Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos nukentėjusiosios B. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis 2013 m. liepos 3 d., vairuodamas transporto priemonę, nesustojo prieš reguliuojamą pėsčiųjų perėją ir kliudė ėjusią pėsčiąją. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčioji B. Ž., kuriai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šie A. J. R. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės (toliau – ATPK) pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimo grupės tyrėjos N. Jasinskaitės 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu A. J. R. pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį paskirta 550 Lt bauda.

Šį nutarimą nukentėjusioji B. Ž. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2013 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biure buvo įregistruotas B. Ž. skundas dėl Klaipėdos Kelių policijos biuro nutarimo panaikinimo. 2013 m. lapkričio 21 d. įvyko teismo posėdis (teisėja E. Lapinskienė), kurio metu B. Ž. pateikė teismui papildomus įrodymus dėl autoįvykio aplinkybių ištyrimo (bl. 1. 71-75), tačiau teismo posėdžio protokole nurodoma, kad prašymų, papildymų B. Ž. nepareiškė. Apeliantė mano, kad teismas neatsižvelgė ir neįvertino B. Ž. prašymo išsiaiškinti, kokiu tikslu, pažeidžiant Valstybinės asmens apsaugos duomenų įstatymo reikalavimus, buvo gauti B. Ž. bei jos visų artimųjų ir net mirusiųjų giminaičių asmens duomenys. Skunde nurodoma, kad nebuvo įvertintos tos aplinkybės, kad policijos patrulių tarnybiniai pranešimai bei protokolai dėl eismo įvykio buvo klastojami ir jų parodymai skyrėsi vienas nuo kito (b. 1. 12-13). Mano, kad šios ir kitos išvardintos aplinkybės yra pagrindas naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį ir administracinę bylą grąžinti tirto iš naujo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad A. J. R. pagrįstai yra nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro eismo įvykių grupės tyrėja, nagrinėdama A. J. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundą dėl priimto nutarimo, pagrįstai sprendė, kad A. J. R. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Apeliantė nurodo, kad policijos pareigūnė ir teismas, priimdami nutarimą ir nutartį, neišsiaiškino visų aplinkybių, priimant nutarimą buvo padaryti procesiniai pažeidimai, susiję su eismo įvykio fiksavimu, paaiškinimų teikimu bei tyrėjos veiksmais ir paskirtos baudos dydžiu, tačiau tokius jos teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apeliantės skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo, taip pat yra nepagrįsti.

Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog ginčo dėl paties padaryto administracinio teisės pažeidimo nėra. A. J. R. pripažįsta savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, nukentėjusioji B. Ž. taip pat neginčija aplinkybės, kad ji buvo sužalota eismo įvykio metu, nukentėjusioji ginčija atliktą eismo įvykio tyrimą, mano, kad atliekant tyrimą buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Nukentėjusioji akcentuoja tai, kad gydymas dėl eismo įvykio metu patirto rankos sužalojimo dar yra tęsiamas iki šiol, todėl mano, kad tai yra vienas iš pagrindų panaikinti priimtus nutarimus ir nutartį. Nors apeliantė tiesiogiai nenurodo, tačiau iš nukentėjusiosios skundo argumentų galima spręsti, kad ji, dėl to, kad jos gydymas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tęsiasi iki šiol, mano, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai galėjo būti padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ATPK 127 straipsnio 1 dalyje nurodomas ,,nežymus“ sveikatos sutrikdymas ir BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodomas ,,nesunkus“ sveikatos sutrikdymas nėra analogiškos pasekmės; šiose įstatymų nuostatose numatoma atsakomybė už skirtingas (t. y. skirtingo pavojingumo laipsnio) veikas. Eismo įvykio metu gali būti sukeliamas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, arba nesunkiai sutrikdoma sveikata. Nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymai nustatomi remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu. Kilus abejonių dėl teismo medicinos ekspertų pateiktų specialistų išvadų ar ekspertizės aktų pagrįstumo, gali būti tiesiogiai remiamasi Taisyklėmis, tačiau šioje byloje abejonių dėl B. Ž. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo nebuvo. Specialisto išvadoje Nr. G 1602/13(03) nustatyta, kad B. Ž. padarytas kairio alkūnės sąnario sumušimas, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios teismo posėdžio metu pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų (b. l. 75) apie nukentėjusiosios sveikatos būklę po eismo įvykio neinformatyvus ir negali paneigti teismo eksperto išvados. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna Taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui arba nukentėjusysis praranda 5 procentus profesinio arba bendro darbingumo. Taigi, nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti pripažintas tuomet, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Pažymėtina, kad eismo įvykis, sukėlęs B. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, įvyko 2013 m. liepos 3 d., užduotis specialistui atlikti tyrimą buvo paskirta 2013 m. liepos 23 d. (praėjus 20 dienų po eismo įvykio), teismo medicinos ekspertas tyrimą atliko pagal pateiktus B. Ž. medicininius dokumentus (b. l. 24), specialisto išvada Nr. G 1602/13(03) buvo duota 2013 m. rugpjūčio 1 d., taigi specialistas įvertino B. Ž. patirtus sužalojimus praėjus daugiau negu 10 dienų nuo sužalojimų padarymo laiko, todėl jeigu B. Ž. būtų buvęs padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos gydymas truko ilgiau negu 10 dienų, teismo medicinos ekspertas būtų tai nustatęs. Atsižvelgiant į tai, teismas, nustatydamas nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, įvertinęs byloje esančių duomenų apie nukentėjusiosios sveikatos būklę visumą, pagrįstai, remdamasis teismo eksperto duota išvada, konstatavo, kad nukentėjusiajai dėl eismo įvykio buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tai, jog veika buvo kvalifikuota nesulaukus nukentėjusiosios gydymo pabaigos, pažeidėjo nustatymui ir veikos kvalifikavimui įtakos neturėjo. Byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustačius, kad dėl A. J. R. padaryto Kelių eismo taisyklių 37 punkto pažeidimo įvykusio eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios B. Ž. sveikata, A. J. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį.

Apeliantė skunde taip pat akcentuoja eismo įvykio tyrimo metu padarytus pažeidimus, deklaratyviai teigia, kad tyrimo metu buvo suklastoti policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti bylos duomenys. Susipažinus su byloje esančiais policijos pareigūnų G. T. ir R. S. tarnybiniais pranešimais (b. l. 12 – 13) nustatyta, kad juose nurodytos iš esmės vienodos eismo įvykio aplinkybės. Vienintelis neatitikimas šių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose yra tai, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio patrulis G. T. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad nukentėjusiąją B. Ž. iš eismo įvykio vietos išsivežė atvykusi greitoji medicinos pagalba, o Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimų grupės vyresnysis patrulis R. S. savo tarnybiniame pranešime nurodė, kad nukentėjusioji atsisakė vykti į gydymo įstaigą ir nurodė, kad į gydymo įstaigą kreipsis savarankiškai. Apeliacinės instancijos teismo manymu šis neatitikimas neturi reikšmės eismo įvykio aplinkybių tyrimui ir jo kvalifikavimui, todėl negali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, dėl kurio būtų pagrindas grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Apeliantės deklaratyvūs teiginiai apie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos schemos klastojimą nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, priešingai negu teigia apeliantė, iš byloje esančios Autoavarijos vietos plano (b. l. 18 – 19), ir pirminės eismo įvykio vietos schemos (b. l. 20) galima daryti išvadą, kad šiose schemose užfiksuoti duomenys sutampa, todėl nėra jokio pagrindo grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Taip pat nepagrįstas B. Ž. argumentas, kad A. J. R. duodamas paaiškinimą davė melagingus parodymus. Iš byloje esančio 2013 m. liepos 3 d. A. J. R. paaiškinimo (b. l. 10) nustatyta, kad A. J. R. paaiškinime nurodė visas eismo įvykio aplinkybes. Vien tai, kad B. Ž. nesutinka su A. J. R. nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, kitaip (subjektyviai) interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas teigti, kad A. J. R. davė melagingus parodymus. A. J. R. savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo visiškai pripažino, neapsunkino eismo įvykio tyrimo, vien tai, kad tarp pareiškėjos ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų yra prieštaravimų, neturi reikšmės administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui.

Apeliantės argumentai apie 2013 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje padarytas rašymo klaidas nesusiję su A. J. R. padarytos veikos kvalifikavimu ir jos vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pareiškėja dėl 2013 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo priimtoje nutartyje esančių klaidų ištaisymo turi kreiptis į nutartį priėmusį teismą.

Apeliantė skunde taip pat deklaratyviai teigia, kad buvo gauti B. Ž. bei jos visų artimųjų ir net mirusiųjų giminaičių asmens duomenys pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus, tačiau nenurodo, kokie konkrečiai minėto įstatymo reikalavimai buvo pažeisti. Toks B. Ž. argumentas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai negu teigia apeliantė, jos asmens duomenys buvo gauti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintose „Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis administravimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 15 punkte nurodyta, kad registrų naudotojas pagal kompetenciją turi teisę surinkti, įvesti, taisyti, trinti, atlikti paiešką, peržiūrėti, spausdinti ir teikti registrų duomenis. Šių Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad registrų naudotojui griežtai draudžiama naudotis registrų duomenimis ne tarnybos tikslais. Kadangi eismo įvykio metu A. J. R. vairuojamo automobilio buvo sužalota B. Ž., ji buvo eismo įvykio dalyvė ir nukentėjusioji, todėl jos duomenys buvo reikalingi atliekant tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimo grupės tyrėja N. Jasinskaitė teisėtai gavo nukentėjusiosios B. Ž. duomenis, juos panaudojo tarnybinėms funkcijoms atlikti, todėl teisės aktų nepažeidė.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad nuobaudą A. J. R. paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, nagrinėjant administracinę bylą buvo laikytasi nustatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkos, eismo įvykio aplinkybės pareigūnų buvo nustatytos, tyrimas atliktas tinkamai ir remiantis objektyviais byloje turimais duomenimis A. J. R. veika negalėjo būti kvalifikuota pagal jokį kitą ATPK straipsnį. Nagrinėjant administracinio tesiės pažeidimo bylą buvo nustatytos A. J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai galisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, bei nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, A. J. R. paskirta 550 Lt bauda. Pažymėtina tai, kad paskirtos administracinės nuobaudos dydis viršija minimalų ATPK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinės nuobaudos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas laiko, kad paskirta nuobauda nėra pernelyg švelni. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad A. J. R. paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas tinkamai.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį, išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį nepakeistą ir B. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.