- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-11
- Bylos Nr.
- 2A-1780-510/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02588-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus, Algirdas Remeika, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- A. P., R. B.
- Trečiasis asmuo
- Prienų
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Mitkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-81-570/2012 pagal ieškovų A. P. ir R. B. ieškinį atsakovei E. K. dėl avanso ir baudos priteisimo ir atsakovės E. K. priešieškinį ieškovams R. B. ir A. P., trečiajam asmeniui Prienų 1-ojo notarų biuro notarei Veronikai Bukevičienei dėl preliminariosios sutarties, jos pakeitimo pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. P. ir R. B. ieškinyje nurodė, kad 2010 m. birželio 23 d. Prienų rajono 1-ajame notarų biure, kaip būsimi pirkėjai, sudarė su būsima pardavėja atsakove E. K. preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (registro Nr. 2509), pagal kurią įsipareigojo iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudaryti 0,27 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančių visų pastatų su priklausiniais pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė įsipareigojo už 125 000 Lt minėtą nekilnojamąjį turtą parduoti, o ieškovai – jį nupirkti. Pagal 2010 m. birželio 23 d. sutarties 3.2 p. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimui preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovai sumokėjo atsakovei 40 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į žemės sklypo ir pastatų pirkimo kainą. Atsakovė iki nustatyto termino nesudarė su ieškovais pagrindinės sutarties, todėl pagal sutarties 5.2 p. turi grąžinti 40 000 Lt avansą ir sumokėti 10 000 Lt baudą. Atsakovė, žinodama, jog ieškovai turtą ketina įsigyti už kredito pinigus, o kredito grąžinimui užtikrinti ketina įkeisti tą patį turtą, privalėjo užtikrinti pagrindinės sutarties sudarymą laiku arba įspėti ieškovus, kad minėtam turtui 2010 m. liepos 23 d. disponavimas nuosavybės teise yra apribotas (Marijampolės rajono apylinkės teismas uždraudė atsakovei perleisti kitiems asmenims jai nuosavybės teise priklausantį turtą). CK 6.321 straipsnyje įtvirtinta pardavėjo prievolė patvirtinti, kad į perduodamus daiktus tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų, išskyrus atvejus, kai pirkėjas iš anksto sutiko priimti daiktus, kurie yra tokių teisių ar pretenzijų objektai, o pardavėjas apie jas tinkamai pranešė pirkėjui. Atsakovė pripažino žinojusi ir supratusi, kad jos nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą ir pastatus yra apribotos dar 2010 m. liepos 2 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1536-30/2010 bei 2010 m. liepos 23 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3933-802/2010, tačiau neinformavo nei ieškovų, nei notarės apie tai, kad turto perleidimas yra negalimas. Atsakovė 2010 m. lapkričio 26 d. pasirašė su ieškovais sutarties pakeitimą ir taip pažeidė savo, kaip pardavėjos, pareigas. Be to, pasirašydama preliminariosios sutarties pakeitimą ji priėmė iš ieškovų pirkimo–pardavimo sudarymo užtikrinimui papildomai 6 000 Lt bei sutiko papildyti sutartį 5.3 p., leisdama ieškovams apsigyventi parduodamuose pastatuose, juos prižiūrėti ir nepabloginti jų būklės iki pagrindinės sutarties, kurios terminas buvo pakeistas iki 2011 m. gegužės 30 d., sudarymo. Ieškovai norėjo apsigyventi planuojamame įsigyti pastate, tačiau keletą kartų nuvažiavę sulaukė atsakovės sūnaus V. K. vizito ir raginimo nedelsiant apleisti pastatą, nes jis yra areštuotas (V. K. kvietė policijos pareigūnus). Suprasdami, kad turto iš atsakovės nepavyks įsigyti, ieškovai ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę dėl sumokėto avanso grąžinimo taikiu būdu, tačiau susitarti taikiai nepavyko. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Avansas ieškovams turėtų būti grąžintas, nes tokiu atveju laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Be to, ieškovams turėtų būti priteista ir preliminariosios sutarties 5.2 p. nustatyto dydžio bauda. Ieškovai solidariai prašė priteisti iš atsakovės 56 000 Lt ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už laikotarpį nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo.
Atsakovė E. K. priešieškiniu prašė 2010 m. birželio 23 d. preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pripažinti niekine ir negaliojančia; 2010 m. lapkričio 26 d. preliminariosios sutarties pakeitimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu; pakeisti pirminį atsakovą E. K. tinkamu atsakovu; atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; priteisti iš A. P. ir R. B. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad 2010 m. spalio 6 d. nutartimi Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs V. K. atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė, kad teismui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo galimai neveiksnaus asmens turto perleidimui, jam gali kilti neigiamų pasekmių. Remiantis Kauno apygardos teismo duotu išaiškinimu, akivaizdu, kad jau šioje bylos stadijoje, kai Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas prašymas (2010 m. kovo 9 d.) dėl veiksnumo E. K. nustatymo iki sprendimo priėmimo (iki 2011 m. birželio 16 d.), galimai neveiksnaus asmens sudaryti sandoriai dėl turto perleidimo yra negaliojantys. 2010 m. birželio 23 d. prieš vykstant pas notarą, atsakovės namuose susirinkusius A. P. ir R. B., atsakovės sūnų R. V. K. ir atsakovę kitas sūnus V. K. informavo, kad jie neturėtų vykti pas notarą pasirašyti preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, nes dar 2001 metais kartu su savo vyru V. K. (jo tėvu) visą savo nekilnojamąjį turtą už jų priežiūrą senatvėje yra pažadėję jam (V. K.) ir todėl, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme pagal V. K. pareiškimą pradėta byla dėl veiksnumo atsakovei nustatymo. Apie tai žinojo ir atsakovės sūnus R. V. K., kuris turėjo šaukimą į teismo posėdį, paskirtą 2010 m. birželio 23 d., t. y. tą pačią dieną, kai ruošėsi vykti pas notarą. V. K. dar pranešė, kad gali taip atsitikti, kad atsakovės pasirašyta sutartis bus negaliojanti ir dėl vykstančių jų šeimoje nesutarimų. Nors atsakovė pritarė savo sūnaus V. K. siūlymui nevykti pas notarą ir tam, kad nebūtų pervesti pinigai į atsakovės sąskaitą, pirkėja A. P., pasakė, kad nieko neatsitiks, ir kartu su R. B. ir ieškovės sūnumi R. V. K. ragino greičiau vykti ir pasirašyti preliminariąją atsakovės sodybos pirkimo–pardavimo sutartį. Sūnus R. V. K. anksčiau buvo paaiškinęs, kad būtent šiems pirkėjams reikia parduoti sodybą, nes jie moka labai gerą kainą (125 000 Lt), kurios niekas kitas nemokės. Nepaisant to, jie nuvyko į notarų biurą ir pasirašė preliminariąją sutartį, o pirkėjai pervedė pinigus į atsakovės sąskaitą. Preliminarioji sodybos pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, siekiant neteisėtai užvaldyti atsakovės turtą. Sandorio sudarymo metu dėl savo sveikatos ir amžiaus būklės atsakovė buvo visiškai priklausoma nuo sūnaus R. V. K., o pasirašomas sandoris jai nenaudingas, nes nebuvo išspręsta, kur atsakovė gyvens, kai bus parduoti jos namai. 2010 m. birželio 28 d. R. V. K. liepė atsakovei nuo sąskaitos banke nuimti 20 000 Lt ir perduoti juos kitam sūnui V. K.. Tuo metu atsakovės sąskaitą banke internetu tvarkė ir banko kortele naudojosi sūnus R. V. K.. Sąskaitoje daugiau pinigų nėra, todėl A. P. ir R. B. teiginys, kad sutarties pasirašymo metu jie atsakovei davė 40 000 Lt, yra neteisingas, o reikalavimas grąžinti 40 000 Lt nepagrįstas. 2010 m. birželio 23 d. Prienų 1-jame notarų biure, sūnaus R. patarta, atsakovė pasirašė įgaliojimą, kuriuo pavedė sūnui R. toliau iki pagrindinės sutarties sudarymo tvarkyti sodybos pardavimo reikalus. Kadangi visais pagrindinės sutarties sudarymo reikalais turėjo rūpintis įgaliotinis, todėl atsakovė prašo pakeisti pirminį atsakovą tinkamu. CK 6.165 straipsnio 5 dalis nurodo, kad jeigu šalys per preliminarioje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia. Preliminariosios sutarties terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti pasibaigė 2010 m. rugpjūčio 23 d., todėl pirkėjų pateiktas ir pasirašytas jau pasibaigusios sutarties pakeitimas negalioja. Tuo metu (2010 m. lapkričio 26 d.) gyvendama pas sūnų R. V. K., atsakovė buvo priversta prieš savo valią pasirašyti sutarties pakeitimą. Ji pinigų (6 000 Lt) negavo. CK 1.91 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu sandoris pripažįstamas negaliojančiu dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, realaus grasinimo ar dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi, tai nukentėjusysis taip pat turi teisę reikalauti atlyginti tokiais veiksmais jam padarytą neturtinę žalą. Dėl A. P. ir R. B. veiksmų priteistina 10 000 Lt neturtinė žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovams A. P. ir R. B. iš atsakovės E. K. 46 000 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011 m. liepos 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 345 Lt žyminį mokestį ir 3 198 Lt išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Teismas priteisė valstybei iš atsakovės E. K. 2 994 Lt žyminį mokestį, 130,70 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, o iš ieškovų A. P. ir R. B. – 244 Lt žyminį mokestį ir 23 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta nebuvo, nes 2010 m. liepos 23 d. teismo nutartimi buvo areštuota ginčo sodyba, be to, atsakovai dar tvarkėsi banko paskolos gavimo klausimus. Todėl šalių susitarimu 2010 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta sutartis dėl sutarties pakeitimo, kuria ieškovai ir atsakovė susitarė pratęsti terminą pagrindinei pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti iki 2011 m. gegužės 30 d. Pasirašant šią sutartį, ieškovai perdavė atsakovei grynais pinigais dar 6 000 Lt. Kaip vėliau atsakovė panaudojo gautą avansą ir kas disponavo pinigais, nėra šios bylos dalykas. Sudarydama ginčo sandorį atsakovė buvo visiškai veiksni ir galėjo disponuoti savo turtu. Nenustatyta, kad sandoris būtų sudarytas dėl apgaulės, smurto ar suklydimo. Atsakovė sąmoningai siekė parduoti savo sodybą ir persikelti gyventi pas vieną iš savo sūnų. Dėl kito sūnaus V. K. pradėtų teisminių ginčų jos atžvilgiu ir jos turtui taikyto arešto atsakovė iki 2011 m. gegužės 30 d. negalėjo parduoti ieškovams šio turto. Disponavimas turtu atsakovei buvo apribotas dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė skundė aukštesniajam Kauno apygardos teismui, tačiau jos buvo nepakeistos. Taigi atsakovė ėmėsi visų įmanomų veiksmų apribojimams panaikinti ir siekė sudaryti namų valdos pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėja pirkimo–pardavimo sutarties sudaryti neatsisakė, tik jos sudaryti negalėjo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, todėl reikalavimas priteisti 10 000 Lt baudą atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė E. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. gegužės 11 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Marijampolės rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta byla Nr. 2-1911-571/2012 dėl jos pripažinimo neveiksnia. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant ir neišreiškus savo nuomonės nagrinėjamu klausimu. Iš 2012 m. kovo 15 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo rašto Nr. 2-81-570/2012 matyti, kad atsakovės E. K. dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, todėl jai į teismo posėdį neatvykus, teismas privalėjo priimti sprendimą už akių. Kadangi teismas išnagrinėjo bylą teismo posėdyje, kuriame atsakovė nedalyvavo, atsakovė neturėjo galimybės teismui nurodyti aplinkybes, liudijančias neatvykimo į teismo posėdį ir nepranešimo priežastis, negalėjo nurodyti aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, pateikti įrodymus bei visus kitus reikalavimus, susijusius su byla, bei pareikšti prašymus dėl įrodymų, kurių ji pati negali gauti, išreikalavimo. Apie tai, kad atsakovė negali pati atvykti į teismo posėdžius ir tinkamai ginti savo pažeistas teises, teismui buvo pranešta anksčiau. 2012 m. vasario 27 d. atsakovė teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog jai 87 metai, ji neįgali, turi judėjimo problemų, nuo 2005 metų yra įtraukta į Psichikos sveikatos priežiūros centro įskaitą, jos finansinė padėtis bloga, dėl to atsakovė pati negali atvykti į teismo posėdžius įgyvendinti savo teisių teisme bei negali pavesti atstovui vesti bylą. Atsakovė dėjo pastangas, kad jos pažeista teisė būtų ginama teisme. 2012 m. balandžio 23 d. teismui pateiktas 2012 m. balandžio 17 d. notariškai patvirtintas įgaliojimas, kuriuo ji įgaliojo sūnų V. K. būti atstovu visose teismo instancijose. Kadangi atsakovės sūnus neturi aukštojo juridinio išsilavinimo, jam teismas neleido dalyvauti teisme atsakovės atstovu. Teismas nei atsakovės atstovui, nei pačiai atsakovei nepasiūlė pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama ir dėl to neatidėjo bylos nagrinėjimo;
2) Marijampolės rajono apylinkės teisme pradėta civilinė byla dėl atsakovės pripažinimo neveiksnia. Šiuo metu teismui paskyrus teismo psichiatrinę ekspertizę, byla sustabdyta;
3) atsakovės finansinė būklė sunki ir advokato pasisamdyti ji negali, todėl skunde suformuluotus reikalavimus prašo teismo vertinti ne formaliai, atsižvelgiant į jų esmę bei jos pažeistų teisių gynybos pobūdį, o taip pat į atsiradusias dėl pažeidimo pasekmes, kai apgaulės būdu priversta pasirašyti sutartį ir negavusi jai sumokėtų pinigų, turi grąžinti didelę pinigų sumą, o jos negrąžinus, gali likti be savo gyvenamojo būsto.
Atsiliepimas
Ieškovai A. P. ir R. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:
1) civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis proceso teisėmis, bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu, kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Atsakovė laiku pateikė atsiliepimą į ieškinį, 2012 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio metu ieškovai pateikė prašymą nepripažinti jos dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių. Atsiliepime į ieškinį atsakovė buvo išdėsčiusi savo prieštaravimus, todėl teismui atsakovės nuomonė buvo žinoma ir aiški;
2) iš 2012 m. vasario 28 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovė neatvyko į teismo posėdį. Teismas nurodė, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai buvo pranešta tinkamai, tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2012 m. kovo 15 d., o atsakovei 2012 m. vasario 28 d. išsiųstas išsamus paaiškinimas dėl atstovo pagal įstatymą paskyrimo negalimumo. Iš 2012 m. kovo 15 d. parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, jog prieš pat bylos nagrinėjimą bei parengiamojo posėdžio metu teisme buvo gauti du atsakovės prašymai dėl atstovo pagal įstatymą paskyrimo ir termino procesinio pobūdžio trūkumams pašalinti susijusio su atstovavimu (nors bylos nagrinėjimas praėjusio posėdžio metu jau buvo atidėtas dėl analogiško prašymo). Atsakovė nepagrįstai tvirtina, jog ji sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nes ir į 2012 m. balandžio 23 d. teismo posėdį ji neatvyko. 2012 m. balandžio 23 d. posėdžio metu atsakovės sūnus V. K. pateikė atsakovės įgaliojimą jai atstovauti, tačiau teismas išaiškino, jog tam jam yra reikalinga turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Atsakovė per gana ilgą laikotarpį taip ir nepasirūpino savo teisių atstovavimu. Teismas, atidėdamas bylos nagrinėjimą, pats ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti visas bylos aplinkybes ir kad nebūtų vilkinamas teismo procesas.
3) apeliantė nėra pateikusi nei vieno įrodymo, kuriuo remiantis galima būtų spręsti, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas būtų neteisėtas. Visos bylos aplinkybės yra paremtos rašytiniais įrodymais, įvardintos tiksliai ir aiškiai, todėl atsakovės neatvykimas į teismo posėdį netapo kliūtimi procesui tęsti;
4) teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų – ieškovams taip ir nebuvo leista apsigyventi parduodamuose pastatuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai A. P. ir R. B. su atsakove E. K. 2010 m. birželio 23 d. notarine forma sudarė preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (1 t., b. l. 6–8), pagal kurią šalys įsipareigojo iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudaryti 0,27 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančių visų pastatų ir priklausinių pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariąja sutartimi atsakovė įsipareigojo už 125 000 Lt minėtą turtą parduoti, o ieškovai įsipareigojo jį nupirkti. Preliminariosios sutarties 3.2 p. konstatuota, jog pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimui preliminariosios sutarties pasirašymo metu ieškovai sumokėjo atsakovei 40 000 Lt avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į žemės sklypo ir pastatų pirkimo kainą. Atsakovė 2010 m. lapkričio 26 d. pasirašė su ieškovais sutarties pakeitimą, kuriuo priėmė iš ieškovų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo užtikrinimui papildomai 6 000 Lt, leido ieškovams apsigyventi parduodamuose pastatuose, o pagrindinės sutarties sudarymo terminą nustatė iki 2011 m. gegužės 30 d. (1 t., b. l. 9–10).
Teismui prieinamais Turto arešto aktų registro duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Turto arešto aktų registre 2010 m. liepos 23 d. buvo įregistruota tos pačios dienos Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis areštuoti atsakovės E. K. kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų už 21 844 Lt (turto arešto aktas Nr. 0410004040). Šio turto arešto akto pakeitimų neįregistruota. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas, priimdamas nutartį dėl arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo, apribojo viso asmeniui priklausančio turto disponavimą iki antstolis aprašys konkretų skolininkės turtą. Antstoliui neaprašius pakankamai turto, kurio užtektų teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti, laikoma, kad teismo nustatytas areštas taikymas visam skolininko turtui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Nekilnojamojo turto registro duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2010 m. spalio 12 d. buvo įregistruota Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis, kuria nutarta įrašyti įrašą viešame registre dėl draudimo E. K. perleisti nuosavybės teises į 0,27 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro įrašo Nr. 58/419 ir šiame sklype esančius visus pastatus ir priklausinius, Nekilnojamojo turto registre įregistruotus registro Nr. 70/79156. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių apylinkės teismo teiginį, jog pardavėja pirkimo– pardavimo sutarties sudaryti neatsisakė, tik jos sudaryti negalėjo dėl trečiųjų asmenų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iki šios bylos iškėlimo ir jos pradinėje bylos stadijoje pati atsakovė ne vieną kartą pripažino, kad turtą ieškovams norėjo parduoti, tačiau to negalėjo padaryti dėl arešto, kuris buvo taikytas jos sūnaus V. K. reikalavimams užtikrinti (1 t., b. l. 22–23; 3 t., b. l. 122). Kadangi atsakovė tokios pozicijos laikėsi ilgą laiką, negalima sutikti su apeliacinio skundo teiginiu, jog minėti teiginiai neatitiko jos tikrosios valios.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tais atvejais, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinta ir pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, todėl jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad sandoris būtų sudarytas dėl apgaulės, smurto ar suklydimo, pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį ir pagrįstai patenkino ieškovų reikalavimą priteisti jiems iš atsakovės 46 000 Lt sumokėtą avansą. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo teiginiu, jog įrodyta, kad ieškovai atsakovei yra sumokėję 46 000 Lt avansą už būsimą žemės ir pastatų pirkimą, o kaip vėliau atsakovė panaudojo gautą avansą ir kas disponavo pinigais, nėra šios bylos dalykas.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, jog buvo pažeistos jos procesinės teisės, nes pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant, teismas privalėjo priimti sprendimą už akių, nepasiūlė pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama, ir dėl to neatidėjo bylos nagrinėjimo, nors jos sveikatos būklė yra bloga. Šie apeliantės teiginiai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti. Atsakovė argumentus dėl ginčo buvo pateikusi savo rašytiniuose procesiniuose dokumentuose (2 t., b. l. 1–2, 49–56, 127–131), ji taip pat raštu teikė teismui prašymus (3 t., b. l. 103–104). Marijampolės rajono apylinkės teismas atidėjo 2012 m. vasario 28 d. vykusį parengiamąjį posėdį, nes neatvyko atsakovė ir ji neturėjo atstovo (3 t., b. l. 88). Tą pačią dieną Marijampolės rajono apylinkės teismas išsiuntė atsakovei išsamų paaiškinimą (3 t., b. l. 89), kuriame detaliai išaiškino, kas gali būti atstovu teisme ir kaip pasirūpinti atstovavimu. Taigi, atsakovei neatvykus į pirmąjį parengiamąjį teismo posėdį, apylinkės teismas savo iniciatyva ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrinta atsakovės procesinė teisė vesti bylą pačiai arba per atstovą, tačiau ir į Marijampolės rajono apylinkės teisme 2012 m. kovo 15 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį nei atsakovė, nei jos atstovas neatvyko (2 t., b. l. 121). Į Marijampolės rajono apylinkės teisme 2012 m. balandžio 23 d. vykusį teismo posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, atsakovė neatvyko, bet atvyko asmuo, pagal CPK normas neturintis teisės atstovauti atsakovei (3 t., b. l. 171). CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nutaręs 2012 m. balandžio 23 d. teismo posėdyje bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant, procesinės teisės normų nepažeidė.
Apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovei neatvykus į teismo posėdį, pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti sprendimą už akių, taip pat yra nepagrįstas. CPK 285 straipsnio 1 dalis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. Tačiau pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.) sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Šioje byloje savo argumentus ir įrodymus pateikė ir ieškovai, ir atsakovė, todėl teismas priimti sprendimo už akių negalėjo.
Apeliantė apeliaciniame skunde prašo sustabdyti bylą, kol Marijampolės rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta byla Nr. 2-1911-571/2012 dėl jos pripažinimo neveiksnia. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1536-301/2010) atmetė pareiškėjo V. K. pareiškimą, kuriuo buvo prašoma pripažinti E. K. neveiksnia. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. birželio 8 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą. Marijampolės rajono apylinkės teisme 2012 m. balandžio 4 d. yra pradėta dar viena civilinė byla Nr. 2-1911-571/2012 pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą pripažinti E. K. neveiksnia. Nei pasirašydama preliminariąją sutartį ir jos pakeitimus, nei šiuo metu atsakovė nebuvo ir nėra pripažinta neveiksnia. Teisėjų kolegija sprendžia, jog sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol Marijampolės rajono apylinkės teisme bus išnagrinėta byla dėl E. K. pripažinimo neveiksnia, nėra pagrindo.
Apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. rašto kopiją (4 t., b. l. 5). Jos priėmimo klausimas nesvarstytinas, nes šio rašto originalas yra byloje (3 t., b. l. 128). Apeliantė prie apeliacinio skundo taip pat pridėjo 2012 m. birželio 4 d. Kazlų Rūdos PSPC konsultacinės komisijos pažymėjimo kopiją (4 t., b. l. 6). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 324 straipsnio 3 dalimi, pripažįsta, jog šį dokumentą galima priimti ir tirti, tačiau jis neturi įtakos bylos baigčiai.
Apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovė privalo atlyginti ieškovui R. B. 1000 Lt išlaidas už advokatės pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (4 t., b. l. 30–31) (CPK 98 straipsnis).
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 8 d. nutartimi (4 t., b. l. 16) atidėjo apeliantei E. K. 1 980 Lt žyminio mokesčio valstybei sumokėjimą už paduotą apeliacinį skundą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, nesumokėtas žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 84, 96 straipsniai).
Apeliantė apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (4 t., b. l. 4). Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Apeliantė nenurodė, kokioms konkrečioms faktinėms aplinkybėms išaiškinti būtinas žodinis procesas. Kolegijos vertinimu, šalys turėjo teisę visus argumentus išsamiai išdėstyti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. B. iš atsakovės E. K. 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) išlaidas už advokatės pagalbą apeliaciniame procese.
Priteisti valstybei iš atsakovės E. K. 1 980 Lt (vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt litų) žyminį mokestį už paduotą apeliacinį skundą.