- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-04-21
- Bylos Nr.
- A2.2.-3197-1018/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13193-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Petrauskienė
- Kategorijos
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Gediminui Sasnauskui,
išnagrinėjusi S. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) prašymą dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimu pripažino S. Ž. kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam 1 600 Eur baudą; VMI prie LR FM pareikštą prašymą dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 1 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimo dalį, kuria VMI prie LR FM pareikštas prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktas nenagrinėtu, panaikino ir grąžino bylą šioje dalyje nagrinėti iš naujo; kitoje dalyje nutarimą paliko nepakeistą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam S. Ž. teismo šaukimai išsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti, nurodant, jog adresatas neatsiėmė pašte. Patikrinus SODRA duomenis, nustatyta, kad asmuo dirba UAB „L. A.“ ir UAB „A. F.“, kurių buveinės yra Sėlių g. 33, Vilniuje, o išsiuntus šaukimą nurodytu adresu, jis buvo įteiktas įgaliotam asmeniui (b.l. 105). Be to, kadangi iš LITEKO duomenų bazės matyti, jog S. Ž. yra Elektroninių paslaugų portalo (toliau - EPP) vartotojas ir dažnai prisijungia prie sistemos (b.l. 103), todėl apie 2016 m. kovo 23 d. jis buvo informuotas ir per EPP. Kadangi asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, o jis nepranešė apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdžiuose, neprašė atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Pareikštu prašymu VMI prie LR FM prašė priteisti iš S. Ž. 56 804,24 Eur nuostolių atlyginimą, kurį vėliau patikslino ir prašė priteisti iš S. Ž. 56 157,95 Eur nuostolių (žalos) atlyginimo. Prašymą motyvavo tuo, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. UAB „P. v. i.“ disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis ir jos apyvarta sudarė 164 771,72 Eur, todėl bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriumi. Kadangi šiuo metu bendrovė turto neturi, dėl to neatsiskaitys su VMI. Kadangi S. Ž. padarė LR ATPK 50⁶ straipsnyje numatytą pažeidimą, o tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl iš jo turi būti priteistas žalos atlyginimas.
Pagal LR ATPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą ir dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio. Administraciniu teisės pažeidimu padarytos žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, nustatančios deliktinę civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.249 str.1 dalyje pateikiamą žalos ir nuostolių sampratą, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; o piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Deliktinė civilinė atsakomybė pasireiškia tik nuostolių atlyginimu (CK 6.245 str. 4 d.). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimu konstatuota, kad S. Ž. nesilaikė LR CK 6.390¹ straipsnyje nurodytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, o dėl to padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos yra pagrindas daryti iš kitą išvadą, jog dėl S. Ž., kaip UAB „P. v. i.“ vadovo (direktoriaus), neteisėtų veiksmų, pažeidžiant LR CK 6.390¹ straipsnio reikalavimus, kreditoriui VMI prie LR FM atsirado 56 157,95 Eur žala (nuostoliai), už kuriuos atsakingas S. Ž..
VMI prie LR FM atstovo rašytiniais bei žodiniais paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. išrašais iš VMI duombazės (b.l. 5-16; 93-96), operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 18-20), nustatyta, kad S. Ž. vadovavimo UAB „P. v. i.“ laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. (b.l. 41-43; 62-65) susidarė ir nebuvo laiku sumokėta 56 157,95 Eur mokestinė nepriemoka, kurią jis, kaip bendrovės vadovas, privalėjo ir galėjo padengti iš UAB „P. v. i.“ lėšų, tačiau to nepadarė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi iškėlė UAB „P. v. i.“ bankroto bylą, o ši nutartis įsiteisėjo 2015 m. lapkričio 26 d. (b.l. 108-109). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartimi patvirtinti bendrovės finansiniai reikalavimai sudarė 233 536,03 EUR, iš jos antros eilės kreditorių finansinių reikalavimų suma sudarė 131 3741,93 Eur (b.l. 108-109). Pagal VĮ Regitra ir Nekilnojamojo turto registro duomenis UAB „P. v. i.“ neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (b.l. 54, 110-113). Kaip nurodyta UAB „P. v. i.“ administratoriaus veiklos ataskaitoje, bendrovės vadovas administratoriui neperdavė jokio turto; nors teismo buvo patvirtinta 1 000 Eur administravimo išlaidų sąmata, tačiau dar iki kreditorių susirinkimo išleista 992,20 Eur administravimo išlaidoms; pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovės gautinos sumos sudarė 4 178,35 Eur, todėl administratorius debitoriams išsiuntė raginimus sumokėti skolas; bankroto bylos iškėlimo dieną bendrovės sąskaitoje buvo 4 228,26 Eur lėšų likutis. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės apie patvirtintus UAB „P. v. i.“ finansinius reikalavimus, bendrovės administravimo išlaidų dydį, tai, kad nėra duomenų, jog debitoriniai įsipareigojimai bus padengti, bendrovė neturi registruoto turto, jokio turto administratoriui neperdavė ir buvęs bendrovės vadovas, sudaro pagrindą konstatuoti, kad VMI prie LR FM 56 157,95 Eur mokestinė nepriemoka realiai nebus padengta UAB „P. v. i.“ bankroto procese, todėl 56 157,95 Eur pripažintini kreditoriaus VMI prie LR FM nuostoliais. Kadangi dėl nuostolių susidarymo atsakingas buvęs UAB „P. v. i.“ vadovas S. Ž., t. y. tarp jo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys, dėl nuostolių susidarymo kaltas S. Ž., todėl ir pareiga atlyginti nuostolių sumą atsiranda S. Ž..
Remiantis išdėstytu, teismas konstatuota, kad VMI prie LR FM reikalavimas dėl 56 157,95 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 37 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu,
nutaria:
Priteisti iš S. Ž. pareiškėjo VMI prie LR FM, į.k. 188659752, naudai 56 157,95 Eur (penkiasdešimt šešis tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus ir devyniasdešimt penkis euro centus) nuostolių atlyginimo.
Turtinis nuostolis turi būti atlygintas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos (LR ATPK 341 str.).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.