- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-16
- Bylos Nr.
- 2A-579-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06091-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- UAB „Egmila“
- Atsakovas
- UAB „Busturas“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Vytauto Kursevičiaus, Danutės Matiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Egmila“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-238-901/2014, iškeltoje pagal ieškovo UAB „Egmila“ ieškinį atsakovui UAB „Busturas“ dėl nuostolių priteisimo, taip pat pagal atsakovo UAB „Busturas“ priešieškinį ieškovui UAB „Egmila“ dėl skolos už vilkiko paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Egmila“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Busturas“ 9 698,15 Lt nuostolių dėl neišsaugoto krovinio dalies.
Nurodė, kad 2013 m. kovo 22 d. UAB „Busturas“ pagal UAB „Egmila“ užsakymą iš (duomenys neskelbtini) į ieškovo veiklos vietą (duomenys neskelbtini) gabeno po eismo įvykio apgadintą miškovežį Mercedes Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį VĮ Vilniaus miškų urėdijai. Gabenimo metu buvo prarasta miškovežio kardaninio veleno dalis. Apie tai UAB „Busturas“ atstovas buvo informuotas žodžiu, priimant atgabentą miškovežį, o taip pat išsiunčiant 2013-04-15 pretenziją. Ieškovas UAB „Egmila“ pagal sutartį su VĮ Vilniaus miškų urėdija buvo įsipareigojęs atlikti miškovežio remontą. Dėl transportavimo metu prarasto kardaninio veleno UAB „Egmila“ patyrė 9 698,15 litų su PVM nuostolį, kadangi turėjo nupirkti kardaninį veleną savo lėšomis.
Atsakovas UAB „Busturas“ su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo UAB „Egmila“ 5330,05 Lt skolą už vilkiko paslaugas, 290,97 Lt palūkanas, 9 proc. metines procesines palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad tarp šalių buvo susiklostę ne krovinio pervežimo nacionaliniais maršrutais santykiai, o atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 str.), kadangi transporto priemonės vilkimas yra paslaugų teikimas, kuriam netaikomos įstatymo nuostatos dėl licenzijos tokioms paslaugoms teikti. Paslaugos teikėjas (šiuo atveju atsakovas) nėra laikomas vežėju CK 6.808 str. 1 dalies, LR Kelių transporto kodekso 7 str. 2 dalies, Krovinių vidaus vežimo kelių transporto taisyklių 2.2. punkto prasme. Kadangi UAB „Egmila“ prašo priteisti nuostolius, todėl jis turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovas UAB „Busturas“ jokių neteisėtų veiksmų neatliko, krovinio trūkumų užfiksuota nebuvo, taip pat ieškovas leistinais įrodymais neįrodė žalos atsiradimo fakto. Pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad jos buvo darytos tuo metu, kai už krovinį buvo atsakingas UAB „Busturas“, be to, iš nuotraukų turinio negalima identifikuoti transporto priemonės. Nors atsakovas krovinį ieškovui perdavė 2013-03-22, pastarasis pretenzijas pradėjo reikšti tik 2014-04-15, nors kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo, gavęs krovinį su trūkumais, privalo arba atsisakyti priimti krovinį, arba surašyti atitinkamą aktą, kuriuo nurodytų krovinio trūkumus ir kurį pasirašyti turi taip pat ir vežėjo (šiuo atveju UAB „Busturas“) atstovas. Šiuo atveju ieškovas UAB „Egmila“ tokio akto nesurašė. Kadangi ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo nepagrįstus nuostolius, atsakovas prašo jį nubausti už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies.
Priteisė ieškovui UAB „Egmila“ iš atsakovo UAB „Busturas“ 2447,00 Lt patirtų nuostolių ir 653,71 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmetė.
Priteisė atsakovui UAB „Busturas“ iš ieškovo UAB „Egmila“ 5330,05 Lt skolos už vilkiko paslaugas, 290,97 Lt palūkanų, 8 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5621,02 Lt) nuo priešieškinio priėmimo (2013-09-20) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 4660,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje atsakovo priešieškinį atmetė.
Atmetė atsakovo prašymą dėl ieškovo nubaudimo už piktnaudžiavimą procesu.
Priteisė iš ieškovo UAB „Egmila“ valstybei 12,34 Lt dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisė iš atsakovo UAB „Busturas“ valstybei 4,00 Lt dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas ne tik dėl to, ar veleno dalis, kurią ieškovas UAB „Egmila“ atpirko miškovežio savininkui, buvo prarasta atsakovui UAB „Busturas“ parvelkant automobilį, bet ir dėl tarp ginčo šalių atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimo, t. y., ar tai buvo krovinio vežimas (kaip teigia ieškovas), ar vilkimo paslaugų teikimas (kaip teigia atsakovas).
Iš šalių atstovų paaiškinimų ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad dėl miškovežio gabenimo būdo šalys nebuvo susitarusios, o ieškovo užsakymu po eismo įvykio miškovežis iš VĮ Vilniaus miškų urėdijos teritorijos buvo velkamas atsižvelgiant į miškovežio būklę – vilktas galiniais ratais, kadangi po eismo įvykio priekiniai ratai nebuvo važiuojantys, be to, kaip nurodė liudyti atvykęs vairuotojas J. L., priekinių ratų net nebuvo. Teismas pripažino, kad tarp šalių susiklostė ne vežimo, o atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, todėl konstatavo, kad teisės aktai nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti pateikta pretenzija galimai netinkamai paslaugą atlikusiam asmeniui. Teismas sprendė, kad pretenzija paslaugos teikėjui pateikta buvo per objektyviai trumpiausią laiką. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Busturas“ ieškovo nurodytus nuostolius atsisakė atlyginti, reikalavo atsiskaityti už 2013-03-22 suteiktas miškovežio parvilkimo paslaugas, reikalaudamas atsiskaityti ir už anksčiau, t.y. 2012-10-02, suteiktas paslaugas parvelkant vilkiką Mercedes Benz su puspriekabe iš Kauno. Teismas nurodė, kad byloje buvo kilęs ginčas, ar ieškovo su ieškiniu pateiktoje sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina viso kardaninio veleno, kuris susideda iš dviejų dalių, kurių viena prieš atsakovui UAB „Busturas“ gabenant automobilį buvo nuimta, ar tik praprastosios kardano dalies kaina. Pažymėjo, kad ieškovo atstovo teigimu, tai tik prarastosios kardaninio veleno dalies kaina, o atsakovo atstovo teigimu – kad reikalaujama suma yra už visą kardaninį veleną. Nei ieškovo, nei atsakovo atstovai nenurodė, kiek galėtų kainuoti visas kardaninis velenas ir kiek jo dalis, nepateikė teismui jokių papildomų dokumentų, kiek galėtų kainuoti šios detalės. Atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, byloje esančią medžiagą (pretenzijas), teismas sprendė, kad 2013-04-26 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta 9 698,15 Lt suma yra viso kardaninio veleno (ne tik prarastosios jo dalies) kaina; kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti visą veleno vertę (nors pretenzijų dėl nuimtos gabentos veleno dalies nereiškia) nepagrįstai praturtėtų; nėra duomenų, kuri kardaninio veleno dalis vertingesnė, todėl teismas pripažino, kad ieškovas UAB „Egmila“ įrodė tik dalį nuostolių, t. y. pusę minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos (4894 Lt). Teismas konstatavo, kad tai, jog ieškovas atpirko miškovežio savininkui kardaninį veleną, nenurodęs šiam nuostolių reikalautis iš miškovežį parvilkusio atsakovo, netiesiogiai liudija, kad ieškovas iš dalies pripažįsta, kad jis taip pat kaltas dėl prarastos miškovežio dalies. Pažymėjo, kad atsakovas UAB „Busturas“ neatliko visų savo pareigų, kad parvelkamas miškovežis būtų pargabentas be nuostolių ir kad būtų užtikrintas eismo saugumas, todėl teismas pripažino, kad yra atsakovo kaltė dėl atsiradusių nuotolių, taip pat priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių. Konstatavo, kad nors ieškovas UAB „Egmila“ įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. žalą (prieš tai minėtą ieškovo įrodytą nuotolių dalį), atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsakovo kaltę (CK 6-246-6.249 str.), tačiau ieškovas yra lygiai tiek pat kaltas dėl nuostolių velkant miškovežį atsiradimo, todėl atitinkamai pusiau sumažino iš atsakovo priteistinų nuostolių dalį ir ieškovo ieškinį patenkino priteisdamas 2447 Lt (CK 6.253 str. 1 d., 5 d., 6.256 str. 2 d., 6.280 str., 6.282 str.).
Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo UAB „Busturas“ argumentais, kad šalių prievolės nėra priešpriešinės, kadangi ieškovas UAB „Egmila“ dar tik reiškia prašymą priteisti iš atsakovo nuostolius ir dar jie nėra įrodyti, o atsakovas iš ieškovo reikalauja atsiskaityti už realiai suteiktas paslaugas, be to, ne tik už tas paslaugas, kurias atsakovui teikiant atsirado žala, bet ir už tas, kurių suteikimo fakto ir kokybiškumo ieškovas neginčija. Tai, kad UAB „Egmila“ ieškiniu reikalaujama suma yra didesnė nei atsakovas reikalauja iš ieškovo už suteiktas paslaugas, be to, kad dalis šalių reikalavimų kilę iš to paties 2013-03-22 susitarimo dėl miškovežio parvilkimo, nesuteikia ieškovui teisės sustabdyti savo prievolių, atsiradusių ne tik iš šio susitarimo atsakovui vykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovas ne tik 2013-03-21 iš atsakovo prašė parvilkti miškovežį, v/n (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), bet ir 2012-10-02 buvo pateikęs prašymą parvilkti vilkiką Mercedes Benz su puspriekabe iš Kauno (magistralė Kaunas-Klaipėda), paskaičiavo buksyravimo kilometražą ir už suteiktas paslaugas atitinkamai išrašė 2013-03-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 3176,25 Lt sumą ir 2012-10-02 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2153,80 Lt sumą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas paslaugų kainos neginčijo, be to, nenurodė, kad dėl ankstesnio vilkiko gabenimo jis turėjo nuostolių, kad yra atsiskaitęs už atsakovo anksčiau (2012-10-02) suteiktas vilkimo paslaugas, todėl teismas pripažino, kad ieškovas nepagrįstai pasinaudojo teise sustabdyti prievolių atsakovui vykdymą, o atsakovas pagrįstai priešieškiniu prašo teismo priteisti iš ieškovo skolą už suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad ieškovas teise sustabdyti prievolės vykdymą privalėjo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 str. 7 d.). Atsižvelgdamas į nurodytą, be to, kadangi ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad skolą ar jos dalį atsakovui apmokėjo, teismas atsakovo priešieškinį, dalyje dėl 5330,05 Lt skolos iš ieškovo priteisimo, patenkino. Kadangi ieškovas nepagrįstai laiku neatsiskaitė su atsakovu už jam suteiktas paslaugas, teismas iš ieškovo atsakovui priteisė pagal 2012-10-02 PVM sąskaitą -faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 175,16 Lt materialinių palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d., o už nesavalaikį atsiskaitymą pagal 2013-03-22 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė 115,81 Lt materialinių palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d., viso iš ieškovo atsakovui priteisė 290,97 Lt palūkanų (CK 6.37 str.), kurios skirtos minimaliems atsakovo nuostoliams padengti (CK 6.261 str.).
Teismas pripažino, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti iš ieškovo 8 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (5621,02 Lt) nuo priešieškinio priėmimo (2013-09-20) iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Egmila“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Visas atsakovo atstovavimo išlaidas sumažinti iki bendros 3500 Lt sumos, kuri turėtų būti paskirstyta, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė nuostatos, kad įrodymų pakanka tada, kai jie yra neprieštaringi ir, kai jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjimo dalyko buvimo. Teismas negali grįsti savo sprendimo prielaidomis, samprotavimais. Kiekvieno bylai reikšmingo fakto buvimas ar nebuvimas ir teisinis to fakto vertinimas gali būti konstatuojamas tik tada, kai tokioms išvadoms pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Teismas šiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis nesivadovavo.
2. Tinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas būtų turėjęs pagrindą nustatyti kitokias bylos faktines aplinkybes, t. y. kad ieškovas suteikė atsakovui visą būtiną paslaugai atlikti informaciją, t. y. kad miškovežis sugadintas eismo įvykio metu, jo priekinė dalis nevažiuojanti. Atsakovui eismo įvykiuose sugadintų transporto priemonių pervežimas yra profesinė veikla. Atsakovas turi tam skirtą specialią techniką ir su ja dirbti apmokytą darbuotoją, todėl apie būtinumą specialiai, pagal atsakovo reikalavimus paruošti miškovežį pervežimui, atsakovas privalėjo informuoti ieškovą. Miškovežio neparengimas pervežimui buvo akivaizdžiai matomas, neatlikus jokio specialaus patikrinimo, ir galėjo būti nustatytas vien tik apeinant ir apžiūrint miškovežį prieš pervežimą. Užkeliant miškovežio priekinę dalį ant vilkiko, apgadintos miškovežio dalys buvo judinamos, todėl prieš pradėdamas pervežimą, jau užkėlus miškovežį priekiniais ratais ant vilkiko, atsakovo darbuotojas privalėjo dar kartą galutinai įsitikinti pasirengimo pervežimui tinkamumu.
3. Atsakovas paslaugą teikė netinkamai, nes įvertinęs, kad paslaugai teikti iškilo kliūtys ir būtina, kad ieškovas atliktų kokius nors veiksmus, paruošiant apgadintą miškovežį pervežimui, ieškovui apie tai nepranešė. Atsakovas nereikalavo, kad perduodant miškovežį pervežimui, dalyvautų ieškovo darbuotojas, tokiu būdu atsakovas prisiėmė visą atsakomybę už miškovežio parengimą pervežimui. Ankstesniais paslaugų teikimo ieškovui ir kitiems užsakovams atvejais kardaninį veleną nuimdavo atsakovo darbuotojas, betarpiškai prieš pervežimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovo prielaida, kad 2013-04-26 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma yra viso kardaninio veleno (ne tik prarastosios jo dalies) suma ir ieškovas ieškiniu reikalauja atlyginti visą veleno vertę, nepagrįsta jokiais duomenimis. 2013-04-26 PVM sąskaitoje-faktūroje nenurodyta, kad susidedantis kardaninis velenas nupirktas iš dviejų dalių, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas nupirko vieną kardaninį veleną vietoje prarasto, nepriklausomai iš kelių elementų jis besusidėtų. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nekėlė abejonių dėl to, kad ieškovas yra įsigijęs daugiau kardaninių velenų ar jo elementų, negu faktiškai prarasta arba, kad kardaninį veleną buvo galima iškomplektuoti ir nupirkti atskirus jo elementus atskirai. Dėl šios aplinkybės ieškovas patvirtina, kad kardaninis velenas, nurodytas 2013-04-26 PVM sąskaitoje-faktūroje, buvo nupirktas kaip nedalinama visuma, nes kardaninio veleno pardavėjas nesutiko parduoti iškomplektuoto veleno.
5. Atsakovas, gavęs 2013-03-26 ieškovo pranešimą apie kardaninio veleno praradimą ir fotonuotraukas, niekaip į tai nereagavo, nesiėmė priemonių išsiaiškinti kardaninio veleno praradimo priežastis ir faktiškai patirtą žalą, nebendradarbiavo su ieškovu.
6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 4660,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes atsakovas, pažeisdamas CPK 98 str. 1 d., nepateikė apskaičiavimo ir pagrindimo, kuri dalis iš 8094,90 Lt sumos tenka procesinių dokumentų (atsiliepimo, tripliko, priešieškinio) parengimui, o kuri atstovavimui teismo posėdyje. Taip pat atsakovas nepagrindė, kodėl nesikreipė į advokatus, kurie veikia Šiaulių mieste, t. y. kur yra atsakovo buveinė ir Šiaulių apylinkės teismo veiklos teritorija. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga ir nedidelės apimties, už atsiliepimo ir priešieškinio parengimą atsakovo atstovavimo išlaidos galėtų būti vertinamos po 1000 Lt, už dubliko – 500 Lt ir už atstovavimo teismo posėdyje valandą po 250 Lt. Tokiu būdu visos atsakovo atstovavimo išlaidos sudarytų 3500 Lt, kurios turėtų būti paskirstytos, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011).
7. Teismas pažeidė CK 6.46 d. 2 d., nes nepripažino, kad ieškovo ir atsakovo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir atlyginti dėl sutarties pažeidimo patirtus nuostolius yra priešpriešinės. Be to, teismas pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių principų neatitinka situacija, kai padariusiam žalą paslaugos teikėjui pripažįstama teisė gauti atlyginimą anksčiau, nei paslaugos teikėjas atlygina nuostolius, taip dar pasunkinant kliento padėtį. Ieškovas neginčija fakto, kad atsakovas du kartus suteikė pervežimo paslaugas, todėl išsprendus ginčą dėl pareigos atlyginti nuostolius ir jų dydžio, atsakovas turi teisę įskaityti su nuostoliais susijusį ieškovo reikalavimą, nesikreipdamas į teismą.
8. Teismas pažeidė CK 6.38 str. 2 d., 6.718 str. 1-5 d., 6.719 str. 1 d., reglamentuojančias prievolių vykdymą, kai tai yra sutarties šalies profesinė veikla, taip pat kliento interesų prioritetą ir paslaugų teikėjo pareigas kliento atžvilgiu. Teismas pažeidė minėtas materialinės teisės normas, nes jų nepagrįstai nepritaikė. Teismas konstatavo, kad ieškovas turėjo informuoti atsakovą apie paslaugos teikimo ypatumus, t. y., kad kardaninis velenas nėra nuimtas ir dėl to miškovežis neparuoštas pervežimui, nors turėtų būti priešingai, t.y., kad vadovaujantis CK 6.718 str. 1-5 d., 6.719 str. 1 d. paslaugų teikėjas privalėjo informuoti ieškovą ir surinkti visą būtiną paslaugoms teikti informaciją, informuoti klientą apie kliūtis, dėl kurių negali tinkamai suteikti paslaugą, veikti pagal savo veiklos standartus, susiklosčiusią paslaugos teikimo praktiką.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją, kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę - nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005, ir kt.). Taip pat kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įmonės, užsiimančios ūkine-komercine veikla, tikslas - pelno siekimas, tokios įmonės veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Busturas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti atsakovui visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas turėjo pareigą aptarti remontui gabenamos transporto priemonės būklę, t.y. kokiu būdu turi būti gabenamas miškovežis. Negali būti visa atsakomybė perkeliama atsakovui, kadangi sutartiniai santykiai ir sąžiningas pareigų vykdymas bei bendradarbiavimo pareiga saistė abi sutarties šalis. Ieškovo į bylą pateiktos nuotraukos neįrodo, kad velenas buvo prarastas atsakovui jį velkant, kadangi nėra aišku, ar nuotraukose yra tas pats miškovežis. Be to, vairuotojas, kuris vilko miškovežį, teismo posėdžio metu nurodė, kad nepastebėjo, jog jam velkant miškovežį kardaninis velenas buvo pamestas ar kitaip prarastas.
2. Teismas sprendime konstatavo, kad tarp šalių susiklostė ne vežimo santykiai, o atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 str. - 6.724 str.) ir ieškovas šios teismo išvados neginčija. Sudarydamos atlygintinų paslaugų sutartį (vilkiko paslaugos), šalys jokios rašytinės sutarties nesudarė, sutartis buvo sudaryta ieškovui 2013-03-21 pateikus rašytinį užsakymą, atsakovas atitinkamai 2013-03-22 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl miškovežio gabenimo būdo šalys nebuvo sutarusios, o ieškovo užsakymu po eismo įvykio miškovežis iš VĮ Vilniaus miškų urėdijos teritorijos buvo velkamas, atsižvelgiant į miškovežio būklę - vilktas galiniais ratais, kadangi priekiniai ratai buvo nevažiuojantys. Šalys kiekvienu atveju yra laisvos susitarti dėl savo teisių ir pareigų, todėl ieškovas negali tvirtinti, kad paslaugų teikimo kitiems užsakovams atvejais atsakovas pats nuimdavo kardaninį veleną.
3. Atsakovas sutinka, kad transporto priemonių gabenimas yra jo profesinė veikla, tačiau tai nereiškia, kad dėl to jis turi prisiimti atsakomybę už ieškovo netinkamai vykdytas sutartines prievoles. Atsižvelgtina į tai, kad UAB „Egmila“ užsiima dėl eismo įvykių sugadinto sunkiojo transporto remontu ir būtent dėl šios priežasties į eismo avariją patekusio miškovežio savininkas VĮ Vilniaus miškų urėdija sudarė sutartį dėl miškovežio remonto, o ieškovas užsakė, kad atsakovas pargabentų remontui miškovežį iš VĮ Vilniaus miškų urėdijos teritorijos į Šiaulius. Taigi, ieškovas pagal automobilio remonto paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su VĮ Vilniaus miškų urėdija, susitarė, kad suremontuos miškovežį. Vadinasi ieškovas, vykdydamas minėtą sutartį, turėjo dėti visas pastangas, kad miškovežis būtų tinkamos kokybės pristatytas į ieškovo teritoriją ir tinkamai suremontuotas, tačiau šios pareigos ieškovas neužtikrino.
4. Kadangi ieškovas užsiima transporto priemonių remontu, jis privalėjo bendradarbiauti su atsakovu dėl miškovežio parvilkimo, nurodyti transporto priemonės vilkimo specifiką ir tinkamai aptarti su atsakovu transporto priemonės vilkimo būdą. Ieškovas, taip pat kaip ir atsakovas, yra savo srities specialistai, tačiau jokių priemonių, kad miškovežis būtų tinkamai parvilktas, nesiėmė. Ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad tinkamai informavo atsakovą, kad su juo bendradarbiavo tikslu tinkamai parvilkti miškovežį. Vadinasi ieškovas buvo tiek pat kaltas, neatidus ir nerūpestingas, vykdydamas savo sutartines pareigas.
Atsiliepimas
5. Atsakovas įsipareigojo parvilkti transporto priemonę į nurodytą teritoriją, tačiau dėl jokių papildomų veiksmų šalys nebuvo susitarusios. Jeigu kardaninis velenas ir turėjo būti nuimtas, tai ieškovas, žinodamas, kad šalys to nėra aptarę, turėjo tokią pat pareigą kaip ir atsakovas rūpintis tinkamu transporto priemonės parvilkimu, bendrauti su atsakovu miškovežio parvilkimo klausimais, todėl nuostolių dalis pagrįstai sumažinta iki 2447 Lt.
6. Ieškovas savo apeliaciniame skunde pateikia iš esmės prieštaringus argumentus.
Šalies argumentai
Pradžioje ieškovas teigia, kad ieškiniu nereikalauja atlyginti viso kardaninio veleno sumos, vėliau ieškovas nurodo, kad 2013-04-26 PVM sąskaitoje-faktūroje nenurodyta, kad nupirktas iš dviejų dalių susidedantis kardaninis velenas, todėl labiau tikėtina, kad ieškovas nupirko vieną kardaninį veleną vietoje prarasto, nepriklausomai iš kelių elementų jis besusidėtų. Ieškovas nurodo, kad pardavėjas nesutiko parduoti iškomplektuoto kardaninio veleno. Tai patvirtina, kad ieškovas pirko visą kardaninį veleną, nors buvo prarasta tik jo dalis. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti viso veleno vertę (nors pretenzijų dėl nuimtos veleno dalies nereiškia), nepagrįstai praturtėtų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kuri veleno dalis yra vertingesnė, ieškovas ir atsakovas į bylą tokių duomenų nepateikė, teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas įrodė tik dalį nuostolių, t. y. pusę minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos, t. y. 4894 Lt.
7. Atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje jau yra sumažintos, nes teismas nusprendė, kad nepakankamai detalizuota sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už tripliko parengimą ir kitas UAB „Busturui“ teiktas paslaugas. Priteisdamas atsakovui bylinėjimosi išlaidas teismas rėmėsi Teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis, tačiau turi būti atsižvelgiama ir į kitas aplinkybes, t. y. darbo sąnaudas (parengtų procesinių dokumentų pobūdį ir skaičių) ir kt.
8. Atsakovas turi teisę pasirinkti advokatus veikiančius ne tik Šiauliuose, bet ir kituose miestuose. Toks ieškovo teiginys prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams bei asmenų veiklos laisvės principams, kuriuos užtikrina ne tik Konstitucija, bet ir Konkurencijos įstatymas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas mano, kad ieškovas negalėjo pasinaudoti prievolės vykdymo sustabdymu atsakovui, kadangi nebuvo būtinų sąlygų, nurodytų LR CK 6.46 ir 6.58 straipsniuose. Teismas teisingai konstatavo, kad šalių prievolės nėra priešpriešinės, kadangi ieškovas dar tik reiškė prašymą priteisti iš atsakovo nuostolius, kurie dar nebuvo įrodyti, o atsakovas iš ieškovo reikalavo atsiskaityti už realiai suteiktas paslaugas, be to, ne tik už tas paslaugas, kurias atsakovui teikiant atsirado žala, bet ir už paslaugas, kurių ieškovas neginčija. Tai, kad ieškiniu reikalaujama suma yra didesnė, nei atsakovas reikalauja iš ieškovo už suteiktas paslaugas, be to, kad dalis šalių reikalavimų kilę iš to paties 2013-03-22 susitarimo dėl miškovežio parvilkimo, nesuteikia ieškovui teisės sustabdyti savo prievolių, atsiradusių ne tik iš šio susitarimo, vykdymo.
10. Ieškovas remiasi teismų praktika, kurioje numatyta, kad šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę. Atsakovas pažymi, kad jis savo prievolių vykdyti neatsisakė. Priešingai, visas prievoles, t. y. parvilkti transporto priemonę pagal abu užsakymus įvykdė. Tačiau ieškovas savo prievolių nevykdė - už suteiktas paslaugas neatsiskaitė. Ieškovas nuostolių patyrė ir dėl savo kaltės, be to, prievolių nevykdė ne tik pagal 2013-03-22 užsakymą, bet ir pagal ankstesnį (2012-10-02) užsakymą, todėl minėta teismų praktika remtis nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Susipažinus su apeliaciniu skundu matyti, kad ieškovas UAB „Egmila“ neginčija teismo sprendimo dalies, kuria buvo konstatuota, kad tarp šalių susiklostė ne vežimo, o atlygintinų paslaugų teikimo santykiai, tačiau ieškovas nesutinka, kad už netinkamą paslaugos suteikimą, ko pasėkoje ieškovas patyrė nuostolius, ieškovas yra vienodai kaltas kaip ir atsakovas. Ieškovas apeliaciniu skundu ginčija priteistų nuostolių dydį, taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas neturėjo teisės sulaikyti prievolės atsiskaityti su atsakovu už suteiktas paslaugas įvykdymą, nes, anot teismo, prievolės nėra priešpriešinės.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad dėl ieškovo patirtų nuostolių yra vienodai kaltos abi šalys, atsakovas UAB „Busturas“ dėl teismo sprendimo apeliacinio skundo neteikė, tai reiškia, kad atsakovas pripažįsta, jog jo netinkamas paslaugų teikimo sutarties vykdymas sąlygojo ieškovo nuostolių atsiradimą. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl ieškovo kaltės, sąlygojusios nuostolių atsiradimą, atsiradusių nuostolių dydžio, ieškovo teisės sulaikyti prievolės įvykdymą, bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo.
Dėl ieškovo kaltės, sąlygojusios nuostolių atsiradimą.
Byloje nustatyta, kad 2013 m. kovo 22 d. atsakovas UAB „Busturas“ pagal ieškovo UAB „Egmila“ užsakymą iš (duomenys neskelbtini), į ieškovo veiklos vietą (duomenys neskelbtini), vilko po eismo įvykio apgadintą miškovežį Mercedes Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį VĮ Vilniaus miškų urėdijai. Tai reiškia, kad atsakovas teikė ieškovui transporto priemonės vilkimo paslaugas, todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančios bendrosios nuostatos (CK 6.716 str. – CK 6.724 str.), prievolių vykdymą ir jų neįvykdymo teisines pasekmes reglamentuojančios bendrosios normos (CK 6.38 str. - CK 6.65 str.), taip pat Kelių eismo taisyklių XVIII skyriaus, reglamentuojančio transporto priemonių vilkimą, nuostatos.
CK 6.718 str. 3 dalyje nurodyta, kad paslaugų teikėjas privalo teikti paslaugas pagal sutarties sąlygas ir kliento nurodymus. Jei kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sąlygoms, paslaugų teikėjas turi teisę atsisakyti vykdyti tokius nurodymus ir sutartį nutraukti. Kelių eismo taisyklių 216 p. ir 219 p. nurodyta, kad velkamą standžia arba lanksčia vilktimi transporto priemonę vairuoti gali tik asmuo, turintis teisę ją vairuoti. Transporto priemonė, kurios vairo mechanizmas sugedęs, velkama užkelta ant vilkiko platformos ar specialaus atraminio įtaiso. Velkančiosios transporto priemonės vairuotojas atsako už tai, kad būtų laikomasi šių taisyklių 216 punkto reikalavimų. CK 6.38 str. 1 d., 2 d. nurodyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovo UAB „Busturas“ suteiktos ieškovui UAB „Egmila“ miškovežio vilkimo paslaugos yra viena iš atsakovo, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, vykdomų veiklų. Tokio pobūdžio paslaugas ieškovui atsakovas teikė ne pirmą kartą (b. l. 40-45), apie tai, kad atsakovas UAB „Busturas“ teikia techninę pagalba kelyje sunkvežimiams ir autobusams visą parą, yra skelbiama ir atsakovo internetiniame puslapyje http://www.busturas.lt/lt/apie-mus, todėl atsakovo, bet ne ieškovo pareiga buvo žinoti, kokiu būdu ir kaip privalo būti velkama transporto priemonė, kuri nebegali judėti savo eiga, nagrinėjamu atveju, žinoti, kad kardaninis velenas turėjo būti išmontuotas. Juolab, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą, kaip profesionalų tokių paslaugų teikėją.
Minėtų teisės normų ir nustatytų aplinkybių sisteminė analizė yra pagrindas išvadai, kad už netinkamą paslaugų suteikimą ir dėl to ieškovo patirtų nuostolių yra atsakingas išimtinai paslaugos teikėjas - atsakovas UAB „Busturas“ (CK 6.38 str. 1 d., 2 d., CK 6.718 str. 3 d., Kelių eismo taisyklių 216 p., 219 p.), todėl šioje dalyje sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovo patirtus nuostolius privalo atlyginti atsakovas UAB „Busturas“, o ieškovo UAB „Egmila“ kaltės dėl nuostolių atsiradimo šiuo konkrečiu atveju nėra.
Dėl nuostolių dydžio.
Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas UAB „Busturas“ privalo atlyginti visas ieškovo UAB „Egmila“ išlaidas, t. y. 9698,15 Lt, kurias ieškovas nurodė patyręs, sumokėdamas už kardaninį veleną, ir tai esą ieškovo patirti nuostoliai dėl netinkamai atsakovo suteiktos paslaugos.
Iš byloje esančios 2013-04-26 PVM sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad 9698,15 Lt (atėmus sąskaitoje nurodytą tarpiklio kainą) ieškovas sumokėjo už kardaninį veleną (b. l. 9). Tačiau tiek ieškinyje, tiek 2013-04-15 bei 2013-08-01 pretenzijose atsakovui, pats ieškovas yra nurodęs, kad miškovežis turėjo būti iš VĮ Vilniaus miškų urėdijos teritorijos pristatytas į ieškovo veiklos vietą (duomenys neskelbtini); kad VĮ Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje miškovežis stovėjo su nuimta viena iš dviejų kardaninio veleno dalių (b. l. 1-2); kad atsakovo teikiamos paslaugos metu buvo prarasta miškovežio kardaninio veleno dalis (b. l. 13); kad prieš perduodant transporto priemonę atsakovui, sunkvežimis-miškovežis buvo su specialiai numontuota viena kardaninio veleno dalimi, o antra dalis liko sumontuota ant automobilio, kurios po atsakovo atliktos miškovežio vilkimo paslaugos nebeliko; kad ji buvo prarasta paslaugos atlikimo metu (b. l. 73).
Šios nustatytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad, reikšdamas reikalavimą atlyginti visą veleno vertę, byloje nesant duomenų, kuri kardaninio veleno dalis vertingesnė, pripažintina, kad ieškovas įrodė tik dalį nuostolių, t. y. pusę minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos, t. y. 4894 Lt (b. l. 9). Svarbus aspektas byloje yra tai, kad ieškovo UAB „Egmila“ pagrindinė veikla yra sunkiojo transporto remontas po autoįvykių http://www.egmila.lt/, tai patvirtina ir automobilio remonto paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. S1-13, sudaryta tarp ieškovo UAB „Egmila“ ir VĮ Vilniaus miškų urėdijos (b. l. 14-16), todėl ieškovas, būdamas savo srities profesionalas, galėjo ir turėjo pateikti įrodymus, kad kardaninis velenas yra nedalomas į atskiras dalis, tačiau tokių įrodymų nepateikė, nors pirmosios instancijos teisme buvo reikalauta (CPK 178 str.). Priešingai, kaip jau anksčiau nustatyta, tiek ieškinyje, tiek atsakovui teiktose pretenzijose ieškovas buvo nurodęs, kad yra prarasta viena iš dviejų kardaninio veleno dalių. Tokiu atveju ieškovui įsigijus vietoje vienos kardaninio veleno dalies visą kardaninį veleną, kitą jo dalį jis gali (galėjo) panaudoti savo veikloje, teikdamas sunkiojo transporto remonto paslaugas, todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad, priteisus iš atsakovo ieškovui viso kardaninio veleno kainą, kaip ieškovo patirtus nuostolius, pastarasis nepagrįstai praturtėtų. Įrodymų, kad kita (nepanaudota miškovežio remontui) kardalinio veleno dalis negali būti panaudota kitur, ieškovas nepateikė.
Dėl ieškovo teisės sustabdyti savo prievolės atsakovui įvykdymą.
Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Busturas“ teikė ieškovui UAB „Egmila“ transporto priemonių vilkimo paslaugas 2012 m. spalio 2 d. ir 2013 m. kovo 22 d. (b. l. 40-43). Už suteiktas paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras ieškovas liko skolingas atsakovui 5330,05 Lt (b. l. 44, 45). Ieškovas neneigia, kad už suteiktas paslaugas su atsakovu neatsiskaitė, neginčija suteiktų paslaugų kainos, tačiau nurodo, kad jis pasinaudojo CK 6.46 str. 2 d. numatyta teise sustabdyti prievolės vykdymą, nes ieškovo ir atsakovo prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir atlyginti dėl sutarties pažeidimo patirtus nuostolius yra priešpriešinės.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šalių prievolės nėra priešpriešinės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartines prievoles, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009, 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014).
Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šalių prievolės nėra priešpriešinės, kadangi ieškovas dar tik reiškė prašymą priteisti iš atsakovo nuostolius ir jie dar nebuvo įrodyti, o atsakovas iš ieškovo reikalavo atsiskaityti už realiai suteiktas paslaugas, be to, ne tik už tas paslaugas, kurias atsakovui teikiant atsirado žala, bet ir už tas, kurių suteikimo fakto ir kokybiškumo ieškovas neginčija, t. y. ne tik už 2013 m. kovo 22 d. suteiktas paslaugas, bet ir už 2012 m. spalio 2 d. suteiktas paslaugas. Todėl tam, kad ieškovas būtų pripažintas teisėtai sustabdęs prievolės įvykdymą atsakovui, ieškovui iš atsakovo jau turėjo būti priteisti nuostoliai, tačiau šitos sąlygos nebuvo. Nustatytų aplinkybių visuma suponuoją išvadą, kad ieškovas dar 2012 m. spalio 2 d. turėjo prievolę sumokėti atsakovui 2153,80 Lt už sutektas paslaugas, o 2013 m. kovo 22 d. turėjo prievolę sumokėti atsakovui 3176,25 Lt už suteiktas paslaugas, tačiau atsakovui pareiga atlyginti ieškovui nuostolius, nagrinėjamu atveju tik atsiras, įsiteisėjus skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui, todėl šalių prievolės nėra priešpriešinės, jos neturi būti vykdomos nei vienu metu, nei vien po kitos, todėl ieškovas neteisėtai sustabdė prievolių įvykdymą atsakovui.
Dėl išdėstyto, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, dalyje dėl ieškinio reikalavimų, iš atsakovo UAB „Busturas“ priteistų nuostolių sumą ieškovui UAB „Egmila“ padidinant iki 4894 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Pakeitus iš dalies pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
Byloje nustatyta, kad už ieškinį ieškovas UAB „Egmila“ yra sumokėjęs 291 Lt žyminį mokestį (b. l. 3), turėjo 300 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą (b. l. 103, 104), turėjo 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 76, 77, 105). Iš viso ieškovas pirmosios instancijos teisme yra patyręs 2591 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas UAB „Busturas“ už priešieškinį yra sumokėjęs 160 Lt žyminį mokestį (b. l. 47), patyrė 8094,90 Lt advokato pagalbos išlaidų (b. l. 70-75, 91-100). Iš viso atsakovas yra patyręs 8254,90 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
Nagrinėjamu atveju atsakovas UAB „Busturas” į bylą yra pateikęs atsiliepimą į ieškovo ieškinį, priešieškinį ir tripliką, atsakovo atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė apie 3 val. Susipažinus su atsakovo pateiktais prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo dalis prašomų išlaidų nėra pakankamai detalizuotos, pvz., PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-01-28 sąskaitos išrašas (b. l. 71, 94, 98). Visi atsakovo atstovo paslaugų įkainiai nurodyti maksimalūs, kurie gali būti, atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijas. Nagrinėjama byla nesudėtinga, ieškovo reikalavimų suma atsakovui mažai skiriasi nuo atsakovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų sumos, o patenkintų reikalavimų suma yra beveik pusę karto mažesnė, nei atsakovo turėtos teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovo priešieškinio kaina taip pat yra mažesnė už turėtas teisinės pagalbos išlaidas, todėl, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, į tai, kad per daug išlaidaudamas, dalį savo patirtų teisinės pagalbos išlaidų atsakovas turi prisiimti pats. Be to, atsakovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos (8094,90 Lt) lyginat su ieškovo patirtomis teisinės pagalbos išlaidomis (2000 Lt) yra didesnės net 4 kartus, nors darbo sąnaudos panašios. Todėl, vadovaudamasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija pripažįsta būtinu atsakovo UAB „Busturas“ teisinės pagalbos išlaidas pirmosios instancijos teisme sumažinti iki 3500 Lt (CPK 98 str.).
Ieškovo UAB „Egmila“ patirtų teisinės pagalbos išlaidų dydis (2000 Lt) nėra ginčijamas, jos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.
Nagrinėjamu atveju byloje yra patenkinta ½ dalis ieškinio reikalavimų, ieškovas UAB „Egmila“ turėjo 2591 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl ½ jų dalis, t. y. 1295,50 Lt, priteistina iš atsakovo UAB „Busturas“ (CPK 93 str. 1 d.).
Atsakovo UAB „Busturas“ priešieškinis iš esmės yra patenkintas, nes atmesta tik reikalavimų dalis, kuri nėra apmokestina žyminiu mokesčiu, o reikalavimas dėl skolos priteisimo pilna apimtimi pripažintas pagrįstu, todėl konstatuotina, kad teismo sprendimas priešieškinio dalyje yra priimtas atsakovo naudai, todėl iš ieškovo UAB „Egmila“ priteistina atsakovui UAB „Busturas“ 3500 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).
Iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą įskaičius į atsakovui iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, iš viso atsakovui UAB „Busturas“ priteistina iš ieškovo UAB „Egmila“ 2204,50 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Bylinėjimosi išlaidų valstybei paskirstymas paliktinas nepakeistas (CPK 96 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ieškovas UAB „Egmila“ už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 517 Lt žyminio mokesčio (b. l. 125), duomenų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas nėra pateikęs.
Atsakovas UAB „Busturas“ turėjo 1210 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (b. l. 169-171), kurios neviršija „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 p. nustatyto dydžio, tačiau atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; kad apeliaciniame skunde, į kurį atsakovas pateikė atsiliepimą, buvo nurodyti iš esmės tie patys argumentai, kaip ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos iki 1000 Lt (CPK 98 str.).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ginčijamų reikalavimų sumą, yra patenkinta 20 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, todėl iš atsakovo UAB „Busturas“ turėtų būti priteista ieškovui UAB „Egmila“ 103,40 Lt, o atsakovui iš ieškovo 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Įskaičius ieškovui iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą į atsakovui iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, galutinai iš ieškovo UAB „Egmila“ priteistina atsakovui UAB „Busturas“ 696,60 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.)
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio reikalavimų ir padidinti iš atsakovo UAB „Busturas“ (juridinio asmens kodas 144127993, buveinė – Šarūno g. 2, Šiauliai) priteistą ieškovui UAB „Egmila“ (juridinio asmens kodas 300057342, buveinė – Malavėnų g. 3, Ginkūnų k., Šiaulių r. sav.) nuostolių sumą iki 4894 Lt (keturių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt keturių litų).
Priteisti iš ieškovo UAB „Egmila“ atsakovui UAB „Busturas“ 2204,50 Lt (du tūkstančius du šimtus keturis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo UAB „Egmila“ atsakovui UAB „Busturas“ 696,60 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt šešis litus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.