- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-16
- Bylos Nr.
- eB2-1017-580/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01140-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija
- Pareiškėjas
- UAB „Inviktus“
- Suinteresuotas asmuo
- R. P., uždarajai akcinei bendrovei „Soscredit“
- Advokatai
- Ričardas Varnas, Diana Mielia
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Inviktus“ prašymą dėl BUAB „RNP Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pareikštą civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Inviktus“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „RNP Group“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovėss „Reniva“, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. P. (R. P.) ir uždarajai akcinei bendrovei „Soscredit“, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2020-10-14 nutartimi iškelta BUAB „RNP Group“ bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Reniva“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020-11-24.
2. Pareiškėjas kreditorius UAB „Inviktus“ prašo bankrotą pripažinti tyčiniu bei nustatyti, kad BUAB „RNP Group“ tyčinį bankrotą sukėlė bendrovės direktoriaus ir vienintelio akcininko R. P. veiksmai (neveikimas). Nurodo, kad:
Šalies argumentai
2.1. BUAB „RNP Group“ Juridinių asmenų registrui neteikė nuo 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinių. Vadovo ir vienintelio akcininko R. P. pateiktas balansas ir pelno (nuostolių) ataskaitos už 2019 m. kelia abejonių dėl patikimumo, nes yra patvirtinti tik R. P., pasirašiusio už vadovą ir finansininką; nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui; duomenys neatitinka kitų iš objektyvių šaltinių gautų duomenų. Pavyzdžiui, pareiškėjo reikalavimai BUAB „RNP Group“ atsirado iš dviejų 2019-11-14 išduotų vekselių (8 000 ir 14 800 Eur), tačiau BUAB „RNP Group“ piniginiai įsipareigojimai pagal vekselius finansiniuose dokumentuose neatspindėti;
2.2. R. P. iki šiol nemokumo administratoriui neperdavė įmonės turto pagal finansinę atskaitomybę ir visų dokumentų, dėl ko negalima prašyti atlikti dokumentų patikrinimą ir įvertinti sandorių sąžiningumą;
2.3. BUAB „RNP Group“ sudarė sandorius su pareiškėju žinodamas, jog turi finansinių problemų. Sandorių pagrindu iš pareiškėjo gavęs lėšas, jas panaudojo ne pagal paskirtį, o dengdamas R. P. asmeninius įsipareigojimus, bei iš anksto žinodamas, jog negalės įvykdyti sandorių. Pareiškėjas 2018 m. gruodžio mėn. susitarė su R. P. dėl automobilio “VW Tiguan” pristatymo ir 2018-12-18 pervedė į BUAB „RNP Group“ sąskaitą visą automobilio kainą (17 830,92 Eur), tačiau įmonė automobilio nepristatė ir pinigų negrąžino. Po įspėjimų kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, BUAB „RNP Group“ išrašė minėtus vekselius;
2.4. pareiškėjas iš antstolio Daliaus Traigio gavo informaciją apie BUAB „RNP Group“ ir R. P. finansinę padėtį. Laikotarpiu nuo 2019-08-09 iki 2019-11-05 BUAB „RNP Group“ atžvilgiu buvo pradėtos 7 vykdomosios bylos bendrai 59 604,88 Eur sumai (R. P. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2019-10-09 iki 2019-11-05 buvo pradėtos 4 vykdomosios bylos bendrai 52 399,88 Eur sumai). Įsiskolinimai turėjo atsirasti dar anksčiau;
2.5. R. P. pateikto BUAB „RNP Group“ balanso duomenis bendrovė būtų laikoma nemoki jau 2018 metais, nes įsipareigojimai viršijo turtą daugiau kaip 1,3 karto. Prieš laiduodamas UAB „Inviktus“ naudai išrašytus vekselius, R. P. 2019-09-04 Nekilnojamojo turto dalies dovanojimo savo žmonai sutartimi ir 2019-10-09 Skolos padengimo sutartimi su savo seserimi perleido jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Iš pareiškėjo gavusi pinigus automobilio įgijimui, BUAB „RNP Group“ automobilio pardavėjui UAB „GRT“ neįmokėjo kainos dalies automobilio rezervacijos patvirtinimui;
2.6. manytina, kad R. P., BUAB „RNP Group“ vardu sudarydamas sandorius su UAB „Inviktus“, sudarinėjo ekonomine ir finansine logika nepagrįstus sandorius, darė BUAB „RNP Group“ ekonomiškai nenaudingus sprendimus bei sandoriais siekė išspręsti savo asmenines finansines problemas.
3. BUAB „RNP Group“ nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“ prašė prašymą tenkinti.
4. UAB „Soscredit” prašė prašymą dėl tyčinio bankroto pripažinimo tenkinti. Nurodė, kad:
4.1. BUAB „RNP Group“ sudaryti sandoriai bei jų vykdymo terminų pratęsimas patvirtina, jog BUAB „RNP Group“ nuo 2018 m. pabaigos (spalio – gruodžio mėn.) nesugebėjo tinkamai atsiskaityti su UAB „Soscredit“, prievoles buvusiems kreditoriams vykdė būsimų kreditorių sąskaita (gautas sumas iš pareiškėjo naudojo senesnių skolų dengimui kitiems kreditoriams, įskaitant, UAB „Soscredit“). BUAB „RNP Group“ vėliausiai nuo 2018 m. pabaigos (spalio – gruodžio mėn.) neturėjo apyvartinių lėšų. Vertinant balansą už 2018 m., darytina išvada, jog BUAB „RNP Group“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai 2018-12-31 viršijo balansinę turimo turto vertę. R. P. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tai darė suvokdamas, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto bei toliau sudarinėjo sandorius tiek su pareiškėju, tiek ir su kitais kreditoriais;
4.2. vadovas, esant įmonės nemokumui ir gresiant bankrotui sudarinėjo su juridiniais ir fiziniais asmenimis sutartis, kurių pagrindu prisiėmė prievoles kreditoriams, ir tai darė iš anksto žinodamas, jog šių sutarčių įvykdyti negalės, galimai net neketino vykdyti, o sutartis sudarinėjo tikslu, jog atsakovas bei vadovas prievoles buvusiems kreditoriams vykdytų būsimų kreditorių sąskaita. BUAB „RNP Group“ vadovas realizavo įkeistą turtą jau esant įmonės nemokumui ir gresiant bankrotui, taip įgyvendindamas nesąžiningą schemą, kurios tikslas – išvengti kreditorių reikalavimų nukreipimo į bendrovės turtą ar sumažinti galimybę atgauti skolą;
4.3. BUAB „RNP Group“ ir UAB „Soscredit” laikotarpiu nuo 2018-04-13 iki 2019-10-02 sudarė 8 lizingo sutartis ir 6 įkeitimo sutartis. Nevykdant Paskolos ir Lizingo sutarčių, UAB „Soscredit” 2020-01-27 ir 2020-02-06 nutraukimo aktais nutraukė sutartis, pareikalaudama grąžinti pagal Lizingo sutartis perduotas transporto priemones. Paaiškėjo, jog dalies transporto priemonių vieta nežinoma, dalis yra perleistos tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, taip pat perleistos galimai su R. P. ar jo valdomomis įmonėmis (UAB „RNP Group“, UAB „Bona Solutions“ ir UAB „Mano autocentras“) susijusiems asmenims. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 02-2-00189-20 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje. R. P. pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminiame tyrime paaiškėjo, jog transporto priemonės buvo neteisėtai (įskaitant, klastojant dokumentus) perleistos tretiesiems asmenims, kurie jas įregistravo užsienio valstybių bei Lietuvos Respublikos registruose;
4.4. paaiškėjo, jog buvo suklastoti: i) 2020-02-01 turto perdavimo–priėmimo paskolos gavėjo nuosavybėn aktas Nr. TP20200518-1; ii) 2020-02-11 UAB „Soscredit” įgaliojimas. 2020-11-10 ekspertizės aktu Nr. 20201110/01 pateiktos išvados, jog G. B. ant dokumentų, kaip UAB „Soscredit” atstovė, nepasirašė;
4.5. R. P., kryptingai veikdamas su kitais asmenimis ir kitų asmenų vardu (pavyzdžiui, BUAB „RNP Group“, kurios direktoriumi buvo, vardu, ir UAB „Bona Solutions“, kurios direktoriumi buvo, vardu, ir UAB „Mano autocentras“, kurios direktoriumi buvo, vardu), tiesioginiais tyčiniais neteisėtais veiksmais (įskaitant, dokumentų klastojimą), apgaule, aiškiai suvokdamas, kad yra pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, jog jo valdomos bendrovės nėra įgijusios nuosavybės teisių į kreditoriui priklausančias transporto priemones ar transporto priemones, kurios buvo įkeistos kreditorės naudai, transporto priemones perleido tretiesiems asmenims;
4.6. vadovas neperdavė administratoriui nei turto, nei buhalterinės apskaitos dokumentų. Tokie vadovo veiksmai, nustačius byloje kitas aplinkybes, pagrindžiančias siekį tyčia privesti atsakovą prie bankroto ir nuslėpti atsakovo turtinę padėtį bei galimą turto iššvaistymą / pasisavinimą, lemia bankroto pripažinimą tyčiniu.
5. Suinteresuotas asmuo R. P. prašė UAB „Inviktus“ dėl BUAB „RNP Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti R. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
5.1. kreditorius nenurodo sąmoningų ir nuoseklių R. P. veiksmų ar neveikimo, privedusių įmonę prie bankroto. Kreditorius remiasi vien galimais R. P. kaip vadovo pareigų pažeidimais, priežastiniu ryšiu nesusijusiais su įmonės nemokumu. Vadovo elgesys po bankroto bylos iškėlimo neturi įtakos bankrotą pripažįstant tyčiniu. Reikalinga vertinti juridinio asmens bei jo valdymo organų veiksmai iki bankroto bylos iškėlimo;
5.2. kreditorius privalo įrodyti, jog buhalterinė apskaita buvo vedama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar apgaulingai ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos rezultatų, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų realios apimties. Ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis, jei akivaizdžios nemokumo priežastys, nelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu;
5.3. R. P. bendradarbiauja su nemokumo administratoriumi, jam 2021-11-12 perdavė dalį apskaitos dokumentų. Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) bei Juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) nenumato konkretaus sąrašo dokumentų, kurie turi būti privalomai perduoti administratoriui. Dokumentų neperdavimo faktas, nesant byloje kitų įrodymų, nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir / ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, nepatvirtina ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinto požymio buvimo;
5.4. tikrovės neatitinka aplinkybės dėl pareiškėjo automobilio įsigijimo. Įmonė teikė tarpininkavimo, įsigyjant transporto priemonę, paslaugą. Kreditorius užsakė individualiais požymiais apibrėžtą (įvardinant VIN kodą (duomenys neskelbtini)) transporto priemonę “VW Tiguan”, avansas buvo apmokėtas, tai patvirtinama ir iš UAB „GRT“ laiškas, tačiau kilus ginčui tarp BUAB „RNP Group“ ir UAB „GRT“, užsakymas liko neįvykdytas;
5.5. nėra teismo sprendimų dėl pareiškėjo ar UAB „Soscredit“ minimų sandorių nuginčijimo ar sandoriais padarytos žalos nustatymo. Nagrinėjant pareiškimą negali būti tiriamas sandorių teisėtumas, kadangi tai nėra ginčo dalykas. Kreditorius turi ginčyti sandorius ar reikalauti žalos atlyginimo. Šiuo metu dėl įmonės sutarčių su UAB „Soscredit“ yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame tiriamos sutartys ir UAB „Soscredit“ veiksmų teisėtumas. Ikiteisminiame tyrime surinkta duomenų apie UAB „Soscredit“ nesąžiningus ir galimai neteisėtus veiksmus;
5.6. neteisinga, jog įmonė nemokia tapo 2018-12-31. Pagal galiojusį teisinį reguliavimą juridinio asmens vadovui pareiga inicijuoti juridinio asmens bankroto bylą vėliausiai kyla praėjus 45 dienoms po to, kai juridinis asmuo tampa nemokus. Juridinio asmens balansas sudaromas išskirtinai apskaitos tikslais. Vien balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita išsamiai neatskleidžia juridinio asmens finansinės padėties. Privalo būti analizuojama bendrovės įsiskolinimų sudėtis, įsipareigojimų darbuotojams, valstybės institucijoms bei tretiesiems asmenims santykis, finansinių įsipareigojimų vykdymas bei pradelstumas. Nemokumas įrodinėtinas ir pirminiais apskaitos dokumentais, sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, bei kt. Tirtinas kreditorių sąrašas, kuriame būtų reikalavimų sumos, atsiskaitymo terminai, bendra pradelstų įsipareigojimų suma;
5.7. 2021-10-11 Specialisto išvada Nr. 21-2 surašyta, neturint apyvartos žiniaraščių, įsiskolinimų kreditoriams pradelstumo ataskaitos, didžiosios knygos. Specialistei buvo užduoti tendencingi klausimai, kuriais siekiama nuslėpti tikrąją finansinę padėtį 2018-2019 metų laikotarpiu. Finansiniai rodikliai 2019 metais labai pagerėjo – daugiau nei du kartus išaugo turto masė, atstatytas neigiamas nuosavas kapitalas, beveik du kartus padidintos pardavimo pajamos, įmonė gavo 919 197,00 Eur bendrojo ir 502 615,00 Eur grynojo pelno (lyginant su 2018 finansiniais metais).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
6. Byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2021-09-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1066-450/2021 konstatuota, kad bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas nagrinėjamu atveju spręstinas vadovaujantis ĮBĮ normomis, nes įrodinėjama, kad LUAB „RNP Group“ nemokia tapo dar 2018 m. pabaigoje ir laikotarpiu iki JANĮ įsigaliojimo ir įmonės bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismo 2020-10-14 nutartimi.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalies nuostatas tyčinis bankrotas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, o ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje reglamentuoti atvejai, kuriuos nustačius tyčinis bankrotas preziumuojamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.
8. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje priimtoje 2021-09-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1066-450/2021 pažymėjo, kad nagrinėjant klausimą dėl LUAB „RNP Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu būtina nustatyti:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. kuo tikslesnį įmonės nemokumo momentą, įvertinant įmonės turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį, momentą, kada vadovas turėjo objektyvias galimybes aiškiai suvokti, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto, kada atsirado jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo;
8.2. ar esant įmonei nemokiai sąmoningai buvo sudaryti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių teises;
8.3. nustatyti priežastinį ryšį tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo;
8.4. ištirti ir įvertinti, ar tolesnė įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą;
8.5. nustatyti ir įvertinti, ar dėl nemokumo administratorei neperduotų įmonės dokumentų bei turto negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
9. Pareiškėjas UAB „Inviktus“ prašo įvertinti įmonės vadovo veiksmus pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 5 punktą, UAB „Soscredit“ prašo įvertinti įmonės vadovo veiksmus pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktus.
Dėl nemokumo momento nustatymo
10. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Byloje įrodinėjama, jog BUAB „RNP Group“ nemokumas kilo 2018-12-31, t. y. galiojant ĮBĮ. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nustatė, kad įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.Taigi, nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nustatyta, kad BUAB „RNP Group“ įregistruota nuo 2008-06-18. Vilniaus apygardos teismo 2020-10-14 nutartimi BUAB „RNP Group“ iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas UAB „Reniva“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2020-11-24, priėmus Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-24 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1587-241/2020. Vilniaus apygardos teismo 2020-10-14 nutartyje iškelti bankroto bylą teismas nustatė, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo teikti už 2019 metus. Iš atsakovo turto balanso matyti, jog atsakovo mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai yra 2 149 835 Eur, turto vertė yra 2 255 073 Eur, per vienerius metus gautina suma yra 1 403 768 Eur. Įmonės vardu nekilnojamasis turtas bei transporto priemonės neregistruota. Nėra duomenų, kad įmonė gautų pajamas, turėtų turtą arba lėšų banko sąskaitoje ar kasoje. Tai įvertinęs teismas sprendė, kad pradelsti finansiniai įsipareigojimai viršija balansinę turimo turto vertę ir įmonei turi būti iškelta bankroto byla. Byloje dėl bankroto bylos BUAB „RNP Group“ iškėlimo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1587-241/2020, kuria apeliacine tvarka patikrintas Vilniaus apygardos teismo 2020-10-14 nutarties iškelti bankroto bylą teisėtumas, atkreiptas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nėra visiškai tikslios, nes viešai prieinamais Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis yra vienas apdraustasis, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 3 282,13 Eur, o Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovė turi dvi transporto priemones, kurioms taikyti areštai. Šias aplinkybes Lietuvos apeliacinis teismas laikė neturinčiomis įtakos teismo padarytai teisingai išvadai, kad BUAB „RNP Group“ yra nemoki.
12. Kaip matyti iš teismų sprendimų, nemokumo aplinkybėms patvirtinti buvo remiamasi BUAB „RNP Group“ balanso už 2019 m. duomenimis. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 2019 m. balanso tinkamumo. Iš UAB “Inviktus” pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriuo buvo pateiktas 2019 m. BUAB „RNP Group“ balansas bei Juridinių asmenų registro duomenų dalyje dėl registrui pateiktų dokumentų, matyti, jog 2019 m. balansas Juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktas. UAB “Inviktus” pareiškime nurodo, jog jo teismui teikiamas 2019 m. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui, o gauti kitoje byloje. Pareiškėjas kelia abejones dėl dokumentų tikrumo, nes jie yra patvirtinti tik vadovo R. P. (jis pasirašė tiek už vadovą, tiek už finansininką), o taip pat duomenys šiuose finansiniuose dokumentuose neatitinka kitų iš objektyvių šaltinių gautų duomenų. Piniginės prievolės pareiškėjui yra atsiradusios iš vekselių, nors balanse įsipareigojimų pagal vekselius nėra nurodyta. Liudytoja D. Š., kuri dirbo buhaltere UAB “Finance 4 you” ir tvarkė BUAB „RNP Group“ buhalterinę apskaitą nuo 2018 pab. iki 2020 m., nurodė, jog pati pasirašydavo savo parengtus finansinės atskaitomybės dokumentus ir įsegdavo į segtuvą, laikė, kad negalėtų rengti balanso, jeigu jis nėra pasirašytas. Spręsdami dėl bankroto bylos iškėlimo, teismai rėmėsi 2019 m. balanso duomenimis, kitų dokumentų, kurie galėtų būti nemokumui įvertinti, nėra pateikta nei ankstesnėje byloje, nei nagrinėjamoje byloje, 2019 m. balansas pasirašytas tokią teisę turėjusio asmens R. P., kitų dokumentų, kurie galėtų būti nemokumui įvertinti, nėra pateikta nei ankstesnėje byloje, nei nagrinėjamoje byloje, tuo vadovaujantis remiamasi ankstesniame procese padaryta išvada, kad 2019 m. balansas yra naudotinas įmonės mokumui nustatyti, nors pripažįstama, kad balanso duomenų teisingumo negalima patvirtinti buhalteriniais dokumentais.
13. R. P. atsiliepime į nagrinėjamą UAB „Inviktus“ pareiškimą teigia, jog balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita išsamiai neatskleidžia juridinio asmens finansinės padėties, reikalinga analizuoti įsiskolinimų sudėtį bei kitas aplinkybes. Tokia pozicija yra pagrįsta, vis tik pripažintina, kad jokių konkrečių duomenų, kurie paneigtų sprendžiant klausimą iškelti bankroto bylą padarytas teismų išvadas dėl įmonės nemokumo nustatymo pagal 2019 m. balanso duomenis, nepateikia. Nei ankstesniame procese civilinėje byloje Nr. eB2-489-432/2022 dėl bankroto bylos BUAB „RNP Group“ iškėlimo, nei pati įmonė, šiame procese R. P. neteikia svarstytinų įrodymų dėl kito, nei ankstesniame procese nustatytas, įmonės nemokumo momento. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-11-24 nutartyje išsamiai išanalizavo BUAB „RNP Group“ 2019 m. balanso duomenis, turto sudėtį, atkreipė dėmesį, kad turtą iš esmės sudaro trumpalaikis 2 240 463 Eur vertės turtas, iš kurio net 1 403 768 Eur per vienerius metus gautinos sumos, t. y. šiuo turtu įmonė nedisponuoja, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-24 nutartyje yra konstatuota, jog pagrindinę turto dalį sudarant skoloms įmonei, reikalinga analizuoti debitorinių skolų realumą, tačiau teismui nepateiktas debitorių sąrašas. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad įsipareigojimai viršija į jos balansą įrašyto turto vertę. Minimoje nutartyje buvo aptartos ir kitos nemokumą rodančios aplinkybės, kad nepateikta įrodymų, patvirtinančių bendrovės sėkmingai vykdomą veiklą, gaunamas pajamas, priemones, kurios gali pašalinti konstatuotus finansinius sunkumus. Tai įvertinęs teismas padarė išvadą, kad įmonė realios veiklos nevykdo ir neturi galimybių vykdyti turtines prievoles.
14. Tai, kad įmonei pagrįstai iškelta bankroto byla, patvirtina po bankroto bylos iškėlimo susiklosčiusios faktinės aplinkybės. Nuo bankroto bylos iškėlimo R. P. bei nemokumo administratoriui, nei teismui nepateikė duomenų, kad skolos buvo ar yra grąžintos ar gali būti išieškotos. Šioje byloje nėra duomenų, kad nemokumo administratorius yra gavęs ar bent prisiteisęs apie 1,5 mln. eurų, kurie 2019 m. balanse įvardinta, kaip per vienerius metus gautina suma. Ši aplinkybė realiai patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2020-11-24 nutartyje padarytą išvadą, kad atsakovė nedisponuoja balanse nurodyta turto suma visa apimtimi, o turimo turto vertė realiai yra ženkliai mažesnė. 2020-02-19 antstolio patvarkyme Nr. S-20-241-1699, pateiktame pareiškėjui, nurodyta, kad R. P. bei BUAB “RNP Group” atžvilgiu pradėta po 17 vykdomųjų bylų, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, nenustatyta.
15. Byloje dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės nemokumas nustatytas pagal 2019 m. balanso duomenis, todėl R. P. argumentai, jog įmonės finansiniai rodikliai 2019 metais labai pagerėjo (daugiau nei du kartus išaugo turto masė, atstatytas neigiamas nuosavas kapitalas, beveik du kartus padidintos pardavimo pajamos, įmonė gavo 919 197,00 Eur bendrojo ir 502 615,00 Eur grynojo pelno), laikomi nepagrįstais.
16. Byloje dėl bankroto bylos iškėlimo padarytas teismų išvadas patvirtina ir 2021-10-11 Specialisto išvada Nr. 21-2, kuria nustatyta, kad jau 2018-12-31 bendrovė buvo nemoki, bendrovės įsipareigojimai viršija bendrovės pusę turto 2,5 karto. R. P. atsikirtimuose teigiama, jog 2021-10-11 Specialisto išvada surašyta tendencingai, neturint apyvartos žiniaraščių, įsiskolinimų kreditoriams pradelstumo ataskaitos, didžiosios knygos. Kadangi pats R. P. turėjo pareigą saugoti bei pateikti buhalterinius dokumentus, tai pareigos nevykdymu paremto gynimosi įvertinimas, kaip asmeniui naudingas aplinkybes sukuriančio elgesio, neatitinka civilinės teisės principų.
17. Minimomis teismų nutartimis buvo patvirtintas BUAB „RNP Group“ nemokumas bankroto bylos iškėlimo metu. Byloje dėl bankroto pripažinimo tyriniu yra įrodinėjama, jog nemokumas atsirado nuo 2018-12-31. BUAB „RNP Group“ balanse už 2019 m. yra pateikti duomenys ir už praėjusius (2018 m.) nurodyta, kad įmonė 2018-12-31 turi turto už 1 210 784 Eur, iš jų 1 188 966 Eur trumpalaikio turto (atsargos 534 877 Eur, perpardavimui skirtos prekės 6 614 Eur, avansai 528 263 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 578 079 Eur, pinigai 76 011 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 1 436 588 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2018 m. nurodyta 498 935 Eur nuostolių. Daroma išvada, jog 2018-12-31 juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, todėl įmonė 2018-12-31 laikytina nemokia (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).
18. Momentas, kada vadovas turėjo objektyvias galimybes aiškiai suvokti, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto, kada atsirado jo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nustatytinas pagal vadovo susipažinimo su įmonės veikslo duomenimis 2018 m., momentą. Nors R. P. Juridinių asmenų registrui teikė įmonės finansinius dokumentus tik už 2017 metus, tačiau jis teisme įrodinėjo, jog 2019 m. balansas yra teisingas ir tinkamas įmonės finansinei būklei nustatyti. Balanso už 2018 m. sudarymo metu įmonei buvo teikiamos buhalterinės paslaugos. Šios aplinkybės rodo, jog R. P. apie įmonės nemokumą turėjo sužinoti iš 2018 m. finansinės atskaitomybės duomenų, kurie turėjo būti parengti 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto
19. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Kreditoriaus UAB „Soscredit“ šio punkto taikymą sieja su ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nes vadovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, pažymi, kad vadovas nevykdė pareigos Juridinių asmenų registrui finansinę atskaitomybę bei galimai apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
20. Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog R. P. finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė tik už 2017 m., o 2018-2020 m. vadovas nevykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų. Akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnis numato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Juridinių asmenų registro duomenimis įmonėje juridinio asmens vienasmeniškai veikia vadovas, kuriuo yra R. P.
21. Nustačius, jog BUAB „RNP Group“ nemokumas kilo 2018-12-31 ir tęsėsi iki bankroto bylos iškėlimo, konstatuotina, kad vadovas turėjo vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies nustatytą pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo nedelsdami pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas ĮBĮ 8 straipsnio nuostatą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta dėl to, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
Žemesnės instancijos teismas
22. Įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), todėl šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 p.).
23. Taigi, nors ir nustačius, jog R. P. pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, o taip pat pažeidė pareigą teikti finansinius dokumentus Juridinių asmenų registrui, šios aplinkybės savaime nelemia, kad tokiais veiksmais buvo siekiama išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Tyčinio bankroto pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą įrodinėjęs UAB „Soscredit“ atsiliepime į pareiškimą konkrečių argumentų nenurodo, nors ir teigia, kad prievoles buvusiems kreditoriams vykdė būsimų kreditorių sąskaita, tačiau jokių šį argumentą pagrindžiančių faktinių duomenų, neteikia. Minimos aplinkybės nėra akivaizdžios, todėl turi būti įrodinėjamos. Pareigų, susijusių su buhalterinės apskaitos tvarkymu, vykdymas yra atskirai išskirtas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, todėl spręsdamas dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto, teismas šio pagrindo nevertina.
24. Prieitina išvados, kad iš pateiktų duomenų negalima teigti, jog nesikreipdamas laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvęs įmonės vadovas tokiu būdu siekė sąmoningai pabloginti įmonės finansinę padėtį. Vadinasi nėra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinį bankrotą kvalifikuojančio kriterijaus.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto
25. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Pareiškėjas nurodo, jog BUAB „RNP Group“ neketino vykdyti su juo sudarytos 2018-12-18 Automobilio pristatymo paslaugų sutarties dėl automobilio „VW Tiguan“ įsigijimo. Kreditorius UAB „Soscredit“ teigia, kad BUAB „RNP Group“ vadovas esant įmonės nemokumui, sudarė sutartis, iš anksto žinodamas, jog šių sutarčių įvykdyti negalės. Vadovas neturėdamas teisės parduoti lizingo sutarčių pagrindu jam nepriklausančio turto (transporto priemonių) bei neturėdamas teisės parduoti įkeitimo sutarčių pagrindu jam priklausančio turto (transporto priemonių), jį realizavo esant nemokumui ir gresiant bankrotui.
26. Nustatyta, kad pareiškėjas su BUAB „RNP Group“ 2018-12-18 sudarė Automobilio pristatymo paslaugų sutartį, kuria įsipareigojo iki 2019-01-10 pristatyti automobilį „VW Tiguan“, o pareiškėjas įsipareigojo sumokėti 17 830,92 Eur. Pareiškėjo vertinimu, už automobilį gauti pinigai galėjo būti panaudoti kitų kreditorių reikalavimams dengti. Kreditorius UAB „Soscredit“, įrodinėdamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto buvimą, remiasi tuo, kad laikotarpiu nuo 2018-04-13 iki 2019-10-02 su BUAB „RNP Group“ sudarė 8 lizingo sutartis bei 6 paskolų ir įkeitimo sutartis. Dalis sudarytų sandorių yra sudaryti laikotarpiu iki įmonės nemokumo. Po nustatyto įmonės nemokumo (2018-12-31) su UAB „Soscredit“ sudaryti 5 sandoriai (2019-04-25, 2019-08-23, 2019-08-30, 209-10-02, 2019-10-02 lizingo sutartys). 2018-12-18 Automobilio pristatymo paslaugų sutartis su UAB „Invictus“ sudaryta iki nemokumo atsiradimo momento nustatymo.
27. Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galimai ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi. Taigi, tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-496-1120/2021).
28. Iš pareiškėjo bei UAB „Soscredit“ paaiškinimų bei pridėtų sutarčių negalima daryti išvados, jog šių sutarčių sąlygos būtų nuostolingos ir ekonomiškai nenaudingos. Sutartyse su UAB „Soscredit“ sudarytose sutartyse nustatytas palūkanų dydis šioje byloje nevertinamas, kadangi nei nemokumo administratorius, nei bet kuris kitas kreditorius nesiremia aplinkybe, jog aukštos palūkanos yra pagrindu sandorius laikyti nepagrįstais verslo rizika. Kadangi abi įmonės (BUAB „RNP Group“ ir UAB „Soscredit“) veikė rinkos sąlygomis, bendradarbiavimas buvo ilgalaikis, tai pagrįsta manyti, jog sutarčių sąlygos tenkino abi sutarčių šalis ir atitiko rinkos sąlygas. Su pareiškėju sudaryta 2018-12-18 Automobilio pristatymo paslaugų sutartis yra sudaryta įprastomis sąlygomis, jokių padidintų, verslo rizika nepateisinamų ar nuostolingų įsipareigojimų BUAB „RNP Group“ šia sutartimi neprisiėmė. Šios sutarties sudarymo metu BUAB „RNP Group“ buvo mokus, pareiškėjas įrodinėjo, jog nemokumas prasidėjo nuo 2018-12-31. Tiek pareiškėjo, tiek kreditoriaus teismo procese nurodyti argumentai iš esmės yra susiję ne su sutarčių nenaudingumo ir nuostolingumo bankrutuojančiai įmonei įrodinėjimu, o su sutartimis prisiimtų įsipareigojimų nevykdymu bei įmonės turto slėpimu nuo kreditorių. Tokie argumentai vertintini, pasisakant dėl tyčinio bankroto sąlygų pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto
29. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas nurodo, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).
30. Jau minėta, kad pareiškėjas su BUAB „RNP Group“ 2018-12-18 sudarė Automobilio pristatymo paslaugų sutartį, kuria šis įsipareigojo iki 2019-01-10 pristatyti automobilį „VW Tiguan“ už 17 830,92 Eur. Automobilis nebuvo pristatytas, pinigai negrąžinti. Pareiškėjo vertinimu, už automobilį gauti pinigai galėjo būti panaudoti kitų kreditorių reikalavimams dengti, nes iki 2019-11-14 vekselių bendrai 22 800 Eur suma išrašymo laikotarpiu nuo 2019-08-09 iki 2019-11-05 įmonei buvo pradėtos 7 vykdomosios bylos bendrai 59 604, 88 Eur sumai, o R. P. atžvilgiu pradėtos 4 vykdomosios bylos bendrai 52 399,88 Eur sumai. Įrodinėdamas, kad sutartis su pareiškėju buvo vykdoma, R. P. su atsiliepimu pateikė elektroninį susirašinėjimą su UAB „Bona Solutions“. Prie 2021-12-04 laiško prisegta lentelė rodo, kad 2018-12-18 Automobilio pristatymo paslaugų sutartyje nurodytas automobilis buvo rezervuotas, tačiau nepristatytas, tarp BUAB „RNP Group“ ir UAB „GRT“ vykdyti pinigų pervedimai, susiję su 7 automobiliais, neišskiriant mokėjimų už automobilį „VW Tiguan“. Šie įrodymai patvirtina, kad dėl pareiškėjo sutarto automobilio buvo imtasi veiksmų, tačiau duomenys nepakankami nustatyti, jog mokėjimai atlikti už pareiškėjo perkamą automobilį. Taip pat R. P. 2022-01-19 pateikė duomenis iš UAB „Paysera“ bei mokėjimo nurodymus, kad pareiškėjui 2019-10-03 pervedė 2 000 Eur, 2019-10-04 pervedė 3 000 Eur, 2019-10-18 pervedė 1 000 Eur; 2020-06-06 pervedė 1 000 Eur ir 2020-06-08 pervedė 1 000 Eur. Iš bankroto bylos matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2021-02-07 nutartimi bankroto byloje patvirtintas 14 827,43 Eur pareiškėjo reikalavimas, tenkintinas pirmu etapu. Pagal pareiškėjo 2021-02-29 prašymą, pateiktą nemokumo administratoriaus teismui, Vilniaus apygardos teismo 2021-02-26 nutartimi ir 2021-04-16 nutartimi patvirtintas 19 358,41 Eur patikslintas pareiškėjo reikalavimas, tenkintinas pirmu etapu. Iš byloje pateiktų duomenų negalima nustatyti konkrečių įmonių tarpusavio santykių. Pareiškėjas pateiktų lėšų pervedimų nepaneigė, kitų teisinių santykių, kurių pagrindu padaryti pavedimai 8 000 Eur sumai, nenurodė. Kaip matyti iš bankroto byloje pateikto reikalavimo, ne visi aptariami mokėjimai yra įskaičiuoti.
31. Pareiškimo dėl tyčinio bankroto bylos nagrinėjimo dalykas nėra nustatyti kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį, ankstesniame nutarties punkte aptariamos aplinkybės yra svarbios tik aiškinantis, ar bankrutuojančios įmonės vadovo veiksmai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Iš R. P. su atsiliepimu bei 2022-01-19 raštu pateiktų duomenų matyti, jog įmonė ėmėsi veiksmų vykdyti įsipareigojimus pagal 2018-12-18 Automobilio pristatymo paslaugų sutartį, o neįvykdžius įsipareigojimo perduoti automobilį – iš dalies atsiskaitė su pareiškėju. Tokie veiksmai paneigia pareiškėjo argumentą, kad sutartis buvo sudaryta nesiekiant jos vykdyti, o pinigai panaudoti kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Nors sutarties sudarymo metu tiek BUAB „RNP Group“, tiek R. P. atžvilgiu buvo pradėtų vykdomųjų bylų, tačiau šis faktas savaime nerodo, jog bankrotas buvo tyčinis.
32. Vilniaus apygardos teismo 2021-02-07 nutartimi bankroto byloje patvirtintas 639 293,58 Eur UAB „Soscredit” reikalavimas, iš kurio 349 047,69 Eur tenkintini pirmu etapu, o 290 245,89 Eur tenkintinas antru etapu. UAB „Soscredit” atsiliepimo 29 punkte nurodo eilę sutarčių su BUAB „RNP Group“, kurių 5 yra sudarytos po šioje nutartyje nustatyto įmonės nemokumo momento. BUAB „RNP Group“ nevykdant Paskolos ir Lizingo sutarčių, UAB „Soscredit” 2020-01-27 ir 2020-02-06 nutraukimo aktais nutraukė sutartis, pareikalaudama grąžinti pagal Lizingo sutartis perduotas transporto priemones. UAB „Soscredit” atsiliepimo 36 punkte nurodė 10 atvejų, kai transporto priemonės buvo perleistos be kreditoriaus sutikimo, dėl ko buvo prarasta galimybė perimti įkeistą turtą. R. P. 2022-01-05 pateikė teismui jo siųstą UAB „Soscredit” 2020-02-08 raštą, kuriame ginčija sutarčių nutraukimą bei nurodo, jog yra pilnai atsiskaitęs. Tarp nurodytų automobilių yra 5 automobiliai, kuriuos kreditorius nurodo, kaip prarastus („Mercedes Benz“ S550, VIN: (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz“ S550, VIN: (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz“ GL450, VIN: (duomenys neskelbtini), „Mercedes Benz“ C300, VIN: (duomenys neskelbtini), „Lexus“ 460, VIN: (duomenys neskelbtini)). Taip pat R. P. 2022-01-19 pateikė skundą prokurorui, kuriuo informuoja, jog UAB „Soscredit“ be BUAB „RNP Group“ žinios, pateikęs netikrus automobilių įsigijimo dokumentus, iš automobilių saugojimo aikštelės išgabeno 14 automobilių.
33. UAB „Soscredit” pateikė suvestinę lentelę, kurioje nurodyta kad pagal atskiras šalių sutartis atlikti mokėjimai sudaro 241 920,30 Eur. R. P. 2022-01-19 pateikė UAB „Soscredit“ ir BUAB „RNP Group“ 2018-12-31 sudarytu Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktu nurodyta, jog sumokėta suma sudaro 600 437,01 Eur. UAB „Soscredit“ suvestinė lentelė pateikta pagal R. P. atstovo 2022-01-06 prašymą, dalyje tenkintoje teismo rezoliucija: išreikalauti iš UAB „Soscredit“ duomenis ir suvestinę informaciją, iš kurios būtų aišku, kaip, kada ir kokių konkrečiai prievolių padengimui buvo užskaitomi BUAB „RNP Group“ atlikti mokėjimai UAB „Soscredit“. Esamus neatitikimus UAB „Soscredit” atstovė aiškino tuo, jog buvo pateikti duomenys pagal kitas sutartis, t. y. sutartis, pagal kurias yra pateiktas finansinis reikalavimas bankroto byloje.
34. Pagal kreditoriaus prašymą atliktame 2020-11-10 ekspertizės akte nurodyta, jog galimai ne kreditoriaus atstovė pasirašė 2020-02-11 įgaliojimus. Kreditoriaus aiškinimu, Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 02-2-00189-20 dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje. R. P. pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo buvimą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-12-08 nutartis.
35. Aptarti duomenys rodo, jog tarp UAB „Soscredit“ ir BUAB „RNP Group“ buvusio vadovo R. P. iki bankroto bylos iškėlimo vyko civiliniai ginčai. Nepateikta duomenų, kaip šie ginčai buvo išspręsti. Šiuo metu nemokumo administratorius teismo procesų nėra pradėjęs. Taip pat dėl teismui pateiktų skirtingų duomenų apie šalių atsiskaitymą, nesant aiškios duomenų skirtingumo analizės, negalima nustatyti, ar yra pagrindo laikyti, jog R. P. turėjo tikslą ir ėmėsi veiksmų perleisti sutarčių su UAB „Soscredit“ pagrindu įgytus automobilius, siekdamas neatsiskaityti su kreditoriais. UAB „Soscredit“ ikiteisminiame tyrime yra civiliniu ieškovu. Kreditorius nurodo, kad ikiteisminiame tyrime paaiškėjo, jog transporto priemonės buvo neteisėtai (įskaitant, klastojant dokumentus) perleistos tretiesiems asmenims, tačiau tokie faktai nuosprendžiu nėra patvirtinti. Taip pat nėra nuosprendžiu patvirtintas dokumentų klastojimo faktas, nepareikštas ieškinys dėl panaudojant suklastotus dokumentus įgytų teisių panaikinimo.
36. R. P. įrodinėja, jog jis siekė įmonės veiklos tęstinumo, į įmonės sąskaitas pervesdamas nuosavas lėšas. 2022-01-06 raštu R. P. teikia banko sąskaitų išrašus ir nurodo, jog jis yra bendrovei paskolinęs 167 000 Eur, o susigrąžinęs 23 900, įmonė jam liko skolinga 142 000 Eur. 2022-01-19 teikė duomenis, jog per „Paysera“ nuo 2016-01-01 iki 2019-09-31 įnešė 357 500 Eur, o išėmė 97 867 Eur.
37. Apibendrinant daroma išvada, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo bei nesudaro pagrindo vertinti, kad tolesnė įmonės veikla po 2018-12-31 buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą. Nesant galimybės aiškiai nustatyti BUAB „RNP Group“ atsiskaitymų paskirstymą, negalima pagrįstai tvirtinti, ar tam tikri automobiliai buvo pilnai apmokėti. Asmenys buvo sudarę daug sutarčių, todėl atsiskaitymų paskirstymas pagal atskiras sutartis turi būti vertinamas atidžiai aiškinantis atsiskaitymų paskirstymo teisėtumą. Spręstina, jog tokios aplinkybės gali būti tiriamos atskirose civilinėse bylose bei vertinamos ikiteisminio tyrimo metu. Tyčinio bankroto byloms taikant aukštą įrodinėjimo standartą, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies pažeidimus sudarančios aplinkybės turi būti vertinamos ypač preciziškai. Negalint pakankamais įrodymais patvirtinti tyčinio bankroto sąlygų, kreditoriui lieka galimybė savo teises ginti bendra tvarka.
38. Nesant įrodytam priežastiniam ryšiui tarp BUAB „RNP Group“ sudarytų sandorių ir sąmoningo siekio pabloginti įmonės finansinę būklę ar sukelti nemokumą, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonės „RNP Group“ bankrotas yra tyčinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018 išaiškinta, kad nenustačius priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 4, 5 dalyse, gali būti įvertinti, naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia.
39. Pareiškėjas pateikia duomenis, kad 2019-10-19 Skolos padengimo sutartimi R. P. E. K. perleido nuosavybės teises į dalį namo su priklausiniais, taip atsiskaitydamas už 23 169,60 Eur skolą. Taip pat nurodo, kad R. P. 2019-09-04 Nekilnojamojo turto dalies dovanojimo savo žmonai sutartimi perleido turtą savo žmonai. Šie sandoriai savaime tyčinio bankroto sąlygų nepatvirtina ir gali būti ginčijami CK 6.66 straipsnio pagrindu, jei kreditoriai pasirinks tokį teisių gynimo būdą.
Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto
40. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
41. Iškėlus bankroto bylą, įmonės vadovas turi pareigą nemokumo administratoriui perduoti įmonės turtą bei dokumentus. Vilniaus apygardos teismo 2021-03-03 nutartimi R. P. paskirta bauda už įmonės dokumentų neperdavimą nemokumo administratoriui. Vilniaus apygardos teismo 2021-06-03 nutartimi R. P. dvejus metus apribota teisė eiti viešojo ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas, nurodant, jog vadovas sąmoningai neperduoda įmonės dokumentų nemokumo administratoriui.
42. Nemokumo administratoriaus UAB „Reniva“ 2022-01-18 pažymoje nurodyta, kad 2021-11-12 ir 2021-12-09 R. P. nemokumo administratoriui perdavė įmonės dokumentus, kuriuos sudaro pirkimai-pardavimai, medžiagų nurašymo aktai, įstatų kopijos, steigimo sutarties kopija, kasos operacijų žurnalai, akcininkų registravimo žurnalas ir kasos aparato techninis pasas. Buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo pateikti. Nemokumo administratorius padarė išvadą, kad iš perduotų dokumentų negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; finansinių dokumentų dėl turėto turto ir įsipareigojimų nepateikta; nepateikti balansai nuo 2017 metų.
43. R. P. teismui aiškino, jog jis pateikė visus turėtus dokumentus, tačiau dalį dokumentų paėmė valstybės institucijos, dalį sugraužė pelės. Tiriant nurodytas aplinkybes nustatyta, kad buhalterinės apskaitos paslaugas įmonei teikusi UAB „Finance 4 you“ į bylą pateikė 2020-03-02 priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad visi buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti BUAB „RNP Group“ direktoriui R. P. Kiti įrodymai patvirtina, jog įmonės dokumentai paimti Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų reikalavimu. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-02-11 Dokumentų poėmio aktu iš BUAB „RNP Group“ paimti 2017-01-01 – 2019-12-31 „Luminor“ banko sąskaitos išrašas, gautų PVM sąskaitų faktūrų registrai; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-02-20 Dokumentų poėmio aktu paimti su BMW 328i įsigijimu susiję dokumentai bei 2018-2019 m. EKA kasos aparato operacijų žurnalas; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-05-08 Dokumentų poėmio aktu paimta 2019-01-01 – 2019-06-30 gautos PVM sąskaitos faktūros ir registrai bei avanso apyskaitos; Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020-05-19 Dokumentų poėmio aktu paimta 2019-07-01 – 2019-12-31 gautos PVM sąskaitos faktūros ir registrai, avanso apyskaitos, 2019-01-01 – 2019-12-31 pirkimų dokumentai, avanso apyskaitos, pardavimų dokumentai, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentai, kasa, Sodra, GPM, 2018-01-01 – 2018-12-31 pirkimų ir pardavimų dokumentai. Visi dokumentai turėjo būti laikomi ne ilgiau kaip 30 dienų arba iki mokestinio patikrinimo atlikimo pabaigos. Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021-12-17 raštu informuojama, kad visi operatyvinio patikrinimo metu gauti dokumentai 2021-12-01 perduoti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriui. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriaus 2020-07-30 kratos protokolu paimti R. P. namuose rasti segtuvai su dokumentais, viso 19 pozicijų akte neišvardintų dokumentų.
44. Pripažįstant bankrotą tyčiniu reikalinga nustatyti, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai arba netinkamai, tame tarpe buvo įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai. Nors byloje buvo pareikštos abejonės dėl 2019 m. balanse teisingumo, tačiau aiškiai nebuvo nustatyta, jog šiame balanse nurodyti žinomai neteisingi duomenys, todėl šiuo balansu negalima pagrįsti apgaulingo įmonės apskaitos tvarkymo. Dėl balanso vertinimo teismų procesuose pasisakyta nutartyje anksčiau.
45. Išvada, kad buvo nepateisinamai prarasti ir neišsaugoti įmonės dokumentai, negali būti padaroma dėl to, kad didelė dalis dokumentų, sudarytų nuo 2018-12-31, yra paimti Valstybinės mokesčių inspekcijos, o kiti dokumentai taip pat paimti 2020-07-30 kratos protokolu. Neįvertinus šiuo metu ikiteisminiame tyrime esančių dokumentų apimties, negalima pagrįstai tvirtinti, jog R. P. nevykdė pareigos saugoti buhalterinės apskaitos dokumentus tokiu mastu, kad dėl to būtų negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto ar įsipareigojimų. Aplinkybę, jog dokumentai yra paimti ikiteisminiame tyrime bei mokestiniame tyrime, R. P. yra nurodęs nemokumo administratoriui, tačiau nemokumo administratorius nėra pateikęs paklausimo ikiteisminio tyrimo institucijai, kuri nuo 2021-12-01 turi visus likusius BUAB „RNP Group“ dokumentus, dėl galimybės grąžinti įmonės dokumentus nemokumo administratoriui ar galimybės pasidaryti įmonės dokumentų kopijas. Iš kratos metu paimtų dokumentų apyrašo matyti, jog kratos metu paimtas didelis dokumentų kiekis. Byloje nėra duomenų, kad R. P. būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, reiškiami kiti įtarimai dėl to, jog dokumentai nepakankami įmonės veiklai nustatyti.
46. JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. JANĮ 59 straipsnio 1 punktas nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius nedelsdamas organizuoja juridinio asmens turto ir dokumentų perėmimą ir apsaugą. Civiliniuose teisiniuose santykiuose iš asmens negali būti reikalaujama daugiau, nei įmanoma įvykdyti. R. P. negali pateikti nemokumo administratoriui dokumentų, kuriuos yra perdavęs valstybės institucijoms. Nemokumo administratorius turi pareigą perimti vadovavimą įmonei, surasti įmonės turtą, jį išsiieškoti bei paskirstyti kreditoriams, šių pareigų vykdymui jam yra būtini įmonės dokumentai. Žinodamas, kad bankrutuojančios įmonės dokumentai yra ikiteisminio tyrimo institucijoje, nemokumo administratorius turėtų imtis veiksmų, kurie leistų jam įvykdyti tinkamą nemokumo procesą, taip pat ir išsiaiškinti aplinkybes dėl dokumentų gavimo iš institucijų, kurioms dokumentai perduoti.
47. Aplinkybės dėl galimumo nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą išsiaiškinimas reikalauja specialisto tyrimo. Byloje nėra nustatyta, kokie įmonės dokumentai yra išlikę, todėl nėra galimybių išsiaiškinti, ar jie gali būti laikomi pakankamais įmonės veiklai nustatyti. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu (toliau – prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu). Nei pareiškėjas, nei kreditorius, nei nemokumo administratorius nepateikė pakankamų duomenų, kad būtų galima nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto aplinkybių buvimą, o teismas pagal turimus dokumentus negali įvertinti, kad egzistuoja reikalingos nustatyti aplinkybės. Prašymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą atmetamas.
48. UAB „Soscredit“ 2022-01-18 pateiktu patikslintu prašymu prašė iš suinteresuoto asmens R. P. priteisti 4 346 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pareiškimas atmestas, tai išlaidos neatlygintinos. R. P. su atsiliepimu pateikė duomenis, kad už teisines paslaugas yra sumokėjęs 250 Eur. Šios išlaidos priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjo UAB „Inviktus“ prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Iš pareiškėjo UAB „Inviktus“ priteisti 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų R. P. naudai.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.