Alytaus apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą –Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam B. G. a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),lietuviui,LR pil., aukštojo išsilavinimo, vedusiam, dirbančiam UAB“ Rausa“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini),

dalyvaujant traukiamo administracinėn atsakomybėn B. G. atstovei-adv. Angelei Ikasalienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą dėl nusižengimo, numatyto LR ANK 120 str.1d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. G., būdamas Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Rausa“ (toliau - UAB „Rausa“) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016-09-01 iki 2017-07-31 nesilaikė atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir nesumokėjo į valstybės biudžetą pagal nustatytą eiliškumą 4056,23 Eur mokesčių,kai UAB „Rausa“ turi 47375,20 Eur mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM). Nesilaikydamas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už prekes ir suteiktas paslaugas ir tuo pažeidė VMI prie FM ,kaip kreditoriaus teises.

Tokiais veiksmais B. G. padarė administracinį nusižengimą ,numatytą LR ANK 120 str.1d

Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. rezoliucija iškėlė administracinio nusižengimo bylą bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ (įmonės kodas 110346717, registruotai Geležinkelio g.35 Varėna) vadovui B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau - VMI arba Pareiškėjas) pareiškimą už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t.y. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.

Dėl atsiskaitymo eiliškumo pžeidimo

Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2017-08-16 buvo pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo pradžioje Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 47375,20 EUR. Atlikus operatyvų patikrinimą 2017-09-18 buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-6212, kurioje buvo nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susiradusią mokestinę nepriemoką valstybės buidžetui.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ), 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuosenustatyts pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Iš aukščiau išdėstyto galima daryti išvadą, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš operatyvaus patikrinimo metu nustatytų duomenų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

Operatyvaus patikrinimo metu pagal Bendrovės kasos knygos išrašus už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-07-31 nustatyta, kad kasos likutis 2016-09-01 ir 2017-07-31 buvo 0.00 EUR. Per tikrinamąjį laikotarpį kasoje gauta pajamų 17140,19 EUR, išlaidos iš kasos sudarė 17140,19 EUR. Piniginės lėšos iš kasos buvo išmokėtos: 9255,35 EUR darbo užmokesčiui; 5619,48 atskaitingam asmeniui B. G.; 2265,36 EUR už prekes ir paslaugas.

Iš pateiktų Bendrovės kasos knygos išrašo už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-07-31 matyti, kad Bendrovė atliko žemiau nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus (dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų):

MokėjimodataKam išmokėta iš kasosIšmokėta suma, eurais (EUR)Mokėjimo dieną VMI prie FM apskaityta bendrovės mokestinė nepriemoka, eurais (EUR)2016-09-12UAB „Agrokoncernas“341,2249633,052016-10-10UAB „Lytagra“652,5648911,802016-10-19UAB „Lytagra“177,3048655,392016-10-27UAB „Lytagra“177,3047978,812017-03-31Išmokėtas B. G. darbo užmokestis200,0047090,652017-04-06Išmokėtas B. G. darbo užmokestis400,0047039,43

Operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atsiskaitymai per kasą vyko su atskaitingu asmeniu B. G., bendrovės direktoriumi.

Peržiūrėjus atskaitingo asmens B. G. avansines apyskaitas Bendrovėje už laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-07-31 nustatyta, kad atskaitingas asmuo, bendrovės direktorius B. G. gavo 10834 EUR, o išleido 22759,82 EUR. Atskaitingas asmuo, Bendrovės vadovas mokėjo už prekes ir paslaugas (dėl didelio atsiskaitymų kiekio per avansines apyskaitas yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų):

2017-01-25UAB „Vilniaus Lytagra“220,6846444,132017-03-01UAB „Agrochemija“1548,3246886,742017-03-22UAB „Lytagra“436,9547073,442017-04-11UAB „Vilniaus Ekoltas“290,8447039,432017-05-17AB „Energijos skirstymo operatorius“118,0046813,022017-05-23UAB „Vilniaus Lytagra“340,8546813,022017-07-14AB „Energijos skirstymo operatorius“75,4847204,21

Remiantis CK 6.930¹ str. gauta ir išmokėta iš Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ kasos 17140,19 EUR suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su valstybės biudžetu, kurį atstovauja VMI prie FM, kadangi kiekvieną mokėjimo dieną bendrovė buvo skolinga VMI prie FM.

Anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas B. G. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio nuostatas, kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo santykiai nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas B. G., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2016-09- 01 iki 2017-07-31, nustatyta, kad B. G. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

Dėl nuostolių atlyginimo

Administracinių nusižengimų kodekse yra įtvirtinta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 str. 2 d.). Administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimas yra numatytas ANK 664 ir 665 straipsniuose. ANK 664 str. 2 d. nurodoma, kad „Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. “ ANK 665 str. 1 d. yra numatyta situacija, kai nusižengimu padarytos žalos dydis yra aiškus. Minėtame straipsnyje teigiama, kad „Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą.“

Iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad administraciniu nusižengimu asmeniui padaryta turtinė žala gali būti priteista toje pačioje byloje, kurioje yra nagrinėjamas administracinis nusižengimas, nepriklausomai nuo to ar žalos dydis yra aiškus, ar dėl jo kyla ginčas.

Be aukščiau nurodyto įstatyminio reglamentavimo, administraciniu pažeidimu padarytos žalos atlyginimą pripažįsta ir teismai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad „Administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja CK normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-750-08). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad „ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.“ (2014-12-22 Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-529-337/2014). Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2636-12). VMI prie FM manymu, nagrinėjamoje situacijoje yra visos įstatymuose ir teismų praktikoje išvardintos sąlygos reikalingos tam, kad būtų atlyginta administraciniu nusižengimu VMI prie FM padaryta žala.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Bendrovė laikotarpyje nuo 2016-09-01 iki 2017-07-31 disponavo 17140,19 EUR sumos dydžio gautomis piniginėmis lėšomis. Remiantis CK 6.930¹ straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ per visą tikrinamąjį laikotarpį ir tikrinamojo laikotarpio pradžiai: 2017-09-01 VMI prie FM buvo skolinga 49733,84, o tikrinamo laikotarpio pabaigai (2017-07-31): turėjo 47416,01 EUR nesumokėtos skolos valstybei. Iš šių duomenų galima daryti išvadą, kad Bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti dalinai su VMI prie FM ir padengti dalį nagrinėjamu laikotarpiu susidariusios mokestinės nepriemokos Tokia administracinio nusižengimo sudėtis atitinka visas būtinąsias sąlygas tam, kad VMI prie FM patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos, t. y.:

pajamos (mokesčiai) buvo numatytos gauti iš anksto (mokesčiai buvo deklaruoti ir mokėtini nusižengimo padarymo momentu);pajamas (mokesčius) pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai (mokesčiai turėjo būti mokami įstatymo numatytais terminais ir tvarka);šių pajamų (mokesčių) negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (jei Rubenas Jakubčionis būtų laikęsis CK 6.930¹ str. numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, VMI prie FM būtų gavusi sumas, kurios nagrinėjamu atveju buvo panaudotos atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais).

Nustačius, kad Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktorius B. G. padarė ANK 120 str. numatytą pažeidimą, įrodytos visos aplinkybės reikalingos tam, jog iš Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktoriaus B. G. būtų priteisti dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kilę nuostoliai. Minėtos sąlygos yra pagrindžiamos.

1. Žala -17140,19 EUR turėtos piniginės lėšos Bendrovės kasoje, kurios dalinai galėjo padengti turimą mokestinę nepriemoką. Nagrinėjamu atveju žalos dydis yra aiškus kadangi visa mokestinė nepriemoka susidarė iki direktoriaus atliktų mokėjimų iš įmonės kasos, taigi dalis mokestinės nepriemokos galėjo būti padengta, jei būtų buvę laikomasi CK 6.930¹ str. numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

2. Neteisėti veiksmai - ANK 120 str. numatyti veiksmai.

3. Priežastinis ryšys - mokestinė nepriemoka būtų padengta, jei Rubenas Jakubčionis būtų laikęsis CK 6.930¹ str. numatytos kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo eilės ir pirmiausia atsiskaitęs su VMI prie FM, o ne kitais kreditoriais.

4. Kaltė preziumuojama.

CK 6.246 str. 1 d. įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismui pripažinus, kad B. G. įvykdė ANK 120 str. numatytą pažeidimą yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio pažeidimo VMI prie FM patyrė 17140,19 EUR nuostolį.

Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktorius B. G. atliko neteisėtus veiksmus - atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemoką VMI prie FM ir turėjo pareigą pirmiausiai atsiskaityti su VMI prie FM. Kadangi Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktorius B. G. šios pareigos nevykdė, liko nepadengta mokestinė nepriemoka, kuri būtų buvusi padengta, jei B. G. būtų laikęsis CK 6.930¹ str. numatytos kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarkos. Svarbu paminėti, kad VMI prie FM nuostolius prašo atlyginti ne dėl to, kad Bendrovė nesugeba įvykdyti savo prievolių, bet dėl to, kad Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktorius B. G. galimai padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Minėto pažeidimo padarymas ir dėl jo kilusi žala yra asmeninė Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktoriaus B. G. atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra solidari Bendrovės ir Bendros Lietuvos - Ukrainos įmonės UAB „Rausa“ direktoriaus B. G. atsakomybė.

Analogiško pobūdžio bylose yra numatyta VMI prie FM teisė kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. eATP-92-190/2016 pažymėjo, kad „<...> yra procesinis pagrindas grąžinti klausimą dėl nuostolių atlyginimo iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teisme. Be to, nuostolių atlyginimo dydis bei pagrįstumas turi būti nagrinėjami atskirai, įpareigojant VMI pateikti nuostolių dydį bei apskaičiavimo metodiką detaliai pagrindžiančius dokumentus. “ Be kita ko, ši VMI prie FM teisė buvo realizuota ir reikalavimas tenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-21 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2.-3197-1018/2016. Minėtoje nutartyje buvo nurodyta, kad „Kadangi dėl nuostolių susidarymo atsakingas buvęs UAB „Progresyvios verslo idėjos“ vadovas, t.y. tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, dėl nuostolių susidarymo kaltas [bendrovės vadovas], todėl ir pareiga atlyginti nuostolių sumą atsiranda [bendrovės vadovui]“.

Dėl nuobaudos skyrimo senaties

ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs.

CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo nėra praleistas.

ANK 578 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 120 str. numatytu pažeidimu VMI prie FM buvo padaryta 17140,19 EUR dydžio žala, prašome VMI prie FM pripažinti nukentėjusiuoju.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn B. G. savo kaltę dėl pažeidimo pripažino ir dėl pažeidimo gailisi. Nurodė, kad bendrovė yra atsidūrusi sunkioje padėtyje ir neturėjo pakankamai lėšų pilnai atsiskaityti su visais kreditoriais, tame tarpe ir Valstybine mokesčių inspekcija dėl nustatytų įmokų į valstybės biudžetą sumokėjimo. Su dalimi tiekėjų, siekdamas palaikyti bendrovės veiklą ir tuo gauti pajamų bei mokėti mokesčius, atsiskaitęs iš savo asmeninių lėšų, jiems sumokėdamas 3821,61 Eur, kadangi nesumokant tiekėjams bendrovės veikla būtų buvusi paralyžiuota. Per šį laikotarpį bendrovė išmokėjo ir 9255,35 Eur darbo užmokesčio darbuotojams, kur darbo užmokestis yra aukštesnėje eilėje nei mokėjimai į valstybės biudžetą. Todėl šioms sumoms mažintina jo padaryto administracinio nusižengimo apimtis. Prašo paskirti jam švelnesnę nuobaudą, kadangi pažeidimą padaręs tik dėl sunkios įmonės finansinės padėties, šiuo metu ieškantis galimybės atsiskaityti su biudžetu, tam bendrovė parduoda savo turtą, pats yra pensininkas ir tik iš sukauptų santaupų galėjęs prisidėti prie bendrovės skolų sumažinimo. Šiuo metu jo turtinė padėtis yra apsunkinta ir paskyrus baudą prašo jos sumokėjimą išdėstyti ilgesniam laikui.

Traukiamo atsakomybėn B. G. atstovė nurodė, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos pareiškime prašoma iškelti B. G. administracinio nusižengimo bylą dėl nusižengimo, numatyto ANK 120 str. 1d., paskirti 2200 Eur baudą, priteisti iš B. G. 17140,19 Eur nuostolių.

ANK 120 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių teisių pažeidimą, pirmoji dalis numato: 1) Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

VMI pareiškime nurodytus veiksmus B. G. pripažįsta iš dalies. Tikrinimo laikotarpiu per įmonės kasą pažeidžiant kreditorių eiliškumą buvo išmokėta ne 17140,19 Eur, o mažesnė suma, tai - 4056,23 Eur.

Tikrinimo laikotarpis: 2016-09-01 – 2017-07-31.

Dėl išmokėtų darbo užmokesčio sumų

Iš inkriminuotos 17140,19 Eur sumos turi būti minusuota: suma išmokėta kaip darbo užmokestis 9255,35, ši suma nurodyta teismui pateiktame VMI dokumente – 2017-09-18 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)FR1042-6212; Pagrindas: LR CK 6.930¹ str. 1 d. 2 p., 6.930-1 straipsnis. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas:

1. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

2. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

3. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pagal įstatymu nustatytą kreditorių eiliškumą, atsiskaitymai pagal darbo sutartis yra antroje eilėje, atsiskaitymai į biudžetą (valstybės, savivaldybės, VSDF ir kt.) – trečioje eilėje.

Tokiu būdu inkriminuota suma, atskaičius iš jos kaip darbo užmokestį išmokėtas lėšas, sudaro:

7884,84 Eur.

Dėl fizinio asmens sumokėtų lėšų UAB „Rausa“ tiekėjams atsiskaitant už prekes

Iš 7884,84 Eur turi būti išminusuota nepagrįstai inkriminuotos sumos, kurios nebuvo panaudotos UAB „Rausa“ veikloje per įmonės kasą, t. y. tikrinimo laikotarpiu už dalį prekių atsiskaitė ne įmonė UAB „Rausa“, o fizinis asmuo B. G., sumokėdamas tiekėjams už įmonę iš savo asmeninių lėšų bankiniais pavedimais ir grynaisiais pinigais, tai įrodoma mokėjimų iš banko sąskaitos išrašais, mokėjimo čekiais. Šie faktai patvirtinti minėtoje VMI 2017-09-18 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (23.30-08)FR1042-6212.

220,68 Eur – UAB Vilniaus Lytagra“,340,85 Eur – UAB Vilniaus Lytagra“,436,95 Eur - AB „Lytagra“, 674,25 Eur – AB „Lytagra“,

2017-04-11 290,84 Eur - UAB „Vilniaus Eoltas“ (2017-04-03 - 51,28 Eur, 2017-04-04 - 112, 00 Eur, 2017-04-04- 110, 29 Eur, 2017-04-11 -17,27 Eur),

2017-05-17 118,00 Eur – AB „Energijos skirstymo operatorius“

2017-07-14 75,48 Eur ----„---- ;

Iš viso šie mokėjimai, atlikti ne per įmonės kasą, sudaro 3828,61 Eur. Ši suma minusuotina iš 7884,84 Eur (tai likusi suma iš inkriminuotos sumos minusavus išmokėtą darbo užmokestį), kas sudaro 4056,23 Eur (7884,84 – 3828,61). Būtent 4056,23 Eur suma traktuotina kaip suma, kuri pagal kreditorių eiliškumą turėjo būti sumokėta į valstybės biudžetą.

Būtent 4056,23 Eur sumos dydžiu buvo pažeista kreditoriaus – valstybės – eiliškumo teisė, t.y. UAB „Rausa“ per laikotarpį nuo 2016-09-01 iki 2017-07-31 4056,23 Eur turėjo sumokėti į valstybės biudžetą, tačiau to nepadarė, šią sumą, pažeidžiant kreditorių eiliškumą, panaudojo atsiskaitymams su kitais kreditoriais.

Dėl žalos (nuostolių) atlyginimo

Pagal susiformavusią teismų praktiką tokie reikalavimai paliekami nenagrinėtais, konstatuojama, kad mokestinė nepriemoka išieškoma MAĮ tvarka.

1. „Mechaninės dirbtuvės, unikalus daikto Nr. 3897-1003-3020, adresas Varėna Geležinkelio g. 41, VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 59951,00 Eur, nustatyta 2014-02-24, pagal individualų vertinimą, atliktą 2014-01-31 rinkos vertė 90940,69 Eur.

2. Butas, unikalus daikto Nr. 3897-1003-3010:0004, adresas Varėna, Geležinkelio g. 35 A-19, Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 10400 Eur.

3. Mašinų traktorių stotis, unikalus daikto Nr. 3897-1003-3131, Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 55607,00 Eur, nustatyta, 2012-06-01. Pagal individualų vertinimą, atliktą 2017-08-17 rinkos vertė 101600,00 Eur.

UAB „Rausa“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 47980,60 Eur.

Nurodytas turtas šiuo metu yra pardavinėjamas ir pilnai užtikrina skolos valstybei išieškojimą, todėl šiuo metu VMI pareiškime teismui dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodytais veiksmais žala valstybei nepadaryta, kadangi nėra pagrindo išvadai, kad skolos valstybei negalima išieškoti.

VMI pareiškime nurodyta teismų išnagrinėta byla nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis, nes bylose nustatytos faktinės aplinkybės yra skirtingos, bylos nėra tapačios. VMI nurodytoje byloje įmonė yra bankrutavusi, turto neturi, todėl, nesant galimybės išieškoti valstybei įmonės skolą, buvo priimtas sprendimas dėl žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. UAB „Rausa“ vadovas 2016 m. rugsėjo 1d.-2017 m liepos 31 d. laikotarpiu buvo B. G.. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ str. reglamentuotas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, pagal kurį skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad, bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui (pagal 2017-10-04 mokestinės nepriemokos balansą turėdama 47375,20 Eur mokestinę nepriemoką), vykdė atsiskaitymus už perkamas prekes, pažeisdama kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Teismas laiko, jog aplinkybė, kad buvo mokamas atlyginimas darbuotojams turi būti pašalinama iš kaltinimo, nes CK 6.930¹ straipsnyje numatytas atsiskaitymų eiliškumas ir išmokėjimas darbuotojams atlyginimų yra numatytas pirmoje eilėje. Tuo tarpu atsiskaitymas su valstybe – trečioje eilėje. Dėl to iš kaltinimo nusižengimo padarymu šalinama 9255,35 Eur suma,kuri buvo išmokėta kaip darbo užmokestis.Kartu iš kaltinimo šalinama ir 3828,61 Eur suma,kurią B. G. kaip fizinis asmuo sumokėjo už UAB“Rausa“,kadangi B. G.,kaip fiziniam asmeniui ,nebuvo prievolės mokėti mokesčius į valstybės biudžetą už UAB „Rausa“.

Bendrovės veikla yra neįmanoma, jeigu joje nebus darbuotojų. Išanalizavus pateiktas avanso apyskaitas ir kasos išrašus nustatyta, kad vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne Lietuvos Respublikos biudžetui priklausančių sumų sumokėjimui, o kitiems kreditoriams. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai. Taigi iš to akivaizdu, kad B. G., kaip bendrovės vadovas žinodamas savo vadovaujamos bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau ,nei VMI prie FM, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI prie FM teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką.

B. G. pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo surašytas 2017 m. spalio 6 d. Nusižengimas – kreditorių teisių pažeidimas už laikotarpį nuo 2016 m rugsėjo 1d.iki 2016 m gruodžio 31d. paaiškėjo 2017 m. rugsėjo 18 d., kai buvo surašyta Operatyvaus patikrinimo pažyma. Todėl teismas daro išvadą, kad B. G. už šį laikotarpį veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis,kaip tęstinis nusižengimas,ir nagrinėjama pagal ANK.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad byloje pilnai įrodyta, jog B. G. padarė ATPK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą ir dėl to B. G. skirtina nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad B. G. savo kaltę dėl pažeidimo pripažįsta, gailisi, yra vyresnio nei 65 metų amžiaus, savo lėšomis ir rizika finansuoja įmonę (galima teigti, kad įmonė iš dalies veikia ir iš jo,kaip fizinio asmens suteiktų lėšų), t. y. turi sukūręs darbo vietas, moka mokesčius VMI prie FM. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažeidimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pažeidimas buvo padarytas ir dėl sunkios UAB „Rausa“ finansinės būklės, jo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar kitokie piktavališki. Todėl UAB „Rausa“ vadovui B. G. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje – bauda, nustatant minimalų jos dydį.

B. G. prašo paskyrus baudą administracinėje byloje, jos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi ir dėl savo sunkios finansinės būklės jis nebūtų pajėgus iš karto sumokėti baudą, nes šiuo metu pagrindines pajamas sudaro gaunama pensija. ANK 675 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. B. G. prašymas tenkintinas ir baudos mokėjimas išdėstytinas dalimis .

Pateiktu pareiškimu pareiškėjas-VMI prašė priteisti iš B. G. ir 17140,19 dydžio nuostolių atlyginimą. B. G. ir jo atstovė prašė šį prašymą palikti nenagrinėtu, kadangi šis klausimas turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. B. G. ir jo atstovės prašymas tenkintinas,bei šis VMI prašymas paliktinas nenagrinėtu.

LR ANK 120 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pakanka nustatyti veiksmus, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių veiksmų kilo padariniai, atsirado žala. Reikalaujama suma yra mokestinė nepriemoka, tuo tarpu B. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumo pažeidimą, o ne už vengimą ar atsisakymą sumokėti mokesčius. Mokestinė nepriemoka nėra administracinio teisės pažeidimo pasekmė, ji išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teisės aktų reglamentuotas UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. UAB nuosavybė – tai turtas, kurį sudaro akcinis kapitalas ir kitas turtas, įneštas pačių savininkų, pasiskolintas iš kitų kreditorių arba uždirbtas naudojant turtą, kuriuo tam tikru momentu disponavo bendrovė. Tačiau akcininkų nuosavybe laikytinas tik toks turtas, kuris jiems lieka, patenkinus visų kitų kreditorių reikalavimus, grąžinus skolas. Taigi, vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, mokestinės nepriemokos priteisimas tik iš bendrovės direktoriaus nebūtų galimas.

Vilniaus apygardos teismas 2017-09-14 nutartimi Nr.eAN2-119-654/2017 yra nurodęs,kad : “Apeliantas padarytą žalą ir jos dydį skunde įvardija kaip 2 221,19 eurų mokestinę nepriemoką, tačiau tame pačiame skunde nurodo, jog VMI prie FM netapatina mokestinės nepriemokos su turtine žala, tiesiog mokestinės nepriemokos suma sutampa su VMI prie FM patirtos žalos suma. Apeliantas gali įvairiai traktuoti sąvokas ir teisinį reguliavimą, tačiau svarbiausia tikrasis jų turinys. Toks sąvokų ir aplinkybių interpretavimas bei sugretinimas yra klaidinantis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Mokesčio nepriemokos bei mokestinės nepriemokos sąvokų apibrėžimas pateiktas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ). MAĮ 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad mokesčio nepriemoka – tai mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto įstatymo lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokesčio suma. To paties straipsnio 19 punkte apibrėžiama mokestinės nepriemokos sąvoka, kuri yra platesnė, nes apima ne tik mokesčio nepriemoką, bet ir mokesčių mokėtojo mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėtas su mokesčiu susijusias sumas. Vadovaujantis šiuo sąvokų išaiškinimu akivaizdu, kad nuostoliai negali būti sutapatinami su mokestinės nepriemokos dydžiu, nes tai yra atskiri teisiniai institutai. Tai, kad VMI prie FM skirtingai įvardija mokestinės nepriemokos sumą ir priskiria ją nuostoliams, nekeičia šios mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarkos. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad MAĮ 5 skirsnyje yra reglamentuota mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo tvarka, o 106 straipsnyje nurodyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai. VMI prie FM turi vadovautis nurodytomis nuostatomis ir mokestinę priemoką išieškoti tinkamai ir pagal įstatymus. Apylinkės teismas pagrįstai VMI prie FM prašymą dėl nuostolių paliko nenagrinėtą ir nurodė, kad toks reikalavimas nagrinėtinas civilinio proceso tvarka”.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 4 dalimi, administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3d.,

nutaria:

B. G. asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam administracinę nuobaudą –– 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

B. G. paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti per 14(keturiolika) mėnesių nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, nustatant kas mėnesį sumokėti po 100(vieną šimtą)Eur.

Išaiškinti, kad nesumokėjus eilinės baudos dalies, baudos išieškojimas bus perduotas vykdyti priverstinio išieškojimo tvarka ,o taip pat, kad bauda gali būti sumokama ir ankstesniais terminais, nei nurodyta nutarime. Laiku nesumokėjus baudos, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui gresia papildomos išlaidos. Jeigu nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka, teks atlyginti antstoliui vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės ir už baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos prašymą dėl nuostolių priteisimo iš B. G. palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.