- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-13
- Bylos Nr.
- 1-341-817/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- A. P.
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Advokatai
- Mykolas Girdiušas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB „S.“ montuotoju-surinkėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. 2018 m. balandžio 15 d. apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), picerijoje „E.“ nuo kėdės paėmė iš nukentėjusiojo A. Z. iškritusią 30 eurų vertės piniginę, kurioje buvo nukentėjusiajam A. Z. priklausantys 130 eurų grynųjų pinigų, UAB „E.“ priklausantys 192 eurai grynųjų pinigų, A. Z. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas – 22,88 eurų vertės, sporto klubo „Body Gym“ narystės kortelė – 4 eurų vertės, UAB „E“ kuro kortelė, neturinti materialinės vertės, tokiais veiksmais pagrobdamas A. Z. priklausantį 186,88 eurų vertės turtą ir UAB „E.“ priklausantį 192 eurų vertės turtą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. nurodė, kad dėl nusikalstamos veikos, kuria yra kaltinamas, neprisipažįsta. Paaiškino, kad 2018 m. balandžio 15 d. jis su draugais atėjo pavalgyti į „E.“. Pamatė ant sėdynės gulinčią odinę, juodos spalvos piniginę. Kaltinamasis paėmė tą piniginę ir įsidėjo ją į galinę kelnių kišenę. A. P. nurodė, jog suprato, kad tai yra svetima piniginė. Piniginės neatidarinėjo, jos turinio netikrino. Piniginės kavinės personalui nerodė. Piniginę įsidėjo tam, kad vėliau galėtų patikrinti kieno ji, iš karto nepatikrino, nes tam neturėjo laiko, buvo užsiėmęs – bendravo su draugais. Picerijoje prie kito staliuko buvo kaltinamojo draugai. Tada kaltinamasis sėdo su draugais pavalgyti. Būdamas picerijoje kaltinamasis matė nukentėjusįjį A. Z., kurio tuo metu asmeniškai nepažinojo. Matė, kad nukentėjusysis buvo priėjęs prie picerijos personalo. Vėliau kaltinamasis išėjo į lauką prie automobilio, eidamas nusprendė parūkyti ir išsitraukė iš galinės kišenes cigarečių pakelį, tada pastebėjo piniginę, apie kurią buvo pamiršęs. Išsitraukė piniginę, ją atidarė, patikrino jos turinį. Piniginė buvo tuščia. Kaltinamasis negrįžo atgal atiduoti piniginės kavinės personalui. Kadangi piniginė buvo tuščia, tai jam ji buvo nereikalinga, todėl jis ją išmetė, sėdo į mašiną ir išvažiavo namo. Kaltinamasis pažymėjo, kad piniginę paėmė, nes norėjo grąžinti ją asmeniui, kuris pametė, tačiau piniginėje nebuvo asmens duomenų. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusysis A. Z. susirado kaltinamąjį per socialinį tinklą „Facebook“. Iki įvykio kaltinamasis A. Z. nepažinojo. Minėtame socialiniame tinkle buvo skelbiami pranešimai, kad kaltinamasis pavogė piniginę, kad nukentėjusysis jo ieško. Kaltinamajam telefonu skambino įvairūs numeriai. Kaltinamasis perskambino ir pasikalbėjo su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis pasakė, kad reikia susitikti. Į susitikimą su A. Z. kaltinamasis atvyko su draugu. Susitikimo tikslas buvo pasikalbėti su nukentėjusiuoju, kad jis ištrintų socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtas nuotraukas, kurios įžeidė kaltinamojo merginą. Nukentėjusysis norėjo iš kaltinamojo pinigų, sakė, kad piniginėje buvo suma ir, kad kaltinamasis jam ją grąžintų. Nukentėjusysis sumos, kuri turėjo būti piniginėje, neminėjo, tik sakė, kad kaltinamasis turi jam grąžinti 1000 eurų. A. Z. grasino kaltinamajam, kad jis suras visus kaltinamojo draugus, kurie įvykio dieną buvo su kaltinamuoju, taip pat sakė, kad, jei žinotų, kad kaltinamasis turi automobilį, jį sudegintų. Kaltinamasis suprato, kad nėra prasmės bendrauti su nukentėjusiuoju, tuo labiau, kad kaltinamasis nebuvo įsitikinęs, kad čia tas pats asmuo, kuris pametė piniginę. Todėl kaltinamasis sėdo į automobilį ir išvažiavo namo.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. P. savo kaltės nepripažino, parodė, kad tikslios datos neatsimena, jis su draugais, t. y. N., pavardės nežino, S. B., A., jos pavardės neatsimena, vaikščiojo po miestą, nusprendė užeiti į kavinę pavalgyti. Pamatė piceriją "E.", kuri yra netoli "Rimi" parduotuvės. Jie užėjo į piceriją, užsakė pavalgyti, jis pamatė ant sofos piniginę, juodos spalvos. Jis paėmė piniginę, užsigalvojo ir įdėjo ją sau į kišenę. Jis piniginės net neatidarinėjo, nežiūrėjo, kas yra viduje. Niekas iš jo draugų nematė, kad jis paėmė piniginę. S. pakvietė jį valgyti, jis priėjo prie draugų, užsikalbėjo ir jis pamiršo apie piniginę. Kai pavalgė išėjo iš picerijos, nuėjo iki mašinos, įsėdo į mašiną, tada jis įkišo rankas į kišenes ir prisiminė apie piniginę, kurią rado picerijoje. Jis nusprendė pažiūrėti kas yra piniginės viduje, gal ten būtų dokumentai, kad galėtų sužinoti kam priklauso piniginė. Atidarė piniginę, tačiau piniginėje nieko nebuvo, ji buvo tuščia, nei asmens dokumentų, nei kortelių nebuvo, pinigų taip pat nebuvo. Kadangi piniginė buvo tuščia, viduje nebuvo jokių dokumentų pagal kuriuos galėtų sužinoti kam ji priklauso ir grąžinti, jis piniginę padėjo ant šaligatvio. Maždaug po savaitės jam draugai pranešė, kad jo nuotrauka paviešinta "Facebook.", kad jo ieško. Vėliau jam paskambino piniginės šeimininkas, bandė susitikti su juo, paaiškinti, kad piniginėje nieko nebuvo, tačiau jis reikalavo, kad jis susitiktų su juo, o jis norėjo atsiprašyti jo, kad paėmė jo piniginę ir išmetė, nors jis nėra tikras, kad tai buvo jo piniginė. Susitiko su juo tą pačią dieną, kai jis jam paskambino, susitiko (duomenys neskelbtini), degalinėje, jis bandė atsiprašyti jo, tačiau jis pradėjo jam grasinti. Kai jis pradėjo jam grasinti, jis nebenorėjo su juo bendrauti. Savo kaltės jis nepripažįsta, nes jis neturėjo tikslo pasisavinti piniginės, kai rado piniginę įsidėjo sau į kišenę ir pamiršo apie ją, o kai norėjo sužinoti kam ji priklauso, kad galėtų gražinti, pamatė, kad piniginė yra tuščia ir negali sužinoti, kam ji priklauso (b. l. 49-52).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. Z. nurodė, kad 2018 m. balandžio 15 d. jis atvyko į „E.“ pavalgyti. Pats dirba įmonėje, kuri užsiima maisto pristatymu, todėl „E.“ turi 50% nuolaidą. Priėjęs prie kasininkės, užsisakė makaronus, ištraukė piniginę iš priekinės kelnių kišenės ir iš tos piniginės paėmė pinigus ir sumokėjo. Jam davė grąžą, kurią įsidėjo į minėtą piniginę. Piniginę įsidėjo į ta pačią kelnių kišenę. Kol laukė užsakymo, nukentėjusysis nuėjo ir atsilošdamas atsisėdo ant sofos. Piniginė, jam nepastebėjus, iškrito. Nukentėjusįjį pakvietė atsiimti savo užsakymo, jis pasiėmė savo užsakymą ir nuėjo valgyti į tarnybines patalpas. Nepraėjus nei 10 minučių, pastebėjo, kad dingo jo piniginė. Iš karto pribėgo prie kasininkės, kad gal jį pastebėjo. Pradėjo ieškoti piniginės. Tuo metu picerijoje jau buvo A. P. su savo kompanija, nuo tos vietos, kur nukentėjusysis ieškojo piniginės iki staliuko, kur sėdėjo A. P. su kompanija buvo apie 3 metrus. Nukentėjusysis pradėjo garsiai sakyti, kad dingo piniginė, garsiai klausė, ar kas matė piniginę. Nukentėjusysis akivaizdžiai ieškojo savo piniginės, žiūrėjo po stalais, po sofomis. Tada pradėjo skambinti valdžiai dėl vaizdo įrašo. Nukentėjusysis pastebėjo, kad A. P. pradėjo nervuotis, tačiau kadangi paties vagystės fakto tuo metu nematė, tai negalėjo prieiti ir pasakyti jam to asmeniškai. Tą dieną picerijoje dėl techninių kliūčių buvo dingęs internetas, todėl jie negalėjo peržiūrėti vaizdo medžiagos. Vaizdo medžiagą nukentėjusysis gavo tik kitą dieną. Iš vaizdo medžiagos matėsi, jog kaltinamasis pamatė piniginę, prisėdo prie staliuko ir paslapčia paėmė piniginę ir įsikišo ją į savo kišenę. Taip pat iš vaizdo įrašo matosi, kad kai nukentėjusysis ieškojo savo piniginės, tai A. P. akimis ieškojo kameros ir nervavosi. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamąjį A. P. rado per socialinį tinklą „Facebook.“. Nukentėjusysis iš vaizdo įrašo padarė kaltinamojo nuotraukas ir įkėlė į minėtą socialinį tinklą. Prie nuotraukos prirašė prierašą, kad A. P. yra chuliganas, kad pavogė piniginę ir, kad ją grąžintų. Jokių grasinimų nebuvo. Tada atsirado bendri pažįstami, per kuriuos nukentėjusysis susisiekė su kaltinamojo draugais. Vienam kaltinamojo draugui nukentėjusysis parašė, paaiškino visą situaciją ir paprašė, kad duotų kaltinamojo telefono numerį. Kaltinamojo draugas telefono numerio nedavė, tik pranešė, kad A. P. pats su nukentėjusiuoju susisieks. A. P. paskambino nukentėjusiajam ir jie susitarė susitikti. Susitiko degalinėje, susitikimo metu nukentėjusysis paaiškino visa situaciją, pasakė, kad kaltinamasis grąžintų viską, ką pavogė iš piniginės. Nukentėjusysis nurodė, kad 1000 eurų jis iš kaltinamojo neprašė, prašė 400 - 450 eurų, tikslios sumos neatsimena. A. P. sutiko sumokėti, tik prašė, kad nukentėjusysis duotų jam savaitę pinigų surinkimui, tačiau nukentėjusysis davė jam 3 dienų terminą. A. P. sutiko. Po susitikimo nukentėjusysis nieko iš A. P. negirdėjo, į telefono skambutį jis neatsiliepė, todėl nukentėjusysis kreipėsi į policiją dėl vagystės. Nukentėjusysis nurodė, jog piniginės vertė buvo 30 Eur. Piniginė buvo juoda, maža ir išpūsta, joje buvo daug kupiūrų ir metalo. Piniginėje buvo apie 186 Eur, t. y. nukentėjusiojo asmeniniai pinigai ir 192 eurų įmonės pinigų. 192 eurai – yra pinigai už padarytus pristatymus, tokia suma susidarė iš klientų atsiskaitymo. Dar piniginėje buvo vairuotojo pažymėjimas, įmonės kuro kortelė, sporto klubo abonementas. Dėl vairuotojo pažymėjimo nukentėjusysis kreipėsi į policiją, pranešė, kad buvo pavogta piniginė, ten jam pasakė neskubėti, kad gal atsiras žmonių, kurie ją ras ir gražins. A. P. susitikimo metu pasakė nukentėjusiajam, kad išvažiavęs iš picerijos pro automobilio langą išmetė nukentėjusiojo dokumentus, nurodė nukentėjusiajam tą vietą, tačiau nukentėjusysis ten dokumentų nerado. Todėl nukentėjusysis informavo policiją, nuvažiavo į „Regitrą“, kad skubos tvarka pagamintų vairuotojo pažymėjimą. Už vairuotojo pažymėjimą sumokėjo 22,88 eurus. Sporto klubo kortelė jam kainavo 4 eurus. Teismui pagarsinus nukentėjusiojo A. Z. parodymus, duotus 2018-04-24 ikiteisminio tyrimo metu, (b. l. 13), nukentėjusysis nurodė, kad dėl padarytos turtinės žalos dydžio ir piniginėje buvusių jo asmeninių pinigų sumos remiasi anksčiau savo duotais parodymais. Todėl jam buvo padaryta kaltinamajame akte nurodyta 378,88 eurų turtinė žala. Be to, nukentėjusiojo teigimu, jam padaryta ir 200 eurų neturtinė žala.
Žemesnės instancijos teismas
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Z. parodė, kad jis dirba vairuotoju UAB „E.“, vežioja picas. 2018-04-15 apie 16.35 val. jis užėjo į „E.“ (duomenys neskelbtini) ir ten užsakė sau pavalgyti. Atsiskaitęs kaip visi klientai prie kasos, įsidėjo piniginę į kelnių kišenę ir atsisėdo prie staliuko laukti. Paėmęs jam paruoštus valgius (makaronus), jis nuėjo pavalgyti į mašiną. Dar nebaigęs valgyti jis pastebėjo, kad piniginės kišenėje nėra. Jo kelnės buvo ganėtinai laisvos ir piniginė galėjo iškristi iš kišenės. Iš karto apsižiūrėjo automobilyje, tačiau ten jos nebuvo, tada jis grįžo į kavinę ir pradėjo ieškoti ten. Neradęs jos ir ten, jis garsiai paklausė kasininkės. Ji atsakė, kad nieko nematė. Tuo metu kavinės salėje sėdėjo keturių asmenų kompanija (du vaikinai ir dvi panelės) ir dar vienas žmogus prie kito staliuko. Tada jis pradėjo skambinti direktoriui S. A., kad jis atsuktų vaizdo kameras, tačiau jis atsakė, kad šiuo metu to padaryti nėra galimybės. Jis apie 20 minučių ieškojo picerijoje savo piniginės, taip pat jam padėjo kasininkė. Tada jis pastebėjo, kad vienas vaikinas iš keturių asmenų kompanijos keistai apsižiūrėdavo aplinkui, nervinosi, o po 15 minučių visa jų kompanija išėjo iš kavinės. Nieko neradęs jis išvažiavo iš kavinės, kadangi turėjo pristatyti užsakymą. Toje piniginėje, kurią prarado, buvo jo vairuotojo pažymėjimas, įmonės kuro kortelė, apie 130 eurų jo asmeninių pinigų ir 192 eurų UAB „E.“ pinigų, kuriuos vėliau turėjo grąžinti įmonei iš savo asmeninių lėšų. Dėl vairuotojo pažymėjimo jis kreipėsi į Regitrą. 2018-04-16 jam paskambino kitas direktorius - A. Č. ir pranešė, kad vaizdo įrašas yra paruoštas. 2018-04-17 jis nuvažiavo į ofisą (duomenys neskelbtini) ir jį paėmė. Gavęs vaizdo įrašą, jis iškarto nuvažiavo namo ir ten jį peržiūrėjo. Kadangi ten buvo aiškiai matoma, kaip jo piniginę paima vienas vaikinas iš keturių asmenų kompanijos, jis padarė nuotraukas ir jas paviešino socialiniame tinkle „Facebook“. Tą pačią dieną jį anonimiškai informavo apie du iš jų - kad tai yra N. S. ir A. N., tada jis juos rado „Facebooke.“ ir parašė žinutę „Sveiki. Rašau dėl apsilankymo E. 2018-04-15 d. Ieškau draugo, kuris buvo Jūsų apsilankymo metu ir pasisavino mano piniginę. Prašau kad jis su manimi susisiektų.“ Tą pačią dieną „Facebooke“ jam atsakė N. S., kad jo draugas su juo susisieks. 2018-04-18 apie 19.00 val. jam paskambino iš telefono (duomenys neskelbtini) ir pasakė: „Čia tas, ko Jus ieškot dėl neaišku ko“. Kai jis jam paaiškino situaciją, jis iškart prisipažino, kad tikrai pasisavino jo piniginę, paėmė joje buvusius pinigus, o piniginę išmetė pro automobilio langą. Tada A. Z., įvertinęs savo sugaištą laiką ir išlaidas, pasiūlė atiduoti 600 eurų. Jis sutiko ir pažadėjo susisiekti su juo po dviejų valandų. Po to jis jo numerį užblokavo, ir daugiau jam nepavyko su juo susisiekti ir jis nusprendė parašyti pareiškimą per e-policija (b.l. 13-14). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. Z. parodė, kad 2018-04-15 vagystės metu jo piniginėje buvo 130 eurų jo asmeninių pinigų, tą atsimena tiksliai, nes visada su savimi turiu pinigų, be to, prieš tai, kai piniginė iškrito iš kišenės, jis atsiskaitinėjo už maistą. Taip pat piniginėje buvo 192 eurų įmonės pinigų, tie pinigai buvo surinkti 2018-04-15 iš klientų už maisto pristatymą. 192 eurus jis gražino įmonei "E." iš savo pinigų, todėl dėl šios sumos turtinė žala padaryta jam. Taip pat piniginėje buvo jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, jį paskelbė negaliojančiu tą pačią dieną, naujo vairuotojo pažymėjimo padarymas jam kainavo 22, 88 eurus. Taip pat piniginėje buvo sporto klubo "Body Gym" nario kortelė, ant jos vardo ir pavardės neparašyta, tačiau nuskenavus klube galima nustatyti savininką, už naujos kortelės išdavimą jis mokėjo 4 eurus. Piniginės vertė – 30 eurų. Kadangi dėl vagystės jis negalėjo išeiti į darbą, negalėjo dirbti be teisių, reikėjo daryti dokumentus, dėl viso šito patyrė moralinę žalą, kurią vertina 100 eurų. Iš viso dėl vagystės jam padaryta 378, 88 eurų turtinė žala ir 100 eurų neturtinė žala (b. l. 21-24).
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. N. nurodė, jog kaltinamąjį A. P. pažįsta, jis yra jos draugės S. vaikinas. Su juo liudytoja sutaria, bendrauja nedaug. Liudytoja paaiškino, kad 2018 m. pavasarį susitarė susitikti, ji su vaikinu N. atėjo į ,,E.‘‘, atsisėdo ir laukė S. su A. Po kurio laiko jie atėjo, užsisakė, jie pavalgė, pakalbėjo ir išsiskirstė. Liudytoja nematė, kad A. P. paėmė piniginę. A. P. nieko nesakė apie jokį rastą daiktą. Būdama kavinėje, liudytoja negirdėjo, kad kažkas kažko ieškotų, kad yra pamesti daiktai, piniginė. Liudytojos teigimu, jie visi tuo metu bendravo, kalbėjosi, todėl galėjo ir neišgirsti. Iš picerijos išėjo kartu, liudytoja su N. nuėjo į automobilį, o A. su S. išėjo pėsti. Liudytoja nurodė, kad po kelių dienų nukentėjusysis parašė jai žinutę, jog paimta jo piniginė. Nukentėjusysis savo ,,Facebook“ paskyroje paviešino jų nuotraukas ir, matyt, taip per ,,Facebook“ draugus ją susirado. Nukentėjusysis liudytojai parašė, kad jų draugas apsivogė. Toliau bendravimas nebevyko, liudytojai daugiau nukentėjusysis neberašė.
Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. N. nurodė, kad 2018 metų pavasarį, datos neprisimena, ji su savo vaikinu N. atėjo į „E.“, esančią (duomenys neskelbtini). Jie atsisėdo už staliuko, po kurio laiko atėjo S. ir A.. Užsisakė pavalgyti, pavalgė ir išėjo. Po poros dienų „Facebooke“ jai parašė nepažįstamas žmogus, kad jos draugas pavogė iš jo piniginę „E.“ kavinėje. Ji nieko nesuprato ir parašė N., toliau su pranešėju aiškinosi N.. Bet vėliau pamatė „Facebooke“ 2 nuotraukas, kur buvo ji ir jos vaikinas N., o kitoje S. ir A.. Paskyroje buvo parašyta „Ar pažįstate šituos asmenis“. Po to autorius ištrynė jos su N. nuotrauką ir paliko A. ir S.. Kaip ji suprato, jog tai A.. pavogė piniginę. Toliau kas vyko ji nežino. Paties vagystės fakto nematė (b. l. 30).
Teisiamajame posėdyje liudytojas N. S. paaiškino, kad kaltinamasis A. P. yra jo draugas, nukentėjusiojo liudytojas nepažįsta. 2018 m. gal kovo - balandžio mėnesį liudytojas kartu su A. nuvažiavo į ,,E.‘‘, atsisėdo palaukti draugų. Atvažiavo A. P. su drauge S.. Liudytojas nurodė, kad jie bendravo, kalbėjosi tarpusavyje ir negirdėjo, kad picerijoje buvo ieškoma kažkokių pamestų daiktų. Liudytojas nematė, kad A. P. būtų ėmęs piniginę. A. P. nieko neminėjo apie kažkokį savo radinį. Visi pasėdėjo, pavalgė ir išsiskirstė. Po kurio laiko nukentėjusysis liudytoją susirado per ,,Facebook‘‘, nes jis įkėlė nuotraukas iš picerijos, o tai pastebėjo liudytojo draugas, kuris pranešė liudytojui, kad jo ieško. Liudytojui atrodo, jog pats nukentėjusysis jam parašė, kad jų draugas pavogė piniginę. Liudytojas atsakė, kad nieko nežino ir pasakė, kad aiškintųsi su juo. Liudytojo teigimu, su kaltinamuoju situacijos neaptarinėjo, A. P. pasakė liudytojui, kad pats pakalbės su nukentėjusiuoju, jam paskambins ir pats viską išsiaiškins.
Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. S. paaiškino, kad 2018 metų pavasarį, datos neprisimena, jis su savo mergina A. N. atėjo į „E.“, esančią (duomenys neskelbtini). Jis atsisėdo su A. prie staliuko, po kai kurio laiko atėjo S. ir A.. Užsisakė pavalgyti, pavalgė ir išėjo. Po poros dienų „Facebooke“ pamatė 2 nuotraukas kur buvo jis ir jo mergina A., o kitoje S. ir A.. Paskyroje buvo parašyta „Ar pažįstate šituos asmenis“. Jis atrašė skelbimo autoriui, kad "žmogus, kurio ieškote Jums paskambins". Skelbimo autorius dar pasakė jam, kad jo draugas pavogė jo piniginę su pinigais. Pats perdavė informaciją S., o S. pranešė A.. Kaip jis žino, A. aiškinosi su skelbimo autoriumi dėl žalos atlyginimo. Pats vagystės fakto nematė (b. l. 32).
Iš UAB „E.“ pareiškimo dėl padaryto nusikaltimo nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog 2018-04-15 picerijoje „E., esančioje (duomenys neskelbtini), iš jų darbuotojo A. Z. pavogtoje piniginėje buvo UAB „E.“ priklausantys 192 eurai, surinkti už užsakymus, bei UAB „E.“ kuro kortelė, neturinti materialinės vertės. Pareiškime nurodyta, kad 192 eurų turtinę žalą UAB „E.“ atlygino darbuotojas A. Z. (b. l. 35).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas pateiktas vaizdo įrašas. Peržiūrėjus 2018-04-15 vaizdo įrašą, matoma picerijos salė, kur už baro stovi dvi darbuotojos, o šalia baro prie staliuko sėdi žmogus. 16.17 val. baro darbuotoja ant prekystalio padeda daiktą, panašų į supakuotą patiekalą, o žmogus atsistoja, paima jam paruoštą patiekalą ir išeina. 16.22 val. į piceriją ateina vaikinas ir panelė, atsisėda prie kito staliuko, kuris yra iš kitos pusės nuo to, kur sėdėjo picerijos darbuotojas. 16.26 val. į piceriją užeina dar vienas vaikinas su panele, įeinant į piceriją, jis pažiūri į vietą, kur sėdėjo picerijos darbuotojas. Pora prieina prie prieš juos atėjusios poros, jie tarpusavyje trumpai pasikalba ir vaikinas juodais marškinėliais ir su juo atėjusi panelė prieina prie baro. Tuo metu (16.27 val.) vaikinas juodais marškinėliais atsisuka atgal, dar kartą pasižiūri į tą vietą, kur sėdėjo picerijos darbuotojas, apsižiūri aplink ir greitai pasilenkia ir kažką paima nuo tos sėdynės, atsisuka prie baro, ir stovint už draugės nugaros apžiūri paimtą daiktą, kuris panašus į piniginę, po to įsideda jį į savo kelnių galinę kišenę. Po to jie abu atsisėda prie staliukų kartu su anksčiau atėjusia pora. Apie 16.32 val. į piceriją vėl grįžta pirmas žmogus (darbuotojas), jis pažiūri į tą vietą, kur sėdėjo, užeina už baro, išeina ir grįžta vėl, dar kartą pažiūrį į sėdynę, kažko ieško. Tuo metu vaikinas juodais marškinėliais sėdi, valgo ir bendrauja su draugais. 16.52 val. visi kartu atsistoja ir išeina (b. l. 36).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad 2018-04-15 filmuojama picerijos salė, kur už baro stovi dvi darbuotojos, o šalia baro prie staliuko sėdi žmogus. 16.17 val. baro darbuotoja ant prekystalio padeda daiktą, panašų į supakuotą patiekalą, o A. Z. atsistoja nuo sėdynės, paima ant prekystalio padėtą daiktą ir išeina. 16.22 val. į piceriją ateina N. S. ir A. N., atsisėda prie kito staliuko, kuris yra iš kitos pusės nuo to, kur sėdėjo A. Z.. 16.26 val. į piceriją užeina A. P. su mergina. Eidamas link staliuko, prie kurio sėdi N. S. ir A. N., A. P. pažiūri į vietą, kur sėdėjo A. Z.. Pora prieina prie N. S. ir A. N., jie tarpusavyje trumpai pasikalba ir A. P. kartu su juo atėjusia mergina prieina prie baro. Kol mergina bendrauja su picerijos darbuotoja, A. P. (16.27 val.) atsisuka atgal, dar kartą pasižiūri į tą vietą, kur sėdėjo A. Z., greitai pasilenkia ir nuo tos sėdynės paima juodą, nedidelį daiktą, panašų į piniginę. Tada A. P. atsisuka link baro, ir, stovėdamas merginai už nugaros, apžiūri paimtą daiktą, pavarto jį rankose. Po to A. P. eidamas link staliuko, prie kurio sėdi N. S. ir A. N., įsideda paimtą daiktą į savo kelnių galinę kišenę. Tada A. P. ir mergina atsisėda prie staliukų, kur sėdi N. S. ir A. N.. A. P. sėdi veidu atsisukęs link tos vietos, kur anksčiau sėdėjo A. Z.. 16.30 val. į piceriją grįžta A. Z., jis nueina už baro, kažko galimai ieško savo kelnių kišenėse, žvalgosi, pažiūri į tą vietą, kur anksčiau sėdėjo, išeina. 16.32 val. A. Z. vėl grįžta, apžiūri vietą, kur anksčiau sėdėjo, užeina už baro, žvalgosi, kažko ieško, prieš išeidamas apžiūri vietą, kur anksčiau sėdėjo, išeina. 16.35 val. A. Z. grįžta, apžiūri vietą, kur anksčiau sėdėjo, pasilenkęs įdėmiai apžiūri sėdynę, užeina už baro, išeina. 16.41 val. – 16.42 val. A. Z. vėl grįžta, vaikšto po picerija, kalbasi su baro darbuotoja, išeidamas dar pažiūri į vietą, kur anksčiau sėdėjo. Tuo metu A. P., su juo atėjusi mergina, N. S. ir A. N. sėdi prie staliuko, bendrauja, 16.52 val. visi kartu atsistoja ir išeina.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. P. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta.
Pagal BK 178 str. 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia. Taigi, teisiškai vertinant, ar buvo padaryta vagystė (svetimo turto pagrobimas), reikia nustatyti ne vien tik objektyviąsias aplinkybes, bet ir subjektyviąsias, t. y. tyčinę kaltės formą. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).
Iš nukentėjusiojo A. Z. parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, jo pranešimo apie įvykį (b. l. 8) nustatyta, kad nukentėjusysis A. Z. 2018 m. balandžio 15 d. apie 16 val. 30 min. picerijoje „E.“, (duomenys neskelbtini), pametė savo piniginę. Šiuos nukentėjusiojo parodymus netiesiogiai patvirtina ir nukentėjusiojo elgesys po to, kai jis pastebėjo piniginės dingimo faktą – iš byloje pateikto vaizdo įrašo nustatyta, kad nukentėjusysis picerijoje aktyviai kažko ieško (paėmęs patiekalą nukentėjusysis iš picerijos salės išėjo 16.17 val., o ieškoti grįžo jau 16.30, tai darė ir vėliau, t. y. 16.33 val., 16.35 val., 16.41 val. – 16.42 val.), be to pats nukentėjusysis ėmėsi aktyvių veiksmų dingusiam daiktui rasti ir jį galimai paėmusiems asmenims nustatyti (savo iniciatyva gavo vaizdo įrašą, jį peržiūrėjęs per socialinį tinklą „F.acebook“ ieškojo vaizdo įraše nufilmuoto asmens ir pan.).
Iš byloje pateikto vaizdo įrašo, o taip pat ir paties A. P. parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. P. 2018 m. balandžio 15 d. apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), picerijoje „E.“ nuo kėdės paėmė juodą, vyrišką piniginę ir įsidėjęs ją į savo kelnių kišenę, po kurio laiko išėjo iš picerijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atvejai, kai asmuo, žmonių lankymosi ar darbo vietoje radęs kažkieno neapdairiai paliktą turtą, užuot atidavęs jį šią vietą prižiūrintiems asmenims (pvz., prekybos centro, kavinės, teatro, muziejaus, poliklinikos, naktinio klubo ir pan. darbuotojams) saugoti, jį pasisavina, atitinka vagystės požymius (kasacinės nutartys Nr. 2K-41/2009, 2K-282/2012, 2K-351/2012). Iš bylos duomenų matyti, kad piniginę nukentėjusysis pametė, o kaltinamasis ją rado picerijoje. Kaltinamasis teisme patvirtino supratęs, kad tai yra svetima piniginė. Iš įvykio vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis, paėmęs piniginę nuo kėdės, stovėdamas prie baro už merginos, su kuria buvo atėjęs nugaros, piniginę apžiūrėjo, pavartė rankose ir, nepaisydamas to, jog picerijoje prie baro tuo metu dirbo dvi darbuotojos, paimtos piniginės joms neatidavė, o įsidėjo ją į savo kelnių galinę kišenę. Be to, nors kaltinamasis teisme nurodė, jog piniginę paėmė norėdamas ją grąžinti, jei joje būtų kokie savininko duomenys, tačiau apie paimtą, akivaizdžiai kitam asmeniui priklausančią piniginę nepasakė ne tik picerijos darbuotojoms, bet ir kartu su juo tuo metu picerijoje buvusiems savo draugams N. S. ir A. N. (šią aplinkybę teisme patvirtino liudytojai N. S. ir A. N.). Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad nukentėjusysis A. Z. prie baro, o taip pat ir toje vietoje, iš kurios kaltinamasis paėmė nukentėjusiojo piniginę, akivaizdžiai kažko ieško (16.35 val. nukentėjusysis net buvo pasilenkęs ir įdėmiai apžiūrėjo minėtą vietą). Tuo metu kaltinamasis A. P. sėdėjo veidu atsisukęs į tą pusę, kur vaikščiojo nukentėjusysis ir, iš kur kaltinamasis buvo paėmęs piniginę. Tai, kad kaltinamasis picerijoje matė nukentėjusįjį A. Z., teisme patvirtino ir pats kaltinamasis. Aplinkybės, jog kaltinamasis, būdamas picerijoje, pastebėjo ir įsiminė jam tuo metu visiškai nepažįstamą asmenį - A. Z., o taip pat, jog A. P. sėdėjo visai netoli ir veidu atsisukęs į tą vietą, kurią A. Z. aktyviai apžiūrinėjo, ir iš kurios kaltinamasis prieš kelias minutes buvo paėmęs pinginę, leidžia spręsti, kad kaltinamasis A. P. galėjo matyti ir suprasti, jog A. Z. kažko ieško. Tačiau kaltinamasis, paėmęs svetimą daiktą, nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti kam jis priklauso, nepasidomėjo, ar ne to daikto ieško A. Z.. Taigi kaltinamasis A. P., paėmęs akivaizdžiai svetimą, pamestą piniginę, elgėsi su ja kaip su nuosava, įsidėjo ją į savo kelnių kišenę, turėdamas visas galimybes, neatidavė jos picerijos personalui, nesiėmė jokių priemonių, jog rastas daiktas būtų grąžintas jo savininkui, o išsinešė piniginę iš picerijos. Teismo vertinimu, toks A. P. elgesys rodo, kad jis neabejotinai suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą daiktą ir to norėjo.
Nors teisme kaltinamasis nurodė, jog išėjęs iš kavinės patikrino paimtos piniginės turinį ir pamatęs, kad ji yra tuščia, ją išmetė, teismas sprendžia, kad šiuos kaltinamojo parodymus apie piniginės turinį paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusysis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog piniginėje buvo A. Z. priklausantys 130 eurai, UAB „E.“ priklausantys 192 eurai, A. Z. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas – 22,88 eurų vertės, sporto klubo „Body Gym.“ narystės kortelė – 4 eurų vertės, UAB „E.“ kuro kortelė, neturinti materialinės vertės. Nors teisme duoti nukentėjusiojo parodymai dėl piniginėje buvusių jo asmeninių lėšų sumos skiriasi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, teismas sprendžia, kad jie nesiskiria tiek, kad būtų galima abejoti nukentėjusiojo parodymų tikrumu. Pats A. Z. teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. Z. buvo apklaustas 2018 m. balandžio 24 d. (t. y. praėjus 9 dienoms po įvykio), teisme jis parodymus davė 2019 m. sausio 7 d., natūralu, kad tam tikras aplinkybes praėjus palyginti ilgam laiko tarpui po paties įvykio nukentėjusysis gali atsiminti ne taip tiksliai. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog 2018-04-15 pas A. Z. buvo 192 eurai, priklausantys UAB “E.”, iš dalies patvirtina šios įmonės raštas, kuriame nurodyta, jog ši suma buvo lėšos, surinktos už įvykdytus užsakymus, o taip pat teigiama, kad minėtą sumą A. Z. UAB “E.” atlygino. Be to, iš byloje esančio vaizdo įrašo nustatyta, kad kaltinamojo paimta piniginė nebuvo akivaizdžiai subliuškusi, atvirkščiai – matyti, kad ji pakankamai išsipūtusi, iš jos išlindę baltos spalvos galimai popieriaus krašteliai. Teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo A. Z. parodymai yra nuoseklūs, iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų suinteresuotas bylos baigtimi ar siektų apkalbėti kalinamąjį A. P., todėl teismui netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Aplinkybės, kad A. Z. ėmėsi aktyvių veiksmų išaiškinant ir surandant jo pamestą piniginę paėmusį asmenį, siekė atgauti prarastą turtą, o vėliau kreipėsi į policijos pareigūnus, nepaneigia A. Z. parodymų patikimumo.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pagrįstus byloje surinktų, išnagrinėtų ir įvertintų įrodymų visuma, daro išvadą, kad A. P. 2018 m. balandžio 15 d. apie 16 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), picerijoje „E.“ pagrobė iš nukentėjusiojo A. Z. iškritusią 30 eurų vertės piniginę, kurioje buvo nukentėjusiajam A. Z. priklausantys 130 eurų grynųjų pinigų, UAB „E.“ priklausantys 192 eurai grynųjų pinigų, A. Z. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas – 22,88 eurų vertės, sporto klubo „Body Gym“ narystės kortelė – 4 eurų vertės, UAB „E.“ kuro kortelė, neturinti materialinės vertės, tokiais veiksmais pagrobdamas A. Z. priklausantį 186,88 eurų vertės turtą ir UAB „E.“ priklausantį 192 eurų vertės turtą. A. P. veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės
Teismas, skirdamas bausmę A. P., vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Nusikaltimas yra baigtas. A. P. yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), anksčiau neteistas (b. l. 64), baustas administracine tvarka (b. l. 66), dirba (b. l. 67). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 48 straipsnyje. Taip pat nustatytinas baudžiamajame įstatyme numatytas įpareigojimas – neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teismo vertinimu, šis įpareigojimas sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.
Dėl civilinio ieškinio
Byloje nukentėjusysis A. Z. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 eurų žalos priteisimo (b. l. 53). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad jis patyrė 378,88 eurų turtinę bei 100 eurų neturtinę žalą, kurią prašo priteisti (b. l. 21). Teisme jis patvirtino, kad jo prašoma priteisti turtinė žala yra 378,88 eurai bei nurodė, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis – 200 eurų. Iš nukentėjusiojo parodymų teisme bei ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad jo prašomą priteisti turtinę žalą sudaro 30 eurų pavogtos piniginės vertė, pinginėje buvę: 130 eurų asmeninių lėšų, 192 eurai priklausę UAB „E.“, kuriuos nukentėjusysis šiai įmonei atlygino, taip pat A. Z. vardu išduotas 22,88 eurų vertės vairuotojo pažymėjimas ir 4 eurų vertės sporto klubo „Body Gym“ narystės kortelė. Aplinkybę, jog A. Z. atlygino UAB „E.“ 192 eurus patvirtina UAB „E.“ 2018-10-11 pareiškimas (b. l. 35). Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo parodymus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kitus byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Z. iš kaltinamojo A. P. yra priteistina 378,88 eurai turtinei žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. – 6.249 str., 6.263 str.).
A. Z. teisme nurodė, kad civiliniu ieškiniu jis prašo priteisti 200 eurų neturtinę žalą, Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, sprendžia, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis neabejotinai patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, turėjo ieškoti kaltinamojo, su juo aiškintis, vėliau dėl kaltinamojo veiksmų kreiptis į teisėsaugos institucijas, aiškintis su darbdaviu ir atlyginti darbdaviui dėl kaltinamojo veiksmų padarytą turtinę žalą, pasidaryti naują vairuotojo pažymėjimą. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, o taip pat nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, aplinkybę, kad kaltinamasis šiuo metu dirba, yra jauno, darbingo amžiaus pajamoms gauti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad A. Z. reikalavimas priteisti 200 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.245 – 6.249 str., 6.250 str., 6.263 str.).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta. Atsižvelgiant į tai, kad ši byla yra išnagrinėta, kardomoji priemonė neskirtina ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iš dalies patenkinti civilinio ieškovo A. Z. civilinį ieškinį ir iš A. P. priteisti A. Z. 378,88 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 100 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje A. Z. civilinį ieškinį atmesti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinį diską su vaizdo medžiaga, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti A. P., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.