- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-67-526/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas, Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Marius Venckus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatytas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Nuosprendžiu UAB (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintinas, iš R. B. UAB (duomenys neskelbtini) priteisti 70 eurų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022-07-07 apie 18.02 val. lošimo automatų salone (duomenys neskelbtini), priklausančiame UAB (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), pralindo pro kasos langą, atidarė kasos stalčių ir pagrobė 70 eurų. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) padarė 70 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad vykstant teismo procesui jis negalėjo tinkamai apsiginti, nes jam skirtas gynėjas buvo paskirtas tik teismo procesui baigiantis ir jį nuteisiant, pats teismo posėdis vyko be jam paskirto gynėjo advokato. Nurodo, jog surinko įvairius dokumentus ir pažymas iš ligoninės ir valstybinių įstaigų, tačiau teismui nepateikė, nes tiesiog nežinojo, kokiu metu teismui vykstant jas reikia pateikti, o advokato jis neturėjo. Nurodo, jog teismo procesas įvyko per vieną posėdį, tai užėmė apie valandą laiko ir jis dėl nežinojimo ir dėl laiko stokos tiesiog nespėjo pateikti teismui dokumentų ir pažymų. Taip pat mano, jog teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurių yra daugiau, nei sunkinančių. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad nusikaltimas nesunkus, padarytas tik 70 Eur nuostolis, kuris jau yra padengtas, kad jis yra dirbantis, išlaiko save ir savo šeimą – sugyventinę ir tris jos nepilnamečius vaikus. Nurodo, jog naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir gerbia Lietuvos Respublikos įstatymus bei jų laikosi.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo R. B. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijamos nuosprendžio išvados dėl nuteistojo kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, nesutinkama tik su jam paskirta bausme, prašoma ją švelninti.
7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo ir jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2001-10-02, 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 nutarimai).
9. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo padarymą R. B. skyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas R. B. už padarytą vieną apysunkį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už straipsnyje numatytą bausmės vidurkį, teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. anksčiau teistas ne vieną kartą, įskaitant ir už nusikaltimus nuosavybei, bausmę atlikęs, teistumas jam neišnykęs, tačiau nepraėjus net metams nuo realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo vėl nusikalsta, duomenų apie darbovietes byloje nėra, baustas administracine tvarka, į nustatytą R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnis 1 dalies 2 punktas), ir nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad R. B. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nerodo noro keisti savo gyvenimo būdo, todėl jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo sprendimas skirti R. B. laisvės atėmimo bausmę priimtas tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius bylos duomenis, todėl negali būti pripažintas neteisingu.
10. Kolegija neturi pagrindo manyti, jog R. B. nubaustas per griežtai. Bausmės skyrimas nuosprendyje yra išsamiai motyvuotas, skiriant bausmę už naujai padarytus nusikaltimus, tinkamai įvertinta bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visuma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas, padaryta žala neatlyginta, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (R. B. nusikalto būdamas recidyvistu), nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (R. B. pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą). R. B. daug kartų baustas administracine tvarka, praeityje teistas 5 kartus. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2021-08-02 R. B. paleistas atlikęs bausmę už ankstesnes nusikalstamas veikas, tačiau nepraėjus metams vėl padarė naują nusikaltimą, dėl kurio priimtas skundžiamas nuosprendis. Tokių savo elgesiu nuteistasis rodo, jog išvadų nedaro, nesitaiso, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuteistajam parinko griežčiausią straipsnių sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminą nustatė mažesnį nei vidurkis. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią ir atsakomybę lengvinančią aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas, taip pat ir nuteistojo padėties lengvinimui galinčias turėti įtakos bylos aplinkybes. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog nuteistasis išlaiko sugyventinę ir tris jos vaikus, nori atlyginti žalą, pradėti dorą ir teisingą gyvenimą, tačiau šie argumentai neduoda pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Nei šeiminės aplinkybės, nei pozityvūs apelianto norai gyventi dorai nesulaiko jo nuo naujų nusikaltimų darymo. Skirdamas R. B. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei trukmės parinkimo pagrįstumu. Laikyti už įvykdytą nusikalstamą veiką paskirtą bei galutinę subendrintą bausmę aiškiai per griežta ir ją keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
11. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.