Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens antstolės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą suinteresuotiems asmenims A. J., Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“ dėl antstolės G. Ž. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

13. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

14. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria patenkintas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

16. Nustatyta, kad antstolė G. Ž. vykdo išieškojimą iš skolininko A. J. vykdomosiose bylose Nr. 0188/20/00190 ir Nr. 0188/20/00247. Antstolė 2020 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-20-188-18021 areštavo skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas neviršydama 10 966 Eur sumos, nustatė laisvai disponuojamą sumą – 300,69 Eur, taip pat 2020 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktu Nr. S-20-188-18023 areštavo dalį skolininko sutuoktinei (pareiškėjai) (duomenys neskelbtini) mokamo darbo užmokesčio nurodydama privalomų išskaitų dydį. Antstolė skolininkui pateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka, formą. Pareiškėja skolininko sutuoktinė 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė skundą antstolei, kuri 2020 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu jo netenkino ir perdavė Klaipėdos apylinkės teismui.

Dėl skundo padavimo termino ir pareiškėjos reikalavimo teisės

17. Apeliantė argumentuoja, kad skundas paduotas praleidus dvidešimties dienų skundo padavimo terminą, o pirmosios instancijos teismo nutartyje nenurodyti jokie motyvai dėl praleisto termino atnaujinimo, taip pat nepasisakyta dėl skolininko sutuoktinės teisės paduoti skundą, nes, apeliantės teigimu, skundą gali paduoti tik vykdymo proceso šalys, kurios yra tik skolininkas ir išieškotojas, o pareiškėja – skolininko sutuoktinė – nėra nei skolininkė, nei išieškotoja. Šie apeliantės argumentai nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pripažintini nepagrįstais.

18. CPK 512 straipsnyje įtvirtinta, jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. CPK 510 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Taigi CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, nebegali būti atnaujinamas.

19. Vykdomosios bylos Nr. 0188/20/00190 duomenimis nustatyta, kad byloje ginčijami 2020 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktai pareiškėjai išiųsti 2020 m. rugpjūčio 21 d. Vykdomojoje byloje yra 2020 m. rugpjūčio 20 d. antstolės kontoroje gautas J. J. prašymas leisti jai laisvai disponuoti gaunamu užmokesčiu ir išmokomis, gaunamomis iš savivaldybės administracijos. Taip pat vykdomoje byloje yra J. J. pasirašytas patvirtinimas, kad turto arešto aktus Nr. S-20-188-18021 ir Nr. S-20-188-18023 ji gavo. Nors šiame patvirtinime nenurodyta jo data, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, daugiau tikėtina, kad turto arešto aktai pareiškėjai įteikti tą pačią dieną, kai gautas jos prašymas dėl leidimo laisvai disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis ir gaunamomis pajamomis, t. y. 2020 m. rugpjūčio 20 d. – tą pačią dieną, kai turto arešto aktai surašyti. Taigi, paskutinė skundo dėl 2020 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktų padavimo diena buvo 2020 m. rugsėjo 9 d. Skundas elektroniniu paštu antstolei išsiųstas 2020 m. rugsėjo 11 d., todėl sutiktina su apeliante, kad skundas paduotas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą. Tačiau iš 2020 m. rugsėjo 16 d. antstolės patvarkymo turinio matyti, jog antstolė nelaikė, kad pareiškėja yra praleidusi skundo padavimo terminą, nes skundą išnagrinėjo, jo netenkino ir perdavė nagrinėti teismui, t. y. antstolė neatliko CPK 510 straipsnio 5 dalyje nurodytų veiksmų. Ginčas dėl skundo padavimo termino nekilo ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors formaliai terminas praleistas, tačiau labai nedaug, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas protingai įvertino šią aplinkybę, faktiškai atnaujino terminą savo iniciatyva ir pagrįstai išnagrinėjo pareiškėjos skundą.

20. Pažymėtina ir aplinkybė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. turto arešto aktu, kuriuo areštuotos skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos neviršijant 10 966 Eur sumos, padidinta laisvai disponuojama suma – 640 Eur. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 31 d. pateikė antstolei prašymą leisti disponuoti išmokomis vaikams, o 2020 m. rugsėjo 2 d. turto arešto aktu dar kartą padidinta laisvai disponuojama suma iki 770 Eur. Tai reiškia, jog 2020 m. rugpjūčio 20 d. turto arešto aktas Nr. S-20-188-18021 du kartus pakeistas, todėl, skaičiuojant skundo padavimo terminą nuo turto arešto akto pakeitimų, terminas nebūtų praleistas.

21. Apeliantei argumentuojant, kad pareiškėja – skolininko sutuoktinė – nėra suinteresuotas asmuo ir neturi teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų, pažymėtina, kad įvertinus vykdymo proceso teisinius santykius vykdymo procese dalyvauja ir suinteresuotumą joje atliekamais veiksmais gali turėti ne tik skolininkas ir išieškotojas, tačiau ir kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Tokie asmenys vykdymo procese laikomi suinteresuotais asmenimis (CPK 633 straipsnio 2 dalis). CPK 443 straipsnio 3 dalis nustato, kad suinteresuotas asmuo byloje yra kiekvienas asmuo, su kurio teisėmis ir pareigomis yra susijusi nagrinėjama byla. Antstolei areštavus skolininkui kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą iki skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo ir pareiškėjos darbdaviui davus nurodymą kiekvieną mėnesį išskaičiuoti dalį darbo užmokesčio akivaizdu, kad remiantis CPK 633 straipsnio 2 dalimi pareiškėja laikytina suinteresuotu asmeniu vykdymo procese.

Dėl ginčo esmės

22. Pareiškėja, prašydamas panaikinti turto arešto aktus, skundą argumentavo iš esmės tik tuo, kad išieškomos sumos yra asmeninės skolininko, o ne jos prievolės, todėl ji neturi pagal jas atsakyti. Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl pareiškėjos atsakomybės, todėl skundo argumentai, susiję su skolininko prievolės pobūdžiu, nėra teisiškai reikšmingi šiai bylai. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, nepriklausomai nuo to, ar išieškomos sumos yra asmeninė skolininko prievolė, už ją atsakoma asmeniniu turtu arba jo dalimi bendrajame turte, kai nepakanka skolininko asmeninio turto.

23. Vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

24. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškimą ir panaikindamas turto arešto aktus, nurodė, jog, nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės, todėl negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju antstolė tik areštavo turtą siekdama, kad būtų nustatyta skolininko dalis, tačiau išieškojimo į šį turtą dar nenukreipė ir konkrečių priverstinio vykdymo veiksmų neatliko, todėl pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos.

25. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad antstolė pirmiausiai turėjo patikrinti skolininko turtinę padėtį ir tik nustačiusi, kad kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio (skolininko) nuosavybė, galėjo areštuoti turtą, priklausantį skolininkui kartu su kitais asmenimis, iš vykdomųjų bylų duomenų matyti, kad per PLAIS jokių skolininko piniginių lėšų nenurašyta. Tuo atveju, jeigu skolininkas lėšų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje sąskaitoje (sąskaitose) neturi ar jų yra nepakankamai įsipareigojimams kreditoriui ir išieškotojui padengti, antstolis turi teisę išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ir surašo turto arešto aktą (CPK 688 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-62-313/2020). Be to, ir įvertinus CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę darytina išvada, kad, nukreipus išieškojimą į skolininkui su kitais asmenimis priklausančių piniginių lėšų dalį, CPK nustatyta išieškojimo eilė nebuvo pažeista.

26. Antstolė nurodo, kad buvo areštuota skolininko turto dalis, esanti pas trečiuosius asmenis (sutuoktinę), o ne trečiųjų asmenų (sutuoktinės) turtas. Pažymėtina, jog šie antstolės argumentai, nors ir naudingesni pareiškėjai nei pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį areštavus visą bendrą sutuoktinių turtą, nepagrįsti, nes jie iš esmės reikštų, kad antstolė pati nustato skolininkui tenkančio turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, o to ji padaryti negali. Turto arešto aktu Nr. S-20-188-18021 pagrįstai areštuota pareiškėjos banko sąskaita neviršijant išieškomos sumos, o turto arešto akte Nr. S-20-188-18023 antstolė nurodė tiek konkrečias lėšas, kurioms taikomas areštas, t. y. pareiškėjos darbo užmokestis, tiek lėšų sumą, kuriai taikomas areštas (pagal CPK 736 straipsnio nuostatas), tiek šių lėšų arešto tvarką, t. y. šios lėšos pervedamos į antstolės depozitinę sąskaitą nustačius pervedamų lėšų dalį, o būtent – 50 proc. nuo pareiškėjos darbo užmokesčio, gaunamo iš (duomenys neskelbtini), dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieno mėnesio MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA. Taigi, turto arešto aktu buvo pagrįstai apribota pareiškėjos galimybė naudoti, valdyti ir disponuoti šia lėšų dalimi, iki bus nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog turto arešto aktas Nr. S-20-188-18023 nebesukelia teisinių pasekmių, nes (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu grąžintas antstolei nurodant, kad J. J. nuo 2020 m. rugpjūčio 21 d. darbo sutartį nutraukė.

27. Kaip minėta, pirmiausiai išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai ieškojimas nukreipiamas į skolininko dalį bendrojoje dalinėje ir (ar) jungtinėje nuosavybėje (CK 3.110 straipsnis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kad santuoka būtų nutraukta ar sutuoktiniai būtų sudarę turto pasidalijimo sutartį, todėl jų turtui taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, reiškiantis, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolė turėjo teisę ir pareigą areštuoti skolininko ir jo sutuoktinės bendrą turtą ir pasiūlyti pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tai ir buvo padaryta.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl plačiau nenagrinėjami.

29. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, kad skundžiami antstolės veiksmai būtų neteisėti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, ji panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos J. J. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.