m. liepos 12 d. raštu Nr. 330 informavo pareiškėją, kad įsigaliojus 2004 m. spalio 12 d. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymui, piliečiai, kurie iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teisės ar giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų, terminus minėtiems dokumentams pateikti gali atnaujinti teismine tvarka.

14.4. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-317-723/2007, kuriuo nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvas G. R., gimęs (duomenys neskelbtini) m., yra T. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) ir D. R. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) sūnus.

14.5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 10 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3075-17/2007, kuriuo pareiškėjui atnaujino įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą, esantį Vilniaus-Trakų apskrityje, (duomenys neskelbtini) (pagal dabartinį administracinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, Vilniaus apskrityje), bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti.

14.6. 2007 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas, vadovaudamasis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui pateikė dokumentus.

14.7. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. kovo 5 d. pažyma Nr. 9154 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ pagal pareiškėjo pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatė, kad į buvusios savininkės T. R. nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime valdytus 59 ha žemės pagal Atkūrimo įstatymą pareiškėjas turi nuosavybės teisę į 14,75 ha žemės.

14.8. Pareiškėjas 2008 m. gegužės 13 d. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl buvusios savininkės T. R. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytos 14,75 ha žemės grąžinimo natūra.

14.9. Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. balandžio 15 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-5149-(41) „Dėl VAVA Vilniaus skyriaus 2006 m. birželio 8 d. pažymų Nr. 8814 ir Nr. 8815 bei 2008 m. kovo 5 d. pažymų Nr. 9153 ir Nr. 9154 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ patikslinimo“, kuriuo, be kita ko, patikslino pareiškėjo vardu parengtą 2008 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 9154 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“, įrašydamas, kad pareiškėjas turi nuosavybės teisę ne į 14,75 ha, o į 11,80 ha buvusios savininkės nuosavybės teisėmis valdytos žemės.

14.10. NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2703 „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ir nuomoti žemę iš valstybės Glitiškių kadastro vietovėje, Vilniaus r., sąrašo patvirtinimo“ patvirtino sąrašą piliečių, pageidaujančių pirkti ir nuomoti, įsigyti prie nuosavybės teise turimų statinių naudojamą žemę bei gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus laisvos valstybinės žemės fondo teritorijoje Glitiškių kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Pareiškėjas pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį įtrauktas į pirmą pretendentų eiliškumo grupę.

14.11. 2011 m. rugpjūčio 17 d. vyko I eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės miško sklypus Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), Glitiškių kadastro vietovėje, susirinkimas, kuris buvo protokoluojamas. Minėtame susirinkime dalyvavo ir pareiškėjas. 2011 m. rugpjūčio 17 d. susirinkimo protokole Nr. 48NS-(14.48.65)-107) užfiksuota, kad pareiškėjas parašė prašymą (registracijos Nr. 48FP-3601), kad pagal 2008 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 9154 jo vardu būtų suprojektuotas atskiras žemės sklypas. Pareiškėjas taip pat pasirinko ir suderino žemės sklypo ribas iš laisvos valstybinės žemės fondo Nr. 96 ir Nr. 130 (duomenys neskelbtini) kaime (projektinis žemės sklypo Nr. 2000-7 - 9,20 ha). Dėl žemės grąžinimo natūra trūkumo pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 17 d. parašė prašymą (reg. Nr. 48FP-3604) parengti išvadą pagal 2008 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 9154.

14.12. Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2272 „Dėl Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini), Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ patvirtintas Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo pareiškėjui suprojektuotas 9,20 ha ploto žemės sklypas Nr. 2000-7.

14.13. 2012 m. gegužės 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu nustatytos ir paženklintos žemės sklypo Nr. 2000-7 ribos.

14.14. Vilniaus rajono skyrius 2012 m. parengė išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kuria pagal pareiškėjo pateiktus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nustatė, kad buvusi savininkė T. R. Vilniaus apskr., Vilniaus sav., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė 59 ha žemės ir pagal notariškai patvirtintą susitarimą pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,4008 ha žemės, iš kurių 2,4008 ha priskirta valstybės išperkamai žemei (vertė – 2669 Lt). Išvados 4 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjas pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam 2,4008 ha žemės, priskirtos valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjas su išvada susipažino 2012 m. liepos 11 d., patvirtindamas, kad su ja sutinka. Išvadoje nurodyta, kad ją parengė I. A., tačiau Vilniaus rajono skyriaus vedėjo parašu minėta išvada nepatvirtinta.

14.15. NŽT, apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusios savininkės T. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 11,80 ha žemės, esančios Vilniaus apskr., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kaime, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu, 2013 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. 48S-563 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. R. (A. R.)“, kuriuo atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 9,3992 ha žemės, grąžindama natūra 9,3992 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 2000-7 bei nuspręsdama, kad nuosavybės teisės į likusią 2,4008 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau.

14.16. Pareiškėjas 2016 m. kovo 29 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą grąžinti jam priklausančios 2,4008 ha žemės valdos dalį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini).

14.17. Vilniaus rajono skyrius 2016 m. balandžio 28 d. raštu Nr. 48SD-5248-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ informavo pareiškėją, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2016 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 48VĮ-441-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) Visalaukės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašas, kuriame pareiškėjas įtrauktas į I eiliškumo grupę aštuntu eilės numeriu. Tuo pačiu raštu pareiškėjas pakviestas 2016 m. gegužės 9 d. atvykti į Vilniaus rajono skyrių I eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą dėl valios dėl sklypo vietos ir ribų išreiškimo.

14.18. Vilniaus skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 48VĮ-937-(14.48.2.) patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) Glitiškių kadastro vietovėje, sąrašas. Į minėto sąrašo I eiliškumo grupę penkioliktu numeriu įtrauktas pareiškėjas, turintis teisę pagal 2008 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 9154 susigrąžinti 2,4008 ha žemės.

14.19. Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. liepos 3 d. raštu Nr. 48SD-9264-(14.48.104.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ pareiškėjas informuotas apie 2019 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 48VĮ-937-(14.48.2.) patvirtintą sąrašą ir pakviestas 2019 m. liepos 23 d. atvykti į Vilniaus rajono skyrių dalyvauti I eiliškumo grupės pretendentų susirinkime ir išreikšti valią dėl jo vardu projektuojamo žemės sklypo vietos ir ribų.

14.20. 2019 m. liepos 23 d. vyko I-V-IX eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti neatlygintinai žemę, mišką, vandens telkinį, pirkti ar nuomoti, gauti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valdyti žemės, miško sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) Glitiškių kadastro vietovėje, susirinkimas (toliau – ir Susirinkimas), kuris protokoluotas 2019 m. lapkričio 4 d. protokolu Nr. 48PRT-144-(14.48.6). Protokolu užfiksuota, kad į 2019 m. liepos 23 d. susirinkimą buvo iškviesti pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnį I-IX eiliškumo grupei priskirti pretendentai. Atvykę pretendentai, paveldėtojai ir įgalioti asmenys buvo supažindinti su planuose pažymėtais laisvais žemės ir miško plotais pagal Vilniaus rajono skyriaus vedėjos 2019 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 48VĮ-703-(14.48.2) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) Glitiškių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraščio patvirtinimo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo“ patvirtintą Glitiškių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plotų žiniaraštį ir planą. Atvykę asmenys informuoti, kad nepasirinkus projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės pretendentams bus atkuriamos pinigais. Į susirinkimą atvykę pretendentai pasirašytinai suregistruoti I-IX eiliškumo grupės pretendentų, dalyvaujančių 2019 m. liepos 23 d. Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto susirinkime, protokolo priede Nr. 1. Į minėtą sąrašą įtrauktas ir pareiškėjas. Protokole užfiksuota, kad pareiškėjui paaiškinta, kad buvusioje žemėvaldoje, (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo nėra. Paaiškinta, kad, patvirtinus projektą, I. R. vardu bus skaičiuojama kompensacija už neatkurtą plotą.

14.21. Pareiškėjas 2019 m. liepos 23 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą negrąžintą žemės kiekį, t. y. 2,4 ha kompensuoti pinigais, nurodydamas atsiskaitomosios sąskaitos numerį.

14.22. Vilniaus rajono skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), 112 punktu, 2019 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 48SD-18865-(14.48.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo atlyginant pinigais“ informavo pareiškėją apie 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus rajono skyriuje vyksiantį posėdį, kuriame bus svarstomas nuosavybės teisių pareiškėjui atkūrimo į buvusios savininkės T. R. turėtą žemę atlyginant pinigais klausimas.

14.23. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 31 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą / skundą, kuriuo pareiškė, kad nesutinka su kompensacija pinigais už buvusios savininkės (duomenys neskelbtini) 2,4008 ha turėtos žemės, pabrėždamas, kad praeitame susirinkime buvo suklaidintas dėl kompensacijos pinigais bei paprašydamas, jei nėra galimybės grąžinti žemę natūra, parengti išvadą dėl žemės išsikėlimo.

14.24. NŽT, apsvarsčiusi pareiškėjo prašymą atkurti nuosavybės teises į jam tenkantį buvusios savininkės T. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 11,80 ha žemės, esančios Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Atkūrimo įstatymu, 2020 m. sausio 2 d. priėmė sprendimą Nr. 48S-4-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A. R. (A. R.)“, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 2,4008 ha žemės, už minėtą žemės kiekį atlyginant pinigais.

14.25. Pareiškėjas 2020 m. sausio 28 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą išduoti nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją.

14.26. Pareiškėjas 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą neskaičiuoti piniginės kompensacijos, kol nebus padaryta nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopija ir kol pareiškėjas iš esmės neišnagrinės, ar teisingai skaičiuojama piniginė vertė.

14.27. Vilniaus rajono skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. gruodžio 31 d. prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo iki 2003 m. balandžio 1 d., vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs tai, kad nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių pasirinktu būdu, t. y. natūra, 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 48SD-3875-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad nuosavybės teisės į minėtą žemės plotą gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Taip pat informavo apie, atsižvelgiant į 2019 m. gruodžio 31 d. vykusį klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės T. R. turėtą žemę atlyginimo pinigais svarstymą, 2020 m. sausio 2 d. priimtą Sprendimą.

14.28. NŽT 2020 m. liepos 22 d. pažyma Nr. 48PAŽ1-73-(14.48.34.) „Dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės“ (toliau – ir Pažyma) valstybės išperkamos 2,4008 ha žemės plotas, į kurį pareiškėjui Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, įvertintas 542,34 Eur. Indeksuota vertė – 868 Eur.

14.29. Vilniaus rajono skyrius 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. 48SD-9707-(14.48.104.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsiėmimo“ informavo pareiškėją apie 2020 m. sausio 2 d. priimtą Sprendimą, kviesdamas pareiškėją pranešime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje minėtą Sprendimą atsiimti bei informuodamas, kad per 3 mėnesius nuo pranešimo išsiuntimo neatvykus, Sprendimas bus išsiųstas registruotu laišku.

14.30. 2020 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių, prašydamas skubos tvarka išduoti pilną nuosavybės teisių atkūrimo bylos kopiją, nurodydamas, kad pagal pirmą prašymą atsiųsti tik keli minėtos bylos lapai bei paprašydamas, kol nesusipažins pilnai su byla, už nesuprojektuotą grąžintinos žemės likutį neskaičiuoti kompensacijos pinigais.

14.31. Pareiškėjas 2020 m. spalio 25 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į Vilniaus rajono skyrių, prašydamas skubos tvarka pateikti visus su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius dokumentus.

14.32. Vilniaus rajono skyrius 2021 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 48SD-7513-(14.48.104.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo originalo išsiuntimo“ išsiuntė pareiškėjui NŽT Sprendimo ir NŽT Pažymos originalus.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismas nurodė, kad remiantis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Žemės bendraturčių susitarimu žemė natūra gali būti grąžinama atskirais sklypais. Už žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, taip pat už žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, valstybė jiems atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį (Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalis). Kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal Atkūrimo įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoj jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis). Kai atlyginama už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio šio įstatymo nustatytais atvejais piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma) apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis). Kai atlyginama už pagal šį įstatymą negrąžinamą žemę, mišką, vandens telkinį, vietoj jų perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis).

16. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. vasario 7 d.) (toliau – ir Nutarimas) 3 punkto nuostatomis, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama piliečio prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nurodytu ir Atkūrimo įstatyme numatytu nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdu. Jeigu pilietis keitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama būdu, nurodytu paskutiniame prašyme, kuriame išreikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo ar atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, ir pateiktame institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises, per Atkūrimo įstatymo nustatytus terminus. Piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujintas prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas ir kurie prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė po 2003 m. balandžio 1 d., nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės išperkamą turtą atlyginama prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytu būdu.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjui terminas prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-3075-17/2007. Prašymą atkurti nuosavybės teises pareiškėjas pateikė 2008 m. gegužės 13 d., prašydamas jam tenkančios 14,75 ha buvusios savininkės Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį grąžinti natūra (grąžintinos žemės dalies dydis, nustatytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. kovo 5 d. pažyma Nr. 9154, patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-5149-(41), nustatant, kad pareiškėjas turi nuosavybės teisę į 11,80 ha žemės). Taigi, atsižvelgiant į Nutarimo 3 punktu įtvirtintą reguliavimą, pareiškėjui nuosavybės teisės į jam tenkančią 11,80 ha buvusios savininkės nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį turėjo būti atkuriamos pareiškėjo 2008 m. gegužės 13 d. prašyme nurodytu būdu – natūra. Dėl atsakovo argumentų, kad pareiškėjas neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. lapkričio 22 d.) numatyto termino, t. y. 2003 m. balandžio 1 d., o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad minėtas terminas – 2003 m. balandžio 1 d. – naikinamasis ir asmenys, nerealizavę teisių per šį terminą, vėliau jų įgyvendinti negali, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas objektyviai išreikšti valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki 2003 m. balandžio 1 d. negalėjo, kadangi teismo sprendimu prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas pareiškėjui atnaujintas tik 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu.

18. Teismas akcentavo, kad atsakovas teigia, jog NŽT 2020 m. sausio 2 d. sprendimas Nr. 48S-4-(14.48.3), kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 2,4008 ha žemės plotą atlyginant pinigais, priimtas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neišreiškė valios dėl nuosavybės teisių būdo pakeitimo iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, tačiau kalbėdamas apie NŽT 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 48S-563 jau tvirtina, kad nuosavybės teisės minėtu sprendimu pareiškėjui atkurtos pagal jo iki Atkūrimo įstatyme numatyto termino išreikštą valią. Taigi, atsakovo atsiliepime pateikta pozicija dėl Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies taikymo prieštaringa.

19. Teismas pagal faktines bylos aplinkybes nustatė, kad NŽT 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 48S-563 atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 9,3992 ha žemės, minėtą žemės dalį grąžindama natūra. Šio sprendimo 4 punkte pažymėta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 2,4008 ha žemės – bus atkurtos vėliau.

20. Teismas atkreipė dėmesį, kad Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, privalo piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Pareiškėjas, 2007 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui atnaujinus pareiškėjui terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui 2008 m. gegužės 13 d. pateiktu prašymu buvo pasirinkęs nuosavybės teisių atkūrimo būdą – natūra. Kitokį pareiškėjo privalomą pasirinkimą (šiuo atveju atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pasirinkimą) lemia objektyvi sąlyga – galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. eA-509-492/2020). Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, priėmęs 2020 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 48S-4-(14.48.3.), tačiau neinformavęs pareiškėjo, kad nebėra galimybės atkurti nuosavybės teisės natūra į likusią žemės dalį, ir raštu nepasiūlęs jam pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, priimdamas 2020 m. sausio 2 d. Sprendimą atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,4008 ha žemės – atlyginant pinigais, pažeidė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalį. Tai, kad pareiškėjui 2019 m. liepos 23 d. vykusio I-V-IX eiliškumo grupės pretendentų Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto susirinkimo metu žodžiu paaiškinta, kad buvusioje žemėvaldoje (duomenys neskelbtini) kaime laisvos žemės fondo nėra ir kad patvirtinus projektą I. R. vardu (užfiksuota Susirinkimo protokole) bus skaičiuojama kompensacija už neatkurtą plotą, nelaikytina tinkamu Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos vykdymu.

21. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo teisiniuose santykiuose šių santykių šalims nustatytos atitinkamos pareigos: nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms – pareiga laikytis gero administravimo imperatyvų, pretendentui – pareiga laikytis atidumo ir rūpestingumo standartų. Gero administravimo principu įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Minėtas principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. NŽT bei jos teritoriniams skyriams, kaip viešojo administravimo institucijoms, yra keliami, be kita ko, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus administracinius sprendimus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juos motyvuoti.

22. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, NŽT priėmus 2013 m. spalio 4 d. sprendimą Nr. 48S-563 ir paaiškėjus aplinkybei, kad nebėra galimybės pagal Atkūrimo įstatymą nuosavybę (2,4008 ha) grąžinti natūra, atsakovas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, privalėjo apie tai raštu pranešti pareiškėjui ir pasiūlyti visus galimus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Atsakovas minėtos įstatymu įtvirtintos pareigos tinkamai ir laiku neįvykdė. Teismas pažymėjo, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d, vykusio I eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), Glitiškių kadastro vietovėje, susirinkimo metu, pareiškėjas pasirinko ir suderino žemės sklypo ribas iš laisvos valstybinės žemės fondo. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas 2013 m. spalio 4 d. sprendimas. Dėl žemės natūra trūkumo pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 17 d. parašė prašymą (reg. Nr. 48FP-3604) parengti išvadą pagal 2008 m. kovo 5 d. pažymą Nr. 9154. Išvada pagal pareiškėjo prašymą buvo parengta 2012 m. Pareiškėjas su ja pasirašytinai susipažino 2012 m. liepos 11 d., patvirtindamas, kad su ja sutinka. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,4008 ha žemės, iš kurios 2,4008 ha priskirtini valstybės išperkamai žemei. Išvados 4 punktu įtvirtinta, kad pilietis pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypą, vandens telkinį, lygiavertį turėtajam 2,4008 ha. Teismas pabrėžė, kad minėta išvada patvirtinta nebuvo, ką patvirtino ir atsakovo atstovė 2022 m. sausio 24 d. vykusio posėdžio metu, teikdama žodinius paaiškinimus, todėl pareiškėjas turėjo pagrįstus teisinius lūkesčius, kad nuosavybės teisė į 2,4008 ha žemės visgi bus atkurta jo 2008 m. gegužės 13 d. prašyme nurodytu būdu – natūra. Kaip pažymėjo pareiškėjo atstovas A. J. 2022 m. sausio 24 d. vykusio posėdžio metu, minėtus pareiškėjo lūkesčius sustiprino ir tai, kad 2011 m. pareiškėjui taip pat buvo teigta, kad žemės laisvos valstybinės žemės fonde nėra, tačiau 2013 m. spalio 4 d. sprendimu nuosavybės teisės į 9,3992 ha pareiškėjui tenkančią žemės dalį visgi buvo atkurtos pareiškėjo prašomu būdu – natūra. Taigi, nuo 2012 m. išvados parengimo, kuri taip ir nebuvo patvirtinta ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, iki 2019 m. liepos 23 d. susirinkimo, kurio metu suteiktos informacijos pagrindu pareiškėjas parašė prašymą, jog sutinka su pinigine kompensacija, nurodydamas atsiskaitomosios sąskaitos numerį, kuris, teismo vertinimu, negali būti laikomas 2008 m. gegužės 13 d. prašyme išreikštos valios keitimu, turėjo teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, jog nuosavybės teisės į 2,4008 ha likusios neatkurtos žemės dalį bus atkurtos jo nurodytu būdu. Juo labiau, kad pareiškėjas tiek 2011 m. rugpjūčio 17 d. prašymu parengti išvadą dėl negrąžintos žemės dalies, tiek 2016 m. kovo 29 d. bei 2019 m. gruodžio 31 d. prašymais yra pareiškęs savo valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo, prašydamas perduoti nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą, tačiau jokių atsakymų dėl minėtų prašymų iš NŽT iki skundžiamo Sprendimo priėmimo nėra gavęs. Į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 31 d. prašymą, kuriuo jis išreiškia nesutikimą su 2019 m. liepos 23 d. susirinkimo metu pasiūlyta pinigine kompensacija, pareiškėjui atsakyta tik 2020 m. kovo 13 d. raštu Nr. 48SD-3875-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, t. y. praėjus dviem mėnesiams po 2020 m. sausio 2 d. sprendimo priėmimo, o apie Sprendimo priėmimą pareiškėjas informuotas tik 2020 m. liepos 22 d. raštu Nr. 48SD-9707-(14.48.104.) „Dėl sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo atsiėmimo“, kas taip pat nėra suderinama su gero administravimo principu.

III.

23. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepimas

24. Atsakovas teigia, kad Atkūrimo įstatymas nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo realizuoti savo teises atkuriant nuosavybės teises į žemę, taip pat nustatė terminus, per kuriuos piliečiai galėjo keisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija galiojusi iki 2012 m. lapkričio 21 d.) nurodyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

25. Atsakovas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3075-17/2007 pareiškėjui buvo atnaujintas praleistas terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės T. R. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 11 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius nustatė, kad pareiškėjas turi teisę į 14,75 ha žemės buvusios savininkės T. R. nuosavybės teisėmis Vilniaus apskrities Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) valdytus 59 ha žemės ir 2008 m. kovo 5 d. parengė pažymą Nr. 9154 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“. Pareiškėjas 2008 m. gegužės 13 d. pateikė prašymą dėl buvusios savininkės T. R. Vilniaus r, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdytos 14,75 ha žemės grąžinimo natūrą. Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-5149-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2006-06-08 pažymų Nr. 8814 ir Nr. 8815 bei 2008-03-05 pažymų Nr. 9153 ir Nr. 9154 „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ patikslinimo“, Pažyma Nr. 9154 patikslinta ir nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 11,80 ha žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone.

26. Atsakovo teigimu, teismas neįvertino, kad pareiškėjui tik 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu buvo atnaujintas terminas pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės T. R. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir, kad pareiškėjas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos turėtą žemę pateikė tik 2008 m. gegužės 13 d., t. y. po Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyto termino paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises (terminas iki 2001 m. gruodžio 31 d.) bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus (terminas iki 2003 m. gruodžio 31 d.) ir po Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje numatyto termino, iki kurio pareiškėjas galėjo keisti valią dėl atkūrimo būdo pakeitimo (terminas iki 2003 m. balandžio 1 d.), todėl pareiškėjui nuosavybės teisių atkūrimas galėjo ir gali būti vykdomas tik pagal jo 2008 m. gegužės 13 d. prašyme išreikštą valią, t. y. žemę gražinti natūrą buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje.

Žemesnės instancijos teismas

27. Atsakovas akcentuoja, kad teismas padarė klaidingas išvadas, kad „dar 2011 m. pareiškėjui taip pat buvo teigta, kad žemės laisvos valstybinės žemės fonde nėra, tačiau 2013 m. spalio 4 d. sprendimu nuosavybės teisės į 9,3992 ha žemės dalį pareiškėjui buvo atkurtos“. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 17 d. vykusiame I eilės pretendentų susirinkime, buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos turėtos žemės valdoje pasirinko žemės sklypą Nr. 2000-7, kurio ribas ir plotą suderino pasirašydamas Vilniaus rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) Glitiškių kadastro vietovės teritorijoje 2011 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 1 eilės pretendentais gauti žemės žiniaraštyje (Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 5 priedas). Tai, kad nėra laisvos valstybinės žemės buvusios savininkės T. R. valdoje užfiksuota tą pačią dieną , t. y. 2011 m. rugpjūčio 17 d. I eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), Glitiškių kadastro vietovėje susirinkimo protokole Nr. 48NS-(14.48.65)-107.

28. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini), Glitiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas 2012 metais NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2272, o žemės sklypas Nr. 2000-7 suformuotas 2013 m. spalio 4 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 48SK-(14.48.111)-2923, todėl nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 2000-7 pareiškėjui atkurtos 2013 metais NŽT 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 48S-563 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. R. (A. R.)“.

Atsiliepimas

29. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Vilniaus rajono skyriui nepatvirtinus išvados „Dėl Žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, pareiškėjas turėjo pagrįstus teisinius lūkesčius, kad nuosavybės teisė į 2,4008 ha žemės visgi bus atkurta jo 2008 m. gegužės 13 d. prašyme nurodytu būdu – natūra, kadangi teismas neįvertino, jog pareiškėjas dar 2011 m. rugpjūčio 17 d. I eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), Glitiškių kadastro vietovėje susirinkimo metu buvo informuotas, kad laisvos žemės buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos turėtoje žemėvaldoje nėra, išvada Vilniaus rajono skyriuje nebuvo patvirtinta, todėl pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad žemė jam bus grąžinta natūra. Teismas neįvertino, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) kaimas iki 1940 m. nacionalizacijos buvo išskirstytas į vienkiemius ir pareiškėjui nuosavybės teisės natūra gali būti atkurtos tik buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose, kuri pažymėta buvusios savininkės T. R. žemės sklypo ribų plane M1:10000, o kadangi toje vietoje laisvos valstybinės žemės nėra – pareiškėjui nuosavybės teisių atkurti natūra nėra galimybės.

30. Atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino, jog ir šiuo metu nėra laisvos valstybinės žemės buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos buvusioje žemėvaldoje. Pareiškėjo atstovų prieš teismo posėdį pateikti žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašai tik patvirtina, kad šiuo metu nėra laisvos valstybinės žemės buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos buvusioje žemėvaldoje, kadangi nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims.

31. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, šioje byloje nebuvo sprendžiamas žemės sklypų privatizavimo teisėtumo klausimas. Pažymi, kad žemės sklypas Nr. 635, kurį pareiškėjo atstovai nurodė kaip laisvą, nors iki šiol ir nėra privatizuotas, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir dar 2000 m. projekte, kuris patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3226-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Glitiškių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone“, buvo suprojektuotas pretendentui J. D. kaip asmeninio ūkio žemė.

Atsiliepimas

32. Atsakovo teigimu, įvertinus tai, kad nėra laisvos valstybinės žemės buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos buvusioje žemėvaldoje bei vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

33. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino ir netinkamai vertino įrodymus, kad buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos buvusioje žemėvaldoje nėra laisvos žemės, o kitu būdu pareiškėjui negali būti atkurtos nuosavybės teisės, todėl teismui panaikinus Sprendimą Nr. 48S-4, NŽT negalės kitu būdu pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos turėtą žemėvaldą kaip tik išmokant kompensaciją pinigais.

Atsiliepimas

34. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Dėl atsakovo akcentuojamos aplinkybės, kad piliečiai iki 2003 m. balandžio d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, jei nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjas pažymi, kad Atstatymo įstatymas, įsigaliojęs nuo 1997 m. liepos 9 d., tokią galimybę numatė tik nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusiais Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimais (2002 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. IX-1139). Šios įstatymo redakcijos 21 straipsnio 3 dalis nustatė, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. Pirmiau minėta Atstatymo įstatymo nuostata buvo perkelta į Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 10 punktą (2003 m. sausio 31 d. nutarimo 142 redakcija). Su šiuo Atkūrimo įstatymo pakeitimu yra susijęs Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. Nr. 1057 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos“ 3 punkto pakeitimas (2003 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 142 redakcija), kuriame buvo nustatyta, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m. balandžio 1 d. pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

Šalies argumentai

36. Pareiškėjas nurodo, kad nustatyta, jog jis iki 2003 m. kovo 1 d. negalėjo pakeisti valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir jam nebuvo pareikšta, kad jis negalės atkurti nuosavybės teisių jo prašyme nurodytais būdais. Neturėjo teisinės galimybės iki įstatymu nustatyto termino (2003 m. balandžio 1 d.) kaip nors koreguoti prašyme pareikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Pareiškėjo prašyme pareikšta valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą (žemę) pagal šiuo metu galiojančio Atkūrimo įstatymo 4 straipsnyje numatytus nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę būdus. Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 2, 3 dalių, 16 straipsnio nuostatų prasme šiuo metu yra galimi abu nuosavybės teisių atkūrimo į kaimo vietoje esančią žemę būdai, atitinkantys pareiškėjo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Tai patvirtina byloje nustatytas faktas, kad atsakovas pagal pareiškėjo 2011 m. rugpjūčio 17 d. prašymą 2012 m. liepos 13 d. buvo parengęs išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, su kuria pareiškėjas raštu sutiko.

37. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 15 punkto kontekste pažymi, kad kadangi dalis pareiškėjui priklausančio buvusio savininko turėto žemės sklypo neva pateko į asmeninį ūkį, tai pareiškėjas dėl likusios jam negrąžintos dalies turėjo būti įrašytas į 5 eilę ir jam turėjo būti grąžintas neatlygintinai lygiaverčiai turėtam (padidintas iki 30 procentų) žemės sklypas, kaip kad jis nurodė savo 2012 m. rugpjūčio 17 d. prašyme. Tačiau to nepadarius buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju nėra Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 redakcija) taikymo sąlygų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę atlyginant pinigais.

Šalies argumentai

38. Pareiškėjo teigimu, atsakovas savaip interpretuoja pareiškėjo atstovo ir teismo teiginius. Kaip matyt iš 2022 m. sausio 24 d. pateiktų į bylą įrodymų, 2011 m. rugpjūčio 17 d. sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui ir kitiems buvusios savininkės T. R. pretendentams, buvusios savininkės T. R. turėtoje valdoje (jos ribose) buvo suformuoti ir perleisti tretiesiems asmenims žemės sklypai, 4,4051 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,6009 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie tuo metu priklausė valstybei ir galėjo būti grąžinti būtent pareiškėjui ir kitiems pretendentams. Būtent tai omenyje ir turėjo pareiškėjo atstovai bei teismas, teigdami, jog 2011 m. rugpjūčio 17 d. susirinkimo metu nurodytas teiginys, jog žemės natūroje nėra, buvo neteisingas, nes žemės buvo, tik ji buvo suteikta be jokio pagrindo tretiesiems asmenims.

39. Pareiškėjas tvirtinta, kad 2011 m. rugpjūčio 17 d. susirinkimo metu, kaip paaiškėjo vėliau, vis dėl to buvo laisvos žemės buvusios savininkės T. R. turėtos žemės sklypo ribose, todėl dabar nuginčijus nuosavybės teises, pareiškėjas galėtų realizuoti savo teisę į nuosavybės atkūrimą natūra. Jei atsakovas iš karto 2012 metais būtų priėmęs sprendimą, kurį priėmė tik visiškai nepagrįstai pradelsęs 8 metus, 2020 metais, tai pareiškėjas būtų galėjęs be jokių problemų užginčyti šį sprendimą, tačiau atsakovas delsė priimti 2020 metais priimtą sprendimą, nes norėjo buvusios savininkės T. R. turėtą žemę perleisti be jokio teisinio pagrindo tretiesiems asmenims (kas buvo padaryta 2016–2019 m.), ko nebūtų galėjęs, jei dar 2012 metais pareiškėjui būtų aiškiai pareikšta, jog jis negali pretenduoti į žemę nei natūra, nei lygiaverčiu (ekvivalentine) žemės sklypu.

Šalies argumentai

40. Pareiškėjo teigimu, akivaizdu, jog jis sąmoningai atsakovo buvo klaidinamas, siūlant jam parašyti prašymą dėl išvados parengimo, pateikiant pasirašyti parengtą išvadą, nesakant, kad neva ji negaliojanti ir pareiškėjas daugiau negalės atkurti nuosavybės teisių į žemę kaip daiktą, kad ir ne toje pačioje vietoje. Todėl ši aplinkybė teismo pagrįstai buvo vertintina pareiškėjo naudai.

41. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovo minimo pretendento kaip J. D. iš viso nėra ir akivaizdu, jog tokiam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3226-41 nebuvo suprojektuotas žemės sklypas Nr. 635. Nepatektas įrodymas, jog J. D. turėjo teisę į asmeninį ūkį. Be to, pateiktas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 3226-41 priedas neatitinka įstatymų reikalavimų, kadangi pretendentai turėjo būti nurodyti pagal eiliškumą – I eilė: pretenduojantys į nuosavybių atstatymą natūra, II eilė: įkeldinti pretendentai, III eilė: perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems ir t. t. Taigi, akivaizdu, jog pateiktas įrodymas yra nesusijęs su byla ir neatitinka įrodymų leistinumo kriterijų. Kita vertus, šiuo sklypo atveju yra reikšmingas teisinis reglamentavimas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 12 dalyse, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai dėl šio įstatymo 15 straipsnio 12 dalies taikymo, pagal kuriuos asmeninio ūkio žemės statusas yra siejamas su dviejų sąlygų buvimu: 1) ji turi būti suteikta asmeniui pagal teisės aktų reikalavimus; 2) ji turi būti naudojama fizinių asmenų, kuriems buvo suteikta. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo praranda teisę šią žemę įsigyti nuosavybėn bei naudoti kitais teisėtais būdais. Sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y., kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes, bei kad į šios sąvokos apimtį nepatenka naudos gavimas kitais būdais, pavyzdžiui, nuomojant. Pretendentas J. D. iki šiol nėra įteisinęs savo asmeninio ūkio, t. y. per daugiau nei 22 metų taip ir neįgyvendino savo teisės tapti žemės sklypo savininku. Dar daugiau, kaip matyti iš pridedamų ortofoto nuotraukų, šis žemės sklypas iki šiol nėra naudojamas pritaikant naudingąsias žemės savybes, t. y. naudojant jį pagal paskirtį asmeniniam ūkiui. Todėl tiek priimant skundžiamą sprendimą, tiek dabar yra pagrindas panaikinti 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 3226-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Glitiškių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone“ dalyje dėl pretendentui J. D. suprojektuotos asmeninio ūkio žemės ir šią žemę skirti pareiškėjui bei kitiems pretendentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

42. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 2 d. sprendimo Nr. 48S-4-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje A. R. (A. R.)“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į A. R. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 2,4008 ha žemės, atlyginant pinigais (868 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat pareiškėjo reikalavimo panaikinti tokį atsakovo Sprendimą ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tęsti nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjui.

43. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo Sprendimu atkurti nuosavybės teises į likusią jam tenkančią buvusios savininkės T. R. turėtos žemės dalį, piniginės kompensacijos išmokėjimu, akcentuodamas, kad atsakovas, tokiu būdu atkurdamas nuosavybės teisę į likusį jam tenkantį žemės plotą, veikė prieš jo valią.

44. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė papildomus įrodymus, patvirtinančius laisvos valstybinės žemės sklypo Nr. 635 buvimą ankstesnės savininkės T. R. turėtos žemės vietoje atsakovo Sprendimo priėmimo metu.

45. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino atsakovo Sprendimą, pažymėdamas atsakovo tinkamai ir laiku neįvykdytą pareigą raštu pranešti ir pasiūlyti pareiškėjui visus galimus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, paaiškėjus nuosavybės (2,4008 ha) grąžinimo natūra galimybių nebuvimo aplinkybei po to, kai 2011 m. rugpjūčio 17 d., vykusio I eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių gauti žemės, miško sklypus Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), Glitiškių kadastro vietovėje, susirinkimo metu, pareiškėjas pasirinko ir suderino žemės sklypo ribas iš laisvos valstybinės žemės fondo. Teismas akcentavo gero administravimo principu įgyvendinamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

46. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjo skundą, pažymėdamas pareiškėjo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimą po termino, iki kurio (2003 m. balandžio 1 d.) pareiškėjas galėjo keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, taip pat akcentuodamas, jog teismas padarė klaidingas išvadas dėl 2011 m. rugpjūčio 17 d. vykusiame I eilės pretendentų susirinkime pateiktos informacijos apie ginčui aktualią laisvą valstybinę žemę, kadangi tą pačią diena užfiksuota, kad buvusios savininkės T. R. valdoje nėra tokios laisvos valstybinės žemės, kas nepasikeitė šiuo metu toje buvusios savininkės valdoje, kurioje žemė nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims.

47. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

48. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas, vertindamas pateiktus duomenis (dokumentus), turi vadovautis įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo teisių ribos pagal Atkūrimo įstatymą yra tokios, kokios šiame įstatyme numatytos prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo ir nagrinėjimo metu, t. y. įstojant į restitucijos procesą ir jame toliau dalyvaujant. Todėl pareiškėjas, teikdamas 2008 m. gegužės 13 d. prašymą dėl buvusios savininkės T. R. nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalies grąžinimo natūra, kai tokio prašymo pateikimo terminas buvo atnaujintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, pagal Atkūrimo įstatymą įgijo ir galėjo įgyvendinti tik tokias teises, kurios tame įstatyme buvo įtvirtintos ir garantuojamos 2008 m. gegužės 13 d. prašymo atkurti nuosavybės teises teikimo ir nagrinėjimo metu. Taigi pareiškėjas neįgijo ir negalėjo įgyvendinti iki 2003 m. balandžio 1 d. įgyvendinamos ir naikinamuoju terminu ribojamos teisės keisti valią dėl pageidaujamo nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Vadinasi, minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimas atnaujinti pareiškėjui terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises negali būti plačiau traktuojamas kaip nuo 2003 m. balandžio 1 d. neįgyvendinamos teisės pakeisti pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą termino atnaujinimas, kas paneigtų naikinamojo termino prasmę ir paskirtį.

50. Todėl teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais, vertinant NŽT poziciją dėl pareiškėjo neišreikštos valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo iki Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 25 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012 m. lapkričio 22 d.) numatyto termino, t. y. 2003 m. balandžio 1 d., pažymėta tik tai, kad pareiškėjas objektyviai išreikšti valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki 2003 m. balandžio 1 d. negalėjo, kadangi teismo sprendimu prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas pareiškėjui atnaujintas tik 2007 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, tačiau išsamiai nepažymėta, kad pareiškėjas, teikdamas 2008 m. gegužės 13 d. prašymą atkurti nuosavybės teises, neįgijo ir negali įgyvendinti nuo 2003 m. balandžio 1 d. netaikomą Atkūrimo įstatymo nuostatą dėl minėto nuosavybės teisių atkūrimo būdo keitimo, kas nekeičia pirmosios instancijos teismo tinkamai atskleistos ginčo esmės pagal gero administravimo principu įgyvendinamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

51. Akcentuotina, kad NŽT 2013 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. 48S-563 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. R. (A. R.)“, kuriuo ne tik atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 9,3992 ha žemės, grąžinant natūra 9,3992 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 2000-7, bet ir nuspręsta, kad nuosavybės teisės į likusią 2,4008 ha žemės dalį bus atkurtos vėliau, sukurtas faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo teisėtiems lūkesčiams, kad vėlesnis nuosavybės teisės į likusią 2,4008 ha žemės dalį atkūrimas galės būti analogiškas pagal pareikėjo išreikštą valią (pageidavimą) atkurti nuosavybės teises natūra, o pinigais (pinigine kompensacija) – tik nesant laisvos žemės buvusios savininkės T. R. turėtos žemės dalyje, kas turi būti atsakovo naujai įvertinta, be kita ko: 1) atsakant į pareiškėjo 2019 m. gruodžio 31 d. raštą ir jame išreikštą nesutikimą su 2019 m. liepos 23 d. Susirinkimo metu pasiūlyta pinigine kompensacija; 2) atsakyme tinkamai įvertinant pareiškėjo argumentus (nurodytus, be kita ko, šios nutarties 38 ir 39 punktuose) dėl laisvos žemės galimo buvimo ankstesnės savininkės T. R. turėtos žemės vietoje 2011 m. rugpjūčio 17 d. susirinkimo metu; 3) paaiškinant ir įvertinant, kodėl ir kokiu reglamentavimu vadovaujantis pareiškėjui buvo sudarytos galimybės (ir kas jas sudarė) dalyvauti 2011 m. rugpjūčio 11 d. vykusiame I eilės pretendentų susirinkime pasirenkant buvusios savininkės T. R. iki nacionalizacijos turėtos žemės valdoje žemės sklypą, nors tą pačią dieną esą užfiksuota, kad šios buvusios savininkės valdoje nėra laisvos valstybinės žemės; 4) išsamiai įvertinant pareiškėjo argumentus (nurodytus, be kita ko, šios nutarties 41 punkte) dėl galimai dabartinio laisvos valstybinės žemės sklypo Nr. 635 buvimo ankstesnės savininkės T. R. turėtos žemės vietoje, jei šis sklypas ir toliau nėra privatizuotas, nors yra galimai priskirtas valstybės išperkamai žemei ir pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. 3226-41 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Glitiškių kadastro vietovėje, Vilniaus rajone“ patvirtintą projektą buvo suprojektuotas pretendentui J. D. kaip asmeninio ūkio žemė.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamas pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjas turėjo pagrįstus teisinius lūkesčius, jog nuosavybės teisės į likusią jam tenkančią žemės dalį (2,4008 ha) bus atkurtos jo 2008 m. gegužės 13 d. prašyme nurodytu būdu – natūra ir kad tokiame prašyme išreikštos pareiškėjo valios nekeičia 2019 m. liepos 23 d. susirinkimo metu pagal atsakovo suteiktą informaciją pareiškėjo parašytas sutikimas su pinigine kompensacija (ir atsiskaitomosios sąskaitos numerio nurodymas) tokioje situacijoje, kai pareiškėjas po tokio sutikimo 2019 m. gruodžio 31 d. raštu išreiškė nesutikimą su 2019 m. liepos 23 d. susirinkimo metu pasiūlyta pinigine kompensacija, tačiau negavo atsakymo iki skundžiamo Sprendimo priėmimo, t. y. tokį atsakymą gavo tik 2020 m. kovo 13 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams nuo skundžiamo Sprendimo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, nors ir iš dalies grindžiamą minėtais nevisiškai tinkamais argumentais dėl pareiškėjo objektyvaus negalėjimo išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki 2003 m. balandžio 1 d., ir atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo padarytų klaidingų išvadų vertinant, be kita ko, pareiškėjo dalyvavimą 2011 m. rugpjūčio 17 d. vykusiame I eilės pretendentų susirinkime ir su tuo susijusių pareiškėjo pagrįstų teisinių lūkesčių turėjimą.

53. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pakankamo pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

54. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, susijusių su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjo prašymas nesprendžiamas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusVeslava RuskanEgidijus Šileikis