Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs I. J. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutarties, kuria netenkintas jos skundas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2013-08-23 nutarimu I. J. pripažinta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubausta 500 (penkių šimtų) Lt bauda. I. J. nubausta už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punkto reikalavimus: 2013-05-23, 8.45 val., Lazdijų m., Vytauto g., vairuodama automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti automobilį iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko atsitrenkė į priekyje sustojusį automobilį „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. M., dėl ko eismo įvykio metu nežymiai sutrikdyta automobilio vairuotojos J. M. ir keleivio I. M. sveikata, apgadintas automobilis „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Skunde apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad prieš eismo įvykį jos vairuojamo automobilio greitis buvo labai nedidelis-apie 20 km/h, kontaktas tarp automobilių buvo nestiprus, o automobilių apgadinimai nežymūs. Atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad ji iš karto paklausė vairuotojos ir keleivio, ar jie nepatyrė jokių sužalojimų. Šie niekuo nesiskundė, todėl jie užpildė eismo įvykio deklaraciją. Bendraujant su J. M., ši buvo geros nuotaikos, jokiais negalavimais nesiskundė, neatrodė negaluojanti. Tik po eismo įvykio deklaracijos užpildymo ji sužinojo, kad I. M. sunegalavo ir J. M. jį nuvežė į ligoninę. Įvertinus tai, kad automobilių apgadinimai nežymūs, tiek vairuotoja, tiek ir keleivis buvo prisisegę saugos diržus, kyla pagrįsta abejonė dėl smūgio, galimai atsitrenkus galva į sėdynės atlošo minkštą galvos pagalvėlę. Ji mananti, kad I. M. nusiskundimai galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių: kraujospūdžio, nuovargio, netaisyklingo miegojimo, peršalimo ir panašiai. Iš pirminės specialisto išvados matyti, kad šios aplinkybės tirtos visai nebuvo, o sužalojimo mastas kvalifikuotas tik pasikliaujant J. M. ir I. M. žodžiais.

Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nei J. M., nei I. M. teismo medicinos apžiūrose nedalyvavo, o sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatomas tik pagal pateiktų medicininių dokumentų išrašus, kuriuose nėra jokių objektyvių duomenų apie paviršinius sužalojimus. Visi pojūčiai bei tariami sužalojimai užfiksuoti tik pagal jų žodžiu pateiktus nusiskundimus. Skunde akcentuojama, kad I. M. išrašant iš ligoninės, jam buvo rekomenduojami tik B grupės vitaminai, nors konstatuota lengva galvos smegenų trauma, o apie J. M. paskirtą gydymą iš viso jokių duomenų nėra. Iš byloje esančių J. M. bei I. M. medicininių įrašų, specialisto išvados, nukentėjusiesiems padarytas sužalojimų mastas visiškai neatitinka jų būsenų tiek po eismo įvykio, tiek po gydymo. Apeliantės teigimu, net ir lengvas smegenų sutrenkimas traktuojamas kaip rimtas sužalojimas, turintis aiškius simptomus ir ganėtinai ilgą gydymą, kuris tęsiasi tikrai ne vieną parą ir gydomas tikrai ne B grupės vitaminais.

Skundo autorė taip pat pažymi, kad draudimo kompanija po eismo įvykio J. M. ir I. M. už eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, kuriuos medicinos ekspertas traktavo kaip nežymius sveikatos sutrikdymus, išmokėjo po 2000 Lt, net nesulaukusi ikiteisminio tyrimo pabaigos, nekalbant apie administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą ir nutarimo įsiteisėjimą. Apeliantės teigimu, paviršutiniškas eismo įvykio bei jo pasekmių tyrimas, kai sužalojimai nustatomi tik pagal nukentėjusiųjų žodinius savijautos nusiskundimus, nepagrindžiant jų jokiais moksliniais bei medicininiais tyrimo duomenimis ir įrodymais, sudaro sąlygas nepagrįstai gauti draudimo išmokas bei prisiteisti dideles civilinių ieškinių sumas.

Skundo autorės vertinimu, nebuvo pilnai išaiškintos visos aplinkybės ir nepašalintos visos abejonės. Jos nuomone, turėjo būti išsamesnė teismo ekspertizė, kuri įvertintų, ar pagrįstai I. M. bei J. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nustatytų ryšį tarp eismo įvykio galimų pasekmių ir asmenų sveikatos sutrikdymo masto, kadangi byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad I. M. ir J. M. nustatyti sužalojimai yra būtent paminėto eismo įvykio pasekmė. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad su tomis pačiomis diagnozėmis ir simptomais, J. M. po pakartotinio tyrimo sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas, o tuo tarpu I. M. kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu nebuvo ne tik nustatytas, bet ir netirtas tiesioginis ryšys tarp eismo įvykio pasekmių ir I. M. bei J. M. sužalojimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinęs apeliacinio skundo bei skundžiamos nutarties motyvus ir, vadovaudamasis ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas I. J. skundą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Teismas nepažeidė ATPK 257 straipsnio, numatančio, kad bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmonė, reikalavimų nepažeidė. Išnagrinėjęs visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių visumą, teismas pagrįstai nustatė, kad I. J. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, yra įrodyta tyrimo metu surinktais įrodymais, kuriuos Institucija, priimdama nutarimą, įvertino tinkamai.

I. J. nubausta už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje. Atsakomybę pagal minėtą straipsnį užtraukia KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybė tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – visuma įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, tai nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes. Turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir, kad dėl šio eismo įvykio nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata.

Iš I. J. paaiškinimų bei jos apeliacinio skundo, kitų ištirtų įrodymų akivaizdu, kad tos aplinkybės, kad eismo įvykis kilo dėl jos kaltės, ji neginčija. Tačiau I. J. nesutinka su tuo, kad dėl jos kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjo J. M. ir I. M., kad jie patyrė sužalojimus. Savo nesutikimą su teismo išvadomis apeliantė grindžia tuo, kad kontaktas tarp automobilių buvo nestiprus, apgadinimai nežymūs, o nukentėjusieji iš karto po eismo įvykio nusiskundimų sveikata neišsakė.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl nė vienos iš bylos šalių nuomonė vertinant įrodymus bylą nagrinėjančiam teismui nėra privaloma. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad įrodymai šioje administracinio teisės pažeidimo byloje įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles. Dėl nagrinėjamo eismo įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Atlikus medicininį tyrimą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo I. M. ir J. M., nustatyta, kad nukentėjusiesiems eismo įvykio metu padarytas ne nesunkus, o nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustačius šią faktinę aplinkybę, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir pradėta administracinė teisena pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek skunde Lazdijų rajono apylinkės teismui, tiek ir apygardos teismui, I. J. nurodo iš esmės tas pačias aplinkybes. Skunde apygardos teismui apeliantė jokių naujų esminių teisiškai reikšmingų argumentų, dėl kurių nebūtų pasisakyta ir kurie nebūtų įvertinti nagrinėjant jos skundą apylinkės teisme, nenurodo. I. J. išreikštos abejonės dėl sveikatos sutrikdymo masto pirmos instancijos teisme buvo patikrintos, ką patvirtina ta aplinkybė, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo paskirtas pakartotinis tyrimas J. M. sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti. Atlikus tyrimą nustatyta, kad klinikinė diagnozė nepasitvirtino, todėl kvalifikuoti I. M. sveikatos sutrikdymo mastą nėra pagrindo. Nei I. J. skundą nagrinėjusiam Lazdijų rajono apylinkės teismui, nei apygardos teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl kito nukentėjusiojo – I. M. sveikatos sutrikdymo.

Su apeliantės byloje esančių duomenų interpretavimu ir vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka. Analizuojant sistemiškai byloje esančius medicininius dokumentus, specialistų išvadas, nukentėjusiųjų, liudytojų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, akivaizdu, kad I. M. ir J. M. būklė po eismo įvykio nebuvo analogiška. Tokią išvadą galima daryti remiantis jau vien tuo, kad J. M. po apžiūros buvo paleista gydytis ambulatoriškai, o jos sūnus I. M. iš karto po apžiūros buvo pristatytas į Alytaus apskrities ligoninę, kur gydėsi nuo 2013-05-23 iki 2013-05-28. Aukštesnysis teismas pabrėžia, kad nei teismas, nei šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, neturi specialių medicininių žinių, todėl nėra kompetentingi vertinti patirtų sužalojimų pobūdį bei tokių sužalojimų pasekmes nukentėjusiojo asmens sveikatai. Teismas šiuo atveju neturi jokio pagrindo abejoti byloje esančia specialisto išvada Nr. G 583/13 (06) - dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo I. M., paties tyrimą atlikusio eksperto kompetencija.

Neginčijamai nustačius, kad eismo įvykis iš tikrųjų įvyko, kad dėl jo kilimo kalta I. J., kad šio eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta automobilio keleivio I. M. sveikata, I. J. pagrįstai pripažinta kalta padariusi ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir nubausta administracine nuobauda. Apeliantės subjektyvus faktinių aplinkybių suvokimas ir traktavimas, kitoks, negu teismo, įrodymų vertinimas, objektyviais duomenimis nepagrįstas nesutikimas su specialaus tyrimo metu nustatytomis aplinkybėms dėl sveikatos masto nustatymo, teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Papildomai pažymėtina tai, kad apeliantė savo skunde visiškai nepagrįstai akcentuoja tą aplinkybę, kad smūgio į nukentėjusiosios automobilį iš viso nebuvo, ji į nukentėjusiosios automobilį tik atsirėmė, todėl ir sužalojimų negalėjo būti. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad išoriniai automobilio „Opel Corsa“ apgadinimai yra akivaizdūs. Tai leidžia teismui pagrįstai manyti, jog smūgis nebuvo toks nežymus, kaip bando apibūdinti I. J.. Tą aplinkybę, kad smūgis buvo pakankamai stiprus, patvirtina tiek J. M., tiek ir I. M., tiek iš šalies įvykį stebėjusi liudytoja A. S.. Netikėti jų paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kadangi objektyviai nustatyti automobilio „Opel Corsa“ apgadinimai jų paaiškinimus iš esmės patvirtina.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas I. J. skundą, tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymus, teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos. Nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.