Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir R. B. paskirta sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės neatlikta dalimi, nustatant galutinę subendrintą bausmę – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo.

Nuosprendžiu priteista UAB „Kosmelita“ iš A. M. ir R. B. solidariai 295,60 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo iš A. M. ir R. B. atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista ir A. M., tačiau ji nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. B. nuteista už tai, kad ji, veikdama bendrai su A. M., pagrobė svetimą turtą: 2022-10-08 apie 12.20 val. R. B. ir A. M. iš UAB „Kosmelita“ priklausančios „Eurokos“ parduotuvės, esančios PC „Banginis“, Šilutės pl. 35, Klaipėda, pagrobė 295,60 Eur vertės UAB „Kosmelita“ priklausančio turto, t. y., būnant kartu parduotuvėje „Eurokos“, R. B. užsikišo už rūbų 97,90 Eur vertės tualetinį vandenį „Paco Rabanne Invictus“, 100 ml, A. M. užsikišo už rūbų 79,90 Eur vertės tualetinį vandenį „Mersedes Benz Man“, 100 ml, 94,90 Eur vertės tualetinį vandenį „Paco Rabanne Pure“, 100 ml, 22,90 Eur vertės testerį „Pascal Morabito Ruby“, 95 ml, bei išėjo pro kasas nepateikusios prekių apmokėjimui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju nuteistoji R. B. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

7. BK 178 straipsnio 1 dalis (redakcija galiojusi nuo 2007-07-21 iki 2023-06-01 ir aktuali pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu) numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Apylinkės teismas nuosprendžio priėmimo metu už šios nusikalstamos veikos padarymą R. B. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas R. B. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir nustatyta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apeliantės kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apeliantės asmenybę, t. y. kad ji nusikalto būdama praeityje daug kartų teista už turtinių nusikaltimų padarymą, šią veiką padarė teistumui neišnykus, taip pat į tai, kad R. B. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruota, yra daug kartų bausta už administracinius nusižengimus, susijusius ir su smulkiomis vagystėmis iš parduotuvių, paskirtų baudų nemoka. Įvertinęs šias nuteistąją R. B. apibūdinančias ir kitas anksčiau minėtas aplinkybes apylinkės teismas nuosprendžio priėmimo metu padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajai už padarytą tyčinį savanaudišką nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei jai inkriminuoto nusikaltimo sankcijos vidurkis.

8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio priėmimo metu, atsižvelgė į visas nuteistajai R. B. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistosios bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek nuosprendžio priėmimo metu parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajai.

9. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nuteistosios R. B. ir jos gynėjos, teisiamojo posėdžio metu pateiktus dokumentus apie nuteistajai nustatytą neįgalumą, jos auginamus du mažamečius vaikus, iš kurių vienam yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, konstatuoja, kad pateikti duomenys egzistavo ne tik iki šių nusikalstamų veikų padarymo, bet ir prieš visas ankstesnes jos darytas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija susipažinusi su ankstesniais R. B. teistumų duomenimis, nustatė, jog nuteistoji tapačias aplinkybes nurodo po kiekvienos padarytos nusikalstamos veikos, kuriomis vadovaujantis prašo teismo švelninti jai skiriamas bausmes. Pažymėtina, kad vien tokios aplinkybės, jog asmeniui nustatytas neįgalumas bei jis augina vaikus, nesudaro pagrindo daryti nusikalstamas veikas, ir juolab tai nelaikytina pateisinamomis bei svarbiomis priežastimis, į kurias teismas turi nuolat atsižvelgti skiriant bausmę bei ją švelninti. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog skiriant bausmę, ją švelninant svarbu ne tik tinkamai įvertinti byloje surinktus duomenis, kaltinamojo asmenybę, tačiau labai svarbu nesudaryti pagrindo, nusikalstamas veikas darantiems asmenims, piktnaudžiauti teise bei teismų išreiškiamu pasitikėjimu jais, o šiuo atveju R. B. teismas buvo išreiškęs pasitikėjimą kelis kartus, tačiau nuteistoji jo nepateisino bei toliau daro naujas analogiškas nusikalstamas veikas.

10. Apeliaciniame skunde prašoma pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė dėl sunkios materialinės padėties ir ši aplinkybė, apeliantės nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą. Tačiau toks nuteistosios R. B. prašymas negali būti tenkinamas.

11. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama situacija, kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro dėl labai sunkios turtinės ar beviltiškos jo padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pagal teismų praktiką nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką. Beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012, 2K-60/2014).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje situacija, kurią būtų galima vertinti kaip beviltišką, kurioje R. B. nematė kitos išeities, kaip tik ją spręsti darant nusikalstamą veiką, nėra nustatyta. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos R. B. nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad R. B. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiška, padaryta bendrininkų grupėje. Be to, R. B., be ankstesnių į nuosavybę nukreiptų (vagystės) teistumų, taip pat teista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 straipsnio 1 dalis), taip pat už turto įgijimą nusikalstamu būdu arba realizavimą (BK 189 straipsnio 1 dalis). Šie duomenys rodo, kad apeliantės R. B. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jos poelgis, tai dėsningas jos elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad R. B. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistosios susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, o tai atskleidžia tikrąjį jos psichinį santykį su padaryta veika. Vien tai, kad nuteistajai nustatytas neįgalumas, ji nemoka nei rašyti, nei skaityti, dėl to, apeliantės nuomone, jai apribotos galimybės susirasti legalų darbą, negali būti vertinama kaip išskirtinai sudėtinga situacija, nulėmusia nusikalstamos veikos padarymą. Kaip matyti iš pateikto neįgaliojo pažymėjimo, nuteistoji yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 35 proc. darbingumas. Nuteistoji nepateikė apygardos teismui jokių duomenų, kad ji būtų ieškojusi darbo ir/ ar tai, kad ji, dėl nustatyto neįgalumo, neturi galimybės rasti darbą, atitinkantį jai nustatytą darbingumo lygį. Iš to daroma išvada, kad nuteistoji nededa pakankamai pastangų įsidarbinti. Papildomai pažymėtina, kad nuteistoji gauna socialinę pašalpą, o tai, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, leidžia manyti, jog nuteistosios R. B. padėtis nėra visai beviltiška. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė dėl sunkios savo turtinės padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13. Kaip anksčiau nurodyta, už nuteistosios įgyvendintą nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio priėmimo metu, motyvuotai paskyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę. Tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas, kadangi po jo priėmimo pasikeitus baudžiamajam įstatymui, baudžiamasis įstatymas apeliantei R. B., o kartu ir kitai nuteistajai – A. M. – yra pritaikytas netinkamai.

14. 2023-06-01 įsigaliojus Baudžiamojo kodekso pakeitimams, priimtiems 2023-04-27 įstatymu Nr. XIV-1925, spręstina dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo pagal naują kodekso redakciją. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

15. Nuteistoji R. B., taip pat ir A. M., kuri nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistaos pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 178 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad R. B. ir A. M. bendrais nusikalstamais veiksmais padarė UAB „Kosmelita“ 295,60 Eur turtinę žalą. Pagal naujos redakcijos BK 190 straipsnio 1 dalį turtinė žala laikytina nedidele, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 (anksčiau 5) MGL dydžio sumos. Todėl nauja įstatymo redakcija nuteistųjų atžvilgiu laikytina švelnesne. Pagal BK 178 straipsnio (naujos redakcijos) 5 dalį nedidelės vertės turtas kaip nusikalstamų veikų dalykas atitinka baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi nuteistųjų veikos perkvalifikuotinos pagal Klaipėdos apygardos teismo sprendimo priėmimo dieną aktualią įstatymo redakciją ir jau minėtas straipsnių dalis, taip pat pagal šį įstatymą nuteistosioms iš naujo paskiriamos naujos bausmės.

16. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistųjų asmenybes. R. B. ir A. M. baudžiamąjį nusižengimą padarė teistumui neišnykus, būdamos anksčiau teistos dėl nusikalstamų veikų nuosavybei padarymo (t. 1, b. l. 115-1120; t. 2, b. l. 48-57), ne kartą baustos administracine tvarka už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 72-113; t. 2, b. l. 12-46), nedirba (t. 1, b. l. 70; t. 2, b. l. 9), Užimtumo tarnyboje neregistruotos (t. 1, b. l. 69; t. 2, b. l. 10), nusikalstama veika padarytos žalos neatlygino ir nesiėmė jokių veiksmų dėl jos atlyginimo. A. M. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo ankstesniu teismo procesiniu sprendimu paskirtą arešto bausmę. Nuteistųjų R. B. ir A. M. atsakomybę lengvina tai, kad jos prisipažino padariusios nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jų atsakomybę sunkina tai, kad jos nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, o R. B. dar ir būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Atsižvelgiant į šias nuteistąsias charakterizuojančias aplinkybes ir tai, kad BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis yra areštas, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti nuteistosioms paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – areštą, nustatant maksimalų šios bausmės rūšies dydį už baudžiamąjį nusižengimą (BK 49 straipsnio 3 dalis) – 45 paras, šią bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinant 1/3 ir nustatant kiekvienai iš jų po 30 parų arešto. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai nuteistosioms gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Teismas, priimdamas nuosprendį, vadovaudamasis BK 63 straipsnyje ar BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, privalo subendrinti visas asmeniui paskirtas ir jo neatliktas bausmes, nustatant galutinę vykdytiną bausmę. BK 63 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai yra padarytos kelios nusikalstamos veikos arba kai nustatoma, kad nuteistasis iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje baudžiamojoje byloje padarė kitą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1 ir 9 dalys). BK 64 straipsnio nuostatos taikomos, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas (BK 64 straipsnio 1 dalis).

18. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje R. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė po Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-12 nuosprendžio, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2022-10-20 nuosprendžiu, priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė turėtų būti subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-12 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022-10-20 nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023-06-06 nutartimi ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2022-10-20 nuosprendžio rašymo apsirikimai ir nustatyta, kad R. B., jai paskirtą 40 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 3 papunktį, subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-07 nutartimi, kuria subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo 2021-04-03 ir 2021-07-21 teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės, paskirtos subendrintos bausmės dalimi ir į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaičius bausmės laiką, atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-07 nutartį, paskirtą galutinę subendrintą 90 parų arešto bausmę yra atlikusi. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo bendrinti šiuo nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo 2022-05-12 nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022-10-20 nuosprendžiu, paskirtas bausmes.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šioje byloje 2023-06-08 pateikė pažymą Nr. APD-2023-10140, kurioje prašoma iš R. B. priteisti valstybei 85 Eur išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

20. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Taigi, nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kaip ir nagrinėjamu atveju, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir nuteistojo turtinė padėtis.

21. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo privalomas, o kaltinamoji nedirba ir jokių pajamų, susijusių su darbo santykiais, ar turto neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų iš nuteistosios nepriteisė, ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama. Kolegijos vertinimu, apeliacinio proceso metu faktinė padėtis nėra pasikeitusi: gynėjo dalyvavimas apeliacinio proceso metu yra privalomas, nuteistoji nedirba, turto neturi, iš jos priteistas civilinis ieškinys. Todėl sprendimas išieškoti iš nuteistosios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinį procesą būtų logiškai nenuoseklus ir nesuderinamas su apeliacine tvarka nekvestionuojamu sprendimu nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už procesą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistosios turtinę padėtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos teisinės pagalbos apeliacinio proceso metu išlaidos iš nuteistosios R. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu, 330 straipsniu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistosios R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistosios R. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. B. paskirtų bausmių subendrinimo.

Nuteistosios A. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jai 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.