Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimu 5 mėnesiams 15 dienų, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. 2013 m. spalio 12 d., apie 18 val. 30 min., būdamas neblaivus (nustatyta 3,64 promilės girtumas), namų, esančių Raseinių r., Raseinių sen., (duomenys neskelbtini) k., virtuvėje konflikto metu pargriovė ant žemės neblaivų (nustatyta 4,02 promilės girtumas) savo brolį E. Z. bei rankos kumščiu sudavė apie penkis smūgius į veido sritį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam E. Z. fizinį skausmą.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. K. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, A. K. pripažino kaltu pagal BK 140 str. 2 d. dėl savo broliui nukentėjusiajam E. Z. sukelto fizinio skausmo. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos teismo nustatytos faktinės A. K. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau nuteistasis mano, jog bausmė jam turėtų būti sumažinta, paskirta švelnesnė bausmės rūšis ar bausmės vykdymas atidėtas. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).

BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Apeliantas, aiškiai siekdamas sumenkinti savo kaltę nusikaltimo padaryme, sušvelninti savo teisinę padėtį, skunde užsimena apie tai, kad nukentėjusysis jo brolis išprovokavo muštynes, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokią aplinkybę. Pats nuteistasis viso baudžiamojo proceso metu ir teisiamajame posėdyje (47 b. l.) negalėjo aiškiai nurodyti, dėl ko susipyko, susimušė su broliu.

Skirdamas nuteistajam A. K. bausmę už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK VIII skyriaus (Bausmės skyrimas) nuostatų nepažeidė ir apeliantas savo skunde iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (apeliantas nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, paskirtos taip pat už smurtą artimojoje aplinkoje, vėl padarė analogišką tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą). Apylinkės teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgė į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat į teisingai nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nuteistajam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (11 b. l.), o tai aiškiai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kitus A. K. asmenį charakterizuojančius duomenis, kad jis faktiškai per vienerių metų laikotarpį už smurtą artimojoje aplinkoje yra teisiamas jau trečią kartą. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. A. K. pagal BK 140 str. 1 d. buvo nuteistas viešaisiais darbais, tačiau tokia švelni bausmės rūšis pozityvaus poveikio apeliantui nepadarė – nepraėjus nė mėnesiui (2012-11-23), jis, vėlgi, būdamas neblaivus, sumušė savo tėvą, sukeldamas tėvui fizinį skausmą, už ką Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant (BK 75 str.) 1 metams. Akivaizdu, kad nei skiriamos švelnios bausmės, nei kitų A. K. teisinę padėtį lengvinančių institutų taikymas, apeliantui poveikio nedaro – jis toliau pažeidinėja įstatymus ir smurtauja prieš šeimos narius. Visos paminėtos aplinkybės, į kurias buvo atsižvelgta sprendžiant dėl A. K. taikytinos baudžiamosios atsakomybės, rodo didesnį apelianto ir jo neteisėto elgesio pavojingumą, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti apeliantui griežčiausią realią BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą alternatyvią bausmę – laisvės atėmimą, nes nagrinėjamu atveju manyti, jog bausmės tikslus pavyks pasiekti dar sykį atidėjus A. K. paskirtos bausmės vykdymą, nėra pagrindo. Nuteistajam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė yra šiek tiek mažesnė už BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnuo 15 dienų) ir, kolegijos nuomone, nelaikytina aiškiai per griežta, yra tinkamai individualizuota, todėl keisti skundžiamu nuosprendžiu A. K. pagal BK 140 str. 2 d. paskirtą bausmę nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas ir taip nuteistajam A. K., taikydamas BK 64¹ str. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas, pagal BK 140 str. 2 d. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

BK 63 str. ir 64 str. yra reglamentuotos bausmės skyrimo kaltininkui už kelias nusikalstamas veikas ar kai neatlikęs bausmės, pastarasis padaro naują nusikalstamą veiką, taisyklės. Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui A. K. galutinę subendrintą bausmę ir taikydamas BK 64 str. nuostatas, klaidos nepadarė – to, iš esmės, neginčija ir nuteistasis.

Skundu A. K., be kita ko, apeliuoja į jo neįgaliam tėvui reikalingą pagalbą buityje ir pan., tačiau tai savaime nepaneigia nei jo įvykdyto nusikaltimo fakto, nei jo kaltės nusikaltimo padaryme ir dėl to nėra pagrindo švelninti apelianto teisinę padėtį.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.