- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2-238-901/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Karmazaitė
- Ieškovas
- UAB „Egmila“
- Atsakovas
- UAB „Busturas“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Egmila“ ieškinį atsakovui UAB „Busturas“ dėl nuostolių priteisimo, taip pat pagal atsakovo priešieškinį ieškovui dėl skolos už vilkiko paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Egmila“ palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo teismo priteisti iš atsakovo UAB „Busturas“ 9698,15 Lt nuostolių dėl neišsaugoto krovinio dalies ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2013 m. kovo 22 d. UAB „Busturas“ pagal UAB „Egmila“ užsakymą iš Mickūnų k., Vilniaus raj., į ieškovo veiklos vietą Ginkūnų k., Šiaulių raj., gabeno po eismo įvykio apgadintą miškovežį Mercedes Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį VĮ Vilniaus miškų urėdijai. Gabenimo metu buvo prarasta miškovežio kardaninio veleno dalis. Apie tai UAB „Busturas" atstovas buvo informuotas žodžiu priimant atgabentą miškovežį, o taip pat išsiunčiant 2013-04-15 pretenziją. Ieškovas pagal sutartį su VĮ Vilniaus miškų urėdija buvo įsipareigojęs atlikti miškovežio remontą. Dėl prarasto kardaninio veleno UAB „Egmila" patyrė nuostolių, kadangi privalėjo nupirkti ir apmokėti kardaninį veleną savo sąskaita, viso 9698,15 litų su PVM. Apžiūros metu atsakovo darbuotojas negalėjo nematyti, kad velkamos transporto priemonės dalies kardaninio veleno nėra, o likusios dalies vienas galas pakabintas ant brezentinės tvirtinimo juostos, kitas - liko pritvirtintas prie galinio tilto reduktoriaus, be to darbuotojas negalėjo nesuprasti, kad velkant miškovežį ir sukantis kardaninio veleno daliai, tvirtinimo juosta bus užvyniota ir nuplėšta, o kardaninio veleno dalis gali atsiremti į kelio važiuojamąją dalį, sukelti staigų stabdymą, sugadinti kitus transporto priemonės mazgus. Dėl paminėto, Atsakovas ne tik pažeidė šalių vežimo sutarties sąlygas, bet ir atliko tai sukeldamas pavojų eismo saugumui. Kadangi atsakovas pažeidė vežimo sutarties sąlygas, nes neišsaugojo krovinio (CK 6.820 str. l d.), todėl ieškovas prašo nuostolių dėl krovinio neišsaugojimo atlyginimo. Ieškovas su priešieškiniu nesutinka, nes šalių reikalavimams kilus iš tos pačios sutarties ir kadangi atsakovas ieškovo reikalavimą ginčija ir nepadengia ieškovo nuostolių, patirtų pervežant transporto priemonę, ieškovas prievolės vykdymą (atsiskaitymą už pervežimą) atsakovui sustabdė (CK 6.46 str. 2 d.). Ieškovas neginčija, kad yra skolingas atsakovui priešieškiniu reikalaujamą 5330,05 Lt sumą už pervežimą pagal 2012-10-02 ir 2013-03-22 PVM sąskaitas-faktūras.
Atsakovas UAB „Busturas“ su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo skirti ieškovui 10 000 Lt baudą (20 proc. atsakovo naudai, 80 proc. valstybės naudai) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reiškia priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 5330,05 Lt skolos už vilkiko paslaugas, 290,97 Lt palūkanų, 9 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas (22-28, 31-39 b.l.). Atsakovo atstovas teigia, kad tarp šalių buvo susiklostę ne krovinio pervežimo nacionaliniais maršrutais santykiai, o atlygintinių paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 str.), kadangi transporto priemonės vilkimas yra paslaugų teikimas, kuriam netaikomos įstatymo nuostatos dėl licenzijos tokioms paslaugoms teikti. Paslaugos teikėjas (atsakovas) nėra laikomas vežėju CK 6.808 str. 1 d., LR Kelių transporto kodekso 7 str. 2 d., Krovinių vidaus vežimo kelių transporto taisyklių 2.2. punkto prasme. Kadangi atsakovas prašo priteisti nuostolius, todėl jis turėjo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Atsakovo atstovo teigimu atsakovas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, krovinio trūkumų užfiksuota nebuvo, taip pat ieškovas leistinais įrodymais neįrodė žalos atsiradimo fakto. Pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad jos buvo darytos tuo metu, kai už krovinį atsakingas buvo atsakovas, be to iš nuotraukų turinio negalima identifikuoti transporto priemonės. Atsakovui krovinį ieškovui perdavus 2013-03-22, šis pretenzijas pradėjo reikšti tik 2014-04-15, nors kiekvienas vidutiniškai protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo, gavęs krovinį su trūkumais, privalo arba atsisakyti priimti krovinį, arba surašyti atitinkamą aktą, kuriuo nurodytų krovinio trūkumus ir kurį pasirašyti turi taip pat ir vežėjo atstovas. Šiuo atveju ieškovas tokio akto nesurašė. Kadangi ieškovas pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo nepagrįstus nuostolius, atsakovas prašo jį nubausti už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovo atstovo teigimu ieškovas negalėjo pasinaudoti prievolės vykdymo sustabdymu atsiskaityti už atsakovo suteiktas paslaugas, kadangi nebuvo būtinų sąlygų, nurodytų CK 6.46 str. ir 6.58 str. Ieškovas netinkamai pasinaudojo savigynos teise, nes sutarties šalių prievolės nebuvo priešpriešinės, vilkiko paslaugos ieškovui buvo teikiamos ne tik 2013-03-22, bet ir 2012-10-02, t.y. pagal dvi sutartis, nuostolių, susijusių su 2012-10-02 paslaugos vykdymu ieškovas neįrodinėja, o neatsiskaityta už abi paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal CPK 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Dėl ieškovo nuostolių atlyginimo.
Iš šalių atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad pagal 2013-03-21 UAB „Egmila“ užsakymą (17 b.l.) ir pagal ieškovo ir atsakovo žodinį susitarimą 2013 m. kovo 22 d. iš Mickūnų k., Vilniaus raj., į ieškovo veiklos vietą Ginkūnų k., Šiaulių raj., UAB „Busturas“ gabeno (parvilko) po eismo įvykio apgadintą miškovežį Mercedes Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį VĮ Vilniaus miškų urėdijai. UAB „Egmila“ pagal 2013-04-08 Automobilio remonto paslaugų pirkimo-pradavimo sutartį Nr. S1-13 su miškovežio savininku buvo sutarus suremontuoti minėtą transporto priemonę (14-16 b.l.). Ieškovo teigimu gabenimo metu buvo prarasta miškovežio kardaninio veleno dalis, kurią UAB „Egmila“ privalėjo atpirkti miškovežio savininkui savo sąskaita viso už 9698,15 litų su PVM sumą, dėl to UAB „Egmila“ patyrė tokio dydžio nuostolius, kuriuos reikalauja atlyginti atsakovą. Atsakovas nesutinka, kad jis privalo atlyginti šiuos nuostolius, kurių atsakovo atstovo teigimu ieškovas neįrodė, be to, nėra įrodyta, kad minėta detalė nebuvo prarasta anksčiau nei atsakovas priėmė gabenti transporto priemonę. Atsakovo atstovo teigimu būtent ieškovo pareiga buvo paruošti miškovežį saugiam gabenimui, be to, pretenzijas dėl prarastų dalių turėjo iš karto reikšti po atgabenimo, ieškovas priimdamas iš atsakovo miškovežį nesurašė jokio akto su pastabomis. Nesant atitinkamos atžymos krovinio važtaraštyje apie tai, kad kardaninis velenas nėra paruoštas transportavimui kartu su transporto priemone ar nesuteikus visos būtinos informacijos paslaugų teikėjui, visa su transportavimu susijusi rizika tenka būtent krovinio siuntėjui, t.y. ieškovui.
Byloje kilo ginčas ne tik ar veleno dalis, kurią ieškovas atpirko miškovežio savininkui, buvo prarasta atsakovui parvelkant ją, bet ir kaip kvalifikuoti šalių susitarimą dėl miškovežio nugabenimo (nuvilkimo) iš į šalių sutartą vietą, - ar kaip krovinio vežimo (kaip teigia ieškovas) ar kaip vilkimo paslaugų teikimo (kaip teigia atsakovas).
Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).
Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 str. 1 d.). Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovo atstovas pažymi, kad šalių sutarties sudarymas nebuvo patvirtintas važtaraščiu, kuris patvirtina vežimo santykių egzistavimą bei jos turinį net nesant rašytinės sutarties ir remiasi CK 6.808 str. 2 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-21 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-332/2011. Teismas nori pastebėti, kad atsakovas visiškai nepagrįstai remianti minėta Teismo nutartimi, kadangi toje nutartyje kalbama ne apie vežimo santykius, o apie akcijų perleidimą. Nors minėtoje CK 6.808 str. 2 d. įtvirtintoje normoje yra numatyta, kad vežimo sutartį gali patvirtinti ne tik važtaraštis, bet ir kitas dokumentas, tačiau tiek pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 4 str. ir 9 str. 1 d. tiek pagal LR kelių transporto kodekso 29 str. 1 d. važtaraštis kaip vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra būtinas. Tai patvirtina teisminė praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-22 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-334/2011 ir kt.). Tai yra specialios normos CK 6.808 str. 2 d. normos atžvilgiu. Įvertinęs tai, kad nei krovinio vežimo važtaraštis nebuvo sudarytas, be to, miškovežis atsakovo vilkiko buvo velkamas dalimi ratų, o ne saugiai pakrautas ant atsakovo transporto priemonės, be to, tarp šalių nebuvo sudarytos rašytinės sutarties, o atsiskaityta tik pagal faktūras ir atsakovo išrašytose pažymose nurodytą nuvažiuotą kilometražą, kur aiškiai pasisakyta, kad atsakovas teikė būtent techninės pagalbos (vilkiko) paslaugas traukiant miškovežį, teismo vertinimu tarp šalių susiklostė atlygintinių paslaugų, o ne krovinio vežimo santykiai (CPK 185 str.). Nors ši paslaugos teikimo sutartis turi tam tikrų vežimo sutarties bruožų, tačiau kaip jau minėta neatitinka visų būtinų elementų, kad ją laikyti vežimo sutartimi – nėra važtaraščio ar kito analogiško dokumento, ieškovo užsakyme nėra aiškiai nurodyta krovinio pristatymo vieta, nedetalizuotas krovinys, specialios jo vežimo sąlygos ir t.t. (LR kelių transporto kodekso 27 str.- 29 str.).
Iš šalių atstovų paaiškinimų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad dėl miškovežio gabenimo būdo šalys nebuvo sutarusios, o ieškovo užsakymu po autoįvykio miškovežis iš VĮ Vilniaus miškų urėdijos teritorijos buvo velkamas atsižvelgiant į miškovežio būklę – vilktas galiniais ratais, kadangi po autoįvykio priekiniai ratai nebuvo važiuojantys, be to kaip nurodė liudyti atvykęs vairuotojas J. L., priekinių ratų net nebuvo. Iš ieškovo atstovo paaiškinimų ir liudytojų V. K., S. G., V. P. ir V. L. parodymų ir draudimo atstovų VĮ Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje darytų fotonuotraukų (4 b.l.) matyti, kad prieš miškovežio vilkimą jo iš dviejų dalių susidedančio kardaninio veleno dalis, kuri jungiasi prie priekinių ratų buvo nuimta, o likusioji dalis liko prijungta prie galinių ratų ir miškovežį po autoįvykio į VĮ Vilniaus miškų urėdijos teritorijos atgabenusios bendrovės (asmenų) pririšta brezentiniu diržu. Kaip nurodė VĮ Vilniaus miškų urėdijos darbuotojas V. L. apie pusę metų po autoįvykio iki miškovežis buvo atsakovo išgabentas remontui, šios institucijos darbuotojai miškovežio nelietė, nes vyko tyrimas dėl miškovežio autoįvykio. Liudytojas S. G. nurodė, kad šalys susitarė, kad velenas turi būti nuimtas, pradžiai teigė, kad tą turėjo padaryti ieškovas, po to, kad atsakovas turi nuimt. Liudytojas V. P., kuri davė nurodymus vairuotojui dėl gabenimo, teigė, kad savininkas turėjo likusią veleno dalį nuimti. Vairuotojas J. L. nurodė, kad prieš gabenant miškovežį jis tik apėjo aplink transporto priemonę kelis kartus, jo tiesioginis vadovas sakė, kad viskas bus paruošta.
Iš šalių atstovų paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad atsakovo vairuotojui atvykus vilkti autovežį į ieškovo nurodytą teritoriją Šiauliuose perduodant šią transporto priemonę parvilkimui nedalyvavo nei ieškovo nei atsakovo darbuotojai ar kiti atstovai (dalyvavo tik minėtas miškovežio savininko darbuotojas), miškovežis atgabentas į Šiaulius vėlai vakare jau sutemus, jokie miškovežio perdavimo ar priėmimo išgabenant ir atgabenus aktai iš karto nebuvo surašyti. Liudytojas V. K. (ieškovo darbuotojas) dalyvavo priimant miškovežį tamsiu paros metu, todėl tik kitą dieną pastebėjo, kad prarasta likusi kardaninio veleno dalis. Ieškovo atstovo teigimu ir kaip nurodė liudytojas V. K. jau sekančią dieną tik šviesiu paros metu pastebėjus, kad transportuojant prarasta dalis kardaninio veleno, apie tai iš karto informuotas atsakovas telefonu, 2013-03-26 V. K. pretenziją su nuotraukomis atsakovo darbuotojui dėl prarasto kardaninio veleno dalies S. G. siuntė elektroniniu paštu adresu gedaminskas@busturas.lt (2014-01-31 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Rašytinę pretenzijas ieškovas atsakovui siuntė 2013-04-15 ir 2013-08-01 (13, 79 b.l.). Kadangi kaip jau teismas pripažino tarp šalių susiklostė ne vežimo, o atlygintinių paslaugų teikimo santykiai, todėl teisės aktai nenustato konkretaus termino, per kiek turi būti pateikta pretenzija galimai netinkamai paslaugą atlikusiam asmeniui. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad pretenzija paslaugos teikėjui pateikta buvo per objektyviai trumpiausią laiką. Atsakovas ieškovo nurodytus nuostolius atsisakė atlyginti, reikalavo atsiskaityti už 2013-03-22 suteiktas miškovežio parvilkimo paslaugas, be to, reikalaudamas atsiskaityti ir už anksčiau (2012-10-02) suteiktas paslaugas, parvelkant vilkiką Mercedes Benz su puspriekabe iš Kauno (6-7, 10-12 b.l.).
Ieškovo atstovas pažymi, kad transporto priemonei patyrus sugadinimus, eismo arba kitokio įvykio metu, nepriklausomai nuo sugadinimų masto, jei transporto priemonė nebegali judėti savo eiga, kardaninis velenas privalo būti išmontuotas, kitaip įvyktų variklio, pavarų dėžės laikančių elementų deformacija. Nors atsakovas grindžia savo atsikirtimus pakrovimo pareigos priskyrimu ieškovui, tačiau ieškovo atstovas pažymi, kad atsakovas nesikreipė į ieškovą dėl to, kad velkama transporto priemonė nebuvo parengta, nereikalavo nei vykdyti pareigą pakrauti transporto priemonę, nei atlyginti su tuo susijusias galimas atsakovo išlaidas. Atsakovo atstovo teigimu nors šalys rašytinės transporto priemonės vilkimo sutarties nebuvo sudariusios, tačiau už krovinio tinkamą pakrovimą buvo atsakingas krovinio siuntėjas, jei šalys nėra dėl to susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-227/2012). Kadangi šalių sutartis pripažinta paslaugų teikimo, bet ne vežimo, be to, miškovežis vilktas Lietuvos teritorijoje, todėl CMR konvencija nėra taikoma, o LR kelių transporto kodekso nuostatos taikomos tiek kiek jų nereglamentuoja CK. Teismas nori pažymėti, kad nepriklausomai nuo to, ar užsakovas (ieškovas) įvykdė savo pareigą, susijusią su pakrovimu, jeigu šalys taip aiškiai būtų sutarusios (ko atsakovas teismo vertinimu neįrodė), vežėjas (vilkimo paslaugos teikėjas) privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio (techninės pagalbos vilkiko parvelkamos transporto priemonės) išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas (Kelių transporto kodekso 32 str. 1 d. ), šią pareigą techninės pagalbos vilkiko vairuotojui nustato ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 13 d., 14 d., 12 str. 5 d., 13 str. 2 d., 3 d. bei LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo (toliau KET) 53 p., 56 p., 57 p. Atsakovas profesionaliai verčiasi transporto veikla, tame tarpe transporto priemonių su sugadinimais pervežimu, todėl negalėjo nežinoti minėtų apgadintų transporto priemonių pervežimo ypatumų, paslaugos teikėjo pareiga buvo paruošti transporto priemonę saugiam jos gabenimui. Velkančios transporto priemonės vairuotojas privalėjo įsitikinti, kad miškovežį vilkti bus saugu, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Be to, sutinkamai su CK 6.270 str. atsakovas buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, todėl privalo atlyginti transporto priemonės padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas taip pat nori pažymėti, kad užsakovo pareiga taip pat buvo ne tik aptarti po autoįvykio remontui gabenamos transporto priemonė būklę, kokiu būdu miškovežis turėtų būti gabenamas, bet ir turėjo aptarti, kokios detalės turi būti nuimtos, kad gabenimo metu nebūtų prarastos, kad gabenimo metu transporto priemonė daugiau nebūtų sugadinta. Tiek ieškovo tiek atstovai sutiko, tiek remiantis liudytojų parodymais matyti, kad remiantis saugumo sumetimais ir atsižvelgiant į kardaninio veleno technines savybes, kad parvelkama transporto priemonė nebūtų daugiau sugadinta ir kad detalė nebūtų pamesta, šis privalėjo būti numontuotas. Nei ieškovas nei atsakovas nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad ši detalė būtų nuimta ir kad būtų užtikrintas eismo saugumas, taigi abi šalys, kurios yra juridiniai asmenys, t.y. verslininkai, kuriems keliami aukštesni apdairumo ir rūpestingumo kriterijai, yra vienodai atsakingos už atsiradusius nuostolius vilkimo metu prarastą miškovežio detalę. Tai, kad ieškovas atpirko miškovežio savininkui kardaninį veleną, nenurodęs šiam nuostolių reikalautis iš miškovežį parvilkusio atsakovo, netiesiogiai liudija, kad ieškovas iš dalies pripažįsta, kad jis taip pat kaltas dėl prarastos miškovežio dalies.
Atsakovas neginčijo, kad ieškovas sumokėjo miškovežio savininkui VĮ Vilniaus miškų urėdijai 2013-04-26 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyto dydžio 9787,99 Lt (įskaitant PVM) sumą už kardaninį veleną ir tarpiklį, ši suma figūruoja ir abiejų rašytinėse pretenzijose, dėl to ieškovas nesant miškovežio savininko pretenzijų nesutiko įtraukti į bylos nagrinėjimą jo trečiuoju asmeniu (8-13 b.l.). Teismas nori pastebėti, kad ieškovas ieškiniu prašo priteisti mažesnę sumą nei minėta faktūroje nurodyta suma, t.y. 9698,15 Lt (be PVM, nors ieškinyje kalbėta kad šią sumą sumokėjo su PVM). Ieškovo atstovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nepaaiškino, kodėl prašo priteisti būtent kitokią sumą nei minėtoje faktūroje. Atsakovo atstovas neginčijo, kad keičiant kardaninį veleną kaip būtina dalis yra ir minėtoje sąskaitoje-faktūroje nurodyta detalė tarpiklis, be to, neginčijo, ar pagrįstai ieškovas apmokėjo miškovežio savininkui už prarastą kardaninį veleną ir tarpiklį. Byloje buvo kilęs ginčas ar ieškovo su ieškiniu pateiktoje faktūroje nurodyta viso kardaninio veleno kaina, kuris susideda iš dviejų dalių, kurių viena atsakovui gabenant buvo nuimta, ar tik praprastosios dalies kaina. Ieškovo atstovo teigimu tai tik prarastosios kardaninio veleno dalies kaina, atsakovo atstovo teigimu – kad už visą kardaninį veleną. Nei ieškovo nei atsakovo atstovai nenurodė, kiek galėtų kainuoti visas kardaninis velenas kiek jo dalis, nepateikė teismui jokių papildomų dokumentų kiek galėtų kainuoti šios detalės. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, byloje esančią medžiagą (pretenzijas), teismo vertinimu 2013-04-26 PVM sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma yra viso kardaninio veleno (ne tik prarastosios jo dalies), ieškovas, reikšdamas reikalavimą atlyginti visą veleno vertę (nors pretenzijų dėl nuimtos gabentos veleno dalies nereiškia) nepagrįstai praturtėtų, nėra duomenų, kuri kardaninio veleno dalis vertingesnė, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas įrodė tik dalį nuostolių, t.y. pusę minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos, t.y. 4894 Lt (8-9 b.l.).
Teismo vertinimu atsižvelgiant į ieškovo paaiškinimus, liudytojų V. K., S. G., V. P. ir V. L. parodymus, miškovežio kardaninio veleno dalis, kuri liko pritvirtinta diržu prie galinių ratų dalies, prarasta būtent atsakovo vairuotojui 2013-03-22 gabenant miškovežį, o nuotraukose draudiko fiksuota (tą patvirtina ieškovo atstovas ir liudytojas V. L.) būtent atsakovo parvilktas miškovežis prieš atsakovui priimant vilkimui šią transporto priemonę, o kitose nuotraukose jau ieškovo darbuotojų fiksuotas tas pats miškovežis ją parvilkus į ieškovo nurodytą vietą (CPK 185 str., 4-5 b.l.). Kadangi atsakovas neatliko visų savo pareigų, kad parvelkamas miškovežis būtų pargabentas be nuostolių ir kad būtų užtikrintas eismo saugumas, teismas pripažįsta, kad yra atsakovo kaltė dėl atsiradusių nuotolių taip pat priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių nuostolių.
Įstatymas nustato pareigą sutarties šalis tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str. 6.205 str. 6.256 str. 1 d.).
Nors ieškovas įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. žalą (prieš tai minėtą ieškovo įrodytą nuotolių dalį), atsakovo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsakovo kaltę (CK 6-246-6.249 str.), tačiau kadangi ieškovas lygiai tiek pat kaltas dėl nuostolių velkant miškovežį atsiradimo, todėl atitinkamai pusiau mažintina iš atsakovo priteistinų nuostolių dalis ir ieškovo ieškinys tenkintinas dėl 2447 Lt nuostolių iš atsakovo priteisimo (CK 6.253 str. 1 d., 5 d., 6.256 str. 2 d., 6.280 str., 6.282 str.).
Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų ir ieškovo teisės sulaikyti prievolės vykdymą.
Atsakovas šioje byloje ieškovui pareiškė priešieškinius reikalavimus, prašydamas teismo priteisti iš ieškovo 5330,05 Lt skolos už vilkiko paslaugas, 290,97 Lt palūkanų, 9 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atstovo teigimu ieškovas nepagrįstai pasinaudojo prievolės sulaikymo teise, nes sutarties šalių prievolės nebuvo priešpriešinės, be to, neatsiskaitė ne tik už 2013-03-22 miškovežio gabenimą, bet ir už ankstesnes atsakovo ieškovui suteiktas paslaugas. Atsakovas su priešieškiniu nesutinka, kadangi jokie įstatymai neįpareigoja ieškovą įskaityti ginčijamą reikalavimą, taip pat nurodydamas, kad ieškovo reikalavimas yra didesnis už atsakovo reikalavimą ieškovui, be to šalių reikalavimai kilę iš tos pačios sutarties, todėl ieškovo teigimu jis pagrįstai sustabdė prievolės atsiskaityti su atsakovu pagal jo pateiktas faktūras vykdymą.
Skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, jeigu jis 1) turi pakankamą ir protingą pagrindą abejoti, ar asmuo, kuriam turi būti įvykdyta prievolė, turi teisę priimti jos įvykdymą, ir skolininko reikalavimu šis asmuo nepateikia reikiamų reikalavimo teisės buvimo įrodymų, 2) kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą (CK 6.46 str. 1 d., 2 d.). Jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius (CK 6.58 str. 1 d.).
Teismas sutinka su atsakovo atstovo teiginiais, kad šalių prievolės nėra priešpriešinės, kadangi ieškovas dar tik reiškia prašymą priteisti iš atsakovo nuostolius ir dar jie nėra įrodyti, o atsakovas iš ieškovo reikalauja atsiskaityti už realiai suteiktas paslaugas, be to, ne tik už tas paslaugas, kurias atsakovui teikiant atsirado žala, bet ir už tas, kurių suteikimo fakto ir kokybiškumo ieškovas neginčija. Tai, kad ieškovo ieškiniu reikalaujama suma yra didesnė nei atsakovas reikalauja iš ieškovo už suteiktas paslaugas, be to, kad dalis šalių reikalavimų kilę iš to pačio 2013-03-22 susitarimo dėl miškovežio parvilkimo, nesuteikia ieškovui teisės sustabdyti savo prievolių, atsiradusių ne tik iš šio susitarimo atsakovui vykdymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ne tik 2013-03-21 iš atsakovo prašė parvilkti miškovežį, v/n (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus g. 22, Mickūnuose, Vilniaus raj., bet ir 2012-10-02 buvo pateikęs prašymą parvilkti vilkiką MB su puspriekabe iš Kauno (magistralė Kaunas-Klaipėda), paskaičiavo buksyravimo kilometražą ir už suteiktas paslaugas atitinkamai išrašė 2013-03-22 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1003084A 3176,25 Lt sumai ir 2012-10-02 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 1002947 2153,80 Lt sumai (40-45 b.l.). Ieškovas paslaugų kainos neginčijo, be to, nenurodė, kad dėl ankstesnio vilkiko gabenimo jis turėjo kažkokių nuostolių, kad yra atsiskaitęs už atsakovo jam anksčiau (2012-10-02) suteiktas atsakovo vilkimo paslaugas, todėl teismas visa tai įvertinęs pripažįsta, kad ieškovas nepagrįstai pasinaudojo teises sustabdyti prievolių atsakovui vykdymą ir atsakovas pagrįstai priešieškiniu prašo teismo priteisti iš ieškovo skolą už suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad ieškovas teise sustabdyti prievolės vykdymą privalėjo naudotis sąžiningai ir protingai (CK 6.58 str. 7 d.). Atsižvelgiant į nurodytą, be to kadangi ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad skolą ar jos dalį atsakovui apmokėjo, atsakovo priešieškinys dalyje dėl 5330,05 Lt skolos iš ieškovo priteisimo tenkintinas.
Atsakovas prašo teismo taip pat priteisti iš atsakovo jo paskaičiuotas materialiąsias palūkanas, kurių paskaičiavimą pateikia priešieškinyje (34-36 b.l.). Ieškovo atstovas atsakovo palūkanų dydžio ir paskaičiavimo neginčijo, nepateikė įrodymų, kad palūkanas ar jų dalį apmokėjo. Kadangi ieškovas nepagrįstai laiku neatsiskaitė su atsakovu už jam suteiktas paslaugas, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina pagal 2012-10-02 PVM sąskaitą -faktūrą Nr. 1002947 175,16 Lt materialinių palūkanų už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d., o už nesavalaikį atsiskaitymą pagal 2013-03-22 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. 1003084A yra priteistina 115,81 Lt materialinių palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 2 d., viso iš ieškovo atsakovui priteistina 290,97 Lt palūkanų (CK6.37 str.). Palūkanos skirtos minimaliems atsakovo nuostoliams padengti (CK 6.261 str.).
CK 6.37 str. numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi šalys yra juridiniai asmenys, veikiantys kaip verslininkai, atsakovas prašo teismo priteisti iš ieškovo procesines palūkanas, remiantis LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Sutinkamai su minėto Įstatymo aktualios redakcijos 2 str. 3 d., 3 str. 4 d. bei pagal 2013-07-01 galiojusią VILIBOR normą (1,01 proc.) šios palūkanos yra 1 proc. padidinus 7 procentiniais punktais, bet ne 8 procentiniais punktais kaip nurodo atsakovas priešieškinyje (34 b.l.). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti atsakovo reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti iš ieškovo 8 proc. procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos (5621,02 Lt) nuo priešieškinio priėmimo (2013-09-20) iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d.).
Dėl ieškovo nubaudimo už piktnaudžiavimą procesu.
Atsakovas atsiliepime į ieškinį pateikė teismui prašymą skirti ieškovui 10 000 Lt baudą (20 proc. atsakovo naudai, 80 proc. valstybės naudai) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (26-28 b.l.), šį prašymą atsakovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė. Kodėl būtent tokiomis proporcijomis bauda turi būti padalinta atsakovo ir valstybės naudai atsiliepime į ieškinį nenurodyta, o atvykęs į teismo posėdį atsakovo atstovas to taip pat nekomentavo. Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, teisė negali ginti tokių teisių, kurios naudojamos priešingai jos tikslams ir paskirčiai, o kai į teismą yra kreipiamasi kitu tikslu, o ne siekiant realiai apginti savo teisę (pvz. pateikiant ieškinį, kurio dalyko jau nėra ir šis faktas ieškovui yra žinomas), toks elgesys, nors ir išoriškai atrodo teisėtas, tačiau turi paslėptą neteisėtą tikslą ir turėtų būti laikomas prieštaraujančiu teisei. Tam, kad būtų nustatytas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, CPK 95 str. 1 d. yra numatytos dvi būtinos sąlygos reikalavimui dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju pareikšti: šalies nesąžiningumą ir ieškinio nepagrįstumą jį pateikiant teismui. Tačiau teismas nori pažymėti, kad jis neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-181/2009). Tik pilnai išnagrinėjus bylą ir įvertinus visą bylos medžiagą priimant sprendimą galima spręsti ar dėl atsakovo kaltės ieškovas patyrė nuostolius ar yra kitos atsakovo atsakomybės sąlygos ar nuostoliai padaryti ir kokio jie dydžio, todėl teismas nesutinka, kad ieškovas, reikšdamas atsakovui ieškinį, kuris teikė ieškovui paslaugas, kurių metu prarasta dalis gabentos miškovežio detalių, piktnaudžiavo procesu, nes ieškovas turi teisę reikšti ieškininius reikalavimus. Priešieškininius reikalavimus dėl nepagrįsto prievolės vykdymo sustabdymo ir reikalavimo priteisti už suteiktas paslaugas atsakovas pareiškė po ieškinio priėmimo, todėl tik išklausius proceso dalyvius, liudytojus ir įvertinus visą bylos medžiagą teismas galėjo nuspręsti dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumo. Visa tai įvertinęs teismas atmeta atsakovo prašymą nubausti ieškovą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes teismas tokio ieškovo piktnaudžiavimo procesu ar nesąžiningumo nenustatė, ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, be to, visiškai neaišku kuom remianti būtent tokio dydžio ir tokiomis proporcijomis atsakovas prašo priteisti iš atsakovo nurodytą baudą už piktnaudžiavimą procesu (CPK 95 str., 178 str., 185 str.).
Teismas nepasisako dėl kitų šalių atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Ieškovo ieškinį patenkinus iš dalies (25,23 proc.), ieškovui iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 73,42 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio, 504,60 Lt atstovavimo išlaidų, kurios teismo vertinimu neviršija Teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose nustatytų dydžių bei 75,69 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, viso 653,71 Lt bylinėjimosi išlaidų (3, 76-77 b.l.). Kadangi atsakovo priešieškinys patenkintas pilnai dėl prašomos skolos priteisimo, todėl iš ieškovo atsakovui priteisina 160,00 Lt jo už priešieškinį sumokėto žyminio mokesčio (47 b.l.). Atsakovas iš ieškovo prašo priteisti viso 8094,90 Lt atstovavimo išlaidų (1210,00 +3630,00 Lt+1742,40 Lt +1512,50 Lt). Teismo vertinimu dalis atsakovo atstovo prašomų atstovavimo išlaidų nėra detalizuotos (PVM sąskaita-faktūra Nr. 1969, 2014-01-28 sąskaitos išrašas), be to viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius – dėl atstovavimo, konsultavimo valandų, kur atsakovo atstovo įvertinta viena valanda 250 Lt, nors pagal Rekomendacijų 8.18 p. šios turėtų būti 150 Lt (71-75 b.l.). Atsižvelgiant į tai bei į tai kiek proporcingai ieškovo ieškinys nebuvo patenkintas, o atsakovo priešieškinys patenkintas, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į tai, kad byloje atsakovas teikė priešieškinį, pasiruošimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, vyko du teismo posėdžiai, atsakovo atstovas į posėdžius vyko iš Vilniaus, teismas pripažįsta, kad šiuo atveju atsakovui turi būti priteistina viso 4500,00 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 98 str., 178 str., 185 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2008). Viso atsakovui iš ieškovo priteistina 4660,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Proporcingai patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai valstybei iš ieškovo priteistina 12,34 Lt, o iš atsakovo priteisina 4,00 Lt dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui UAB „Egmila“, į.k. 300057342, iš atsakovo UAB „Busturas“, į.k. 144127993, 2447,00 Lt (du tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt septynis litus) patirtų nuostolių ir 653,71 Lt (šešis šimtus penkiasdešimt tris litus, 71 centą) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui UAB „Busturas“, į.k. 144127993, iš ieškovo UAB „Egmila“, į.k. 300057342, 5330,05 Lt (penkis tūkstančius tris šimtus trisdešimt litų, 05 centus) skolos už vilkiko paslaugas, 290,97 Lt (du šimtus devyniasdešimt litų, 97 centus) palūkanų, 8 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5621,02 Lt) nuo priešieškinio priėmimo (2013-09-20) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 4660,00 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje atsakovo priešieškinį atmesti.
Atmesti atsakovo prašymą dėl ieškovo nubaudimo už piktnaudžiavimą procesu.
Priteisti iš ieškovo UAB „Egmila“, į.k. 300057342, valstybei 12,34 Lt (dvylika litų, 34 ct) dokumentų siuntimo išlaidų.
Priteisti iš atsakovo atsakovo UAB „Busturas“, į.k. 144127993, valstybei 4,00 Lt (keturis litus) dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.