Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-118-988/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-04-03
Bylos Nr.
eAN2-118-988/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00078-2025-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Pranka
Pažeidėjas
R. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-118-988/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00078-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.2.; 16.11.9.; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. Z. (toliau – ir Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-216-2025 administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas ir R. Z. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. A. 2025 m. sausio 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-216-2025 (toliau – ir Nutarimas) R. Z. nubaustas už tai, kad 2024 m. gruodžio 8 d. 00.31 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai po prietaiso paklaidos jai nustatytas 0,56 promilės neblaivumas. Tokiais savo veiksmais R. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jai paskirta 850 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2. Nesutikdama su priimtu Nutarimu, R. Z. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama pakeisti Institucijos 2025 m. sausio 3 d. priimtą Nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartimi R. Z. skundas dėl Institucijos 2025 m. sausio 3 d. nutarimo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad Pareiškėja administracinio poveikio priemonė paskirta pagrįstai. Įvertinus nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, teismas pagrindo nenustatė.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

4. Apeliaciniu skundu R. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareiškėja įvykio vakarą buvo užsukus pasiimti draugą iš svečių. Atvykus, jai pasiūlė paragauti šampano. Ji išgėrė nepilnas dvi šampano taures. Jai paskambino kitas draugas, kuris paprašė pagalbos, nes jį sumušė degalinėje (duomenys neskelbtini). Kadangi jautėsi visiškai blaivi, sėdo už automobilio vairuoti ir nuvažiavo pas minėtą draugą. Pakeliui ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų, reido metu. Pareiškėjai 00.51 val., antrojo pūtimo metu buvo nustatytas 0,56 promilių neblaivumas. Kadangi jautėsi visiškai blaivi, nusprendė važiuoti į gydymo įstaigą ir priduoti kraują alkoholio nustatymui kraujyje. Ji į gydymo įstaigą atvyko 01.22 val. Po atlikto tyrimo nustatyta, kad jos kraujyje alkoholio nerasta. Pareiškėjos vertinimu, alkoholio tikrinimo metu, t. y. pūtimo metu, jai buvo nustatyta didesnė alkoholio koncentracija nei buvo kraujyje, kadangi ji visą dieną buvo nevalgiusi. Galimai dėl šios priežasties susidarė didesnė alkoholio koncentracija ore.

4.2. Pareiškėja savo elgesio nepateisina, ji yra griežtai nusistačiusi prieš vairavimą išgėrus bei supranta galinčias kilti pasekmes. Savo elgesį vertina kritiškai, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jaučia gėdą prieš savo šeimą. Prašoma skirti švelnesnę baudą, kadangi Pareiškėja yra atsakinga vairuotoja, per 14,5 vairavimo metų nėra padariusi jokių rimtų nusižengimų ir niekada nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai. R. Z. yra vieniša mama, augina dvi mažametes dukras, kurios lanko 10 km nuo namų nutolusią mokymosi įstaigą – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gimnaziją. Be to, kelis kartus per savaitę Pareiškėja turi vežti vyresnę dukrą į (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą. Vaikų tėvas gyvena Šiauliuose, todėl jis negali vaikų vežioti į mokyklą. Pareiškėjai teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas sukeltų daug sunkumų buityje, nes ji gyvena užmiestyje, toli nuo stotelės.

Atsiliepimas

5. Institucija atsiliepimu į Pareiškėjos apeliacinį skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis bei Pareiškėjos skunde nurodytą prašymą. Be to, R. Z. administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavimą esant neblaiviai. Švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, nei su visuomenės interesu. Institucijos nuomone Pareiškėjos skundas yra nepagrįstas, nes darydama pažeidimą nesielgė atsakingai visos visuomenės atžvilgiu, be to, ji galėjo nuspėti galimas pasekmes, kilsiančias jai bei jos artimiesiems dėl neleistino elgesio.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

R. Z. apeliacinis skundas atmetamas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. A. 2025 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-216-2025, yra teisėta ir pagrįsta. Keisti ar naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamoje byloje ginčo dėl nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto nėra. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašoma pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. prašoma neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis vertins tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

8. R. Z. pripažinta kalta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju R. Z. buvo paskirta ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijos minimumui artima 850 Eur dydžio bauda ir paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – terminas 1 (vieneriems) metams.

9. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas, pritardamas Institucijos paskirtam minimaliam teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminui, atsižvelgė į tai, kad R. Z. padarė vieną iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų, kuris kelia pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad pagal tikrinimo alkotesteriu rezultatus, Pareiškėjai dvidešimties minučių intervalu patikrinus neblaivumą alkoholio koncentracija sumažėjo nuo 0,73 promilių iki 0,58 promilių (iš viso 0,15 promilės), o kraujas tyrimui buvo paimtas tik 2024 m. gruodžio 8 d. 02.50 val., t. y. praėjus be dviejų minučių dviem valandoms nuo jos tikrinimo alkotesteriu momento. Skiriant administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta, kad per paskutinius penkerius metus R. Z. buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 11 kartų (automobilio stovėjimo tvarkos pažeidimą, greičio viršijimą, naudojimosi saugos diržais reikalavimo pažeidimą, naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant ir kt.), nusižengimo padarymo metu galiojo trys paskutinės nuobaudos, todėl R. Z. į pavyzdingų vairuotojų kategoriją nepatenka. Skiriant administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta, kad pažeidėja prisipažino dėl padaryto nusižengimo ir nuoširdžiai gailėjosi.

10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aiškinant tokių teisinių aplinkybių taikymo galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra ne kartą pažymėta, kad jos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

11. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-41-2014, 2AT-68-507/2015, 2AT-11-303/2018). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismas arba institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, spręsdami asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio bei administracinio poveikio priemonės termino nustatymo klausimus, be kita ko, turi vadovautis proporcingumo principu, t. y. išlaikyti adekvačią pusiausvyrą tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės dydžio. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai neskirti.

12. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad Pareiškėja sėdo vairuoti automobilį, kadangi jautėsi blaivi, per visą vairavimo patirtį nėra padariusi jokių rimtų nusižengimų ir niekada nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai, o teisė vairuoti transporto priemonę yra būtina vežti vaikus į mokyklą. Visgi, apygardos teismo vertinimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai nėra susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių R. Z. administracinio poveikio priemonė turėtų būti neskirtina ar trumpinamas jos terminas.

12.1. Nors apeliaciniame skunde pateikiami paaiškinimai, kokios aplinkybėmis bei kodėl Pareiškėja sėdo vairuoti automobilį, tačiau šios aplinkybės nėra kažkuo išskirtinės. Priešingai, R. Z. nurodytos aplinkybės, kad ji išgėrė nepilnas dvi šampano taures ir sėdo vairuoti automobilį, rodo neatsakingą Pareiškėjos požiūrį į visuotinai priimtinas bei teisės aktuose įtvirtintas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad Pareiškėja net ir jausdamasi gerai, negalėjo būti tikra dėl savo blaivumo būklės, žinodama bei suprasdama, kad vartojo alkoholio, tačiau vis tiek ryžosi rizikuoti ir vairuoti automobilį. Be to, nors Pareiškėja nurodė, kad nuvykus į medicinos įstaigą ir atlikus kraujo tyrimą, jos kraujyje nebuvo rasta etilo alkoholio, tačiau pažymėtina, kad R. Z. 2024 m. gruodžio 8 d. 00.32 val. nustatytas 0,73 promilių neblaivumas, 00.52 val. – 0,58 promilių neblaivumas, o gydymo įstaigoje praėjus beveik dviem valandoms nustatyta, kad R. Z. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Iš aptartų aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, kad Pareiškėja iš tiesų alkoholį vartojo neilgai trukus iki automobilio vairavimo, todėl sėdo už automobilio vairo būdama dar daugiau apsvaigusi nuo alkoholio nei administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu (kadangi su laiku alkoholio koncentracija jos organizme vis mažėjo), ypatingai keldama grėsmę ne tik sau pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams. Be to, galimai tik dėl pareigūnų patikrinimo Pareiškėja išvengė skaudesnių tokio elgesio padarinių.

12.2. Skunde itin akcentuojama ir tai, kad R. Z. netekus teisės vairuoti transporto priemones nukentės jos nepilnamečių vaikų interesai vertinant tai, kad nebus galimybės nuvežti juos į formalaus ugdymo įstaigas. Kaip matyti, Pareiškėja skunde apygardos teismui nurodė analogiškus argumentus, kaip ir skunde apylinkės teismui. Apylinkės teismas motyvuotai atsakė į visus Pareiškėjos skundo argumentus, įvertino tiek jos padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, asmenybę bei priežastis, dėl kurių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padarytomis teisinėmis išvadomis. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad Pareiškėjos įvardinti poreikiai įgyvendinami patogiau turint teisę vairuoti transporto priemones, tačiau vis tik teisės pažeidėjo interesas negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės intereso. Pareiškėja skunde nurodė, kad yra vieniša mama, augina dvi mažametes dukras, kurios lanko nuo namų 10 km nutolusią mokymosi įstaigą – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ gimnaziją, be to, kelis kartus per savaitę Pareiškėja turi vežti vyresnę dukrą į (duomenys neskelbtini) muzikos mokyklą. Kaip matyti iš viešai prieinamų „Google maps“ duomenų, nuo netoliese Pareiškėjos gyvenamosios vietos esančios viešojo transporto stotelės iki Vilniaus, be kita ko ir B. D. dešimtmetės muzikos mokyklos (esančios T. K.) kursuoja viešasis transportas, todėl aptarti duomenys apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo spręsti, kad Pareiškėjos gyvenamojoje vietoje yra ribotos viešojo transporto galimybės. Be to, R. Z. skunde nenurodė jokių aplinkybių apie tai, kad nėra kitų asmenų, kurie galėtų prisidėti padedant įgyvendinti visus šiuos poreikius, kaip antai kaimynai ar artimieji giminaičiai. Pažymėtina ir tai, kad prieš pasirinkdama vairuoti automobilį būdama neblaivi, R. Z. žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga norint tinkamai pasirūpinti savo šeima, tačiau net ir žinodama visas šias reikšmingas aplinkybes, ji pasirinko teisei priešingo elgesio modelį. Vertinant R. Z. asmenybę charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors R. Z. apeliaciniame skunde nurodė, kad per 14,5 vairavimo metų nėra padariusi jokių rimtų nusižengimų ir niekada nėra bausta už vairavimą esant neblaiviai, tačiau apygardos teismas kritiškai vertina tokius Pareiškėjos teiginius. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, per paskutinius penkerius metus R. Z. buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus 11 kartų, t. y. už automobilio stovėjimo tvarkos pažeidimą, greičio viršijimą, naudojimosi saugos diržais reikalavimo pažeidimą, naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone vairuojant ir kt., be to, tris kartus buvo bausta per paskutinius metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visos šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde įvardintos aplinkybės nelaikytinos itin išskirtinėmis ir leidžiančiomis daryti išvadą, kad Pareiškėjai paskirtos administracinio poveikio priemonės ir jos nustatytas 12 mėnesių terminas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas neskiriant administracinio poveikio priemonės.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. Z. sėsdamas prie automobilio vairo ir būdama apsvaigus nuo alkoholio, privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes, o to nepadariusi privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Sutinkama, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neabejotinai sukels Pareiškėjai nepatogumų, tačiau šie nepatogumai, atsiradę dėl R. Z. priešingo teisei elgesio, negali būti savaime laikomi išskirtine priežastimi švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Konstatuotina, kad vien aplinkybės, jog Pareiškėja turi dvi dukras, kurias reikia vežti į mokymosi įstaigas, ji anksčiau nėra bausta už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, t. y. vairavimą esant neblaiviai, nebuvo nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, savaime nesuteikia pagrindo švelninti jai paskirtos administracinio poveikio priemonės. Apeliaciniame skunde nurodomos labiau įprastos, niekuo neišsiskiriančios aplinkybės, kurios nepaneigia Institucijos Nutarimo bei apylinkės teismo nutarties pagrįstumo bei nesudaro pagrindo dar labiau švelninti R. Z. paskirtą ir taip minimalią nuobaudą, ir administracinio poveikio priemonės terminą.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos R. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Darius Pranka