Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-01-18 · Administracinė byla Nr. I1-713-394/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-01-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-06-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-01-18
Bylos Nr.
I1-713-394/2023
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02250-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
G. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-713-394/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02250-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 18 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimas), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. P. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-6 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Šiaulių TI), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020-05-28 kalint Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 29, 105, 26, 12 ir 22, buvo pažeidžiamos teisės aktais garantuojamos kalinimo sąlygos ir įvairūs higienos normos HN 134:2015 aspektai. Visose kamerose įrengtos mažiausiai 8 gulimos vietos, t. y. kameros paruoštos laikyti po 8 asmenis, šiuo aspektu pažymėtina LVAT teismų praktika, kurioje akcentuojama, kad dėl perteklinių baldų kalintiems asmenims tenkantis plotas itin mažas, beveik nėra vietos nekliudomai judėti paros laikotarpiu, judant vienam asmeniui, kiti tuo metu priversti gulėti arba sėdėti. Pabrėžtina ir EŽTT teisminė praktika, pagal kurią įvertinus, jog kameros plotas užstatytas suimtųjų lovomis, joje įrengtas tualetas, kriauklė, pastatytas stalas, spintelė daiktams susidėti, suimtiesiems tenkantis plotas buvo itin mažas. Nurodė, kad dėl nepakankamo kameros ploto bei kitų higienos normos pažeidimų pastoviai jautė stresą, sutriko miegas, kas dar labiau blogino ir taip prastą situaciją bei psichologinę sveikatos būklę. Kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, dėl ko, kamerose besikeičiant kalinamiems asmenims, tarp kurių pasitaikydavo ir nestabilios psichikos, jautė realų pavojų sveikatai bei gyvybei, nesant iškvietimo mygtuko prisikviesti pareigūnus praktiškai neįmanoma, tekdavo ilgai ir garsiai belsti į duris. Teko patirti smurtą ir iš pareigūnų pusės, šiuo metu skundas dėl tokio incidento nagrinėjamas teisme. Atskirai pažymėjo priešgaisrinės signalizacijos daviklio neįrengimą, pabrėžė, jog dėl gaisro Lukiškių TI – kalėjime daug asmenų apsinuodijo smalkėmis, nes nebuvo įrengti priešgaisriniai davikliai, kurie būtų leidę imtis priemonių, leidžiančių užkirsti kelią incidentui. Kalint kameroje Nr. 29 privatumą sanitariniame mazge neva užtikrino suplyšusios plastmasinės užuolaidos gabalas, t. y. privatumas nebuvo užtikrintas nei nuo kartu kalinčių asmenų, nei nuo pareigūnų. Kitose kamerose privatumas užtikrinamas tik dalinai, nes tualetas nėra atskirtas nuo bendros kameros erdvės, naudodamasis tualetu pastoviai jautė privatumo stoką bei stresą dėl skleidžiamų kvapų bei garsų. Kameroje visiškai nėra ventiliacijos, vėdinama tik per langą, tad pasinaudojus tualetu gana ilgą laiko laikydavosi fekalijų, šlapimo smarvė, kuri versdavo jausti stresą, orumo pažeidimus, pažeminimą. Privatumas nebuvo užtikrintas ir kalinimo įstaigos duše, be to, sukeliamas realus pavojus susirgti peršalimo ligomis, nes nusirengiama ir apsirengiama šaltoje patalpoje, esančioje prieš dušą, kur privatumas visiškai neužtikrinamas. Nusiprausus tenka grįžti į šaltą persirengimo patalpą, o apsirengus laukti lauke, kol kiti asmenys pasikeis patalynę. Pasinaudojęs dušu pastoviai peršaldavo, sloguodavo ir kosėdavo, tai nebuvo rimti sveikatos sutrikimai, dėl kurių kreipiamasi į gydymo įstaigą, bet net trumpalaikis peršalimas nepagerindavo sveikatos.

Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (128, 137 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (5 b. l.).

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI (po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo), apie teismo posėdį pranešta tinkamai (128 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (33-42 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2020-05-28 iki 2020-06-10 ir nuo 2022-01-31 iki 2022-10-17, kamerose Nr. 29, 105, 26, 12, 22 ir 11, vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,66 iki 18,3 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma 3,6 kv. m atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjui tekęs kameros plotas visas dienas buvo didesnis nei 3,6 kv. m, kas leidžia daryti išvadą, kad kameros plotas vienam asmeniui atitiko reikalavimus. Be to, vertinant pareiškėjo argumentus dėl gyvenamosios kameros ploto trūkumo, atkreiptinas dėmesys, kad nei vienoje gyvenamojoje kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, aštuonių gultų nėra, pareiškėjo teiginiai neatitinka realybės.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, todėl tai visiškai užtikrina asmenų privatumą. Visose kamerose, kuriose buvo patalpintas pareiškėjas, sienelių aukščiai nuo 1,84 iki 2,32 m, iš to akivaizdu, kad tiek vidutinio ūgio asmens, tiek aukštesnio, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumas užtikrinamas pakankamai. Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kad kamerose Nr. 29, 105, 26, 11 ir 12 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kameroje Nr. 22 – tvarkingomis nepermatomomis užuolaidomis.

Atsakovė akcentavo, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimai taikomi tik naujai projektuojamiems, naujai statomiems, kapitaliai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laivės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 p. įtvirtina analogiško pobūdžio nuostata, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki šių Taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Atsakovė pažymėjo, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe įrengti ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso – įtraukimo į LR nekilnojamųjų vertybių sąrašą, negalimas. Galimybė vėdinti kameras per langus sudaryta, šios aplinkybės neneigia ir pats pareiškėjas. Iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020-09-25 Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Iš teismui pateiktų dušinių fotonuotraukų matyti, kad Šiaulių TI dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, skiriančios suimtuosius (nuteistuosius), esančius dušo patalpoje, jos yra pakankamai aukštos, todėl šalia esančioje dušo patalpoje nematyti kitų suimtųjų. Užuolaidų ar durų įrengimo dušo patalpose teisės aktai nenumato. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 16 punktą, prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė, kaip 20°C. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas, tikrinantis Šiaulių TI patalpų atitikimą higienos normos reikalavimams, minėtose patalpose nėra nustatęs oro temperatūros neatitikimų nustatytai normai.

Atsakovė nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti pagalbos iškvietimo būdu, o ir pats pareiškėjas konkrečių situacijų nenurodo. Pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog jam dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta žala. Be to, Šiaulių TI pareigūnai atlieka nuolatinę kalinčių asmenų priežiūrą, todėl nėra pagrindo teigti, kad esant poreikiui asmenims nebūtų laiku ir tinkamai suteikta pagalba ir pan. Visų kamerų duryse įrengtos stebėjimo akutės, o išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje įrengta prižiūrėtojo pakyla, kuria vaikšto prižiūrėtojas, stebėdamas suimtuosius.

Atsakovė nurodo, kad reikalavimas įrengti dūmų detektorius Šiaulių TI patalpose nėra taikomas, kadangi Šiaulių TI pastatas priskiriamas ne gyvenamųjų namų, o specialiųjų pastatų kategorijai. Kartu nurodo, kad vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-360 patvirtintomis Gesintuvų techninės priežiūros taisyklėmis bei Bendromis priešgaisrinės saugos taisyklėmis, Šiaulių TI ne rečiau kaip kartą per metus atliekama gesintuvų, priešgaisrinių čiaupų ir rankovių techninė priežiūra, o esant poreikiui įsigyjamas ir atnaujinamas trūkstamas inventorius, taip pat parengti ir iškabinti evakavimo planai, kas tris metus organizuojami darbuotojų gaisrinės saugos mokymai.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių TI administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pareigūnų kaltę pagrindžiančių dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas G. P. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020-05-28 iki 2022-11-15 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V-109 (galiojo iki 2020-02-06) įtvirtino nuostatą (1.3. punktas), pagal kurią iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos LR Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (1.3.1. p.) ir 4,1 kv. m. nepilnamečiui asmeniui (1.3.2. p.). Nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2021 m. spalio 1 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. V-31 taip pat numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. suaugusiam asmeniui (2.2. p.). 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-317 (keistas 2022 06 29 įsakymu Nr. V-205, galiojo nuo 2021-10-01 iki 2023-01-04) nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (išskyrus neįgaliuosius, kuriems skiriama 5 kv. m) (2 p.).

Iš byloje esančios 2022-11-24 pažymos Nr. 60-26417 (44-48 b. l.), matyti, kad pareiškėjas G. P. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020-05-28 iki 2020-06-10 ir nuo 2022-01-31 iki 2022-10-17, viso 201 dieną. Laikotarpiu nuo 2020-05-28 iki 2020-06-10 pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 29 vienas arba su dar 2-4 asmenimis ir jam teko nuo 4,29 kv. m iki 21,48 kv. m. Laikotarpiu nuo 2022-01-31 iki 2022-10-17 pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 105, 26, 12, 22 ir 11, su dar vienu – penkiais asmenimis ir jam teko nuo 4,03 kv. m iki 12,11 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.

Minėtuose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymuose nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį (44-48 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (49-50 b. l.) bei kamerose buvusių asmenų skaičių (1-6) nustatė, kad net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Įvertinus pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis (51-54 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (56-61 b. l.), nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose Nr. 29, 105, 26, 12 ir 22 buvo pažeidžiami įvairūs higienos normos HN 134:2015 aspektai.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių TI atliktų patikrinimų aktus, iš kurių matosi, kad 2020 m. liepos 23 d. vykdant operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę siekiant įvertinti Šiaulių departamente gautame prašyme minimus faktus dėl galimų pažeidimų Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose, atlikti bendrosios dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir oro santykinės drėgmės matavimai kamerose, tame tarpe ir kameroje Nr. 26, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2022 m. vasario mėn. Operatyviosios kontrolės metu nustatyta bendra dirbtinė apšvieta, oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė šioje kameroje atitiko higienos normos reikalavimus. Atsakovė nurodo, kad kitos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, tikrintos nebuvo, nes kameros tikrinamos tik tuomet, kai gaunami skundai. Pareiškėjas dėl kamerų neatitikimo higienos normos reikalavimams skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kurioje jo laikymo kameroje ir konkrečiai kada oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta, oro judėjimo greitis ar kiti parametrai buvo pažeisti, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų.

Pareiškėjas nurodo, kad kameroje Nr. 29 nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, nes įėjimą dengė tik užuolaida, kitose kamerose privatumas užtikrintas dalinai, nes tualetas nėra atskirtas nuo bendros kameros erdvės, naudodamasis tualetu pastoviai jautė privatumo stoką bei stresą dėl skleidžiamų kvapų bei garsų, kameroje nėra ventiliacijos, vėdinama tik per langą.

Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galiojo iki 2020-12-22), kurių III skirsnio 14.5. papunktyje buvo numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. sanitarinių mazgų įrengimą reglamentuoja Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.

Atsakovė nurodo, kad visose Šiaulių TI kamerose įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida; kamerose Nr. 29, 105, 26, 11 ir 12 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis, o kameros Nr. 22 – užlaida.

Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje (49-50 b. l.) nurodyta, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose Nr. 11, 12, 26, 29 ir 105 mūrinės, o kameroje Nr. 22 - pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,84 iki 2,32 m.

Iki 2020 m. gruodžio 22 d. galiojusios Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (14.5 p.), tačiau Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5. punkte numatyta, kad nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara iki kameros lubų. Į bylą pateiktos ir kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, fotonuotraukos (56-61 b. l.), iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti ne iki lubų, o įėjimai į sanitarinių mazgų zonas kamerose Nr. 11, 12, 26, 29 ir 105 atskirti durimis, kameroje Nr. 22 - užuolaida.

Nors sanitariniai mazgai pareiškėjo laikymo kamerose nebuvo įrengti kaip kabina ir atitverti pertvara iki kameros lubų, kaip reglamentuoja nurodytos Taisyklės, tačiau pareiškėjas privatumo pažeidimo nesieja su sanitarinio mazgo atitvėrimu iki lubų, tik nurodo, kad įėjimą į sanitarinio mazgo zoną kameroje Nr. 29 dengė tik užuolaida, o kitose kamerose tualetas nebuvo atskirtas nuo bendros kameros erdvės. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.), todėl pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Atsakovė nurodo, kad kameros Šiaulių TI vėdinamos per langus, toks vėdinimo būdas numatytas ir Taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, 14.10 p. bei Taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-22, 12.10 p., taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte. Pareiškėjas neginčija Šiaulių TI atsiliepime į skundą nurodytos aplinkybės, kad būtent tokiu būdu (per langus) buvo vėdinamos Šiaulių TI kameros, toks vėdinimo būdas atitinka teisės aktų reikalavimus, kad galimybė išvėdinti patalpas per langus kamerose sudaryta pasisakė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento specialistai, atlikę operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę Šiaulių TI 2020 m. liepos 23 d. (67-69 b. l.), todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI kameros buvo vėdinamos netinkamai.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, dėl to jautė realų pavojų sveikatai bei gyvybei, nesant iškvietimo mygtuko prisikviesti pareigūnus praktiškai neįmanoma, tekdavo ilgai ir garsiai belsti į duris.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numatė, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (galioja nuo 2020-12-22) 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Nors tiek Taisyklių, galiojusių iki 2020-12-21, tiek Taisyklių, galiojančių nuo 2020-12-22, 2 punkte pasakyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių argumentų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (pareigūno iškvietimo) sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad buvo susidariusi tokia konkreti situacija, jog reikėjo skubiai iškviesti pareigūnus, bet nepavyko, kada tai buvo, kokias neigiamas pasekmes jis dėl to patyrė, todėl pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos nesant iškvietimo mygtuko atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad kamerose neįrengtas ir priešgaisrinės signalizacijos daviklis, dėl gaisro Lukiškių TI – kalėjime daug asmenų apsinuodijo smalkėmis, nes nebuvo įrengti priešgaisriniai davikliai, kurie būtų leidę imtis priemonių, leidžiančių užkirsti kelią incidentui.

Nei Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato, kad kamerose turi būti įrengta priešgaisrinė signalizacija.

Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (nauja redakcija nuo 2010-09-01), numato, kad autonominiai dūmų signalizatoriai privalo būti įrengti gyvenamosiose patalpose, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema; tą padaryti privalo gyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai (88.5. p.).

Taigi teisės aktai nereglamentuoja, kad Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių gyvenamosiose kamerose turi būti įrengti autonominiai dūmų signalizatoriai, pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kokią neturtinę žalą jis patyrė dėl tokio signalizatoriaus nebuvimo, todėl jo pretenzijos dėl priešgaisrinės signalizacijos daviklio nebuvo atmestinos, kaip nepagrįstos.

Pareiškėjas nurodo, kad įstaigos duše bei persirengimo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, persirengimo patalpos šaltos, apsirengus tekdavo laukti lauke, pasinaudojęs dušu pastoviai peršaldavo, sloguodavo ir kosėdavo.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu.

LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galioja nuo 2020-01-22) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galioja nuo 2021-05-26).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 8 punktas numatė, kad tardymo izoliatorių režiminėje teritorijoje įrengiami gyvenamieji pastatai su kameromis suimtiesiems laikyti, ūkio darbus atliekančių nuteistųjų bendrabutis (kameros), sporto aikštelė, sportui skirtos patalpos, drausmės izoliatorius, apsaugos ir priežiūros, socialinės reabilitacijos, psichologinės, vidaus tyrimų ir kitų tarnybų patalpos, asmens sveikatos priežiūros uždaroji įstaiga su paciento stebėjimo palatomis, radijo laidų transliavimo patalpa, biblioteka, religinių apeigų atlikimo patalpos, virtuvė, skalbykla, sanitarinė švarykla su dušine ir dezinfekcijos kamera, kirpykla, patalynės, drabužių ir avalynės taisyklos, patalynės, suimtųjų aprangos ir asmeninių daiktų sandėliai, dirbtuvės ir kiti ūkiniai pastatai bei patalpos. Taisyklių 14 – 17 punktuose išdėstyti reikalavimai gyvenamųjų kamerų įrengimui.

Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos šios patalpos: kameros su sanitariniu mazgu; korpuso vyresniojo pareigūno kabinetas; socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas: esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); pasivaikščiojimo kiemas; gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 16 ir 18 punktuose keliami reikalavimai oro temperatūrai - prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė, kaip 20°C, taip pat numatytas privalomas karšto vandens į dušo patalpas tiekimas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius.

Taigi tiek iki 2020 m. gruodžio 21 d. galiojusios, tie naujai priimtos Taisyklės, tiek kiti nacionaliniai teisės aktai detalesnio dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose nereglamentuoja.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė Šiaulių TI esančių dušo patalpų fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad dušinėse įrengtos pertvaros, taip pat tose pačiose patalpose pastatyti suoliukai persirengimui (130-135 b. l.). Į bylą pateikti ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento atliktų patikrinimų aktai, iš kurių matosi, kad Šiaulių TI esančios prausimosi (dušų) ir prie jų esančios persirengimo patalpos buvo tikrintos operatyviosios kontrolės metu 2019 m. spalio 17 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. liepos 23 d., 2022 m. gegužės 2 d.

2019 m. spalio 17 d. patikrinimo metu persirengimo patalpoje Nr. 1 išmatuota oro temperatūra siekė 23,2±0,2°C patalpos viduryje 1,1 m aukštyje nuo grindų ir 22,9±0,2°C patalpose viduryje 0,1 m aukštyje nuo grindų ir atitiko higienos normos HN 134:2015 reikalavimus (62-63 b. l.).

2020 m. vasario 4 d. patikrinimo metu prausimosi patalpose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyta oro temperatūra taip pat atitiko higienos normos reikalavimus (nuo 23,8±0,2°C iki 24,5±0,2°C), prausimosi patalpose išmatuota karšto vandens temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN 24:2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ reikalavimus, patikrinimo metu įvertinus prausimosi patalpų, jose esančios įrangos bei inventoriaus švarą pažeidimų nenustatyta (64-66 b. l.).

2020 m. liepos 23 d. operatyviosios kontrolės metu siekiant įvertinti gautame prašyme minimus faktus dėl galimų pažeidimų Šiaulių TI dušo patalpose, nustatyta, kad Šiaulių TI sanitarinėje švarykloje įrengtose prausimosi patalpose oro temperatūra atitiko higienos normos reikalavimus (nuo 24,1±0,2°C iki 24,5±0,2°C), įvertinus patalpą, joje esančius įrenginius ir inventorių pažeidimų nenustatyta, patalpa valoma ir dezinfekuojama, daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys nenaudojami (67-69 b. l.).

2022 m. gegužės 2 d. patikrinimo metu nustatyta, kad dušai Šiaulių TI įrengti I-ame ir II-ame aukštuose, vanduo tiekiamas automatiškai nustatyta vandens temperatūra 38°C - 40°C, galimybės patiems asmenims reguliuoti vandens temperatūrą nėra, patikrinimo metu higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (70-72 b. l.).

Taigi įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą. Iš pateiktų fotonuotraukų aiškiai matosi, kad dušinėse įrengtos pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022).

Nors iš atsakovės atstovo pateiktų nuotraukų matosi, kad Šiaulių TI dušų persirengimo patalpose nėra nei kabinų, nei pertvarų, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tik nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016). Nagrinėjamu atveju nenustatyta kitų pareiškėjo teises pažeidžiančių netinkamų kalinimo sąlygų, todėl nėra pagrindo laikyti, kad galimas privatumo neužtikrinimas dušo persirengimo patalpose galėtų būti vertinamas kaip neturtinę žalą sukeliantis faktorius.

Pareiškėjo teiginius dėl žemos temperatūros persirengimo patalpose paneigia Visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų rezultatai. Nors pareiškėjas nurodo, kad pasinaudojęs dušu pastoviai peršaldavo, tačiau jo Asmens sveikatos istorijoje per visą laikymo Šiaulių TI laikotarpį yra tik vienas įrašas apie slogą (2022-04-25), pareiškėjas taip pat nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie pagrįstų jo teiginius dėl peršalimo ligų ar kitokio sveikatos pablogėjimo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tik tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Tik nustačius konkrečius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4070-261/2018, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1317-438/2018, 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017 ir kt.).

Kadangi reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms trims civilinės atsakomybės sąlygoms, nenustačius nei Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo patirtos žalos, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo G. P. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė