- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- AN2-84-795/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01372-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Kristina Kakurinė (pirm.)
- Pažeidėjas
- AB Energijos skirstymo operatorius
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal akcinės bendrovės „E.“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutarties panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini) taryba (toliau – ir Taryba) 2022 m. rugpjūčio 9 d. gavo akcinės bendrovės „E.“ (toliau – ir pareiškėja arba (duomenys neskelbtini)) pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gegužės 19 d. V. G. individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) darbuotojai, vykdydami žemės kasimo (tvoros tvėrimo) darbus 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje, šalia žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją (duomenys neskelbtini) (toliau – ir KL), nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini), kad nebuvo išduotas sutikimas leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas nebuvo kviečiamas parodyti (duomenys neskelbtini) tinklus. Dėl KL pažeidimo (duomenys neskelbtini) padaryta 739,07 Eur turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Pranešime buvo pateikta pranešimo apie galimai padarytą administracinį nusižengimą administravimo forma Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. gegužės 19 d. pranešimas apie galimai padarytą administracinį nusižengimą. Pranešime apie nusižengimą asmeniu, galbūt padariusiu administracinį nusižengimą, buvo nurodytas Įmonės savininkas V. G.
Žemesnės instancijos teismas
2. (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) J. M. 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje nutarė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal aukščiau minėtą pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 9 d. pranešimą, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašė panaikinti nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir paskirti administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartimi pareiškėjos akcinės bendrovės „E.“ skundas netenkintas ir (duomenys neskelbtini) tarybos 2022 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje“ paliktas nepakeistas. Nutartyje konstatuota, jog, vertinant tyrimo metu byloje surinktus įrodymus, priimant nutarimą, buvo vadovaujamasi in dubio pro reo principu. Įvertinus esančius prieštaravimus tarp (duomenys neskelbtini) ir Įmonės paaiškinimų, skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo padaryta išvada, jog Tarybos surinkti duomenys neįrodo, kad Įmonės atsakingi asmenys yra kalti dėl KL pažeidimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
3. Apeliaciniu skundu akcinė bendrovė „E.“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartį ir priimti byloje naują nutartį – paskirti administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Bylos duomenimis nustatyta ir šalių sutarta, jog sklypo ribos yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); sklypo kampo koordinatės yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat bylos duomenimis nustatyta ir Tarybos darbuotojas patvirtino, jog KL apsaugos zona patenka į žemės sklypą ir apsaugos zonos riba yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pažeidimo vietos koordinatės yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taigi, nors Įmonės darbuotojas nurodė, jog tvora buvo tveriama į savininko sklypo pusę, įvertinus sklypo koordinates ir pažeidimo vietos koordinates, nelieka abejonių, jog buvo kasama už sklypo ribos ir 0,4 kV KL apsaugos zonoje. Įmonės darbuotojai vykdė žemės kasimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, tačiau tą darė, neturėdami žemės sklype esančių elektros tinklų savininko (duomenys neskelbtini) leidimo, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio, Lietuvos Respublikos energijetikos ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Elektros tinklų apsaugos taisyklių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Statybos techninio reglamento (duomenys neskelbtini) „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 40 punkto bei kitus reikalavimus, ignoruodami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
3.2. Byloje yra pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matyti, jog tvora yra sklypo ribose, o pažeista KL už sklypo ribos. Nuotrauka taip pat patvirtina, jog žemės kasimo darbai buvo atliekami už sklypo ribos, t. y. 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, nes, jei žemės kasimo darbai būtų buvę atliekami sklypo ribose, 0,4 kV KL nebūtų pažeista. Net kai yra veikiama su (duomenys neskelbtini) sutikimu, žemės kasimo darbai privalo būti atliekami, laikantis griežtų išduotame sutikime nurodytų įpareigojimų. Nagrinėjamu atveju net nebuvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) dėl sutikimo išdavimo, nors žemės sklype yra registruotos, tokiu būdu jas išviešinant, kabelių linijos apsaugos zonos. Be to, ši 0,4 kV kabelinė linija buvo pradėta eksploatuoti 2012 m. spalio 3 d., kai buvusi oro linija buvo rekonstruota. Atkreiptas dėmesys, jog, (duomenys neskelbtini) darbuotojams išmatavus kabelių linijos pažeidimo vietoje V. G. individualios įmonės darbuotojo iškastos duobės kraštuose esančio kabelio koordinates, nustatyta, kad kabelių linijos pažeidimo vieta patenka į geografinėse informacinėse sistemose pažymėtą kabelių linijos apsaugos zoną, kabelių linija dvejuose taškuose nuo apsaugos zonos vidurio nutolsta 26 ir 14 cm, o nuo sklypo ribos yra nutolusi 54 ir 70 cm.
3.3. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad netoliese yra dujotiekis, o rangovo kasimo vieta ir KL yra už sklypo ribos. Be to, Įmonė net nesiginčijo, jog buvo pažeista KL. Liudytojas R. S. S. nurodė, jog pažeista KL buvo patraukta toliau nuo sklypo. Rangovas, siekdamas taupyti lėšas, KL pažeidimo vietą sujungė viena mova, nes tai techniškai buvo įmanoma. Tokių veiksmų atlikimas KL turėjo sutrumpinti, o ne pailginti, ir KL kaip tik po remonto priartėjo, o ne nutolo nuo sklypo ribos. Tiek Taryba, tiek pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis tokiomis kategorijomis kaip „KL galėjo būti patraukta“ arba „KL atkasta neproporcingai daug“, bet turėjo tikrinti šias aplinkybes ir tiksliai nustatyti faktus. Nei Taryba, nei pirmosios instancijos teismas, konstatuodami KL atkasimo „neproporcingumą“, nenurodė konkrečių teisės aktų reikalavimų ar techninių duomenų, kaip turėjo būti atkasama KL, ir kuo tas „neproporcingumas“ pasireiškė. Tuo tarpu byloje surinkti neginčytini įrodymai, kad Įmonė, neturėdama tinklų savininko sutikimo, atliko darbus, pažeisdama teisės aktų imperatyvius reikalavimus, dėl to buvo pažeista KL.
3.4. Atkreiptas dėmesys, jog dėl to, kad kabelių trasos yra nutiestos įvairiais laikotarpiais ir jų pririšimas prie koordinačių sistemos atliktas įvairiais prietaisais, kurių tikslumo klasė gali skirtis, gali susidaryti situacija, jog techniniuose dokumentuose nurodytos trasos nevisiškai sutampa su faktiškai esančiomis trasomis. Dėl šios priežasties, prieš vykdant žemės kasimo darbus, svarbu ne tik gauti leidimą, bet ir iškviesti (duomenys neskelbtini) atstovą, kuris faktiškai patikslintų trasos vietą, kad būtų galima saugiai vykdyti darbus. V. G. IĮ, privalėdama veikti atidžiai ir rūpestingai, turėjo numatyti ne tik tai, kad, atliekant kasinėjimo darbus 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zonoje, gali būti pažeistas atitinkamas elektros kabelis, bet ir tai, kad elektros kabelinės linijos pažeidimas gali sukelti rimtų ir nepataisomų neigiamų padarinių tiek Įmonės darbuotojams, vykdžiusiems darbus, tiek aplinkinių sveikatai bei gyvybei. Įmonė elektros tinklų apsaugos zonoje žemės kasimo darbus vykdė, pažeisdama įstatyminį reguliavimą, negavusi teisės aktuose nustatytų privalomų inžinierinių tinklų savininkų sutikimų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino svarbios ir esminės faktinės aplinkybės – Įmonė atliko darbus, neturėdama elektros tinklų savininko (duomenys neskelbtini) leidimo. Jeigu atitinkamas leidimas būtų gautas ir kasimo darbų atlikimo metu būtų dalyvavęs (duomenys neskelbtini) darbuotojas, nebūtų atsiradusi žala.
Žemesnės instancijos teismas
3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad KL nepatenka į 0,4 kV kabelinės linijos apsaugos zoną, nes, pirma, tiek rašytiniai paaiškinimai, tiek (duomenys neskelbtini) iškarpos su koordinatėmis, tiek liudytojų parodymai patvirtina priešingas aplinkybes, o būtent, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi už sklypo ribos ir KL pateko į kabelinės linijos apsaugos zoną. Antra, išvadai dėl administracinio nusižengimo padarymo neturi reikšmės aplinkybė, jog ginčo darbams paruoštas projektas, kadangi projekto parengimas ir architekto pritarimas savaime nepašalina netinkamo darbų atlikimo galimybių. Viena vertus, projektas galėjo būti parengtas, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kita vertus, net ir esant tinkamai parengtam projektui, būtina laikytis teisės aktų reikalavimų. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, tiesiogiai taikydamas vieną iš nekaltumo prezumpcijos principo aspektų – in dubio pro reo principą, neišnaudojo visų galimybių kilusioms abejonėms pašalinti. Nei Taryba, nei pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvūs, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių, nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, netyrė ir kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) tarybos (duomenys neskelbtini) J. M. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog Taryba atliko visus įmanomus Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ir ANK) numatytus veiksmus ir objektyviai nebėra įmanoma surinkti pakankamai neabejotinų Įmonės savininko kaltės įrodymų, siekiant jį pripažinti kaltu, padarius nusižengimą, numatytą ANK 327 straipsnio 3 dalyje. Nesant objektyvios galimybės pašalinti tarp (duomenys neskelbtini) ir Įmonės pateiktų paaiškinimų esančius prieštaravimus, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, Taryba priėmė sprendimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi padaryta veika neturi visų administracinio nusižengimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Akcinės bendrovės „E.“ apeliacinis skundas netenkintinas, o Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartis paliktina galioti nepakeista. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame yra ginčijama individualios įmonės sąvininko V. G. kaltė, t. y. tvirtinama, jog minimo asmens veiksmuose yra visi būtini administracinio nusižengimo, numatyto ANK 327 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai ir jis turi ibūti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
6. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
7. ANK 327 straipsnio 3 dalis numato, kad energijos ar energijos išteklių tiekimo sistemų ir jų įrenginių sugadinimas ir (arba) energetikos objektų ir įrenginių apsaugos norminių aktų pažeidimas, sukėlęs energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimo trikdžių arba turėjęs įtakos saugiam, patikimam ar nenutrūkstamam energetikos objektų ir (ar) įrenginių veikimui, užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ir teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią instituciją bei teismą imtis visų būtinų priemonių patikrinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, surenkant jų nurodomas aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus. Pažymėtina, jog visus byloje surinktus įrodymus jau itin išsamiai aptarė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų iš naujo nebeaprašys, o pasisakys tik dėl tų ginčo klausimų (atskirų klausimų aspektų), kurie yra nurodyti apeliaciniame skunde.
7.1. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2022 m. gegužės 19 d. Įmonės darbuotojas, atlikdamas tvoros tvėrimo darbus šalia Sklypo, pažeidė 0,4 kV elektros kabelių liniją (duomenys neskelbtini). Pranešime apie galimai padarytą administracinį nusižengimą V. G. nurodė, kad tveriant tvorą buvo pažeistas 0,4 kV kabelis, esantis tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad kabelį pažeidė E. P. Dėl įvykio metu kilusių padarinių pašalinimo pareiškėja kreipėsi į rangovą, kuris atliko pažeisto kabelio remonto darbus. AB „E.“ raštu kreipėsi į Įmonę, nurodydama 2022 m. gegužės 19 d. įvykį ir jo aplinkybes bei AB „E.“ paskaičiuotą materialinę žalą – 739,07 Eur. Raštu pareiškėja paprašė per 30 kalendorinių dienų nuo rašto gavimo dienos apmokėti padarytą žalą. AB „E.“ 2021 m. rugpjūčio 8 d. pranešimu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Tarybą. Taryba 2022 m. rugpjūčio 9 d. gavo (duomenys neskelbtini) pranešimą, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gegužės 19 d. Įmonės darbuotojai, vykdydami žemės kasimo (tvoros tvėrimo) darbus 0,4 kV kabelių linijos apsaugos zonoje, šalia Sklypo, pažeidė 0,4 kV KL, nuosavybės teise priklausančią (duomenys neskelbtini), kad nebuvo išduotas sutikimas leisti vykdyti žemės kasimo darbus dujotiekio bei elektros kabelių tinklų apsaugos zonose, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojas nebuvo kviečiamas parodyti (duomenys neskelbtini) tinklus. Dėl KL pažeidimo (duomenys neskelbtini) padaryta 739,07 Eur turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Pranešime apie nusižengimą asmeniu, galbūt padariusiu administracinį nusižengimą, buvo nurodytas Įmonės savininkas V. G. Taryba 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Įmonę, prašydama nurodyti, koks konkretus Įmonėje dirbantis asmuo (įskaitant Įmonės vadovą, darbų vadovą, kasimo darbus vykdžiusį asmenį) turėjo užtikrinti elektros tinklo apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų įgyvendinimą ir yra atsakingas už minėtą KL pažeidimą (paprašyta nurodyti šio asmens vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamosios vietos adresą, tel. numerį, el. pašto adresą bei pateikti šio darbuotojo paaiškinimą dėl minėto pažeidimo). Taryba tuo pačiu raštu taip pat prašė pagrįsti, kodėl laikytina, kad būtent šis asmuo yra atsakingas už minėtą pažeidimą, ir pateikti tokią atsakomybę patvirtinančių dokumentų kopijas, bei pateikti kitų Įmonės turimų dokumentų, susijusių su KL pažeidimu, kopijas.
7.2. Taryba 2022 m. rugpjūčio 30 d. gavo Įmonės 2022 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tvoros tvėrimo darbai buvo organizuojami ir vykdomi privataus Sklypo ribose, vadovaujantis statybos projektu, neišeinant už Sklypo ribų ir atmatavus Sklypo teritoriją, į Sklypo vidaus pusę buvo gręžiamos duobės stulpams, naudojantis 20 cm skersmens rankiniu žemės grąžtu. Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad atsakingas už pažeidimą yra V. G., kuris dėl padaryto administracinio nusižengimo neprisipažįsta. Prieduose pateiktas statybos projektas ir Sklype bei šalia jo esančių elektros tinklų išpildomoji nuotrauka, kurie patvirtina Įmonės rašte minėtus teiginius. Taryba 2022 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydama pateikti paaiškinimus ir turimą informaciją apie KL pažeidimo aplinkybes: nurodyti kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu Įmonės darbuotojas nesilaikė elektros tinklų apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų, pateikti tikslius brėžinius ir schemas, kuriuose matytųsi Sklypo ribos, pažeistos KL faktinė ir (duomenys neskelbtini) portale „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – ir Portalas) nurodyta vieta bei tikslūs atstumai tarp jų, pateikti visą kitą (duomenys neskelbtini) turimą, su nurodytu įvykiu susijusią informaciją ir dokumentus. Taryba 2022 m. rugsėjo 1 d. gavo (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo. Rašte nurodoma, kad Įmonė, neturėdama (duomenys neskelbtini) leidimo žemės kasimo darbams, žemės kasimo darbus vykdė 54 cm už Sklypo ribos, KL apsaugos zonoje, ir nurodė, kad nuo Portale pažymėtos KL trajektorijos pažeidimo padarymo vieta nutolusi 26 cm. Taip pat pateikė pažeidimo vietos bei Sklypo ribos schemą su pažymėtais tiksliais atstumais. Tarybai (duomenys neskelbtini), Įmonė ir Sklypo savininkai pateikė papildomus dokumentus (Reg. Taryboje 2022 m. rugpjūčio 30 d., 2022 m. rugsėjo 2, 5, 6 d., Reg. Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kuriuose (duomenys neskelbtini) įrodinėja, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi už Sklypo ribų, o Įmonė ir Sklypo savininkai įrodinėja, kad žemės kasimo darbai buvo vykdomi Sklypo ribose. Taryba papildomai įvertino Portale pažymėtą KL vietą ir, sulyginusi su (duomenys neskelbtini) šioje byloje pateiktais įrodymais (pažeidimo vietos schemomis, KL koordinatėmis, fotonuotraukomis), nustatė, kad Portale pažymėta KL vieta akivaizdžiai skiriasi nuo faktinės KL įrengimo vietos.
7.3. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu proceso dalyvių paaiškinimai ir parodymai, patvirtina išvadą, jog byloje esama prieštaravimų, kurių šiame proceso etape ir nuo KL pažeidimo praėjus ilgam laiko tarpui jau nėra galimybės pašalinti:
7.3.1. Teismo posėdžio metu pareiškėjos akcinės bendrovės „E.“ atstovė J. J. nurodė, kad Įmonė žemės darbus vykdė, neturėdama (duomenys neskelbtini) sutikimo vykdyti darbus kabelinių linijų apsaugos zonoje. Įmonės darbuotojai nurodė, kad faktinė kabelio vieta neatitinka portale kabelio pažymėtos trajektorijos, tačiau, jos įsitikinimu, kabelis pateko į kabelių linijų apsaugos zonas. Be to, darbai buvo vykdomi už sklypo teritorijos ribos, apie 54 cm nutolę į kitą pusę. Apibendrindama nurodė, kad buvo pažeisti reikalavimai, nebuvo išimtas leidimas ir sutikimas vykdyti žemės darbus.
7.3.2. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) tarybos atstovas M. V. nurodė, kad faktas, jog buvo pažeista elektros kabelių linija, yra neginčijamas. Gavus Pareiškėjos pranešimą, buvo remiamasi pateikta informacija ir papildomai surinktais įrodymais. Pažeidus kabelio liniją, Taryba negalėjo nustatyti kabelių linijos faktinės buvimo vietos pažeidimo metu, t. y. iš pateiktų nuotraukų buvo matyti, jog kabelio linija atkasta. Kabelio linijos atkasimo vieta buvo plati, kabelis galėjo būti patrauktas, todėl nustatyti kabelio paklojimo vietos nebuvo įmanoma. Dėl šios priežasties visos abejonės buvo vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
7.3.3. Teismo posėdžio metu asmuo, kuriam prašoma pradėti administracinę teiseną, V. G. paaiškino, kad yra Įmonės savininkas. Įmonė turėjo užtverti tvorą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Buvo paruoštas projektas, išimtas architekto leidimas statybai. Kabeliui nebuvo suteikta apsaugos zona. Be to, tvora buvo tveriama į savininko sklypo pusę, todėl į (duomenys neskelbtini) nesikreipė. Atkreipė dėmesį, kad kabelis buvo neteisingai nužymėtas ir pateko į žmogaus sklypą, o geodezisto nustatytos koordinatės buvo surašytos netiksliai. Nurodė, jog kabelio pažeidimo metu jam nebuvo suteikta apsaugos zona, ji suteikta tik šiemet. Pažeidus kabelį, buvo iškviesta (duomenys neskelbtini). Prieš statant tvorą, sklypas buvo sužymėtas riboženkliais. Šiuo atveju į (duomenys neskelbtini) dėl leidimo išdavimo nesikreipė, kadangi kabelis ėjo už sklypo ribos, jam nebuvo suteikta apsaugos zona ir jis buvo už tvoros.
7.3.4. Teismo posėdžio metu liudytojas R. S. S. paaiškino, kad dirba Taryboje (duomenys neskelbtini). Gavęs pranešimą ir įvertinęs dokumentus, į įvykio vietą nusprendė nevykti, nes ten nebuvo galima gauti daugiau informacijos, nei jau buvo pateikta. Be to, atlikdamas tyrimą, ne kartą bendravo su (duomenys neskelbtini) specialistais, tikslinosi informaciją, bendravo su administracinėn atsakomybėn prašomu patraukti asmeniu. Visa šios bylos esmė, kad yra neaiški pažeidimo padarymo vieta. (duomenys neskelbtini) pranešimai dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo buvo gauti jau po remonto, t. y. suremontavus, užkasus ir viską sutvarkius. Laidas po taisymo galėjo būti užkastas įvairiai. Remontuojant jis yra perkerpamas ir sujungiamas atitinkama mova. Atkasus ir padarius sujungimą, laidas gali būti perstumtas visai į kitą pusę. Ypač tai galima padaryti, atkasus daugiau žemės ploto, o paskutinėje fotografijoje būtent tai ir matyti, kad atkastas nelogiškai didelis žemės plotas. Nagrinėjamoje situacijoje labai svarbūs yra centimetrai, siekiant nustatyti, kurioje konkrečioje vietoje buvo laidas. Pažymėjo, kad, vykdant kasimo darbus apsaugos zonoje, leidimą gauti reikia, tačiau, jeigu laidai nepriregistruoti, žmogui leidimo nereikia.
7.4. Tarybai tvirtina, jog Pranešime apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą nurodytos pažeidimo vietos koordinatės skiriasi nuo vėliau pateiktų. Pranešimo apie galimai padarytą administracinį nusžengimą formoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog padaryto nusižengimo vietovės koordinatės yra šalia žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) / (duomenys neskelbtini) (b. l. 19), tuo tarpu iš (duomenys neskelbtini) atstovo susirašinėjimo su Taryba ir kitų byloje pateiktų dokumentų matyti, jog nurodomos tokios pažeidimo vietos koordinatės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 32–40). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esančios nuotraukos, kuriose yra užfiksuota galima pažeidimo vieta, datuojamos vėlesniu laiku, nei galbūt padarytas administracinis nusižengimas, t. y. padarytos po 2022 m. gegužės 19 d. (b. l. 37, 41–42). Taigi byloje nesama duomenų, kurie leistų be nepagrįstos abejonės spręsti apie tikslią galbūt padaryto administracinio nusižengimo vietą, t. y. tikslią KL pažeidimo vietą, o tai iš esmės ir yra pagrindinis ginčo objektas šioje byloje. (duomenys neskelbtini) tarnybos nutarime, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, pagrįstai buvo atkreiptas dėmesys į tokias reikšmingas aplinkybes: l) (duomenys neskelbtini) pranešimą apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą pateikė tik po KL remonto, kurio metu KL galėjo būti patraukta į kitą vietą (ginčytina KL pažeidimo vieta skiriasi tik keliasdešimt centimetrų) ir Taryba nebeturėjo galimybių apžiūrėti įvykio vietos pažeidimo metu ar iš karto po jo bei pati nustatyti tikslią pažeidimo vietą; 2) Pranešime apie galbūt padarytą adminisracinį nusižengimą nurodytos pažeidimo vietos koordinatės skiriasi nuo vėliau pateiktų; 3) KL remonto metu KL buvo atkasta neproporcingai daug (pagal (duomenys neskelbtini) pateiktas fotonuotraukas matyti, kad KL pažeidimo vieta sujungta tik viena mova, o atkasta KL daug daugiau, nei buvo būtina atkasti remontui), todėl KL galėjo būti patraukta į vieną ar į kitą pusę; 4) Portale pažymėta KL trajektorija akivaizdžiai skiriasi nuo faktinės KL įrengimo vietos net ir po remonto (KL įrengta visai šalia Sklypo ribų, kai pagal Portale esantį nužymėjimą KL turi būti nutolusi nuo Sklypo minimaliai 80 cm).
7.5. Pareiškėja teigia, kad kabeliui buvo suteikta apsaugos zona, o darbus vykdė Įmonė, kuri neturėjo (duomenys neskelbtini) sutikimo tokių darbų vykdymui. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, kabelis nepateko į apsaugos zoną, o be to, V. G. tvorą tvėrė vidinėje sklypo pusėje, todėl tam nereikėjo jokių leidimų. Minimiems tvoros tvėrimo darbams atlikti Sklypui buvo paruoštas projektas, išimtas architekto leidimas statybai. Nutarime nutraukti administracinio nusižengimo teiseną Taryba konstatavo, kad yra prieštaravimų tarp (duomenys neskelbtini) ir Įmonės paaiškinimų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad Įmonės atsakingi asmenys vykdė žemės kasimo darbus už sklypo ribų, be to, nėra objektyvios galimybės šių prieštaravimų pašalinti. Apygardos teismas taip pat visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog negalima padaryti neabejotinos išvados, kad žemės kasimo darbai buvo atliekami pažeidžiant nustatytą tvarką. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. G., kuris atliko žemės kasimo darbus, kategoriškai neigė, jog atliko žemės kasimo darbus apsaugos zonoje ir teigė tai daręs tik vidinėje žemės sklypo dalyje. Jis nurodė panašaus pobūdžio darbus atliekantis jau ne vienerius metus, pateikė savo žinias patvirtinančius rašytinius įrodymus. Liudytojas R. S. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog, gavęs pranešimą ir įvertinęs dokumentus, į įvykio vietą nusprendė nevykti, nes nebūtų gavęs daugiau duomenų, nei jau buvo pateikta. R. S. S., atlikdamas tyrimą, bendravo tiek su (duomenys neskelbtini) atstovais, tiek su žemės kasimo darbus atlikusiu V. G. Tyrimą atlikęs asmuo nenustatė tikslios pažeidimo padarymo vietos, nes (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Tarybą jau atlikusi remontą, o iš pateiktų rašytinių įrodymų nebuvo aišku, kur tiksliai buvo laidas arba kur jis galėjo būti užkastas po remonto, nes po remonto jis yra perkerpamas ir sujungiamas atitinkama mova, todėl jo trajektorija galėjo pakisti. Be to, tyrimą atlikęs R. S. S. kėlė pagrįstą abejonę dėl remontuojant laidą iškastos žemės ploto, nes buvo iškastas nelogiškai didelis žemės plotas, o dėl šios priežasties laidas po remonto galėjo būti perstumtas.
8. Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika sudaro jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017; 2AT-10-693/2018).
9. Nagrinėjamu atveju vienas iš esminių ginčo argumentų buvo tai, jog žemės kasimo darbai buvo vykdomi kabelių linijos apsaugos zonoje, neturint (duomenys neskelbtini) leidimo. Elektros tinklų apsaugos taisyklėse numatyta, jog apsaugos zona – tai greta (aplink) elektros tinklų (tinklus) esanti teritorija (žemės juostos ir oro erdvės), skirta užtikrinti tinkamą elektros tinklų apsaugą ir saugų jų eksploatavimą, kurioje galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Taigi pažeidimas padarytas KL apsaugos zonoje. Nagrinėjamu atveju iš (duomenys neskelbtini) registro duomenų bazės išrašo matyti, jog žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra nustatyta elektros tinklų apsaugos zona, tačiau įrašas galioja tik nuo 2023 m. sausio 1 d., be to, žemės sklypo plotas, patenkantis į teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, sudaro 1 kv. M., tačiau šis įrašas galioja ir į (duomenys neskelbtini) registrą buvo įtrauktas tik nuo 2023 m. sausio 5 d., t. y. šie pakeitimai buvo padaryti jau po 2022 m. gegužės 19 d. – po KL pažeidimo (b. l. 80–81). Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo padarymo faktas negali būti įrodinėjamas duomenimis, kurie buvo pakeisti, įtvirtinti ar išviešinti jau po veiksmų atlikimo, kuriuos norima vertinti kaip neteisėtus ir prilyginti administracinio nusižengimo sudėties požymiams. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylose būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį abejonės dėl kaltinimo pagrįstumo bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-693/2018, 2AT-36-788/2019 ir kt.).
10. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kad iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, jog egzistuoja visi administracinio nusižengimo požymiai. Pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 15 d. nutartį nepakeistą ir akcinės bendrovės „E.“ apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.