Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2023-06-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-347-1003/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-05
Bylos Nr.
2YT-347-1003/2023
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-05716-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danas Lisas
Pareiškėjas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Suinteresuotas asmuo
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankas
Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2YT-347-1003/2023; Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05716-2022-7; Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. birželio 5 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams R. J., H. E., suinteresuotų asmenų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms S. B., L. G., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei D. A., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, nustatė: 1. pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo mobilaus ryšio bokštą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2. Patikslintame pareiškime nurodyta, kad nuo 1990 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) trestas buvo reorganizuotas į atskiras valstybines įmones, įskaitant ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios laikinuoju direktoriumi paskirtas H. E. (duomenys neskelbtini) treste esantis valstybinis turtas buvo paskirstytas įmonėms pagal priklausomybę, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį. Reorganizuotoms įmonėms buvo paliktas gamybinių, sutartinių ir kitų ryšių tęstinumas. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (vėliau reorganizuota į UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo priskirtas mobiliojo ryšio bokštas, bendromis komunikacijomis susietas su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu statiniu, esančiu (duomenys neskelbtini), bokštas buvo naudotas VĮ „(duomenys neskelbtini)“, vėliau ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobiliam ryšiui palaikyti. Šiaulių regioninio valstybės archyvo pateiktuose (duomenys neskelbtini) tresto dokumentuose yra matoma 1968 metų (duomenys neskelbtini) ryšio stotis. Pareiškėja nuosavybės teise valdo Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą statinį mobilaus ryšio bokštą, statybos metai – 1970, o visas toje teritorijoje esantis turtas, tiek įregistruotas, tiek neįregistruotas registre, sujungtas neatsiejama jungtimi – kabeliu ir sudaro vieną visumą. Mobilaus ryšio bokštas yra pareiškėjos bendrovės ilgalaikis turtas, apskaitytas bendrovės balanse. Archyve nerasta duomenų apie tai, kad mobilaus ryšio bokštas priklausė (duomenys neskelbtini) trestui. Iš archyvo gautuose dokumentuose matyti 1968 metų (duomenys neskelbtini) ryšio stotis, kurios vienas iš komponentų buvo mobilaus ryšio antena. Nuo pat mobilaus ryšio bokšto statybos iki 1990 m. gruodžio 1 d. šį objektą valdė (naudojosi) tik (duomenys neskelbtini) trestas, o vėliau – pareiškėja. Mobilaus ryšio bokšto priklausomybę pareiškėjai patvirtina 1990 m. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nepakanka įregistruoti minimą turtą Nekilnojamojo turto registre, o kitų dokumentų gauti ne teismo tvarka nėra galimybės. 3. Pareiškėjos atstovas R. J. patvirtino patikslintame pareiškime išdėstytas aplinkybes, paaiškindami, kad mobilaus ryšio bokštas pastatytas 1968 metais, tuomet statybos leidimo greičiausiai nereikėjo, buvo užklausta Statybos inspekcija. Mobilaus ryšio bokštas buvo pastatytas ir naudojamas (duomenys neskelbtini) tresto reikmėms, veikloje, susisiekti su objektuose esančiais darbuotojais per nešiojamas ryšio priemones, vėliau bokštas buvo perduotas pareiškėjai, jis susietas kabeliu su pareiškėjai priklausančiu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo (duomenys neskelbtini) tresto administracija, šiame pastate nėra kitų juridinių asmenų kaip savininkų. Prie bokšto yra tvorelė, įrengtas grindinys. Mobilaus ryšio bokštą visą laiką valdė pareiškėja, savo jėgomis prižiūri, valdo, pirko medžiagas, kurias apskaitė bendrovės buhalterijoje. 4. Pareiškėjos atstovas H. E. paaiškino, kad dirba įmonėje apie 50 metų. Bokštas buvo sumontuotas, kad galėtų susisiekti su reikalingais asmenimis, telefonai buvo automobiliuose, objektuose. Įmonėje buvo įformintas kaip vienetas – dispečerinė su bokštu, buvo mobilaus ryšio sistema, fiksuota įmonės balanse, nereikėjo to vieneto atskirai registruoti. Statant bokštą, buvo išbetonuoti pamatai, įdėtas gruntas, apmurintas tvorele. Reorganizuojant (duomenys neskelbtini) trestą, perėmė tą turtą kaip kompleksą. Vėliau paaiškėjo, kad reikia atskirai registruoti, tad turi tikslą objektą įteisinti. 5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašė spręsti dėl patikslinto pareiškimo teismo nuožiūra (1 t., b. l. 90-92). Suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškime nurodytą ryšio bokštą pastebėjo 2015 metais, bet jis nėra eksploatuojamas. Nežino, ar bokštas priklauso pareiškėjai, archyve duomenų nėra. Mano, kad sprendimą byloje turi priimti teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, kuriam tikslui daiktas buvo sukurtas. Jei būtų nustatyta pareiškėjos nuosavybė, spręstų dėl žemės servituto nustatymo. 6. Suinteresuotas asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą pareiškimą su juo nesutiko ir prašė netenkinti, nurodydama, kad pareiškėja neįrodė juridinę reikšmę turinčio fakto (1 t., b. l. 113-120). Suinteresuoto asmens atstovės teisme paaiškino, kad dėl pareiškime nurodyto ryšio bokšto pradėta bešeimininkio turto perdavimo valstybei procedūra, bokštas yra nenaudojamas, netvarkingas, primesta šiukšlių, kelia pavojų aplinkai. Patį bokštą eksploatuoti būtų pavojinga. Bokšto antena sugadinta, atjungta, nebenaudojama. Statinys neturi savininko, o pareiškėjos pateikti dokumentai neįrodo, nepatvirtina, kad bokštas priklausė (duomenys neskelbtini) trestui. Administracinio ryšio stotis neidentifikuoja šio mobilaus ryšio bokšto. Archyve, Registrų centre nėra duomenų apie bokšto priklausomybę, jo savininką. Mano, kad patikslintas pareiškimas negali būti tenkintas. 7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į patikslintą pareiškimą prašo teismą priimti sprendimą savo nuožiūra, bylą nagrinėjant be suinteresuoto asmens atstovo dalyvavimo teismo posėdžiuose (1 t., b. l. 83-84). 8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė, atstovas į teismo posėdį neatvyko, nenurodė neatvykimą pagrindžiančių priežasčių. Teismas negavo suinteresuoto asmens prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Byla nagrinėtina ir sprendimas priimtinas nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Patikslintas pareiškimas netenkintinas. 9. Nagrinėjamoje byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 9.1. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytoje 2022 m. (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad mobilaus ryšio bokštas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra bendrovės ilgalaikis turtas, apskaitytas bendrovės balanse (1 t., b. l. 18); 9.2. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1990 m. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) tresto reorganizavimo“ įsakyta nuo 1990 m. gruodžio 1 d. reorganizuoti (duomenys neskelbtini) trestą į atskiras valstybines įmones, įskaitant ir į valstybinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“; (duomenys neskelbtini) treste esantį valstybinį turtą paskirstyti įmonėms pagal priklausomybę, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį; reorganizuotoms įmonėms palikti gamybinių, sutartinių ir kitų ryšių tęstinumą (1 t., b. l. 19); 9.3. VĮ Registrų centras 2022 m. liepos 12 d. ir liepos 18 d. pažymose nurodyta, kad Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1990 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) nepatvirtina mobilaus ryšio bokšto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti duomenys nepatvirtina jos nuosavybės teisių atsiradimo į nekilnojamąjį daiktą – mobilaus ryšio bokštą (1 t., b. l. 20, 21); 9.4. Šiaulių regioninis valstybės archyvas 2023 m. sausio 3 d. pateikė (duomenys neskelbtini) tresto 1971 m. birželio 3 d. matavimo ir reguliavimo prietaisų ir laboratorinių įrengimų sąrašą „Kitos mašinos ir įrengimai“, šio sąrašo 32 punkte įrašytas turtas – „(duomenys neskelbtini) ryšio stotis“, pagaminta 1968 metais, pradinė vertė – 1860 rublių (1 t., b. l. 55-58); 9.5. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba rašte „Dėl statinio savininko nustatymo“ nurodė, kad ji 2023 m. kovo 28 d. atliko antenos įrangos, sumontuotos ryšio bokšte teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) patikrinimą ir surašė aktą, kuriame užfiksuota, kad ant ryšio bokšto sumontuota radijo ryšio antena yra apgadinta, antenos radijo dažninis kabelis nuo antenos atjungtas, duomenų apie bokšto savininką neturi (2 t., b. l. 3-9); 9.6. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija 2023 m. balandžio 3 d. informavo, kad neturi informacijos apie ryšio bokšto valdytoją/ savininką/ naudotoją (2 t., b. l. 13). 10. Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXVI skyriaus normos. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). 11. Teismų praktikoje pripažįstama, kad statinio valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). 12. Taigi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčio statinio valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015). 13. Pareiškėja, kaip faktinį nuosavybės į ginčo statinį (mobilaus ryšio bokštą) įgijimo pagrindą, nurodė Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1990 m. (duomenys neskelbtini) įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) tresto reorganizavimo“, kuriuo nuo 1990 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) trestas reorganizuotas į atskiras valstybines įmones, įskaitant ir į valstybinę įmonę „(duomenys neskelbtini)“, bei nurodė (duomenys neskelbtini) tresto 1971 m. birželio 3 d. matavimo ir reguliavimo prietaisų ir laboratorinių įrengimų sąrašą „Kitos mašinos ir įrengimai“, kurio 32 punkte įrašytas turtas – „(duomenys neskelbtini) ryšio stotis“, pagaminta 1968 metais, pradinė vertė – 1860 rublių (1 t., b. l. 19, 55-58). Įvertinus į bylą pateiktus dokumentus, spręstina, kad 1990 m. (duomenys neskelbtini) įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyti, aptarti pareiškėjai (duomenys neskelbtini) tresto reorganizacijos metu perduoti kilnojamieji, nekilnojamieji daiktai. (duomenys neskelbtini) tresto 1971 m. birželio 3 d. matavimo ir reguliavimo prietaisų ir laboratorinių įrengimų sąraše „Kitos mašinos ir įrengimai“ nurodyti daiktai nepatvirtina, jog jame įrašytas daiktas „(duomenys neskelbtini) ryšio stotis“ yra nekilnojamasis daiktas ir būtent objektas, pareiškėjo nurodomas kaip mobilaus ryšio bokštas. Iš aptariamo sąrašo turinio matyti, kad jame nurodyti daiktai (mašinos ir įrengimai) yra kilnojamieji, nedidelės vertės, o nurodyta daikto „(duomenys neskelbtini) ryšio stotis“, pagaminto 1968 metais, 1860 rublių pradinė vertė iš esmės atitinka kilnojamųjų daiktų vertę. Darytina išvada, kad pareiškėjos pateikti duomenys nepatvirtina, jog minimuose dokumentuose esanti informacija susijusi su mobilaus ryšio bokštu. 14. Nustatant statinio valdymo nuosavybės teise faktą, būtina išsiaiškinti, kad nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje išsakė nuomonę, jog mobilaus ryšio bokšto pastatymo metu 1968 metais greičiausiai nereikėjo statybos leidimo. 15. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 281 (Žin. 1962, Nr. 13– 30) patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 17 punktas nurodė, kad leidimus vykdyti statybą teikia Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto vietos organai. Be kita ko, Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ Nr. 570 (Žin., 1958, Nr. 23-114; neteko galios 1981 m. kovo 16 d.) 1 punktas reglamentavo, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose ir kaimo vietovėje gali būti pradėta vykdyti tik gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto organų leidimą. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl pastatytų įmonių, pastatų ir įrenginių priėmimo naudojimui tvarkos“ Nr. 700 1 punktas įtvirtino, kad pastatus arba rekonstruotus pastatus, įmones ir įrenginius būtinai turi priimti naudoti valstybinės priėmimo komisijos. Be to, Ministrų Tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 1970, Nr. 4–25) patvirtintoje Instrukcijoje buvo nurodyta, kad gyvenamųjų namų ir visuomeninės paskirties pastatų, esančių miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse, teisinis registravimas yra privalomas, išvardyti būtini dokumentai, kuriuos reikia pateikti teisiškai registruojant pastatus, nustatyta pastatų įregistravimo ir pažymų apie įregistruotus statinius išdavimo savininkams tvarka. Teisinio pastatų registravimo tuometės Lietuvos miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos 2 punkte c–d papunkčiuose taip pat nustatyta, kad teisiškai turi būti registruojami pastatai, priklausantys kooperatyvams ir visuomeninėms organizacijoms, taip pat gyvenamųjų namų statybos kooperatyvams bei atskiriems asmenims asmeninės nuosavybės teise. Statiniai, esantys žemės sklypuose, skirtuose gyvenamųjų pastatų statybai, taip pat turėjo būti registruojami Instrukcijoje nustatyta tvarka. Spręstina, kad pagal tuometinius teisės aktų reikalavimus statybos buvo vykdomos pagal statybos leidimus ir jos baigiamos statinio priėmimo naudoti aktu. Tokia tvarka daiktas būdavo suformuluojamas kaip kadastrinis vienetas ir tapdavo civilinės apyvartos objektu. Teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas. Pareiškėja nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių mobilaus ryšio bokšto statybos teisėtumą, kad bokšto statybai pagal 1968 metais galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas, išduotas statybos leidimas, statinys buvo statomas naudojant atitinkamas medžiagas, statinys buvo baigtas priėmimo naudoti aktu, inventorizuotas, taip pat nepateikė jokių dokumentų, kad teisės aktų nustatytais pagrindais valdytų žemės sklypą, kuriame yra ginčo objektas – mobilaus ryšio bokštas. Pareiškėjai neįrodžius mobilaus ryšio bokšto statybos teisėtumo, teismui nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl objekto valdymo nuosavybės teise, kadangi nebūtų įrodytas teisėtas nuosavybės objekto sukūrimas. 16. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2023 m. kovo 28 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog radijo ryšio antena, sumontuota ant ryšio bokšto, esančio teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), yra apgadinta, antenos radijo dažninis kabelis nuo antenos atjungtas ir nutiestas nuo radijo ryšio bokšto iki (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini) namo stogo. Spręstina, kad radijo dažninis kabelis nebenaudojamas, neatlieka funkcinės paskirties, o jo fizinis nutiesimas iki (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo stogo nepatvirtina bokšto ir kabelio funkcinio ryšio su minimu pastatu. 17. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; kt.). 18. Atsižvelgiant į šio sprendimo 9-17 punktuose aptartą teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė mobilaus ryšio bokšto valdymo nuosavybės teise fakto ir teismui nėra pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl objekto valdymo nuosavybės teise, todėl patikslintas pareiškimas netenkintinas kaip neįrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 442-448 straipsniais, teismas nusprendžia: netenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus. Teisėjas Danas Lisas