Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas: Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 5 MGL bauda; Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 8 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 30 parų arešto ir 5 MGL bauda; Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL dydžio bauda (bauda nesumokėta),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. 2016 m. rugsėjo 19 d. apie 19.35 val., prekybos centre „Express Market“, priklausančiame UAB „Kilminė“, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, UAB „Kilminė“ priklausantį turtą, o būtent: iš prekystalių pasiėmė 4 vnt. alaus „Master premium“ 1 l talpos, kurio vieneto kaina – 0,99 Eur, ir 1 vnt. brendžio „Renesains“, 0,7 l talpos, kurio vieneto kaina – 10,99 Eur, atvirai rankose laikydamas visas prekes ir kasininkei pareikalavus susimokėti už jas, praėjo pro kasą nesumokėjęs ir išėjo iš prekybos centro, tokiu būdu padarė UAB „Kilminė“ 14,95 Eur turtinę žalą.

Be to, jis 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 21.16 val., prekybos centre „Express Market“, priklausančiame UAB „Kilminė“, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, UAB „Kilminė“ priklausantį turtą, o būtent: 1 butelį brendžio „DAOS“, 0,5 l talpos, kurio vieneto kaina – 7,99 Eur, atvirai rankose laikydamas prekę ir kasininkei pareikalavus susimokėti už ją, praėjo pro kasą nesumokėjęs ir išėjo iš prekybos centro, tokiu būdu padarė UAB „Kilminė“ 7,99 Eur turtinę žalą

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis atėjo į „Express Market“ nusipirkti alaus, bet susibarė su kasininke, nes ji per mažai jam atidavė grąžos. Norėjo jai atkeršyti, todėl paėmė alkoholinių gėrimų (alaus ir brendžio) ir išėjo. Vėliau vėl susitiko, kasininkė jam grasino, todėl paėmė 0,5 l butelį prie kasų. Praėjo pro kasininkę. Kasininkė jam liepė sustoti ir susimokėti, tačiau jis pasakė, kad nemokės. Jis neskaičiavo, už kiek eurų paėmė alkoholinių gėrimų. Jis tuo metu buvo girtas. Nežino, ar kasininkė kvietė apsaugą. Antrą kartą nieko negirdėjo, ar kasininkė jam ką nors sakė. Kasoje sėdėjo kasininkė, bet ne ta pati, su kuria apsižodžiavo. Alkoholį jis išgėrė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos J. Š. parodymais, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. dirbo parduotuvėje „Ekspress Market“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini). Apie 19.30 val. ji dirbo kasoje, esančioje prie pat durų. Apie 19.35 val. pamatė kaip vyras, apie 30 metų, pasiėmė keturis plastikinius butelius alaus. Jis atėjo prie kasos. Prie kasos pasidėjo alų. Ji vieną butelį paėmė nuskenuoti. Tada jis paėmė kitus butelius alaus ir dar su ranka pasiėmė iš lentynos, kuri yra už kasos, brendžio butelį, ir išėjo iš parduotuvės. Ji pasakė: „ką darai“. Jis į tai nekreipė dėmesio ir išėjo, tai matė kiti pirkėjai. Kažkas iš pirkėjų ir vyr. kasininkė I. Č. dar jį bandė vytis, tačiau išbėgus į lauką jo nebebuvo. 2016-09-28 apie 21.00 val. dirbo kasoje, parduotuvėje „Express Market“, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini). Kartu su ja mokinosi dirbti praktikantė G. Jos abi skaičiavo cigaretes. Įėjęs į parduotuvę pažįstamas A. U. jas užkalbino: „ką čia darot“. Ji atkreipė į jį dėmesį ir tuo metu jis griebė butelį brendžio „DAOS“ 0,5 l. talpos iš šalia jos esančios lentynos, ir bėgo iš parduotuvės. Kadangi ji matė vykdomą vagystę, todėl paspaudė parduotuvės durų automatinio rakinimo mygtuką. Durys neužsirakino, nes jas laikė kartu atėjusi A. U. draugė su jai nepažįstamu jaunuoliu. Tokiu būdu vagystę įvykdęs A. U. pabėgo su draugais ir pavogtu alkoholiu. A. U. pažįsta iš matymo, nes jis dažnai pas juos vykdo vagystes ir atvirai pareiškia niekada nemokėsiantis už prekes (b. l. 27, 29).

2016 m. rugsėjo 20 d. prekybos centro „Express Market“ vyr. kasininkės I. Č. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. apie 19.35 val., nenustatytas asmuo, laikydamas 4 vnt. alaus „Master Premium“ 1 l talpos, kurio vieneto kaina 0,99 Eur, rankose, prekybos centre buvusių darbuotojų ir pirkėjų akivaizdoje eidamas pro kasas pasakė: „aš nemokėsiu“ ir laikydamas prekes atvirai rankose praėjo pro kasas, eidamas pro kasas stabtelėjo, parodė kasininkei J. Š., kad nešasi atvirai alų ir tuo pat metu iš alkoholio lentynos paėmė dar 1 vnt. brendžio „Renesains“ 0,7 l talpos, kurio vieneto kaina 10,99 Eur, ir išėjo iš prekybos centro. Kasininkė J. Š. kreipėsi į asmenį: „sumokėkite už prekes“, tačiau jis nekreipdamas dėmesio į kasininkės kreipimąsi toliau vykdė nusikalstamą veiką. Asmuo ne pirmą kartą savo akiplėšiškais veiksmais terorizuoja prekybos centro darbuotojus ir trikdo normalų prekybos centro darbą (b. l. 4).

2016 m. rugsėjo 29 d. prekybos centro „Express Market“ vyr. kasininkės I. Č. pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 21.16 val. asmuo, kuris yra žinomas kaip A. U., atėjęs į prekybos centrą, grasindamas kasoje dirbusiai kasininkei J. Š., iš alkoholio lentynos paėmė 1 vnt. brendžio „DAOS“ 0,5 l. talpos, kurio vieneto kaina 7,99 Eur, ir atvirai laikydamas rankose, prekybos centre dirbusių darbuotojų akivaizdoje išėjo iš prekybos centro nesusimokėjęs už prekes. Kasininkė J. Š. kreipėsi į asmenį: „sumokėkite už prekes, kur bėgate?“, tačiau pastarasis nekreipdamas dėmesio į kasininkės kreipimąsi, toliau vykdė nusikalstamą veiką ir pasišalino iš prekybos centro su preke rankose. Asmuo ne pirmą kartą savo akiplėšiškais veiksmais terorizuoja prekybos centro darbuotojus ir trikdo normalų prekybos centro darbą (b. l. 5).

UAB „Kilminė“ 2016 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. apie 19.35 val. nenustatytas pilietis, laikydamas 4 vnt. alaus rankose, prekybos centre buvusių darbuotojų ir pirkėjų akivaizdoje eidamas pro kasas pasakė: „aš nemokėsiu“ ir laikydamas prekes atvirai rankose praėjo pro kasas. Eidamas pro kasas stabtelėjo, parodė kasininkei J. Š., kad nešasi atvirai alų ir tuo pat metu iš alkoholio lentynos paėmė dar 1 vnt. brendžio, ir išėjo iš prekybos centro, inventorizacijos aktu dėl pavogto alkoholio (b. l. 7, 8,9).

UAB „Kilminė“ 2016 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 21.16 val. A. U., atėjęs į prekybos centrą, grasindamas kasoje dirbusiai kasininkei J. Š., iš alkoholio lentynos paėmė brendžio butelį ir atvirai laikydamas rankose, prekybos centre dirbusių darbuotojų akivaizdoje, išėjo iš prekybos centro nesusimokėjęs už prekę (b. l. 11,12,13-15).

Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad vaizdo įraše (įrašas DVD) dėl vagystės, įvykdytos 2016 m. rugsėjo 19 d. yra užfiksuotas vaizdo kameros Nr. 5 įrašas, kuriame 19:33:36 matyti kaip prekybos centre esantis jaunas vyras, trumpų tamsių plaukų, liekno kūno sudėjimo, vilkintis juodos spalvos sportinį megztinį, pilkas sportines kelnes, avintis juodos spalvos batus, iš alaus šaldytuvo „Volfas Engelman“ paima keturis plastikinius butelius alaus, kuriuos toliau nešasi rankose. Peržiūrint vaizdo kameros Nr. 6 įrašą, 19:34:36 matyti kaip tas pats vyras, rankose laikantis jau penkis butelius alaus, praeina pro parduotuvėje esančias kasas, kurių vienoje sėdėjo kasininkė, tuo metu skenuodama kito kliento prekes, ir sustoja jau praėjęs pro kasas, prie lentynos, kurioje sustatyti stiprieji alkoholiniai gėrimai. 19:34:37 matyti, kaip minėtas vyras paima vieną butelį nuo minėtos lentynos, kažką pasako kasininkei, palieka vieną butelį alaus ant prekystalio ir kasininkei matant, išeina iš prekybos centro nesumokėjęs už keturis alaus butelius ir vieną butelį stipraus alkoholinio gėrimo. Vaizdo įraše dėl vagystės, įvykdytos 2016 m. rugsėjo 28 d., yra patalpintas vaizdo įrašas, kuriame atidarius aplanką „A VAIZDO IRASAS.exe“, peržiūrint vaizdo kameros Nr. 1 įrašą, 21:16:23 matyti kaip į prekybos centrą pro pagrindinį įėjimą įeina jaunas vyras, trumpų tamsių plaukų, liekno kūno sudėjimo, vilkintis juodos spalvos striukę, tamsiai mėlynos spalvos su trimis juostelėmis dešinės pusės šone, sportines kelnes, avintis juodos spalvos batus, matant dviem prekybos centro darbuotojoms, paima nuo lentynos, esančios prie pat įėjimo, vieną butelį, kažką pasako darbuotojoms, ir iškart (21:16:29) išeina iš prekybos centro (b. l. 30).

Bylą atiduodant teismui kaltinamojo veika buvo kvalifikuota kaip atviras svetimo turto pagrobimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011).

Kaip matyti iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, kaltinamasis kiekvienos iš dviejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų metu nusikalstamai veikė viešai, atvirai. Kaip nustatyta iš paties kaltinamojo, liudytojų J. Š., I. Č. parodymų, filmuotos medžiagos, kaltinamasis tiesiog pasiėmė parduotuvėje prekių, jas atsinešė prie kasos, dar nuo prie kasos esančios lentynos paėmė prekių ir pasišalino iš parduotuvės. Tokie įrodymai patvirtina ne tik tai, kad pati pardavėja suvokė kaltinamojo veiksmus kiekvienu iš kaltinime nurodytų veikų kaip nusikalstamus, bet ir tai, kad ir kaltinamasis suvokė ir suprato pagal pardavėjos reakciją bei elgesį, kad pardavėja suvokė tai, jog jis daro nusikaltimą, tačiau susiklėsčiusioje situacijoje dėl kaltinamojo greito pasišalinimo iš parduotuvės, parduotuvės darbuotojai neturėjo objektyvių galimybių imtis aktyvių veiksmų jam sulaikyti.

Taigi, nustačius aplinkybę, kad A. U. veiksmai padaryti matant parduotuvės kasininkei, suvokiančiai, jog grobiamas parduotuvės turtas, pačiam kaltinamajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti ir pardavėjos suprasti kaip nusikalstami, tačiau to nepaisant, konstatuotina, kad svetimas turtas buvo pagrobtas atvirai. Todėl kaltinamojo 2016 m. rugsėjo 19 ir 28 d. padarytos veikos atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

A. U. padarė dvi nusikalstamas veikas (apysunkius tyčinius nusikaltimus), jis veikė tiesiogine tyčia, šiuos nusikaltimus padarė būdamas anksčiau jau teistas, teistumui neišnykus.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į tai, kad jis yra nedirbantis, vedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinant, kad nusikaltimu padaryta žala nėra didelė, A. U. už du nusikaltimus skirtina BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui.

A. U. paskirta bausmė turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos sąlygos (byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas).

A. U. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 4 MGL dydžio bauda. Patikrinus VMI duomenų bazę nustatyta, jog bauda nėra sumokėta.

Kadangi A. U. nusikalstamas veikas padarė iki Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, tai paskirta galutinė bausmė turi būti subendrinta pagal BK 63 straipsnio taisykles.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

UAB „Kiliminė“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 22,94 Eur priteisimo iš kaltinamojo (b. l. 22). Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad padarytą žalą yra sumokęs, tačiau kaip matyti iš UAB „Kiliminė“ rašto, iš kaltinamojo yra gautas tik 2,90 Eur apmokėjimas. Kad būtų sumokėta likusi 20,04 Eur žalos dalis – duomenų nėra gauta (b. l. 94). Iš Kauno apskr. VPK Kauno m. Dainavos PK KPS gautas raštas, kuriame nurodyta, kad A. U. šioje byloje ikiteisminį tyrimą atlikusiai tyrėjai nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių turtinės žalos atlyginimo faktą (b. l. 92).

Kadangi teismas neturi jokių duomenų, tokių duomenų nepateikė nei UAB „Kiliminė“, nei policijos įstaiga, kad padaryta žala yra visiškai atlyginta, tai civilinio ieškovo UAB „Kiliminė“ ieškinys dėl 20,04 Eur yra įrodytas, todėl šioje dalyje jis tenkintinas – 20,04 Eur suma priteistina iš kaltu pripažinto kaltinamojo.

BPK 107 straipsnyje numatyta, kad kai gaunamas pareiškimas, jog nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Kadangi nusikalstama veika padaryta 2,90 Eur žala yra atlyginta (tai patvirtinta byloje esančiais įrodymais), konstatuotina, kad yra nustatytas pagrindas procesą šioje dalyje dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės gali būti priteisiamos iš kaltu pripažinto A. U., vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 straipsnio nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas (šiuo atveju jis atlieka arešto bausmę), gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris yra suimtas. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo jam esant suimtam. Remiantis išdėstytu, minėtoje pažymoje nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėta kardomoji priemonė panaikintina (b. l. 62-63).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su vaizdo medžiaga (b. l. 31) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 115 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugsėjo 19 d. veika), ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimties) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2016 m. rugsėjo 28 d. veika), ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti A. U. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. U. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, subendrinti su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. baudžiamuoju įsakymu, bausmes visiškai sudedant tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėti 4 MGL, 150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 ct) dydžio baudą ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir 4 MGL, 150,64 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 64 ct) dydžio baudą. Į šios bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti A. U., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Civilinio ieškovo UAB „Kiliminė“ civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti šios bendrovės naudai iš A. U. 20,04 Eur (dvidešimt eurų 04 ct) turtinei žalai atlyginti, o procesą dėl likusios dalies civilinio ieškinio (dėl 2,90 Eur) nutraukti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. U. nepriteisti.

A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktinius įrodymus byloje – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais (2 vnt.) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.