- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- II-193-754/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03263-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alberta Baltušytė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Advokatai
- Darius Dargevičius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, sekretoriaujant Teresai Nakienei, dalyvaujant pareiškėjai V. B., jos atstovui advokato padėjėjui Dariui Dargevičiui, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) atstovei Ingai Galiutaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. G. 2015-02-06 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-02-06 Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja I. G., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą ROIK Nr. 07-14-8819002, nenustačiusi LR ATPK 127 str. 1 d. numatytų padarinių, nutarimu Nr. 10NT-25467876-15 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.
Šalies argumentai
V. B. skundu prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinti Vilniaus apskrities VPK KPV tam, kad būtų tinkamai parengta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ar pradėtas ikiteisminis tyrimas.
V. B. skunde nurodė, kad 2014-07-11 važiuojant Gariūnų gatve, Vilniuje, į jos vairuojamo automobilio H. C., v. n. (duomenys neskelbtini) galinę dalį trenkėsi J. U. vairuojamas automobilis T. A.. Iš automobilio išlipęs vairuotojas pradėjo rėkti ir aiškinti, jog dėl įvykio savo kaltės nepripažįsta, todėl, ji kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu ir prašė pakviesti policijos pareigūnus. Praėjus valandai, policijos ekipažas nepasirodė, tad ji dar kartą paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Pareigūnai neatvyko, tačiau praėjus dar kuriam laikui J. U. pareiškė, jog pripažįsta kaltę dėl avarijos ir pasiūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Užpildžius eismo įvykio deklaraciją ji nuvyko į Trakų ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Gydytojas nurodė, jog jai diagnozuotas kaklo raiščių patempimas. Skausmui stiprėjant ir blogėjant būklei, 2014-07-14 ji dar kartą kreipėsi į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, kurioje jai buvo diagnozuotas būklės pablogėjimas, kaklas imobilizuotas įtvaru, paskirtas ambulatorinis gydymas bei išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Skausmui nepraeinant bei atsiradus pirštų tirpimui 2014-09-19 ji vėl kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Tą pačią dieną ji buvo paguldyta į Respublikinę Vilniaus Universitetinę Ligoninę, ten buvo gydoma 5 dienas, po to buvo paskirtas reabilitacinis gydymas, kuris buvo tęsiamas 20 dienų. Mano, kad J. U. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 1, 2 d., kadangi jis padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą ir kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau 2014-10-09 tyrėjos I. G. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, kadangi išvadą pateikęs ekspertas nurodė, jog su minimu įvykiu sužalojimų priežastinis ryšys - nenustatomas. 2014-10-29 ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašė panaikinti tyrėjos I. G. nutarimą. 2014-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismas skundą tenkino ir tyrėjos nutarimą panaikino. 2015-02-06 buvo priimtas tyrėjos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo teiseną, kuriame cituojama 2015-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės, medicinos daktarės J. G.-D. specialisto išvada Nr. G291/15(01). Tyrėjos nutarimo dalyje, kurioje cituojama specialisto (ekspertės) išvada, yra loginių argumentavimo klaidų. Specialistė (ekspertė) nurodo, jog Vilniaus universitetinėje ligoninėje jai buvo nustatytas kaklo raiščių patempimas, tačiau specialistė nevertina to kaip sužalojimo (nežymaus sveikatos sutrikdymo), kadangi diagnozė grindžiama neva vien tik nukentėjusios subjektyviais paaiškinimais. Tai yra, ekspertė J. G.-D. kvestionuoja savo kolegos gydytojo T. T. nustatytą diagnozę (vėliau gyd. A. Z.), bei nurodo, jog ji objektyviai nepagrįsta. Taip pat iš šio specialistės argumento, akivaizdu, jog ekspertė netiki neva „subjektyviais“ nukentėjusios paaiškinimais, o taip pat specialisto išvadoje visiškai nekreipiama dėmesio į tai, jog jai buvo paskirtas kaklo įtvaras, bei medikamentai, raiščių sužalojimą gydytojas diagnozuoja išsiaiškinęs traumos aplinkybes bei kruopščiai ištyręs sužeistą vietą. Nustatomas judesių ribotumas. Išvadoje ekspertė nurodo, jog ligos paūmėjimą galėjo sąlygoti staigus galvos atlošiamasis judesys eismo įvykio metu, tačiau sveikatos sutrikdymo mastu jis nekvalifikuojamas, nes kūno sužalojimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui neturi įtakoti ankstesnių ligų paūmėjimas. Peržvelgus jos išrašus iš medicininių dokumentų, akivaizdu, jog ji jokių sveikatos sutrikimų, susijusių su kaklo ar nugaros skausmais, rankų pirštų tirpimu, iki eismo įvykio neturėjo. Mano, kad ekspertės išvadoje išdėstyti argumentai prieštarauja vienas kitam. Ekspertė nurodo, jog nustatytas kaklo raiščių patempimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, tačiau daro išvadą, jog ligos paūmėjimą galėjo sąlygoti staigus galvos atlošiamasis judesys eismo įvykio metu. Kyla pagrįsta abejonė, kodėl neva esanti liga dėl eismo įvykio paūmėti gali, o gydytojo nustatytas kaklo raiščių patempimas nepatvirtintas objektyviais duomenimis. Todėl ji nesutinka su šia tyrėjos nutarimo dalimi, nes ekspertės išvados prieštarauja loginiam sužalojimų mechanizmui. Taip pat pažymi, jog ekspertės nurodomas ligos paūmėjimas taip pat grindžiamas deklaratyviais teiginiais, kurie objektyviai nėra pagrįsti bylos medžiaga. Iš jos medicininių išrašų ir asmens sveikatos kortelės tokios išvados daryti negalima. Nurodo, jog 2015-02-03 specialisto išvados Nr. G291/15(01), rezoliucinę dalį sudaro trys deklaratyvūs sakiniai (išvados), kurie visiškai nekoreliuoja su tyrėjos užduotimi (klausimais). Išvadą sudaro 5 lapai, kurioje didžioji dalis yra aprašomojo pobūdžio jos asmens ligos istorija. Taip pat nesutinka su išvadoje nurodytu ekspertės teiginiu, jog ilgalaikis gydymas (nedarbingumo pažymėjimas nuo 2014-09-19 iki 2014-09-26 bei ambulatorinė reabilitacija nedarbingumo pažymėjimas nuo 2014-10-06 iki 2014-10-17) siejamas su lėtinės stuburo kaklinės dalies degeneracinės ligos, kuri nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu įvykiu, paūmėjimu. Iš tiriamosios išvados dalies akivaizdu, jog ją apžiūrėję gydytojai esminius sveikatos sutrikimus įvardino, kaip kaklo raiščių patempimas. Todėl mano, jog ekspertės išvada yra nemotyvuota ir nelogiška, kaip to reikalauja LR ATPK, pateikta skubotai, remiantis ta pačia 2014-09-11 specialistės išvada, galimai neįsigilinus į padarytus sveikatos sužalojimus bei reabilitacijos laikotarpius. Taipogi, specialistės išvadoje visiškai neužsimenama, kodėl sveikatos sutrikimai nelaikomi eismo įvykio pasekme, o tik deklaratyviai nurodoma, jog nėra priežastinio ryšio, nors išvadoje nurodoma, jog eismo įvykis galėjo turėti įtakos paūmėjimui. Transporto priemonės apgadinimą patvirtina paties J. U. pasirašyta eismo įvykio deklaracija, o nežymų sveikatos sutrikdymą akivaizdžiai liudija išrašai iš jos medicininių dokumentų, esančių byloje, o taip ir iš 2015-02-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertės medicinos daktarės J. G.-D. specialistės išvados Nr. G291/15(01), kurioje nurodyta, jog jos sveikatos būklės pablogėjimui įtakos galėjo turėti eismo įvykis. Atkreipia dėmesį į teismų praktiką: byla Nr. H-2-743/2014 (ATP-413-317/2014), kurioje analogiškame eismo įvykyje asmuo patiria kaklo raiščių patempimą, o pažeidimas kvalifikuojamas pagal LR ATPK 127 str. 1 d.; byla dėl rankos sumušimo Nr. ATP-48-255/2014, kurioje nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas; byla Nr. A2.6-4964-358/2014, kurioje įvyko eismo įvykis į galinę automobilio dalį ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. V. B. mano, jog administracinio pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų dėl jos tikslaus sveikatos sutrikdymo masto, taip pat visiškai neatskleista (nepaaiškintos medicininės sąvokos, neatskleistas sutrikdymo mechanizmas), nemotyvuota nutarimo dalis, aprašanti jos sužalojimą, o tik deklaratyviai nurodyta, jog eismo įvykis galėjo turėti įtakos. Todėl daro išvadą, jog tyrimas atliktas nepakankamai išsamiai, konstatuotini tyrimo medžiagos trūkumus bei šios medžiagos neatitikimas nutarimui keliamiems reikalavimams.
Pareiškėja V. B. teismo posėdžio metu skundą palaikė skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, kad kaklo skausmai atsidaro po eismo įvykio, todėl nesutinka su eksperto išvadomis, jog eismo įvykis neturėjo įtakos jos sveikatos būklės pablogėjimui.
Pareiškėjos V. B. atstovas advokato padėjėjas Darius Dargevičius paaiškino, jog skundas grindžiamas specialisto išvada, kuriai prieštarauja byloje surinkti duomenys. V. B. kaklo raiščių patempimas buvo diagnozuotas 5 ar 6 kartus, yra pateikta 2014-09-14 kompiuterinė tomografija, be to, 2015-02-02 konsultacinėje išvadoje gydytojas radiologas rašė, kad pas V. B. ne degeneraciniai pakitimai, bet pradiniai degeneraciniai pakitimai. Pažymėjo, jog anksčiau V. B. niekada nesiskundė stuburo skausmais, o specialisto išvadoje trūksta loginės sekos. Todėl prašė panaikinti tyrėjos nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.
Institucija atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad
tyrimo metu buvo nustatyta, jog abu eismo dalyviai po eismo įvykio užpildė eismo įvykio deklaraciją, o vėliau V. B. kreipėsi į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, Trakų ligoninę, Trakų pirminės sveikatos priežiūros centrą. Siekiant nustatyti V. B. sveikatos sutrikdymo mastą, byloje paskirta užduotis atlikti V. B. kūno tyrimą, visų minėtų gydymo įstaigų medicininė dokumentacija pateikta Valstybinei teismo medicinos tarnybai, kurios specialistas pateikė išvadą. Institucijos nuomone, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas bei jokio pagrindo šį nutarimą panaikinti nėra.
Šalies argumentai
Institucijos atstovė Inga Galiutaitė teismo posėdžio metu nesutiko su V. B. skundu, nurodė, kad priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašė netenkinti skundo. Paaiškino, jog formuojant klausimus ekspertui, prašoma pasisakyti, ar buvo asmuo sužalotas eismo įvykio metu. Nurodė, kad jeigu ekspertas savo išvadoje nurodo, jog nėra priežastinio ryšio tarp sveikatos sutrikdymo ir eismo įvykio, tai jie negali surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
LR ATPK 127 str. 1 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Už šio pažeidimo padarymą vairuotojams gali būti skiriama bauda nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.
Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.). LR ATPK 257 str. numato, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone.
Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, nagrinėdamas bylą teismas vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str.).
Iš skundo medžiagos matyti, kad 2014-10-09 Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnioji tyrėja I. G., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą ROIK Nr. 07-14-8819002 nenustatė LR ATPK 127 str. 1 d. numatytų padarinių ir nutarimu Nr. 10NT-19710636-14 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl eismo įvykio, kilusio 2014-07-11, apie 17.30 val., Vilniuje, Oslo gatvėje, ties Gariūnų gatve, kurio metu J. U., vairuodamas automobilį T. A., v. n. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdomą automobilį H. C., v. n. (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. B..
2014-10-27 V. B. apskundė minėtą nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui. 2014-11-25 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi panaikino nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, bylos medžiagą perdavė Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybai papildomam aplinkybių tyrimui, t.y. atlikti išsamų tyrimą dėl V. B. sveikatos sutrikdymo pobūdžio ir masto.
Iš 2015-01-08 užduoties specialistui atlikti žmogaus kūno tyrimą matyti, kad specialistams buvo paskirta atlikti V. B. kūno tyrimą, bei atsakyti į klausimus: kokie kūno sužalojimai V. B. padaryti? Koks sužalojimų padarymo mechanizmas bei padarymo laikas ir koks V. B. padaryto sveikatos sutrikdymo mastas?
2015-02-03 gauta teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 291/15(01), kurioje nurodyta, kad V. B. išorinių sužalojimo žymių, skeleto kaulų lūžių nekonstatuota. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nustatytas kaklo raiščių patempimas sužalojimu nevertinamas, nes diagnozė grindžiama vien tik nukentėjusios subjektyviais skausminiais pojūčiais, nusiskundimais bei jos pačios valingais galvos judesiais, tačiau nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Ilgalaikis V. B. gydymas siejamas su lėtinės stuburo kaklinės dalies degeneracinės ligos, kuri nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu įvykiu, paūmėjimu. Neatmetama galimybė, kad lėtinę stuburo kaklinės dalies degeneracinės ligos paūmėjimą galėjo sąlygoti staigus V. B. galvos atlošiamas judesys nagrinėjamo eismo įvykio metu, tačiau sveikatos sutrikdymo mastu jis nekvalifikuojamas, nes kūno sužalojimo bei sveikatos sutrikdymo masto įvertinimui neturi įtakoti ankstesnių ligų paūmėjimas (žr. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 13.1).
Pažymėtina, jog iš specialistams pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad 2014-07-11, 2014-07-14, 2014-07-16, 2014-08-06, 2014-08-13, 2014-08-20, 2014-08-27, 2014-09-14 ir 2014-10-10 V. B. buvo diagnozuotas kaklo raiščių patempimas, UAB „Medea Diagnostika“ 2014-09-11 gydytojo radiologo A. S. išvadoje nurodyta: stuburo kaklinės dalies degeneraciniai pakitimai, C3-7 diskai cirkuliariai papūsti, C5/6 disko ir Th3/4 diskų išvaržos, o VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninės gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. 2014/22656 nurodyta, kad V. B. buvo gydyta nuo 2014-09-19 iki 2014-09-24 neurologijos su smegenų kraujotakos skyriuje, kur jai buvo diagnozuota kaklinė C6 radikulopatija, skausminis sindromas, tarpslankstelinio C5/6 disko išvarža. Todėl teismas, išanalizavęs 2015-02-03 specialisto išvadą Nr. G 291/15(01), sprendžia, kad joje nėra atsakyta į esminius klausimus dėl V. B. sužalojimų, t. y. ar V. B. 2014-07-11 eismo įvykio metu galėjo atsirasti diagnozuotos C5-6 disko išvaržos? Dėl ko pas V. B. yra besiformuojanti kitofinė deformacija C3-C5 lygyje? Kodėl V. B. diagnozuotas kaklo raiščių patempimas nėra vertinamas kaip sveikatos sutrikdymas, jeigu V. B. iki 2014-07-11 nebuvo gydoma dėl kaklo slankstelių pakitimų, bei jai nustatytas nedarbingumas nuo 2014-07-14 iki 2014-08-28, o nuo 2014-09-19 iki 2014-09-24 ji buvo gydyta VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare?
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog negavus specialistų išvados dėl paminėtų aplinkybių, negalima daryti pagrįstos ir teisėtos išvados, jog tarp nustatytų V. B. sveikatos sužalojimų nėra nustatyta priežastinio ryšio su 2014-07-11 eismo įvykiu. Todėl būtina atlikti išsamų tyrimą dėl V. B. sveikatos sutrikdymo pobūdžio ir masto, pateikiant Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teismo medicinos specialistams (ekspertams) užduotį atlikti išsamų ir visapusišką tyrimą ir atsakyti į visus esminius klausimus dėl V. B. sveikatos sutrikdymo. Tik pašalinus visas abejones dėl V. B. sužalojimų ir jų priežastinio ryšio su eismo įvykiu, galima bus daryti pagrįstas išvadas, ar yra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius LR ATPK 127 str. 1 d. numatytų padarinių. Sprendžiant klausimą, kam pavesti atlikti tyrimą, atsižvelgtina ir į V. B. nuomonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d., 1 p., 4 d., 6 d., 302², 302⁴ str. str., teismas
nutarė:
V. B. skundą tenkinti.
Panaikinti 2015-02-06 Vilniaus apskrities VPK VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. G. nutarimą Nr. 10NT-25467876-15 nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir grąžinti bylą Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriui papildomam aplinkybių tyrimui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.