- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2-208-1084/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10406-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Jasinskaitė
- Ieškovas
- R. M., D. M.
- Atsakovas
- A. E. V., V. N., E. S., T. K.-S., E. K., A. K.
atsakovų A. E. V. (A. E. V.), V. N., E. S., T. K.-S., E. K. ir A. K. atstovui advokatui S. D.,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Via Lietuva“ atstovei I. M.,
nedalyvaujant ieškovams R. M. ir D. M., atsakovams A. E. V., V. N., E. S., T. K.-S., A. K., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. M. ir D. M. ieškinį atsakovams A. E. V., V. N., E. S., T. K.-S., E. K., A. K. dėl servitutų nustatymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, akcinė bendrovė „Via Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovai R. M. ir D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., e. b. l. 1–22), prašydami:
1) nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas) pagal 2023 m. rugsėjo 21 d. matininko Š. L. parengtą žemės sklypo servituto planą:
1.1. 898 kv. m ploto kelio servitutą S1 – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas);
1.2. 898 kv. m ploto servitutą S2 – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas);
1.3. priteisti iš ieškovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkams vienkartinę 900,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už prašomus nustatyti servitutus pagal turimas nuosavybės dalis, t. y. 2/3 dalių savininkams atsakovams V. N. ir A. E. V. – 600,00 Eur, o 1/3 dalies savininkams T. K.-S. ir E. S. – 300,00 Eur.
2) Nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas) pagal 2023 m. rugsėjo 21 d. matininko Š. L. parengtą žemės sklypo servituto planą:
2.1. 831 kv. m ploto kelio servitutą S1 – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas);
2.2. 831 kv. m ploto servitutą S2 – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas);
2.3. priteisti iš ieškovų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkams A. K. ir E. K. vienkartinę 900,00 Eur dydžio piniginę kompensaciją už prašomus nustatyti servitutus.
3) Priteisti iš atsakovų ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai teismui pateiktame ieškinyje nurodė:
2.1. ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir – susisiekimo sklypas 1) priklauso 2/3 dalys – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovams A. E. V. ir V. N., o 1/3 dalis – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovams E. S. ir T. K.-S. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau ir – susisiekimo sklypas 2) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams E. K. ir A. K..
2.2. Susisiekimo sklypo 1 ir susisiekimo sklypo 2 pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Visą susisiekimo sklypo 1 ir susisiekimo sklypo 2 plotą, atitinkamai 0,0898 ha ir 0,1195 ha, sudaro kelių plotas, šie sklypai bendrai kartu sudaro gatvę, kuriai yra suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. Susisiekimo sklypas 1 ir susisiekimo sklypas 2 suformuoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Vienu iš šio projekto iniciatorių buvo atsakovai A. K. ir E. K.. Projekto patvirtinimo įsakyme inter alia nurodomi šie naujai siūlomi nustatyti servitutai: „žemės sklypui (projektinis Nr. 4) – 0,0898 ha ploto kiti servitutai (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12) ir kitiems naudotojams“; „žemės sklypui (projektinis Nr. 4) – 0,0898 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12) ir kitiems naudotojams“; „žemės sklypui (projektinis Nr. 5) – 0,1197 ha ploto kiti servitutai (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12) ir kitiems naudotojams“; „žemės sklypui (projektinis Nr. 5) – 0,1197 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12) ir kitiems naudotojams“.
2.3. Ieškovai pradėjo planuoti savo žemės sklypą ir 2019 m. rugpjūčio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta rengti ieškovų sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą ir padalinti į du ar daugiau atskirų žemės sklypų, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatyti naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Ieškovų sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas, bet nepatvirtintas, nes teisiškai į ieškovų sklypą nėra įvažiavimo ir neįregistruoti būtini servitutai. Pagal parengtą, bet nepatvirtintą ieškovų sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą įvažiavimas ir komunikacijų koridoriai į projektuojamus sklypus numatyti iš (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. per susisiekimo sklypą 1 ir susisiekimo sklypą 2.
2.4. Ieškovai neturi teisinės galimybės privažiuoti prie jiems priklausančio žemės sklypo ir jame įrengti komunikacijas, nes susisiekimo sklype 1 ir susisiekimo sklype 2 nėra įregistruoti servitutai ieškovų sklypui, o nuo šalia esančios (duomenys neskelbtini) gatvės į ieškovų sklypą nėra kitos nuovažos ir jos įrengimas nėra galimas. Ieškovų prašomi servitutai yra objektyviai būtini ir turi būti nustatyti, nes nėra kitos galimybės tinkamai naudoti ieškovų sklypą ir įgyvendinti nuosavybės teises, prašomi nustatyti servitutai atitinka patvirtinto projekto sprendinius, sklypų paskirtis, naudojimo būdas, statusas bei konfigūracija lemia, kad nustačius servitutus atsakovams nebus kliūčių naudotis savo sklypais pagal paskirtį, o servitutų nustatymas faktiškai neapsunkins sklypų labiau nei iki šiol. Be to, prašomi nustatyti servitutai atitinka minimalaus apribojimo principą ir yra tik tokie, kokie reikalingi tinkamai naudoti ieškovų sklypą. 2021 m. rugpjūčio 25 d. ankstesnė ieškovų atstovė kreipėsi į tuometinius susisiekimo sklypo 1 ir susisiekimo sklypo 2 savininkus dėl servitutų nustatymo sandoriu, tačiau savininkai savo pozicijos dėl sandorio sudarymo neišreiškė.
2.5. Susisiekimo sklypas 1 ir susisiekimo sklypas 2 yra suplanuoti kaip bendras susisiekimui ir komunikacijų koridoriams skirtas plotas – gatvė. Šiuose sklypuose visoje jų apimtyje aplinkiniams sklypams suplanuoti servitutai: kelio (teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus) ir komunikacijų (teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas). Pagal projektą ir jo patvirtinimo įsakymą siūlomi nustatyti servitutai numato teisę jais naudotis ne tik projektu suplanuotiems sklypams, bet ir kitiems naudotojams, o tai turi būti suprantama taip, kad projekte numatytais įvažiavimais jau esama nuovaža susisiekimui privalo naudotis ir su suplanuota teritorija besiribojantys žemės sklypai. Taigi pagal projektą tiek kelio servitutas, tiek komunikacijų servitutas buvo numatytas ir ieškovų sklypui. Atsakovų sklypų konfigūracija taip pat nekelia abejonių, jog būtent šiais sklypais buvo numatytas susisiekimas bei komunikacijų koridorius inter alia ieškovų sklypui, nes, priešingu atveju, būtų nesuprantamas ir nelogiškas projekto sprendinys susisiekimo sklypą 1 formuoti taip, kad jis užsisuktų būtent į ieškovų sklypą. Atsakovams turėjo būti žinoma apie projekto sprendinius, nes šie sprendiniai yra skelbiami viešai ŽPDRIS ir šie sprendiniai buvo perkelti į atsakovams priklausančių žemės sklypų planus. Ieškovų prašomi nustatyti servitutai neapsunkintų atsakovų, kaip tarnaujančiųjų žemės sklypų savininkų, teisių labiau, nei to galėtų tikėtis jo savininkai, nes atsakovams nuo sklypų suformavimo ar įsigijimo momento buvo žinoma apie suplanuotus servitutus ir jų poreikį. Ginčo sklypų paskirtis, naudojimo būdas, statusas bei konfigūracija lemia, kad nustačius servitutus atsakovams nebus kliūčių naudotis savo sklypais pagal paskirtį, o servitutų nustatymas faktiškai neapsunkins sklypų labiau nei iki šiol. Svarbu ir tai, kad patys atsakovai ir toliau galėtų naudotis jiems priklausančiais sklypais pagal paskirtį, o pareiga tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti tarnaujantįjį daiktą būtų paskirstyta ir viešpataujančiojo daikto savininkams. Prašomi nustatyti servitutai atitinka minimalaus apribojimo principą ir yra tik tokie, kokie reikalingi tinkamai naudoti ieškovų sklypą.
2.6. Ieškovai ieškinyje aiškiai įvardijo savo ketinimą padalinti jiems priklausantį sklypą ir keisti jo paskirtį į kitą bei naudojimo būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Šie ketinimai aiškiai atsispindi ieškovų sklypui parengtame, bet nepatvirtintame formavimo ir pertvarkymo projekte. Akivaizdu, kad siekiant naudoti tiek dabartinės paskirties ieškovų sklypą, tiek planuojamus sklypus, būtina išspręsti privažiavimo ir inžinerinių tinklų įvedimo klausimus. Pažymėtina, kad kol nėra nustatyti servitutai, ieškovai neturi galimybės įgyvendinti ir savo planavimo teisės.
2.7. Ieškovų teigimu, servitutų nustatymas susisiekimo sklype 1 ir susisiekimo sklype 2 spręstinas bendrai, nes servitutų nustatymas viename iš sklypų neužtikrintų pilnaverčio ieškovų sklypo naudojimo, kadangi vienas sklypas sudaro tik vieną siaurą gatvės pusę. Ieškovų nuomone, abiejų sklypų savininkai turėtų gauti tokio pat dydžio kompensacijas. Ieškovai prašo teismo iš ieškovų atsakovų, kaip susisiekimo sklypo 1 ir susisiekimo sklypo 2 savininkų, naudai priteisti pinigines kompensacijas už servitutų nustatymą – po 900,00 Eur už kiekvieną sklypą. Nurodyta piniginė kompensacija už susisiekimo sklype 1 prašomus nustatyti servitutus atitinka racionalumo ir kompensacijos proporcingumo principą, nes ieškovų siūloma kompensacija sudaro net 27 procentus visos sklypo vidutinės rinkos vertės. Susisiekimo sklypas 1, kaip pravažiavimo kelias (gatvė) ir komunikacijų koridorius, yra skirtas naudotis daugiau nei vienuolikai žemės sklypų, todėl ieškovų siūloma kompensacija, atitinkanti net 27 procentus visos sklypo vidutinės rinkos vertės, laikytina pakankama ir teisinga. Kadangi atsakovai negalėjo ir negali tikėtis bei turėti jokių lūkesčių, kad jų turimas sklypas nebus naudojamas kaip gatvė ir kaip komunikacijų įrengimui skirtas sklypas, ieškovų geranoriškai siūloma piniginė kompensacija yra pakankama ir teisinga, o bet koks siūlomos kompensacijos padidinimas gali sudaryti prielaidas atsakovams nepagrįstai praturtėti ieškovų sąskaita, o tokia situacija prieštarautų ne tik kasacinio teismo praktikai, bet ir teisingumo bei proporcingumo principams. 900,00 Eur piniginė kompensacija už susisiekimo sklype 2 prašomus nustatyti servitutus taip pat atitinka racionalumo ir kompensacijos proporcingumo principą, nes ieškovų prašomi nustatyti servitutai išsidėstę ne per visą susisiekimo sklypą 2 ir užimtų tik jo dalį, t. y. visas susisiekimo sklypo 2 plotas – 1195 kv. m, o prašomų nustatyti servitutų plotas – 831 kv. m. Skaičiuojant sklypo vertę pagal atsakovams palankiausius duomenis, ploto, kuriame prašoma nustatyti servitutus, vertė – 3 143,00 Eur, todėl ieškovų siūloma kompensacija sudaro net 28,6 procentus susisiekimo sklypo 2 dalies, kurioje prašoma nustatyti servitutus, mokestinės vertės.
3. Teismo posėdžių metu ieškovų atstovai ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje nurodytus argumentus.
II. Atsikirtimai į ieškinį
4. Atsakovai V. N. ir A. E. V. 2023 m. spalio 16 d. el. laišku informavo ieškovų atstovą apie sutikimą dėl servituto nustatymo (1 t., e. b. l. 132–134), nurodydami, jog tikisi, kad nebus važinėjama sunkiasvorėmis transporto priemonėmis bei nebus drumsčiama jų ramybė. Dėl sutikimo nustatyti servitutą poziciją išsakė ir teismui (1 t., e. b. l. 172), tačiau vėliau savo poziciją byloje pakeitė ir su ieškovų reikalavimais nesutiko.
5. Sutikimą dėl servituto nustatymo išreiškė ir atsakovai A. K. bei E. K., taip pat nurodydami tam tikrus ribojimus dėl sunkiojo transporto eismo, t. y., jog sunkusis transportas galėtų važiuoti nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis (1 t., e. b. l. 135–136, 171), tačiau vėliau savo poziciją dėl servitutų nustatymo taip pat pakeitė ir su ieškovų reikalavimais nesutiko.
Atsiliepimas
6. Atsakovai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., e. b. l. 62–70) prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovams iš ieškovų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad ieškovai turi įrodyti, jog realiai egzistuoja teisinės bei techninės kliūtys, kurios trukdo įsirengti naują įvažą į jų žemės sklypą.
6.2. Atsakovų žemės sklypai yra privati nuosavybė, kurioje iki šiol ieškovų valdomiems žemės sklypams servitutai nebuvo nustatyti. Žemės reformos metu suformuojant ieškovams priklausantį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, vėliau jį privatizuojant, o dar vėliau įsigyjant ieškovams, per visą žemės reformos laikotarpį administraciniais sprendimais nebuvo nustatytas prašomas kelio servitutas, todėl būtent tai ir yra teisinė kliūtis ieškovams naudotis atsakovų privačioje žemėje įsirengta įvaža. Esama situacija atitinka KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punkte nustatytą teisės normos dispoziciją, t. y. kelio servituto nebuvimo faktas atsakovų žemės sklypuose lemia sąlygą, kad nėra kitų teisinių patekimo galimybių (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esantį objektą (ieškovų žemės sklypą).
6.3. Ieškovai jau daug metų faktiškai naudoja nuovažą nuo valstybinės reikšmės automobilių kelio, kurios tariamai negali įteisinti, todėl tokios nuovažos įteisinimas iš esmės nepakeistų esamos eismo saugumo situacijos, dėl ko nuovaža gali būti įrengta. Atsakovų pateikiami matavimai patvirtina, kad nuo atsakovų įsirengtos nuovažos į (duomenys neskelbtini) gatvę iki šiuo metu ieškovų faktiškai naudojamos nuovažos, o taip pat nuo šios faktiškai naudojamos nuovažos iki sankryžos yra didesni atstumai negu 100 metrų. Ši aplinkybė patvirtina, kad faktiškai naudojama nuovaža ties ieškovų žemės sklypu taip pat neturi ir atstumo trūkumo, dėl kurio ji negalėtų būti oficialiai toje vietoje suprojektuota ir įteisinta nepažeidžiant KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 166 punkte nustatyto minimalaus 100 m atstumo tarp sankryžų ir nuovažų.
6.4. Ieškovai šališkai suformavo įrodymus, kurie tariamai patvirtina, kad jie neturi galimybės įsirengti naujos įvažos. Iš ieškovų pateikto akcinės bendrovės (toliau – AB) „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas Lietuvos valstybinė automobilių kelių direkcija – toliau ir LAKD) 2020 m. kovo 30 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad LAKD atsisakė tenkinti prašymą dėl naujos nuovažos įrengimo vien todėl, kad ieškovai iš anksto parengė tokį projektą, pagal kurį galimybė privažiuoti iki dalijamų sklypų numatyta tik iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Po to, kai LAKD tokiam projektui jau pritarė, pakartotinai duoti sutikimą rengti dar vienai įvažai ji nebeturėjo pagrindo. Ieškovai net nebandė projektuoti įvažos toje vietoje, kurioje šiuo metu naudojasi. Priešingai, jie toje vietoje suprojektavo vientisą žemės sklypą, taip padidindami jo plotą ir komercinę vertę. Prašydami nustatyti kelio servitutą per atsakovų naudojamą gatvę ieškovai siekia išvengti naujos įvažos bei gatvės projektavimo ir formavimo išlaidų, taip pat siekia naudotis atsakovų įrengtu keliu bei nuosavybe.
6.5. Ieškovų žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemė, tačiau savo žemės sklypą ieškovai naudoja komercinei veiklai – joje sandėliuojamas žvyras, nuolat važinėja sunkiasvoris statybinis autotransportas, dėl ko ir šiuo metu atsakovai patiria nepatogumus ir rašo skundus. Ieškovai, įsigydami žemės ūkio paskirties žemės sklypą, negalėjo tikėtis, jog jie galės pakeisti šio žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį ir tokiam tikslui reikalauti naujų sąlygų, kurios atitiktų jų verslo sumanymus atsakovų gyvenimo kokybės sąskaita. Būtent ši sąlyga lemia ieškovų poreikį „teisėtam patekimui“, nes ieškovai šiuo metu naudojasi savo įvaža ir ši jų turima galimybė netrukdo jiems naudotis žemės sklypu žemės ūkio veiklai. Ta pati sąlyga lemia ir ieškovų poreikį „jame įrengti komunikacijas“. Šiuo atveju reikalavimas nustatyti servitutą yra susijęs išskirtinai su komerciniu poreikiu padidinti žemės ūkio paskirties žemės vertę administracinėmis projektinėmis priemonėmis ir tai siekiama padaryti ne tik suvaržant atsakovų nuosavybės teises (įregistruojant kelio servitutą), bet ir reikšmingai pabloginant jų gyvenimo kokybę. Atsakovai savo gatve naudojasi tik savo privačios erdvės aptarnavimui, todėl suprojektuodami ir įsirengdami įvažą bei (duomenys neskelbtini) gatvę turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį, jog jų gyvenamoji teritorija bus rami, minimaliai tarši ir taip jie galės užsitikrinti sau ir savo šeimoms sveiką bei saugią aplinką ne tik nuo atsitiktinių pravažiuojančių automobilių, tačiau ypač nuo sunkios technikos, kuri reikalinga aptarnaujant žemės ūkio žemės sklypus. Kelio servituto nustatymas realizuojant ieškovo komercinį poreikį tiesiogiai konkuruoja su atsakovų poreikiu į sveiką ir švarią aplinką. Nustačius prašomą kelio servitutą atsakovai didele dalimi netektų savo privačios gatvės ramybės, nes ja galėtų naudotis bet kokie asmenys, įskaitant ieškovų sunkiosios žemės sklypo technikos naudotojus, tokiu būdu būtų pažeisti atsakovų teisėti lūkesčiai, kuriais jie vadovavosi suformuodami (duomenys neskelbtini) gatvę savo privačiuose žemės sklypuose, tai neatitiktų šalių teisių proporcingumo principo.
6.6. Iki ieškovams įsigyjant žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis buvo suformuotas žemės reformos rezultate formuojant aktualią – (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę. Suformuojant žemės sklypų ribas privalėjo būti ir buvo numatyti įvažiavimai į kiekvieną žemės sklypą. 2016 metais buvo parengtas apie 83 ha teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), planavimo projektas, kuris buvo parengtas vadovaujantis aktualios teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektu, iš kurio matyti, kad ieškovų naudojamam žemės sklypui buvo numatytas įvažiavimas, kuriuo ieškovai šiuo metu naudojasi. Minėtame plane tiek (duomenys neskelbtini) gatvė, tiek ir ieškovų naudojamas įvažiavimas yra parodyti kaip suplanuoti rekomenduojami keliai (gatvės), todėl nėra pagrindo motyvui, kad šioje vietoje ieškovai negali suprojektuoti įvažos.
6.7. Ieškovai nepagrįstai remiasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu, kuris patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (ŽPDRIS paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)), kadangi šį projektą patvirtinančiame įsakyme yra pateikta tik rekomendacija dėl servitutų žemės sklypų savininkams, todėl ji galėtų būti pagrindas sudaryti servituto sutartis, tačiau nėra pagrindas konstatuoti bet kokių naujų servitutų būtinumą ar galimybę juos nustatyti teismine tvarka prieš žemės savininkų valią. Tiek įsakyme, tiek ir projekte yra išvardinti į projekto teritoriją patenkantys žemės sklypų savininkai bei šių žemės sklypų plotai, o tai reiškia, kad galioja projekto apibrėžtumas, pagal kurį nei projektas, nei įsakymas neapima ir negali apimti jokių kitų žemės sklypų ar servitutų formavimo galimybių, išskyrus tuos, kurie patenka į projektą. Tai sąlygoja aplinkybę, kad įsakymo nuoroda į kitus naudotojus apima tik tokius naudotojus, kurie galėtų ateityje atsirasti projekto apimtyje (pavyzdžiui, smulkinant ar kitaip pertvarkant į projektą patenkančius žemės sklypus). Nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad tarp projekto iniciatorių pačių ieškovų nebuvo, todėl jie negali remtis projektu, kaip suteikiančiu jiems kokias nors teises ar sukuriančiu teisėtus lūkesčius.
6.8. Ieškovų žemės sklypas ribojasi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1,8030 ha dydžio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovų žiniomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklauso ieškovui R. M.. Minėto UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo naudojimo būdas yra komercinės paskirties objektų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Kelio servituto įrengimas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinės paskirties objektų teritoriją ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritoriją nepažeistų asmenų teisės į sveiką ir švarią aplinką bei nepablogintų jokių gyventojų gyvenimo kokybės, kadangi šis žemės sklypas nesiriboja su jokiomis gyvenamosiomis valdomis ir jų tiesiogiai neaptarnauja. Ieškovai prašo nustatyti kelio servitutus per atsakovų žemės sklypus, nors neįrodo, kad jie neturi galimybės tokį kelio servitutą suprojektuoti ir įsirengti per minėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinės paskirties objektų, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritoriją.
6.9. Atsakovas E. K. teismo posėdžio metu nurodė su pareikštu ieškiniu nesutinkantis, paaiškino, kad pagal Kauno rajono savivaldybės patvirtintą projektą jie vadovavosi formuodami ir pertvarkydami jiems priklausiusius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Būtent vadovaujantis šiuo projektu jiems buvo suteikta teisė įsirengti nuovažą, taip pat pagal jį turi būti numatyti servitutai ir kitiems žemės sklypams. Atsakovo teigimu, jie buvo priversti pasirašyti dėl servitutų, nes kitaip nebūtų buvęs suderintas jų parengtas projektas, jų valios dėl servitutų niekas neklausė, jie darė taip, kaip liepė atitinkamos institucijos. Pagal nustatytą tvarką ir kiti žemės sklypai turės nusimatyti 6 m pločio servitutą ir taip bus suformuota 12 m pločio gatvė iki (duomenys neskelbtini) plento. Atsakovo teigimu, turi būti įrengta ir antroji nuovaža, nes kitaip visas projektas sugriūtų. Sutartis dėl nuovažos įrengimo buvo sudaryta su Kauno regiono keliais. Važiuojama gatvės dalis yra 4,5 m pločio, o ne 12 m. Jie buvo įrengę tik dalį (duomenys neskelbtini) gatvės, nes kitos dalies įrengti nebuvo poreikio. Neįrengta buvo apie 1/3 dalis (duomenys neskelbtini)gatvės. Ieškovas yra įrengęs apie 30 m (duomenys neskelbtini) gatvės ūkio būdu, t. y. užpylęs žvyro ir išlyginęs iki savo privažiavimo. (duomenys neskelbtini) gatvė įrengta ne pagal Kauno rajono savivaldybės patvirtintą projektą, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvė patraukta apie 20 metrų, nes kitoje pusėje yra elektros linija. Nuovaža buvo skirta tik 3 žemės sklypams, kurie šiuo metu yra padalinti į 9 žemės sklypus.
7. Atsakovų atstovas teismo posėdžių metu su pareikštu ieškiniu nesutiko, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus nesutikimo su ieškiniu argumentus.
III. Trečiųjų asmenų pozicija byloje
8. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį (1 t., e. b. l. 158–163) dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra, kadangi šioje byloje ginčas vyksta tarp privačių žemės sklypų savininkų.
9. Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ pateiktoje išvadoje byloje (dokumento registracijos Nr. DOK-110290) nurodė, kad 2020 m. sausio 8 d. bendrovė (tuo metu Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) išnagrinėjo per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą pateikto derinti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius (paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriems neprieštaravo. 2020 m. vasario 14 d. ieškovas kreipėsi su prašymu suformuoti įvažą iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) sklypą ties valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1932 (duomenys neskelbtini)12,33 kilometru. 2020 m. kovo 30 d. bendrovė rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad per ŽPDRIS buvo parengtas minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas ir bendrovė jau yra pritarusi 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. (6.6)2-144 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams, kuriuose galimybė privažiuoti iki dalijamų sklypų numatyta iš (duomenys neskelbtini) gatvės per naujai projektuojamą nuovažą nuo rajoninio kelio, t. y. 12,19 km dešinėje pusėje. 2023 m gruodžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į bendrovę dėl prašymo įsirengti naują nuovažą. 2024 m. vasario 16 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dar kartą pakartota, kad prašyme iš esmės prašoma leisti įsirengti antrą nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1932 (duomenys neskelbtini) (toliau – rajoninis kelias) (apie 12,33 km, dešinėje pusėje) į žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad Kelių direkcija per ŽPDRIS 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. (6.6)2-144 jau yra pritarusi žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ar kad. Nr. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams, kuriuose galimybė privažiuoti iki dalijamų sklypų numatyta iš (duomenys neskelbtini) gatvės per nuovažą nuo rajoninio kelio 12,19 km dešinėje pusėje.
9.1. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 7 dalies 1 punktas numato, kad valstybinės reikšmės kelių, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, valdymo teisiniuose santykiuose viešasis interesas yra svarbus ir dėl to, kad kelio savininkui (valdytojui), be kita ko, tenka pareiga užtikrinti, jog kelias būtų tinkamas eismui, atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat užtikrinti kelyje saugias eismo sąlygas, įgyvendinant juose eismo saugumo priemones. Teismų praktikoje nustatyta, jog valstybės ar savivaldybės turto, kaip viešosios nuosavybės teisės objekto, naudojimas yra viešasis interesas. Teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą (šiuo atveju – siekdamas sumažinti susidūrimų su transporto priemonėmis kiekį pagrindiniame kelyje), numatė prevencines priemones, ribojančias nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių kiekį, ir tuo tikslu minėtą visuomenės interesą iškėlė aukščiau už privataus asmens interesą turėti jam patogią nuovažą nuo kelio.
9.2. Nagrinėjamame ginče kelias, į kurį ieškovai norėjo įsirengti nuovažą, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, reikalavimus. Pagal KTR 1.01:2008 162 punktą, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Ši reglamento formuluotė yra imperatyvi (nuovažos gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų), todėl jos taikymas negali būti suprantamas kitaip nei yra išdėstyta bendrovės raštuose. Ši KTR sąlyga taip pat yra pirminė, kuria remiantis yra sprendžiama, ar asmeniui, siekiančiam įsirengti naują nuovažą, gali būti suteikiama tokia teisė pagal teisės aktų reikalavimus ir tik ją tenkinus, toliau yra vertinami teisės akte nurodyti atstumų reikalavimai. Taigi iš pateikto teisinio reguliavimo darytinos tokios išvados: (i) valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą; (ii) nuovažos įrengimas yra galimas tik esant tam tikrų sąlygų visetui. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovai turi kitą patekimą į savo žemės sklypą ir bendrovė, vadovaudamasi šia KTR nuostata, negali išduoti ieškovui sąlygų įsirengti naują nuovažą nuo rajoninio kelio ar leisti įsiteisinti faktiškai jau egzistuojančią, nes tai prieštarautų KTR nuostatoms. Dėl nurodytų priežasčių patekimas į žemės sklypus (kad. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) turi būti sprendžiamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per rajoninio kelio 12,19 km dešinėje pusėje esamą nuovažą nustatant servitutus.
10. Papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (dokumento registracijos Nr. DOK-4727) trečiasis asmuo AB „Via Lietuva“ nurodė, kad šiuo atveju egzistuoja techninės ir teisinės sąlygos – kelio servituto nustatymas, patekimą į ieškovui priklausantį sklypą organizuojant iš (duomenys neskelbtini) g., todėl ieškovui negali būti suteikta teisė įsirengti kitą iš (duomenys neskelbtini) gatvės privažiavimą iki dalijamų sklypų, nes ir teisiškai, ir techniškai yra galimas patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės per nuovažą nuo rajoninio kelio 12,19 km dešinėje pusėje. Trečiojo asmens turimas duomenimis žemėtvarkos projektuose nebuvo nurodoma patekimo galimybė į ieškovo žemės sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės (2011 m. Žemės reformos žemėtvarkos projektas). Be to, 2020 m. spalio 12 d. derintame žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginame plane taip pat nenumatytas patekimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. 2019 m. ieškovų žemės sklypo kadastriniuose matavimuose dar iki sklypo padalinimo privažiavimas taip pat jau buvo numatytas iš (duomenys neskelbtini) g. Be to, yra numatytas vidaus kelio tinklo plėtojimas šioje teritorijoje, numatant dalį kelio ieškovų sklype, kitą kelio dalį šalia esančiame žemės sklype ir bendras kelio plotas numatomas net 12 m. Formavimo ir pertvarkymo projekte Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį suformuota (duomenys neskelbtini)gatvė, patvirtintame 2017 m. gruodžio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai patys savo valia aiškiai ir raštiškai apribojo savo nuosavybės teisę, suteikdami kitiems asmenims patekimą per jų žemės sklypus, todėl šiuo atveju teismas turi tik realizuoti šią teisę, tenkinant ieškinį. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas priskiriami prie savarankiškųjų savivaldybių funkcijų. Kadangi šiuo atveju nuovaža yra prie kelio, kurį patikėjimo teise valdo AB „Via Lietuva“, todėl tik jos kompetencijai yra priskirtas KTR nustatytų reikalavimų užtikrinimas suteikiant leidimus įsirengti nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelio. Savivaldybės planavimo projektas negali ir nenumato konkrečių patekimo į ginčo žemės sklypą sprendinių, o numato tik rekomendacijas teritorijos vystymuisi.
Šalies argumentai
11. Trečiojo asmens AB „Via Lietuva“ atstovė I. M. teismo posėdžių metu su pareikštu ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti, palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Faktinės bylos aplinkybės
12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovams R. M. ir D. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2018 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 0,5628 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.) (1 t., e. b. l. 23–24). Pagrindinė minėto žemės sklypo naudojimo paskirtis, nurodyta Nekilnojamojo turto registre, – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
13. Ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas pagal Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano (patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį patenka į U3 teritoriją – naujos gyvenamosios teritorijos su vietiniais (polifunkciniais) centrais.
14. Ieškovai yra inicijavę jiems nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą ir padalinti į du ar daugiau atskirų žemės sklypų, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, jei tai neprieštarauja savivaldybės teritorijos bendrajam planui, rengimą (1 t., e. b. l. 36–46). 2019 m. rugpjūčio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).) nuspręsta rengti ieškovų sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Iš teismui pateikto atsakovams priklausančio žemės sklypo formavimo projekto sprendinių brėžinio matyti, kad ieškovų žemės sklypą planuojama pertvarkyti į 6 žemės sklypus, iš kurių penkių žemės sklypų paskirtis būtų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o vieno iš jų – Nr. 6 numatyta kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Projekte numatyta, kad į formuojamus žemės sklypus įvažiavimas-išvažiavimas yra iš (duomenys neskelbtini) g. (žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) per žemės sklypą Nr. 6, projektuojamo 6 m pl. kelio. Projekte nurodyta, kad žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra numatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas grąžintas taisyti, kadangi, kaip paaiškino ieškovų atstovas, nėra patekimo į ieškovams priklausantį žemės sklypą.
15. Atsakovams T. K.-S. ir E. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2023 m. sausio 16 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 1/3 dalis 0,0898 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.). Minėto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, numatytas kelių plotas – 0,0898 ha (1 t., e. b. l. 25–26). 2/3 dalys minėto žemės sklypo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise pagal 2020 m. lapkričio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso atsakovams A. E. V. ir V. N..
16. Atsakovams A. K. ir E. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise 2008 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1298 ir perdavimo–priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 0,1195 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v.). Minėto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, numatytas kelių plotas – 0,1195 ha (1 t., e. b. l. 27–28).
17. Atsakovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai (jų dalis) sudaro gatvę, kuriai suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. Kaip matyti iš teismui pateiktų nuovažos ir (duomenys neskelbtini) gatvės projektavimo dokumentų, siekiant prisijungti prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1932 (duomenys neskelbtini), nuovažą žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), leista projektuoti su sąlyga, kad bus užtikrintas servitutų pagalba patekimas į gretimus žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 23). Suprojektuoto kelio – kelio juostos plotis 10 m, eismo juostos plotis – 4,5 m ir ilgis – 135 m.
18. 2017 m. gruodžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (1 t., e. b. l. 29–31) buvo patvirtintas minėtų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektas, kuriuo taip pat pasiūlyti naujai nustatytini servitutai.
19. Atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose jau yra suprojektuoti servitutai (1 t., e. b. l. 100–103). Kaip matyti iš teismui pateiktų žemės sklypų planų, įregistruotų Nekilnojamojo turto registre, juose nurodyta, kad 0,0898 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (projekto Nr. 4), yra numatyti, be kita ko, ir šie servitutai, t. y. 898 kv. m ploto kelio servitutas (kodas 214) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) projektuojamas servitutas sklypų (projektinis Nr. 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12) ir kitiems naudotojams, bei 898 kv. m ploto servitutas (kodas 222) – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) projektuojamas servitutas sklypų (projektinis Nr. 1, 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12) ir kitiems naudotojams. Taip pat nustatyta, kad 0,1195 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (projekto Nr. 5), suprojektuotas 1 195 kv. m ploto kelio servitutas (kodas 214) – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis) projektuojamas servitutas (duomenys neskelbtini) g. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, skl. Nr. 5, 12, kitiems naudotojams, bei 1 195 kv. m ploto servitutas (kodas 222) – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) projektuojamas (duomenys neskelbtini) g. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9, 11, skl. Nr. 5, 12, kitiems naudotojams.
Dėl servituto nustatymo sąlygų
20. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas (CK 4.124 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).
21. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).
22. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2007; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018).
23. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje, būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021; 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021).
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendžia, kad ieškovai nagrinėjamoje byloje įrodė egzistuojant abi servituto nustatymo sąlygas (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Teismas, išanalizavęs byloje šalių ir trečiojo asmens pateiktus įrodymus (šalių ir jų atstovų, trečiojo asmens atstovės paaiškinimus, Nekilnojamojo turto registrų duomenis, ginčo vietos nuotraukas, vaizdo įrašus, žemės sklypų planus ir servituto schemas ir kt.) (CPK 177 straipsnio 2 dalis), juos įvertinęs pagal įstatyme nustatytas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), sprendžia, kad nenustačius servitutų ieškovai neturi kitos galimybės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą – tinkamai naudoti pagal paskirtį. Šioms išvadoms pagrįsti toliau pateikiami teismo motyvai.
25. Dėl sąlygos, kuriai esant nustatomas servitutas teismo sprendimu – savininkų nesutarimo – kasacinėje praktikoje pasisakyta, kad savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, jog siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visai ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymų patvirtinta, jog susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdus, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, jog tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).
26. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos proceso, šalims dėl servitutų nustatymo gera valia susitarti nepavyko nei iki ieškinio pateikimo, nei po bylos iškėlimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai (jų atstovai), siekdami be teismo proceso išspręsti kilusį patekimo į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą klausimą, kreipėsi į atsakovus siūlydami išspręsti servitutų nustatymo klausimą sudarant dėl to sutartis (1 t., e. b. l. 77–92), tačiau gera valia išspręsti servitutų nustatymo klausimo nepavyko. Pažymėtina, kad ieškovams su ieškiniu kreipusis į teismą atsakovai V. N. ir A. E. V. bei A. K. ir E. K. nurodė sutinkantys su servitutų nustatymu (esant tam tikroms sutikimo sąlygoms), tačiau vėliau poziciją pakeitė ir su ieškovų pareikštu ieškiniu nurodė nesutinkantys. Taigi, pirmiau nurodyti duomenys bei atsakovų pozicija byloje, taip pat tarp šalių egzistuojantis skirtingas požiūris dėl ieškovų galimybių patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (ne)buvimo, leidžia teismui spręsti, kad ginčo atveju susitarimas tarp šalių neįmanomas ir ginčas dėl servituto turi būti išspręstas teismo sprendimu, t. y. leidžia konstatuoti egzistuojant šalių nesutarimą dėl servitutų nustatymo.
27. Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl to, ar yra būtina nustatyti ieškovų prašomus servitutus tam, kad ieškovai galėtų įgyvendinti savo nuosavybės teises į jiems priklausantį žemės sklypą. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja ieškovų prašomų servitutų būtinumą. Nenustačius servitutų objektyviai neįmanomas ieškovams priklausančio žemės sklypo naudojimas. Teismas sprendžia, jog ieškovams neturint teisėtos galimybės patekti į jiems priklausantį žemės sklypą ne tik kad yra apribojama jų teisė naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, įsirengti pageidaujamas inžinerines komunikacijas, bet ir kartu ribojama galimybė įgyvendinti jų, kaip savininkų planavimo teisę, t. y. teisę pakeisti jų turimo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį. Šią išvadą teismas daro vadovaudamasis žemiau nurodomais argumentais.
28. Kaip yra nustatyta byloje, ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,5628 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovams priklausantis žemės sklypas vakarinėje sklypo dalyje per visą kraštinę ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu (duomenys neskelbtini) Nr. 1932 ((duomenys neskelbtini) gatve), rytinėje dalyje su dviem žemės sklypais, vienas iš kurių (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje duomenų, kad minėti žemės sklypai turėtų patekimą nuo valstybinės reikšmės kelio (-ių), atitinkamai nuo (duomenys neskelbtini) gatvės arba (duomenys neskelbtini) plento, nėra. Bylos duomenimis ieškovams priklausantis žemės sklypas suprojektuotas Kauno apskrities viršininko 2003 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, patvirtinus VĮ valstybinio žemėtvarkos instituto parengtą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Suprojektuotam ir 2004 m. kovo 12 d. paženklintam žemės sklypui nuovaža nuo rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (1932) nebuvo numatyta. Patekimo į ieškovams priklausantį žemės sklypą klausimas nėra išspręstas ir kitais būdais, pavyzdžiui, nustatant servitutus. Taigi, šiuo metu patekimas į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kuris būtų legalus, teisėtas, įtvirtintas vadovaujantis teisės aktuose nustatyta tvarka, nėra. Teismo vertinimu, būtent ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad nenustačius ieškovų prašomų servitutų, jie negali tinkamai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, t. y. neturėdami legalios patekimo į jį galimybės, ieškovai neturi galimybių teisėtu būdu patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, juo naudotis, o kartu ir realizuoti jiems priklausančią planavimo teisę, įskaitant ir teisę keisti žemės sklypo naudojimo paskirtį. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina objektyvų servituto poreikį.
29. Atsakovai, nesutikdami su ieškovų pareikštu ieškiniu, nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovai turi patekimą į jiems priklausantį žemės sklypą per faktiškai esančią nuovažą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, kuriai įteisinti, atsakovų teigimu, ieškovai nesiėmė jokių priemonių, be to, ieškovai patekimo į jiems priklausantį žemės sklypą klausimą gali spręsti ir per UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą. Teismas šiuos atsakovų argumentus laiko teisiškai nepagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
30. Visų pirma, teismas nepagrįstu laiko atsakovų argumentą, jog ieškovai, įsigydami nuosavybėn žemės sklypą, patekimo į kurį klausimas nėra išspręstas, negali turėti teisėtų lūkesčių šį klausimą spręsti ribojant atsakovų nuosavybės teisę, nes įsigydami tokį žemės sklypą prisiėmė su tuo susijusią riziką. Taigi, iš esmės atsakovai neigia servituto nustatymo galimybę remiantis vien tuo, kad ieškovai įsigijo nuosavybėn žemės sklypą, patekimo į kurį klausimas iki tol nebuvo išspręstas. Pažymėtina, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo, įsigydamas nekilnojamąjį daiktą, šiuo atveju žemės sklypą, turi įvertinti visas jo tinkamam naudojimui aktualias aplinkybes, įskaitant ir aplinkybę dėl patekimo į žemės sklypą, tačiau aplinkybė, kad patekimo į ieškovams priklausantį žemės sklypą klausimas nebuvo išspręstas iki šį žemės sklypą įsigyjant ieškovams, nepaneigia ieškovų teisės inicijuoti ir spręsti patekimo į žemės sklypą klausimą teisės aktuose nustatyta tvarka. Priešingas aiškinimas pažeistų ieškovų kaip savininkų teisę tinkamai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, o kartu ir reikštų, jog bet kuris asmuo, įsigijęs nuosavybėn žemės sklypą, į kurį patekimo klausimas nėra išspręstas žemės sklypo formavimo ar vėlesniame etape, neturėtų teisės inicijuoti šio klausimo sprendimo ir tokiu būdu jo teisės naudotis žemės sklypu būtų nepagrįstai ribojamos ar iš esmės priklausytų nuo gretimų žemės sklypų savininkų geranoriškumo. Taigi, teismas sprendžia, kad nors ieškovai, įsigydami žemės sklypą, ir turėjo įvertinti aplinkybę, jog prie sklypo nėra numatytas privažiavimas, tačiau tai nepaneigia ieškovų teisės tokį privažiavimą turėti ar įstatymų nustatyta tvarka jį suformuoti servituto pagrindu.
31. Atitinkamai teismas kritiškai vertina ir atsakovų argumentus, jog ieškovai, įsigiję žemės ūkio paskirties žemės sklypą, negali turėti teisėto lūkesčio pakeisti šio žemės sklypo pagrindinę paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nes servitutų nustatymas šiems tikslams pažeistų proporcingumo principą. Nėra pagrindo spręsti, kad ieškovai, pasinaudodami teisės aktuose numatyta galimybe, neturi teisės pakeisti jiems priklausančio žemės sklypo paskirties ir tokiu būdu padidinti jo vertę. Pažymėtina, kad lygiai tokius pačius veiksmus dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo yra atlikę ir vieni iš atsakovų – A. K. ir E. K., kurie lygiai taip pat pakeitę žemės sklypo paskirtį suformavo keliolika žemės sklypų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovai pirmieji apsigyveno teritorijoje, kurią numatoma urbanizuoti, nepaneigia kitų, aplink esančių žemės sklypų savininkų teisės atlikti tokius pačius veiksmus dėl jiems priklausančių žemės sklypų paskirties pakeitimo, net jei tokie veiksmai lemtų kitų savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus, juo labiau kai tokius apribojimus atsakovai prisiėmė savo valia.
32. Pripažinus pirmiau nurodytą atsakovų argumentą pagrįstu, susiklostytų situacija, jog vieniems iš atsakovų tokia teisė būtų suteikta ir jie ją galėjo įgyvendinti, kai tuo tarpu ieškovams ši teisė būtų paneigta. Tokiu būdu būtų pažeistas civilinių teisinių santykių dalyvių lygiateisiškumo principas, prioritetą suteikiant tik vieniems iš jų. Kita vertus, pažymėtina, jog ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas pagal Kauno rajono savivaldybės bendrąjį planą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į teritoriją, kur numatytos naujos gyvenamosios teritorijos su vietiniais (polifunkciniais) centrais. Taigi, pagal Kauno rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinius ieškovų žemės sklypui patenkant į teritoriją, numatytą kaip naujos gyvenamosios teritorijos, spręstina, jog ieškovai neabejotinai turi teisėtą lūkestį, kad jiems priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtis būtų pakeista į kitą, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Būtent planavimo (žemės sklypo pertvarkymo) teisės įgyvendinimas yra iš esmės paneigtas iki tol, kol bus išspręstas patekimo bei inžinerinių komunikacijų atvedimo klausimas į ieškovams priklausantį žemės sklypą. Teismo vertinimu, siekiant sudaryti galimybę ieškovams jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu naudotis savo nuožiūra, įskaitant ir atlikti planavimo veiksmus, būtina į tai atsižvelgti sprendžiant ieškovų prašomų nustatyti servitutų klausimą.
33. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų nurodyto argumento, jog ieškovai turi galimybę į jiems priklausantį žemės sklypą patekti kitais būdais, nenustatant jų prašomo servituto, pasisako dėl galimybės ieškovams į jų žemės sklypą patekti per UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso 1,8030 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) k.v.). Šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos ir susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Visą žemės sklypo plotą sudaro ariama žemė (2 t., e. b. l. 71–75). Byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, jog ieškovas R. M. yra susijęs su minėtu juridiniu asmeniu, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, pati savaime nepatvirtina fakto, kad patekimas į ieškovams priklausantį žemės sklypą turėtų būti sprendžiamas per minėtam juridiniam asmeniui priklausantį žemės sklypą, juo labiau kad byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas žemės sklypas turėtų patekimą nuo kelio (duomenys neskelbtini) (140), prie kurio minėtas žemės sklypas yra. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl servituto nustatymo, parenkant tinkamiausią jo vietą, būtina įvertinti visas objektyvias galimybes nustatyti servitutą per šalia esančius sklypus ir tik įvertinus visas aktualias galimybes, galima spręsti, kurioje vietoje yra optimaliausias, mažiausiai pažeidžiantis tarnaujančiuoju tampančio daikto savininko teises servituto nustatymas. Pažymėtina, kad nors atsakovai, atsikirsdami į ieškovų ieškinį nurodė, kad patekimas į ieškovams priklausantį žemės sklypą turėtų būti sprendžiamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, tačiau jokių objektyvių duomenų, kad tokia patekimo galimybė egzistuoja, nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad ir šis žemės sklypas, o taip pat ir kitas šiaurrytinėje ieškovų žemės sklypo dalyje esantis žemės sklypas neturi patekimų į juos nuo valstybinės reikšmės krašto ir (ar) rajoninio kelio. Todėl vien tik deklaratyvaus pobūdžio atsakovų atsikirtimai dėl hipotetinių, o ne realių kitų, šiuo atveju neegzistuojančių patekimo į ieškovams priklausantį žemės sklypą galimybių, negali būti laikomi pagrįstais ir vertinami kaip sudarantys pagrindą netenkinti ieškovų ieškinio reikalavimų. Teismas, paaiškėjus aplinkybei, kad gretimi žemės sklypai taip pat neturi patekimo galimybių nuo valstybinės reikšmės kelių, t. y. jog realiai jokios kitos alternatyvos patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą neegzistuoja, išsamiau dėl nurodyto argumento, kaip deklaratyvaus ir niekuo nepagrįsto, nepasisako.
34. Byloje esančios fotonuotraukos (2 t., e. b. l. 79–84, 89–91, 115–116), vaizdo įrašai (DOK-105885), šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas šiuo metu nėra naudojamas pagal tikslinę paskirtį, t. y. žemės ūkio veiklai. Šios aplinkybės neginčijo ieškovų atstovai, nurodę, kad šiuo metu sklypas panaudos pagrindais perduotas naudotis AB „Autokausta“, vykdančiai kelių tiesimo / remonto darbus, todėl sklype yra sandėliuojamos žemės bei kitos medžiagos. Ieškovai taip pat neneigė ir aplinkybės, jog minėta įmonė apie 2022 metus įrengė nuovažą nuo rajoninio kelio Nr. 1932 (duomenys neskelbtini) (2 t., e. b. l. 85–86), per kurią yra patenkama į ieškovų žemės sklypą, tačiau minėta nuovaža įrengta neteisėtai, nuovažai įrengti nebuvo gautas leidimas, nėra nuovažos įsirengimo teisėtumą patvirtinančių dokumentų, ji nėra registruota, jos savavališkas įrengimas nebuvo suderintas su kelio valdytoju – AB „Via Lietuva“.
Žemesnės instancijos teismas
35. Atsakovų teigimu, aplinkybė, jog egzistuoja faktinė patekimo į ieškovams priklausantį žemės sklypą galimybė, paneigia servituto nustatymo būtinybę, nes ieškovai, turėdami galimybę patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, šiuo žemės sklypu gali naudotis pagal jo paskirtį. Teismas kritiškai vertina šį argumentą, pažymėdamas, kad laikinai egzistuojanti, neteisėta faktinio patekimo į žemės sklypą galimybė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovai jiems priklausančiu žemės sklypu gali naudotis pagal jo paskirtį. Visų pirma, pažymėtina, kad nuovaža nuo rajoninio kelio Nr. 1932 (duomenys neskelbtini) patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą yra įrengta nelegaliai. Šią aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir trečiojo asmens AB „Via Lietuva“ atstovė, nurodžiusi, kad šios nuovažos įrengimo klausimas nebuvo derintas su valstybinių kelių valdytoja, leidimas šiai nuovažai įrengti nėra išduotas, be to, atitinkamas įmonės padalinys yra informuotas apie nelegalios nuovažos egzistavimą ir bus imamasi priemonių šiai nuovažai panaikinti. Taigi, minėta nuovaža bet kada gali būti panaikinta, o ieškovų net ir faktinė galimybė patekti į jiems priklausantį žemės sklypą neegzistuotų. Visų antra, ieškovai turi teisę turėti galimybę į jiems priklausantį žemės sklypą patekti teisėtu būdu, o ne pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Faktinio patekimo į žemės sklypą egzistavimas nepaneigia ieškovų teisės reikalauti, kad patekimas į žemės sklypą būtų nustatytas teisėtu būdu. Be to, neteisėtai įrengtos nuovažos buvimo faktas nesudaro prielaidų ieškovams realizuoti jų teisę pakeisti jiems priklausančio žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, nes, nesant teisėto patekimo į žemės sklypą galimybės, ieškovai negali gyvendinti planavimo teisės.
36. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar ieškovai gali kitu būdu, t. y. nenustatant prašomo servituto įgyvendinti teisę naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu. Kaip jau buvo minėta, pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016).
Žemesnės instancijos teismas
37. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovai ne kartą kreipėsi į AB „Via Lietuva“ (buvusią valstybės įmonę Lietuvos automobilių kelių direkcija) dėl naujos nuovažos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo, kas rodo, kad ieškovai dėjo visas pastangas siekdami įsirengti nuovažą į jiems priklausantį žemės sklypą taip, kad nebūtų ribojamos atsakovų teisės, tačiau to padaryti objektyviai nėra galimybių. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovų atstovas taip pat laikėsi pozicijos, kad ieškovų interesus labiau atitiktų naujos nuovažos nuo rajoninio kelio Nr. 1932 (duomenys neskelbtini) įrengimas, o ne patekimas į ieškovams priklausantį žemės sklypą naudojantis (duomenys neskelbtini) gatve, tačiau AB „Via Lietuva“ laikantis pozicijos, kad tokios nuovažos įrengimas yra negalimas, ieškovai yra priversti kreiptis į teismą dėl servitutų nustatymo.
38. Teismas kritiškai vertina atsakovų nurodytas aplinkybes, jog ieškovai nėra išnaudoję visų galimybių esamai nuovažai įteisinti, nes, pasak atsakovų, galėtų parengti naują žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, patekimą į jiems priklausantį žemės sklypą numatant per esamą nuovažą, o AB „Via Lietuva“ tokio projekto nederinant, sprendimą skųsti teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, objektyvios būtinybės nustatyti servitutą konstatavimas negali būti siejamas su absoliučiai visų, net ir hipotetinių galimybių naudotis viešpataujančiu daiktu nenustatant servituto (ne)išnaudojimu. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens pozicija dėl nuovažos įrengimo galimybių nebuvimo yra aiški, todėl reikalavimas, kad sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo minėtas sprendimas būtų apskųstas teisės aktuose nustatyta tvarka, teismo vertinimu, negali būti laikomas pagrįstu. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys paneigia atsakovų nurodytas aplinkybes dėl nuovažos įteisinimo galimybių, o kartu ir kitų galimybių patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą buvimo, todėl spręstina, kad ieškovai neturi kitų galimybių patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, dėl ko servitutų nustatymas yra būtinas.
39. Pažymėtina, kad siekiant taikiai išspręsti kilusį konfliktą su (duomenys neskelbtini) gatvės savininkais, netgi buvo siūloma panaikinti (duomenys neskelbtini) gatvės nuovažą ir įrengti naują nuovažą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (1 t., e. b. l. 47), tačiau valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija architektui, rengusiam ieškovų žemės sklypo projektą, P. B. 2021 m. lapkričio 12 d. atsakyme nurodė, kad Kelių direkcija jau yra nagrinėjusi prašymą dėl nuovažos įrengimo į žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pateikusi atsakymą (2020 m. kovo 30 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Kelių direkcija išdėstytos pozicijos nekeičia. 2020 m. kovo 30 d. rašte ieškovui, atstovaujančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus ir pateikusiam prašymą leisti įsirengti nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1932 (duomenys neskelbtini)į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyta, kad Kelių direkcija jau yra pritarusi 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. (6.6)2-144 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams, kuriuose galimybė privažiuoti iki dalijamų sklypų numatyta iš (duomenys neskelbtini) gatvės per naujai projektuojamą nuovažą nuo rajoninio kelio. Taip pat minėtame rašte nurodyta, kad, vadovaujantis Kelių techninio reglamento 162 punktu, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių (net ir išlaikius reglamentuojamus atstumus) galimos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Dėl nurodytų priežasčių patekimas į teritoriją turi būti sprendžiamas iš (duomenys neskelbtini) gatvės (1 t., e. b. l. 48–51).
40. Pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad ieškovai (ir (ar) jų atstovai, jų interesus atstovaujantys asmenys), ne kartą kreipėsi dėl galimybės įrengti naują nuovažą, tačiau leidimas naujai nuovažai įrengti nebuvo duotas. Pirmiau sprendime aptarti AB „Via Lietuva“ atsakymai dėl nuovažos įrengimo galimybių nebuvimo sudaro pagrindą spręsti, jog į kompetentingą instituciją šiais atvejais buvo kreiptasi jau po to, kai Kelių direkcija per ŽPDRIS (paslaugos byla – Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pritarusi ieškovams priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams, kuriuose galimybė privažiuoti iki dalijamų sklypų yra numatyta iš (duomenys neskelbtini) gatvės, kas leidžia teismui spręsti, jog ieškovai net ir suderinus pertvarkymo projekto sprendinius, esant ginčui su atsakovais, siekė šį klausimą išspręsti taip, kad nebūtų ribojamos atsakovų teisės. Atsakovų atstovo teigimu, Kelių direkcijai jau esant pritarus ieškovams priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams, kuriuose patekimas iki dalijamų sklypų yra numatytas iš (duomenys neskelbtini) gatvės, ji negalėjo priimti jokio kito sprendimo tik kaip nurodyti, jog nuovažos įrengimas šiuo atveju nėra galimas. Atsakovų teigimu, ieškovai patys apribojo savo galimybes įsirengti naują nuovažą žemės sklypo pertvarkymo projekte numatę patekimo galimybę iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Teismas kritiškai vertina šiuos atsakovų argumentus.
41. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog dar iki ieškovams priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo ieškovai buvo informuoti apie tai, kad naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1932 (duomenys neskelbtini) įrengimas yra negalimas. 2018 m. gruodžio 3 d. elektroniniame laiške AB „Via Lietuva“ (buvusios Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie susisiekimo ministerijos) atstovas G. A. (1 t., e. b. l. 35) nurodė, kad rengti papildomą nuovažą nuo rajoninio kelio nėra teisinių galimybių, kadangi nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus, rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų (atstumas nuo sankryžos yra mažiau kaip 100 m) ir atitikti saugaus eismo reikalavimus, be to, į sklypą yra patekimo galimybė iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi, dar pradiniame projektavimo etape ieškovams buvo aiškiai nurodyta, kad naujos nuovažos įrengimas nėra galimas, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovų argumentais, jog patys ieškovai savo iniciatyva apribojo galimybes įrengti naują nuovažą. Teismo vertinimu, ieškovams žinant aiškią kompetentingos institucijos poziciją dėl naujos nuovažos įrengimo galimybių nebuvimo, kitokio nei kad ieškovai parengė pertvarkymo projektą parengimas, t. y. patekimo galimybės į pertvarkomus žemės sklypus numatymas per naujai planuojamą įrengti nuovažą, būtų ne tik kad nelogiškas, bet ir neatitiktų ekonomiškumo principo. Pažymėtina, kad trečiojo asmens AB „Via Lietuva“ atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog egzistuojant kitoms patekimo į ieškovų žemės sklypą galimybėms, t. y. esant patekimo galimybei iš (duomenys neskelbtini) gatvės, naujos nuovažos įrengimas yra negalimas, todėl spręsti, jog ieškovams pertvarkymo projekte numačius kitokį patekimo į jiems priklausantį žemės sklypą variantą (per naujai įrengiamą nuovažą nuo rajoninio kelio), šis projektas būtų buvęs suderintas, nėra jokio teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovai, kompetentingai institucijai laikantis pozicijos, jog naujos nuovažos įrengimas nėra galimas, turėjo pagrindą pertvarkymo projektą rengti taip, kad jame patekimas į žemės sklypą būtų numatytas per (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. patekimo klausimą spręsti tokiu būdu, kaip buvo nurodęs kompetentingos institucijos atstovas.
42. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, taip pat kilo ginčas dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ nuostatų aiškinimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtinto kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ nuostatomis, nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus (reglamento 162 punktas). Rajoniniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų (reglamento 166 punktas).
43. Atsakovų atstovo teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, kurioms esant nuovaža nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio galėtų būti įrengta, t. y. šiuo atveju atstumas tarp nuovažos, per kurią patenkama į atsakovams priklausančią (duomenys neskelbtini) gatvę, iki ieškovų faktiškai naudojamos nuovažos, o taip pat nuo šios nuovažos iki sankryžos yra daugiau nei 100 metrų, todėl egzistuoja techninės galimybės nuovažai įrengti. Taip pat, atsakovų atstovo teigimu, šiuo atveju nėra teisinių galimybių patekti į atsakovams priklausantį žemės sklypą, nes nėra nustatytas ieškovų prašomas servitutas, t. y. atsakovų atstovas teisinių patekimo galimybių buvimą sieja išimtinai tik su servituto nustatymu. Atsakovų teigimu, trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, jog egzistuoja teisinės galimybės patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą per (duomenys neskelbtini) gatvę, kadangi kelio servitutas iki šiol nėra nustatytas.
44. Teismas kritiškai vertina pirmiau aptartą atsakovų pateiktą minėtos normos aiškinimą ir štai dėl ko. Vertinant minėtą nuostatą lingvistiškai bei sistemiškai, matyti, jog joje aiškiai įtvirtintos sąlygos, kurioms esant nuovaža gali būti įrengiama, t. y. nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Taigi, visų pirma, sprendžiant nuovažos įrengimo klausimą, būtina įvertinti, ar neegzistuoja kiti techniniai ir teisiniai patekimo į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus būdai, ir tik nustačius, kad tokie būdai neegzistuoja, gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuovažos įrengimo, atitinkamai įvertinant techninius bei eismo saugumo parametrus. Atsakovų pateiktais duomenimis, nuo nuovažos, kuria patenkama į atsakovams priklausančią (duomenys neskelbtini) gatvę, iki ieškovų žemės sklype faktiškai naudojamos nuovažos bei nuo šios nuovažos iki sankryžos yra didesni nei 100 metrų atstumai. Ieškovai šių atsakovų pateiktų duomenų neginčijo, tačiau, teismo vertinimu, net ir nustačius, kad šiuo atveju būtų išlaikytas teisės akte numatytas minimalus 100 m atstumas tarp nuovažų (ir) ar sankryžos, ši aplinkybė pati savaime nesuponuotų išvados, jog nuovaža turėtų būti įrengiama. Kaip teisingai nurodė trečiojo asmens AB „Via Lietuva“ atstovė, nuovaža galėtų būti įrengiama tik tuomet, jei neegzistuotų techninės ir teisinės galimybės patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą kitu būdu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai iki jiems priklausančio žemės sklypo gali patekti pasinaudoję atsakovams priklausančia (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. techninės galimybės patekti iki ieškovams priklausančio žemės sklypo, neįrengiant naujos nuovažos, egzistuoja. Taip pat, teismo vertinimu, egzistuoja ir teisinė galimybė, iki teismas, nenustatęs prašomo kelio servituto, tokios galimybės nepaneigs. Teismas sutinka su trečiojo asmens AB „Via Lietuva“ atstovės pozicija, jog priešingas nurodytos teisės normos aiškinimas paneigtų pačios teisės normos prasmę ir būtų suprantamas pernelyg siaurai. Teismo vertinimu, minėtos normos sąlyga dėl teisinių patekimo būdų egzistavimo negali būti suprantama ir vertinama tik taip, jog teisinio patekimo būdo egzistavimas išimtinai būtų siejamas su tokio būdo patvirtinimu, iki kreipiantis dėl nuovažos įrengimo. Analogiškai minėta teisės norma yra aiškinama ir kitų teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-11874-1224/2024).
Žemesnės instancijos teismas
45. Taigi teismas nepritaria atsakovų pateiktam KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 162 punkto nuostatų dėl teisinių patekimo į žemės sklypą galimybių (ne)buvimo šiuo atveju. Vien tai, kad iki ieškovams įsigyjant žemės sklypą administracinėmis priemonėmis nebuvo išspręstas ieškovų prašomo servituto nustatymo klausimas, nesuponuoja išvados, jog teisinės galimybės patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą neegzistuoja. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą servitutas gali būti nustatomas ne tik administraciniais aktais, bet ir sutartimi, o taip pat ir teismo sprendimu. Taigi vien ta aplinkybė, kad administracine tvarka nebuvo išspręstas patekimo į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą klausimas, pati savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad šis klausimas negali būti išspręstas kitu įstatyme numatytu būdu. Teismo vertinimu, tik tuo atveju, jei teismas atsisakytų tenkinti ieškovų ieškinį dėl servituto nustatymo, būtų galima teigti, jog teisinės patekimo į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą galimybės neegzistuoja, nes ieškovai būtų išnaudoję teisines galimybes patekimui į savo žemės sklypą užtikrinti.
46. Pasisakant dėl kitų atsakovų nurodytų argumentų, susijusių su faktiškai esančios nuovažos naudojimu ir (ar) įteisinimu, pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovų nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovai jau daug metų faktiškai naudoja nuovažą nuo valstybinės reikšmės automobilių kelio, todėl jos įteisinimas nepakeistų esamos saugumo situacijos. Atsakovai nepateikė teismui duomenų apie šios nuovažos naudojimo trukmę, tačiau, kaip matyti iš ieškovų atstovės nurodytų aplinkybių, ši nuovaža panaudos gavėjo buvo įrengta 2022 metais, dėl ko nėra pagrindo spręsti apie ilgalaikę šios nuovažos naudojimo trukmę. Nesutiktina ir su atsakovų argumentais, jog nuovažos įteisinimas neturėtų reikšmės esamai eismo saugumo situacijai, dėl ko nuovažos įrengimas yra galimas. Kaip nurodė atsakovai byloje ir ieškovai šios aplinkybės neneigia, šiuo metu jiems nuosavybės teise priklausantis sklypas panaudos pagrindais yra perduotas naudoti AB „Autokausta“, todėl minėtame žemės sklype yra sandėliuojamos žemės, o nelegaliai įrengta nuovaža važinėja krovininės sunkiasvorės transporto priemonės. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į juridinio asmens darbuotojų darbo laiką (nėra dirbama ištisą parą), spręstina, kad dabar vykstantis eismas per nelegaliai esančią nuovažą negali būti vertinamas kaip itin intensyvus. Nors konkretūs duomenys apie eismo intensyvumą teismui byloje nepateikti, tačiau pažymėtina, jog ieškovai, kreipdamiesi į teismą, aiškiai deklaravo savo siekį pakeisti jų turimo žemės sklypo paskirtį į gyvenamosios paskirties, padalijant šį žemės sklypą į 5 mažesnius žemės sklypus, todėl ieškovams įgyvendinus savo planus bei minėtus žemės sklypus užstačius gyvenamaisiais namais, transporto priemonių eismas neabejotinai taps intensyvesnis ir jis bus nuolatinis. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atsakovų teiginiu, jog nuovažos įteisinimas nepakeistų esamos transporto eismo situacijos. Pažymėtina, kad atsakovai, teisminio bylos nagrinėjimo proceso pradžioje iš esmės sutikdami su ieškiniu dėl servitutų nustatymo, išreiškė tik pageidavimus dėl sunkiasvorės technikos judėjimo jiems priklausančia (duomenys neskelbtini) gatve, t. y. atsakovai jokių pretenzijų dėl to, kad minėta gatve važinėtų lengvieji automobiliai, nereiškė. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovai ketina pakeisti jiems priklausančio žemės sklypo paskirtį, suponuoja išvadą, jog atsakovų nuogąstavimai dėl eismo intensyvumo yra pagrįsti, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, negali sudaryti pagrindo netenkinti ieškovų ieškinio. Teismas nekvestionuoja atsakovų siekio gyventi ramioje, mažiau taršioje aplinkoje, nei kad ji būtų nustačius ieškovų prašomus servitutus, tačiau pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektai privalo veikti sąžiningai, vadovautis teisingumo ir sąžiningumo principais, savo interesų neiškelti aukščiau kitų asmenų interesų, tarpusavyje bendradarbiauti. Teismo vertinimu, atsakovai, įsigydami žemės sklypus bei apsigyvendami toje teritorijoje, kurią numatyta urbanizuoti, juo labiau per jiems priklausančią gatvę numatydami patekimą į gretimai esančius žemės sklypus, negali turėti teisėto lūkesčio, kad (duomenys neskelbtini) gatve naudosis išimtinai tik jie. Nors, atsakovų teigimu, minėta gatvė buvo įrengta tik riboto rato asmenų naudojimui, tačiau teismas šį argumentą vertina kritiškai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovams priklausantys žemės sklypai, kuriuose yra prašoma nustatyti servitutus, buvo suprojektuoti taip, kad per juos būtų užtikrintas susisiekimas su valstybinės reikšmės keliu ir gretimų žemės sklypų naudotojams. Vien ta aplinkybė, kad nuovažos projektavimo sąlygose nurodytas įpareigojimas užtikrinti patekimą per įrengiamą nuovažą tik į tam tikrus žemės sklypus, teismo vertinimu, nepaneigia galimybės šia nuovaža naudotis ir kitų, gretimų žemės sklypų savininkams, jei egzistuojant konstatuojamos aplinkybės, kurioms esant gali būti nustatytas prašomas servitutas. Teismas atkreipia dėmesį ir į atsakovų nuogąstavimus dėl sunkiasvorės technikos naudojimo. Pažymėtina, kad, įvertinus ieškovų siekį pakeisti jiems priklausančio žemės sklypo naudojimo paskirtį, ateityje šiuo keliu turėtų naudotis gyventojai, o tai tikėtina lemtų lengvųjų transporto priemonių eismo intensyvėjimą, o ne sunkiasvorės technikos naudojimą. Teismas akcentuoja, kad šioje byloje nėra sprendžiamas patekimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį žemės sklypą klausimas, todėl atsakovų argumentai dėl patekimo į šį žemės sklypą laikytini neturinčiais teisinės reikšmės šiai nagrinėjamai bylai.
47. Be kitų argumentų, atsakovai nesutikimą su ieškinio reikalavimais grindė ir tuo, kad patekimas per ieškovams priklausantį žemės sklypą nuo rajoninio valstybinės reikšmės kelio yra numatytas planavimo dokumentuose. Atsakovai teismui yra pateikę 2016 m. parengto apie 83 ha teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), planavimo projekto sprendinių brėžinį, parengtą vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės 2015 m. sausio 29 d. tarybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju keitimu numatytų planavimo projektų rengimo reikalavimų patvirtinimo“, ir patvirtinto 2016 m. rugsėjo 27 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 16). Iš minėto planavimo projekto sprendinių brėžinio (3 t., e. b. l. 21) matyti, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas priskirtas gyvenamajai teritorijai, rytinėje sklypo dalyje (per visą rytinę kraštinę) yra nurodytas rekomenduojamas kelias / gatvė, besitęsiantis žemyn į pietus (iki suplanuotos (duomenys neskelbtini) gatvės ir toliau). Taip pat yra numatytas rekomenduojamas kelias / gatvė horizontaliai ieškovų žemės sklypo pietinei kraštinei. Atsakovas E. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra suformuota ne toje vietoje, kaip kad nurodyta paminėtame planavimo projekte, o yra perkelta apie 20 metrų taip, kad būtų patogiau naudotojams, nes suplanuotoje vietoje yra elektros linija.
48. Byloje esantis 2016 m. rugsėjo 9 d. Kauno rajono savivaldybės nuolatinės teritorijų planavimo dokumentų derinimo komisijos protokolas Nr. 92 patvirtina (3 t., e. b. l. 17), kad šioje komisijoje buvo sprendžiamas Apie 83 ha teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), planavimo projekto derinimo klausimas. Nurodyta, kad šio projekto tikslas, be kita ko, nustatyti apie 83 ha teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos raidos galimybes, parengiant principinius sprendinius: teritorijų plėtra, inžinerinių ir susisiekimų komunikacijų vystymo principai ir koridoriai, bendrojo naudojimo želdynai. Pažymėtina, kad šis projektas nebuvo derintas su valstybine automobilių kelių direkcija, o derintas tik su Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriumi.
49. 2015 m. sausio 29 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-42 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju keitimu numatytų planavimo projektų rengimo reikalavimų patvirtinimo“ įtvirtinta urbanizuoti numatomos vietovės plėtros erdvinė koncepcija, t. y. nustatyta, kad Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju keitimu urbanizuoti numatomos vietovės plėtros erdvinė koncepcija yra planavimo projektas, kur numatomos teritorijos funkcinės zonos pagal galimus teritorijos naudojimo tipus ir planuojamų teritorijų dalių funkcinės raidos prioritetą. Nustatomos teritorijos raidos galimybės, parengiami principiniai sprendiniai: teritorijų plėtra, inžinerinių ir susisiekimo komunikacijų vystymo principai ir koridoriai, bendrojo naudojimo želdynai (Sprendimo 1 punktas). Sprendimo 2.5 punkte numatyta, kad parengtas planavimo projektas derinamas su Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos, Kelių ir transporto, Aplinkos, Žemės ūkio skyriais, seniūnu pagal vietovės priklausomumą (kitu sprendimu gali būti nustatomos papildomos derinančios institucijos). Atitinkamai minėto sprendimo 2.7 punkte nurodyta, kad patvirtinto planavimo projekto sprendiniai laikomi teritorijos raidos koncepcija, kuria vadovaujantis rengiami planavimo ir pertvarkos projektai, detalieji planai ir dokumentai, nustatantys pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Patvirtinto planavimo projekto sprendiniai galioja visiems nagrinėtiems teritorijos sklypams, kol galioja Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ojo keitimo sprendiniai (Sprendimo 2.8 punktas).
50. Kaip matyti iš teismui pateikto apie 83 ha teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), planavimo projekto sprendinių brėžinio, į šį projektą patenka ir ieškovams priklausantis žemės sklypas, todėl, vadovaujantis pirmiau paminėtu Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu (kuris nėra nuginčytas ir galioja), ieškovai, rengiantys teritorijos planavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat turėtų vadovautis šio Apie 83 ha teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), planavimo projekto sprendiniais. Kita vertus, pažymėtina, kad ginčo atveju aktualūs minėto planavimo projekto sprendiniai, susiję su gatvių / kelių įrengimu yra tik rekomendacinio pobūdžio. Minėtame projekte yra numatyti tiek planuojami keliai / gatvės, tiek ir rekomenduojami keliai / gatvės. Ties ieškovų žemės sklypo rytine kraštine esantis kelias / gatvė yra nurodytas tik kaip rekomenduojamas, todėl nėra pagrindo spręsti, kad minėta gatvė / kelias privalo būti įrengtas. Teismas sutinka su trečiojo asmens pozicija, kad savivaldybės planavimo projektas negali ir nenumato konkrečių patekimo į ginčo žemės sklypą sprendinių, o numato tik rekomendacijas teritorijos vystymuisi Be to, pažymėtina, kad minėtas planavimo projektas nebuvo derintas su LAKD, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad minėto projekto sprendiniai gali būti vertinami kaip įpareigojantys valstybinių kelių valdytoją priimant sprendimus dėl nuovažų (ne)įrengimo galimybių. Esant nurodytoms aplinkybėms ir kelių valdytojui laikantis pozicijos, kad nuovažos įrengimas nurodytoje vietoje nėra galimas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovai, rengdami žemės sklypo pertvarkymo projektą bet kokiomis priemonėmis turėjo užtikrinti minėto rekomenduojamo kelio / gatvės įrengimą. Kita vertus, pažymėtina, jog, kaip matyti iš ieškovų pateikto jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, ieškovai užtikrina vidaus kelių tinklo plėtojimą, numatydami tam tikro pločio žemės sklypą, kuris kartu su gretimame žemės sklype numatyta tam tikra žemės sklypo dalimi sudarys planuojamą vidaus kelią, t. y. ieškovai taip pat užtikrins vidaus gatvių tinklo plėtojimą. Trečiojo asmens AB „Via Lietuva“ atstovės teigimu, teritorijų planavimo dokumentuose nėra numatytas patekimas į ieškovų žemės sklypą nuo rajoninio reikšmės kelio Nr. 1932 (duomenys neskelbtini), todėl minėtiems planavimo projekto sprendiniams esant tik rekomendacinio pobūdžio, be to, nesant suderintiems su LAKD, nėra pagrindo spręsti, kad Apie 83 ha teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), planavimo projekto sprendiniai gali būti įpareigojantys AB „Via Lietuva“ nuovažos įrengimo klausimą spręsti kitaip, nei kad yra išreiškusi dėl to savo poziciją. Be to, teismas, spręsdamas dėl galimybės ieškovams įteisinti faktiškai esančią nuovažą į jiems priklausantį žemės sklypą atsižvelgia ir į viešai skelbiamus Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2-ojo keitimo sprendinius (https://www.krs.lt/savivaldybe/struktura-ir-kontaktai/administracijos-direktorius/urbanistikos-skyrius/bendrasis-ir-specialieji-planai/bendrojo-plano-2-asis-pakeitimas/), kuriuose susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai ieškovams priklausančio žemės sklypo rytinėje dalyje nėra numatyti.
51. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų argumentų visuma patvirtina, kad ieškovai neturi galimybės naudoti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą pagal paskirtį nenustačius prašomų servitutų. Ieškovai neturi galimybės kitu teisėtu būdu patekti į jiems priklausantį žemės sklypą ir jį naudoti savo nuožiūra, kaip tik nustačius prašomus servitutus. Tam, kad ieškovai galėtų patekti į jiems priklausantį žemės sklypą ir tinkamai juo naudotis, nesant galimybės įrengti nuovažą į valstybinės reikšmės rajoninį kelią Nr. 1932 (duomenys neskelbtini)iš ieškovų žemės sklypo, servituto nustatymas nagrinėjamu atveju yra objektyviai būtinas. Pažymėtina, kad AB „Via Lietuva“ (anksčiau LAKD) ne kartą pasisakė, jog dar vienos nuovažos įrengti neleis, todėl kelio įrengimas atsakovų siūlomoje vietoje, įteisinant faktiškai naudojamą nuovažą, yra neįmanomas. Spręstina, jog ieškovų prašomų servitutų nustatymas gali realiai užtikrinti tinkamą ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto naudojimą. Atsakovų nesutikimas dėl servitutų nustatymo pats savaime nepaneigia servitutų nustatymo galimybės. CK 4.124 straipsnio 3 dalis numato, kad nustatant servitutus, turi būti dėl servitutų nustatymo viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko valia, tačiau išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai ar teismo sprendimas.
52. Atsakovai nesutikimą su servituto nustatymu grindžia ir tuo, jog ieškovai nepagrįstai remiasi žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijose, (duomenys neskelbtini) kaime, formavimo pertvarkymo projekto sprendiniais dėl siūlomų nustatyti servitutų, kadangi minėtu projektu nebuvo sprendžiama dėl ieškovų ir aplinkinių žemės sklypų, o konkretūs pasiūlymai dėl servitutų nustatymo šiems žemės sklypams nėra numatyti. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atsakovų argumentu.
53. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 1 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 29–34) buvo patvirtintas žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektas, kurio vienas iš iniciatorių buvo atsakovas E. K. ir pagal kurį naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeista iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties, nustatant naudojimo būdą žemės sklypams Nr. 1–Nr. 12 vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir žemės sklypui Nr. 12 – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus teritorijos. Minėto įsakymo 3.2. punkte numatyti siūlomi servitutai, tarp jų ir šie: žemės sklypui (projektinis Nr. 4) 0,0898 ha ploto kiti servitutai (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas bei kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12) ir kitiems naudotojams; žemės sklypui (projektinis Nr. 5) 0,1197 ha ploto kiti servitutai (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas bei kelio servitutas (tarnaujantis daiktas), suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, teisę naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus žemės sklypų (projektiniai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr. 11, Nr. 12) ir kitiems naudotojams. Minėto projekto aiškinamajame rašte (1 t., e. b. l. 72–76) nurodyta, kad planavimo tikslas – sujungti bendrą ribą turinčius tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypus į vieną ir padalinti į du ar daugiau sklypų, pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, nustatant daliai sklypų naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos ir daliai – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taip pat prie projektavimo darbų nurodyta, kad remiantis Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-uoju keitimu numatyto planavimo projekto patvirtinimo ir planavimo projektu, VĮ „Kauno regiono kelių“ techninėmis sąlygomis dėl nuovažos įrengimo, nuo nuovažos vietos, išilgai buvusių sklypų ribos suformuoti sklypai skirti privažiavimui ir komunikacijų tiesimui prie projektuojamų sklypų ir į teritorijas, nutolusias nuo regioninio kelio Nr. 1932. Kadangi išplanavimo projekte numatyta būsima gatvė sutampanti su esama išilgine sklypo riba, tarp sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), formuojami susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos sklypai po 5 metrus pločio, kad bendras gatvės plotis būtų lygus 10 metrų pločio. Visų trijų sklypų rytinėje dalyje formuojami 5 m pločio susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos 3 sklypai, kurie kartu su ateityje planuojamais susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos sklypais gretimuose sklypuose, pagal išplanavimo projektą, sudarys bendrą gatvių tinklą. Formuojami kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos 9 sklypai gauna privažiavimo kelią per sklypus projektinis Nr. 4, 5, 12. Iš į bylą pateikto Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinio matyti, kad sklypai Nr. 4 ir Nr. 5 bei Nr. 12 yra pavaizduoti kaip servitutiniai žemės sklypai (1 t., e. b. l. 32–33).
54. Taigi, nagrinėjamoje byloje atsakovai neigė galimybę ieškovams, prašantiems nustatyti servitutus, remtis minėtu formavimo ir pertvarkymo projektu, nurodant, kad jame nebuvo spręstas patekimo į ieškovams priklausantį žemės sklypą klausimas, juo labiau nebuvo spręsta dėl servitutų nustatymo galimybės. Atsakovo atstovo teigimu, siūlomi nustatyti servitutai galėtų būti nustatyti tik šalių susitarimu, sudarant sutartį dėl servitutų nustatymo, tačiau minėtas projektas nepatvirtina servitutų nustatymo galimybės priverstine tvarka. Teismas su šiuo argumentu neturi pagrindo sutikti, nes, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo būtinybės, teismas, be kita ko, gali atsižvelgti į teritorinio planavimo dokumentuose išdėstytus pasiūlymus dėl servituto būtinumo.
55. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad siūlymai dėl servituto nustatymo ir jo dydžio bei kitų sąlygų, išdėstyti teritorinio planavimo dokumentuose (taip pat ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektuose) nėra kokiu nors būdu privalomi šalims ar teismui, nors juose gali būti tam tikrų duomenų apie servituto būtinumą ar jo dydį. Viena vertus, tai reiškia, kad teritorijų planavimo dokumentuose (taip pat ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektuose) esantys faktiniai duomenys gali būti teikiami kaip vienas iš įrodymų, iš kurių teismas sprendžia dėl servituto būtinumo, dydžio ir kitų reikšmingų servituto nustatymui aplinkybių (CPK 177 straipsnis). Kita vertus, jie neturi didesnės įrodomosios ar prejudicinės galios (CPK 182, 197 straipsniai), todėl servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose (taip pat ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektuose) esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami tik kaip vienas iš įrodymų (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 2023 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-943/2023).
56. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ištyręs visumą byloje esančių įrodymų, neturi pagrindo sutikti su atsakovų nurodytais argumentais dėl galimybių remtis pirmiau paminėtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte esančiais pasiūlymais dėl servitutų nustatymo galimybių nebuvimo. Atsakovų teigimu, projekte esantis siūlymas dėl servitutų nustatymo „ir kitiems naudotojams“ negali būti suprantamas kaip siūlymas dėl servitutų nustatymo ir ieškovams priklausančiam žemės sklypui. Atsakovų teigimu, kiti naudotojai gali būti vertinami kaip kiti asmenys, aptarnaujantys projekte pertvarkomus / suplanuotus žemės sklypus, arba kiti asmenys, pavyzdžiui, pertvarkius šiuos žemės sklypus (juos padalinus) ir dėl to atsiradę kiti šių žemės sklypų naudotojai. Teismas šią atsakovų poziciją vertina kritiškai. Sutiktina su ieškovų atstovo argumentais, jog servitutas yra nustatomas siekiant užtikrinti tam tikro daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, o ne neapibrėžtam asmenų ratui, todėl argumentas, jog kitais naudotojais galėtų būti laikomi atsakovų žemės sklypus aptarnaujantys asmenys, vertintinas kritiškai. Pažymėtina, kad atliekant jau pertvarkytų ir naujai suplanuotų žemės sklypų pertvarkymo veiksmus, galima situacija, jog žemės sklypų skaičius padidėtų arba sumažėtų, dėl ko galėtų kilti poreikis iš naujo spręsti servitutų nustatymo klausimą, tačiau CK 4.115 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią padalijus tarnaujantįjį daiktą, anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančiojo daikto dalims, išskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar buvo nustatytas tik konkrečiai tarnaujančiojo daikto daliai. Taigi, tik išimtiniais atvejais iškiltų poreikis spręsti naujų servitutų nustatymo klausimą, tačiau byloje nėra duomenų apie tokių servitutų nustatymo galimybę. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad naujai suprojektuoti žemės sklypai būtų suplanuoti ir pertvarkyti iš dabar jau esančių žemės sklypų, kuriems yra numatyti servitutai, vertinti, jog šiame procese atsiradę nauji žemės sklypų savininkai turėtų būti suprantami kaip „kiti naudotojai“, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog tiek žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto sprendiniai, tiek ir siūlomi nustatyti servitutai, jų kiekis bei pobūdis, taip pat nuovažos projektavimas numatant patekimą ir į gretimus žemės sklypus, nutolusius nuo rajoninio kelio, leidžia teismui daryti išvadą, kad minėto projekto sprendiniuose dėl servitutų naudojama formuluotė „ir kitiems naudotojams“ negali būti suprantama kitaip, kaip tik numatanti servitutų nustatymo būtinybę bei siūlymus ir gretimiems žemės sklypams.
57. Analogiškai minėtą nuostatą aiškina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius, kuris, atsakydamas į paklausimą dėl galimybės patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą, be kita ko, nurodė, kad rengiant žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, pradėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)), projekto rengėjas, vadovaudamasis Kauno rajono savivaldybės administracijos ir kitų institucijų projektavimo reikalavimais, VĮ „Kauno regiono keliai“ techninėmis sąlygomis dėl nuovažos įrengimo, projektą parengė taip, kad iš nuovažos nuo rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) (1932) vietos būtų užtikrintas privažiavimas ne tik į naujai projektuojamus žemės sklypus, bet ir į žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi žemės sklypų savininkams, kurių sklypai patenka į atkarpą tarp nuovažų leidimas rengti naują nuovažą nėra išduodamas, privažiavimas į sklypą rengiamas panaudojant jau esamas nuovažas, susitarus nusistatyti servitutą sandoriu su sklypų, kuriuose yra įrengtos nuovažos, savininkais ir kitų žemės sklypų savininkais, per kuriuos reikalinga privažiuoti į sklypą. (1 t., e. b. l. 52–54). Taip pat paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtinus parengtą žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) projektą ir įsakymu nustačius pertvarkytuose sklypuose naujai siūlomus nustatyti servitutus, į nurodytą kategoriją „ir kitiems naudotojams“ patenka gretimas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., adresu (duomenys neskelbtini). Be to, nurodyta, kad su į projekte planuojama teritorija besiribojantys žemės sklypai įvažiavimui ir išvažiavimui privalo naudotis tos teritorijos projekte susisiekimui numatytais žemės sklypais, užtikrinančiais patekimą į žemės sklypą iš jau esančios nuovažos.
58. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus vedėjo 2017 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas bei minėtame įsakyme siūlomi naujai nustatyti servitutai galėtų būti taikomi tik pertvarkyme dalyvavusiems ir (ar) naujai suformuotiems žemės sklypams, nes, kaip galima spręsti iš byloje esančių duomenų visumos, minėtas projektas buvo rengiamas taip, kad per naujai suprojektuotą nuovažą ir suformuotą (duomenys neskelbtini) gatvę būtų užtikrintas patekimas ir į gretimus žemės sklypus, įskaitant ir ieškovams priklausantį žemės sklypą. Taigi, sprendžiant dėl ieškovų prašomų nustatyti servitutų, teismas minėtu projektu gali remtis ir vadovautis kaip ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismui nustačius, kad ieškovai neturi jokios legalios patekimo į jiems priklausantį žemės sklypą galimybės, dėl ko negali tinkamai naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, neegzistuojant kitoms realioms patekimo į ieškovams priklausantį žemės sklypą galimybėms, tuo tarpu minėtame žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte siūlant nustatyti servitutus, užtikrinančius tiek patekimo į žemės sklypą, tiek ir inžinerinių tinklų įrengimo galimybę per susisiekimo sklypą Nr. 1 ir susisiekimo sklypą Nr. 2, teismas sprendžia, jog ieškovų reikalavimas dėl servitutų nustatymo laikytinas teisiškai pagrįstu, todėl tenkinamas.
59. Byloje nustatyta, kad atsakovams priklausančių žemės sklypų naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Taigi, atsakovams priklausančių žemės sklypų naudojimo būdas yra viena iš objektyvių priežasčių, lemiančių servituto planuose nurodytų kelio ir inžinerinių tinklų servitutų pagrįstumą, t. y. tarnaujančiojo žemės sklypo naudojimo būdas jau lemia, kad jis gali būti panaudotas tik tam tikriems tikslams – susisiekimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams įrengti. Šie tikslai aiškiai nustatyti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte bei nurodyti Nekilnojamojo turto registre. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą tarnaujančių žemės sklypų naudojimo būdą, ieškovų prašomi nustatyti servitutai neapsunkintų atsakovų, kaip žemės sklypų savininkų, teisių labiau, nei to galėtų tikėtis jų savininkai, nes, kaip nustatyta byloje, atsakovams, kaip tarnaujančiųjų žemės sklypų savininkams, nuo sklypo ir (ar) jo dalies įsigijimo momento buvo žinoma apie jiems priklausančių žemės sklypų naudojimo paskirtį ir suplanuotus servitutus.
60. Pirmiau nurodytos teismo išvados nepaneigia atsakovų nurodyti argumentai dėl jų teisės į maksimaliai saugią ir švarią aplinką užtikrinimo bei dėl galimybės naudotis tik jiems aptarnauti suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatve garantavimo.
61. Kaip jau nurodyta, civiliniai santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kita ko, subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais, kurie aktualūs ir sprendžiant servituto nustatymą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad civiliniams teisiniams santykiams būdingas skirtingų subjektinių interesų egzistavimas ir kartu yra neišvengiama konkurencija tarp tokių interesų, o pirmiau įvardytų principų, kuriais, be kitų, grindžiami civiliniai teisiniai santykiai, taikymas reikalauja užtikrinti, kad, konkuruojant dviem skirtingiems subjektiniams interesams, būtų pasiekta tinkama, protinga tokių interesų pusiausvyra (tiek, kiek tokios pusiausvyros užtikrinimas yra objektyviai įmanomas), kad vienas interesas nebūtų suabsoliutintas ir be pagrindo iškeltas virš kito konkuruojančio intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-695/2019, 25 punktas).
62. Kaip jau buvo nurodyta, teismas nekvestionuoja atsakovų teisės gyventi saugioje ir švarioje aplinkoje, naudotis jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau minėtos teisės negali būti suabsoliutinamos, įgyvendinamos taip, kad būtų pažeidžiami kitų savininkų interesai ar juo labiau viešasis interesas užtikrinti saugias eismo sąlygas. Teismui sprendžiant, jog žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai yra tokie, jog pagal juos patekimas į gretimus žemės sklypus buvo suplanuotas per (duomenys neskelbtini) gatvę bei siūlomiems servitutams esant aiškiai nurodytiems žemės sklypų planuose, darytina išvada, kad atsakovai negali reikalauti savo teisių užtikrinimo paneigiant ieškovų teisę į tinkamą naudojimąsi jiems nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu. Teismo vertinimu, tiek projektavimo etape (atsakovams D. K. ir E. K. esant vieniems iš minėtų žemės sklypų planavimo ir pertvarkymo projekto rengėjams), tiek vėliau, kitiems atsakovams įsigyjant žemės sklypus, jiems neabejotinai galėjo ir turėjo būti žinomos aplinkybės dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paskirties, o kartu ir dėl siūlomų nustatyti servitutų, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog atsakovams galėjo susiformuoti teisėtas lūkestis naudoti (duomenys neskelbtini) gatvę tik savo poreikiams užtikrinti, reikalauti, kad niekas kitas, išskyrus atsakovus, negalėtų naudotis minėta gatve, tokiu būdu užtikrinant minimalų patekimą ir (ar) naudojimąsi minėta gatve, taip garantuojant minimalų transporto priemonių eismą ir tuo pačiu maksimalų eismo saugumą bei tinkamos kokybės gyvenimo sąlygas. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovų interesas į saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką konkuruoja net tik su ieškovų teise jiems priklausantį turtą naudoti pagal paskirtį, bet yra priešpastatomas viešajam interesui užtikrinti saugų transporto priemonių eismą. Tuo atveju, jei teismas netenkintų ieškovų ieškinio, ne tik kad būtų paneigta ieškovų teisė turėti galimybę tinkamai naudoti jiems priklausantį žemės sklypą, bet ir kvestionuojama valstybinių kelių valdytojo teisė vadovaujantis teisės aktų nuostatomis dėl tinkamo valstybinio turto naudojimo, įskaitant ir šio turto naudojimą taip, kad būtų užtikrintas eismo saugumą. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju prašomų servitutų nustatymas atitinka proporcingumo principą ir atsakovų teisių nepažeidžia labiau, nei kad yra būtina tinkamam ieškovams priklausančio turto naudojimui užtikrinti.
63. Teismas kaip nesudarančiais pagrindo netenkinti ieškovų ieškinio laiko ir atsakovų nurodytus argumentus dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pernelyg mažo pločio bei šios gatvės netinkamos kokybės. Atsakovų teigimu, (duomenys neskelbtini) gatvės bei nuovažos kokybė yra prastesnė nei kad esamos nuovažos į ieškovams priklausantį žemės sklypą, taip pat esamos gatvės plotis yra pernelyg mažas ir neatitinka keliui keliamų reikalavimų, tačiau teismas šiuos argumentus vertina kritiškai ir laiko juos teisiškai nepagrįstais. Pažymėtina, kad nei nuovažos / kelio kokybinė būklė, nei kelio plotas nėra argumentai, kurie paneigtų servituto nustatymo būtinybę. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas nėra nustatęs ribojimų dėl kelio servituto minimalaus ploto, taip pat nenustatyti ir kelio / gatvės kokybiniai kriterijai, todėl minėtos aplinkybės, nesant kitų galimybių ieškovams patekti į jiems priklausantį žemės sklypą, nelaikytinos aktualiomis sprendžiant servituto nustatymo klausimą. (duomenys neskelbtini) gatvės plotis taip pat nėra kliūtis nenustatyti prašomo servituto sudarant galimybę patekti į ieškovams priklausantį žemės sklypą, kadangi minėtos gatvės projektavimo etape, įvertinus, kad minėta gatvė buvo projektuojama taip, kad užtikrintų patekimą ir į kitus nutolusius žemės sklypus, atitinkamai turėjo būti įvertintos ir jos techninės charakteristikos, taip pat ir jos plotis.
Dėl servitutų turinio
64. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, jog ieškovių siūlomas servitutų nustatymo būdas yra optimalus ir užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą.
65. Teismas pažymi, kad nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą pagal paskirtį, t. y. suvaržymas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui ir užtikrinti viešpataujančiojo daikto savininkui galimybę juo naudotis (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).
66. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovai nepaneigė, jog ieškovų projektiniai servituto siūlymai labiausiai atitinka šalių pusiausvyros principo taikymą, užtikrina galimybę ieškovams naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu ir nepagrįstai nevaržo atsakovų teisėtų interesų naudotis žemės sklypais pagal savo poreikius bei tikslinę žemės sklypų paskirtį. Teismas sutinka su ieškovų nurodytu argumentu, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus tai, kad atsakovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai sudaro gatvę, kuriai suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas, tinkamam naudojimuisi ieškovams priklausančiu žemės sklypu užtikrinti yra būtini abu šią gatvę sudarantys sklypai, todėl servitutų nustatymo klausimas spręstinas kompleksiškai, užtikrinant galimybę ieškovams naudotis pagal planavimo ir pertvarkymo projektą numatytais sprendiniais. Teismas pažymi, jog byloje iš esmės ginčijant servituto nustatymo būtinybę argumentų dėl ieškovų pateiktų projektinių pasiūlymų (išskyrus dėl gatvės / kelio ploto) nebuvo nurodyta, kitų galimų servitutų nustatymų variantų nebuvo pateikta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovų prašomi nustatyti servitutai iš esmės sutampa su minėtais atsakovams priklausančiais žemės sklypais ir jų išdėstymu, išskyrus tą atsakovams E. K. ir A. K. priklausančią žemės sklypo dalį, kuria užtikrinamas patekimas į žemiau (duomenys neskelbtini) gatvės esančius žemės sklypus. Tiek teismui pateiktuose servituto nustatymo pasiūlymuose, tiek ir procesiniuose dokumentuose nėra nurodytas konkretus prašomų nustatyti servitutų plotis ir ilgis, tačiau šie duomenys gali būti nustatomi remiantis taškų, ribojančių prašomų nustatyti servitutų ribas, koordinatėmis. Nurodytas neatitikimas nelaikytinas pasiūlymų trūkumu, todėl nesant byloje įrodymų, kad siūlomi nustatyti servitutų nustatymo planai neatitiktų teisės aktų nustatytų reikalavimų, spręstina, jog egzistuoja teisinis pagrindas prašomus nustatyti servitutus nustatyti pagal ieškovų pateiktus 2023 m. rugsėjo 21 d. matininko Š. L. parengtus žemės sklypo servituto planus.
67. Pasisakydamas dėl ieškovų prašomo nustatyti servituto, suteikiančio teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kurią žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Tačiau, teismo vertinimu, nustatytas reglamentavimas nepaneigia inžinerinių tinklų servituto nustatymo galimybės žemės ūkio paskirties žemės sklype, atsižvelgiant į jos panaudojimo būdus, numatytus įstatymo 24 straipsnyje. Juo labiau, kaip jau minėta, ieškovai yra inicijavę jiems priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, pagal kurį numatyta pakeisti ieškovams priklausančio žemės sklypo paskirtį į gyvenamųjų namų statybos, o tai neabejotinai pagrindžia prašomo nustatyti servituto būtinumą.
Dėl servituto atlygintinumo
68. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-611/2021). Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
69. Pažymėtina, kad teismai disponuoja diskrecijos teise nustatyti kompensacijos dydį, įvertinę, be kitų, aplinkybes, susijusias su tarnaujančiojo daikto savininko suvaržymų pagal paskirtį naudoti sklypo (likusią) dalį, kuriai nenustatytas servitutas, apimtimi, jam, kaip savininkui, išliekančias pareigas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-611/2021). Turto rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-611/2021).
70. Nagrinėjamu atveju ieškovai, kreipęsi į teismą dėl servitutų nustatymo, prašo priteisti iš jų atsakovams tam tikro dydžio piniginę kompensaciją, t. y. sutinka, kad servitutai turi būti atlygintini. Ieškovų teigimu, atitinkamai už servitutų nustatymą kiekvieno žemės sklypo atveju turėtų būti mokama tokio paties dydžio – 900,00 Eur kompensacija. Atsakovai, iš esmės ginčydami servitutų nustatymo galimybę, išsamiai dėl mokėtinos kompensacijos dydžio nepasisakė, nurodę, kad siūloma kompensacijos suma turėtų būti didesnė. Civilinėje byloje atsakovai nereiškė reikalavimo dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo ir tokių nuostolių civilinėje byloje neįrodinėjo. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad prašomi nustatyti servitutai turi būti atlygintini.
71. Nustatydamas kompensacijos dydį teismas nėra saistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, o vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise bei remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Sprendžiant dėl piniginės kompensacijos pobūdžio (vienkartinės ar periodinės) bei dydžio, teismas atsižvelgia į pirmiau nurodytus kasacinio teismo praktikoje pripažįstamus kriterijus.
72. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovų prašomi nustatyti servitutai nustatomi atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Visą susisiekimo sklypo 1 ir susisiekimo sklypo 2 plotą, atitinkamai 0,0898 ha ir 0,1195 ha, sudaro kelių plotas. Susisiekimo sklype Nr. 1 nustatomi servitutai nustatomi visame žemės sklypo plote, t. y. atitinkamai 898 kv. m, o susisiekimo sklype Nr. 2 – tik žemės sklypo dalyje, t. y. 831 kv. m., kuri būtina patekti ieškovams į jiems priklausantį žemės sklypą. Servitutai prašomi nustatyti ieškovams priklausančiam žemės sklypui tinkamai naudoti. Pažymėtina, kad ieškovai ketina pakeisti jiems priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo būdą iš žemės ūkio paskirties į kitą, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pagal ieškovų parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą yra suplanuota žemės sklypą padalinti į šešis žemės sklypus, penkių iš kurių paskirtis būtų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Ieškovams įgyvendinus formavimo ir pertvarkymo projektą bei suplanuotuose žemės sklypuose pastačius gyvenamuosius namus, asmenų, kurie galėtų naudotis nustatytais servitutais skaičius neabejotinai išaugs.
73. Servitutai nustatomi neterminuotai, nes byloje duomenų apie tai, kad ateityje atsirastų kitos patekimo į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą galimybės, nėra. Ieškovai jiems priklausančiu žemės sklypu turi teisę naudotis nenustatant tam tikrų terminų. Terminuotų servitutų nustatymas šiuo atveju būtų neracionalus ir neatitiktų protingumo kriterijaus. Vertinant, ar dėl ieškovų prašomų nustatyti servitutų atsakovams, kaip tarnaujančių daiktų savininkams, tektų kokių nors asmeninių ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymų, pažymėtina, kad, kaip jau buvo nurodyta, susisiekimo sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, jų panaudojimas kitaip, nei kad numatyta pagal jų pagrindinę naudojimo paskirtį nėra įmanomas, todėl šiuos žemės sklypus naudoti ne kaip gatvę / kelią – nėra galimybių. Taigi, galimybės naudotis savo turtu pagal jo tikslinę paskirtį nustačius servitutus atsakovams nesumažėtų. Nustačius servitutus, atsakovams būtų apribota tik viena iš nuosavybės teisę sudarančių teisių – naudojimosi teisė, tačiau sutiktina su ieškovais, jog irgi tik tuo aspektu, kad suvaržymai apsiribotų tik įrašo Nekilnojamojo turto registre padarymu, bet ne realių galimybių naudotis jiems priklausančiu turtu sumažėjimu. Tačiau teismas iš dalies sutinka su atsakovų argumentais, kad nustačius prašomus servitutus jie patirtų tam tikrų nepatogumų dėl didesnės oro taršos ir eismo intensyvumo. Didesnis skaičius transporto priemonių ir intensyvesnis eismas neabejotinai turi įtakos oro kokybei bei eismo saugumui, tačiau konkrečių duomenų apie tai, kiek dėl to galėtų pablogėti atsakovų gyvenimo kokybė ir kokia apimtimi nustatoma kompensacija galėtų kompensuoti patiriamus nepatogumus, byloje nėra.
74. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovai byloje neįrodinėjo, jog dėl servitutų nustatymo jie patirs realius turtinius nuostolius. Pažymėtina, kad atsakovai neteikė jokių duomenų apie jų galimus dėl servitutų nustatymo patiriamus nuostolius, neteikė duomenų apie jų turėtas išlaidas (duomenys neskelbtini) gatvei įrengti. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovas R. M. pats yra įrengęs dalį (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. jis pats yra turėjęs tam tikrų išlaidų. Sprendžiant dėl to, ar ieškovai dėl prašomų nustatyti servitutų įgis ar turės kokią naudą, pažymėtina, kad šiuo atveju taip pat būtina atsižvelgti į ieškovų siekį pakeisti jų turimo žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir žemės sklypą padalinti į kelis žemė sklypus, kuriuos pardavus ieškovai neabejotinai gaus iš to materialinę naudą. Ieškovai nurodė, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui įgyvendinti būtina nustatyti prašomus servitutus, todėl spręstina, jog servitutų nustatymas neabejotinai lems ieškovų turtinę naudą. Duomenų apie tai, kokio dydžio naudą ieškovai įgytų nustačius prašomus servitutus, t. y. kaip pasikeistų žemės sklypo (-ų) vertė pakeitus jų paskirtį, byloje nėra pateikta, tačiau sprendžiant dėl servituto kompensacijos, į šią aplinkybę būtina atsižvelgti. Kita vertus, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovai dėl prašomų nustatyti servitutų patirtų kokią nors materialinę žalą. Pažymėtina, kad CK 4.114 straipsnyje yra įtvirtinta servituto turėtojo pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, jeigu norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo daikto savininkas, pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį daiktą tenka abiem subjektams proporcingai naudojimuisi daiktu, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, tarnaujančiojo daikto tinkamo išlaikymo pareiga tenka ir viešpataujančiojo daikto savininkui, todėl tuo atveju, jei dėl tarnaujančiojo daikto išlaikymo atsirastų išlaidų, dalį šių išlaidų turėtų atlyginti ir ieškovai.
75. Teismas sprendimu viešpataujančiojo daikto savininkui gali nustatyti prievolę mokėti tiek vienkartinę, tiek periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui. Šalių prašymas priteisti konkrečios rūšies kompensaciją negali riboti aptariamos teismo teisės. Tačiau teismas turi motyvuoti, kodėl parinkta konkreti kompensacijos rūšis, kaip ji dera su abiejų šalių interesais, ar viešpataujančiojo daikto savininkui nepriskiriama neproporcinga našta, parinkus vienkartinę kompensaciją, ar toks kompensavimo įvykdymas yra realus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).
76. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teisingumo ir proporcingumo principus atitiktų vienkartinės, o ne periodinės kompensacijos nustatymas. Teismo vertinimu, nepriklausomai nuo to, kad prašomi nustatyti servitutai nustatomi neterminuotai, o pakeitus ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtį servitutų suteikiamomis teisėmis galės naudotis didesnis skaičius asmenų, nei kad dabar, periodinės kompensacijos nustatymas, be kita ko, neatitiktų ir sąžiningumo principo, nes ieškovams, siekiant patekti iki jiems priklausančio žemės sklypo, periodiškai neterminuotai turėtų tekti mokėti nustatymo dydžio kompensaciją, kas lemtų atsakovų nepagrįstą naudos gavimą. Periodinės kompensacijos nustatymas, teismo vertinimu, pažeistų ieškovų interesus, nes vien tik dėl to, kad jiems būtų užtikrinta galimybė patekti ir naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, jie periodiškai turėtų mokėti atitinkamą sumą. Tokia situacija, įvertinus tai, kad ieškovai, kaip viešpataujančiojo daikto savininkai, pagal teisės aktų reikalavimus ir taip turės pareigą prisidėti prie tarnaujančiojo daikto tinkamo išlaikymo, lemtų atsakovų nepateisinamą nuolatinių pajamų gavimą, t. y. nuolatinės naudos gavimą esant nustatytam servitutui, nors dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų paskirties pajamų gavimas mažai tikėtinas. Svarbu pažymėti ir tai, kad prašomų nustatyti servitutų poreikis atsirado ne dėl kokių nors neteisėtų ieškovų veiksmų, o objektyviai susidarius tokiai situacijai, kai dėl galimybių patekti į ieškovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nebuvimo jie neturi galimybių tinkamai naudotis savo turtu. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teisingumo, sąžiningumo principus atitiktų vienkartinės kompensacijos nustatymas.
77. Ieškovai, kreipdamiesi į teismą, siūlė atsakovams vienodo dydžio pinigines kompensacijas už kiekvieną susisiekimo sklypą, t. y. atitinkamai po 900,00 Eur. Nurodydami argumentus, remiantis, kuriais parinktas siūlomas kompensacijos dydis, ieškovai taip pat rėmėsi ir Nekilnojamojo turto registre nurodomomis vidutinės rinkos arba mokestinės vertės (priklausomai nuo to, kuri vertė didesnė) duomenimis. Teismas pažymi, kad žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015), tačiau, teismo vertinimu, tai nėra vienintelis kriterijus, kuris reikšmingas sprendžiant nagrinėjamu atveju. Tuo labiau kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, patvirtinančių žemės sklypų rinkos vertę, o, jau kaip nurodyta, yra remiamasi valstybės įmonės Registrų centro pateikiamomis vertėmis, kurios nustatomos masinio vertinimo būdu. Kita vertus, teismas pažymi, kad atsakovai ieškinyje nurodytų žemės sklypų verčių neginčijo, jokių duomenų apie jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų vidutinę rinkos vertę teismui neteikė, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, vadovaujasi ieškovų pateiktais duomenimis. Atitinkamai, kad susisiekimo sklypo Nr. 1 vertė yra 3 30,00 Eur, o susisiekimo sklypo Nr. 2 vertė – 4 520,00 Eur.
78. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio atsižvelgtina į tai, kad susisiekimo sklypui Nr. 1 prašomi nustatyti servitutai apima visą žemės sklypo plotą. Tuo atveju, jei kompensacijos dydis būtų nustatomas tik atsižvelgiant į tai, kokio dydžio žemės sklypo plotą užima servitutas, šiuo atveju ieškovai atsakovams turėtų atlyginti visą žemės sklypo vertę. Tokia situacija, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, nes servitutas suteikia siauresnės apimties teises nei nuosavybės teisė, o nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į žemės sklypą išliks atsakovams. Pažymėtina, kad nors susisiekimo sklypui Nr. 2 prašomi nustatyti servitutai užima tik dalį žemės sklypo ploto, tačiau didesniąją (atitinkamai 831 kv. m iš 1 195 kv. m), kas, vertinant mokėtinos kompensacijos aspektu, taip pat iš esmės sąlygotų didesnės sklypo vertės atsakovams kompensavimą, nors nuosavybės teisė išliktų atsakovams.
79. Nustatant kompensacijos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad nustačius ieškovų prašomus servitutus, atsakovų teisės naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais pagal jų tikslinę paskirtį – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, išliks visa apimtimi, be to, atsakovų žemės sklypų naudojimo paskirtis suponuoja išvadą, kad jie negali būti naudojami kitaip, nei kad numatyta pagrindinė jų paskirtis, o tai atsakovams neabejotinai turėjo būti žinoma. Be to, atsakovams taip pat turėjo būti žinoma ir dėl žemės sklypams numatytų servitutų, kurie nurodyti žemės sklypo planuose, taip pat poreikio bei būtinybės jais naudotis ir aplinkiniams žemės sklypams. Taigi atsakovai negalėjo tikėtis, kad jiems nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai bus naudojami kitaip nei kad gatvė. Atsižvelgtina ir į tai, kad susisiekimo sklypai Nr. 1 ir Nr. 2 kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorius numatytas naudotis daugiau nei 11 žemės sklypų, todėl nepagrįstai didelės kompensacijos nustatymas leistų atsakovams gauti nepagrįstai didelę naudą jų teisių apribojimui esant minimaliam.
80. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis jam suteikta diskrecijos teise, sprendžia, kad ieškovų siūlomas 900,00 Eur piniginės kompensacijos, kuri atitinkamai sudaro 27 procentus susisiekimo sklypo Nr. 1 vertės ir 28,6 procentus susisiekimo sklypo Nr. 2 vertės, už kiekvieną žemės sklypą priteisimas yra visiškai pagrįstas, atitinka teisingumo ir sąžiningumo, racionalumo ir proporcingumo principus. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio taip pat įvertina ir tai, kad dalį (duomenys neskelbtini) gatvės savo darbu ir lėšomis įrengė pats ieškovas.
81. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, paaiškėjus, kad kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012; 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
82. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
83. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai už ieškinį yra sumokėję 218,00 Eur žyminį mokestį (1 t., e. b. l. 104). Ieškovai šioje byloje turėjo 4 356,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismui pateikti duomenys (1 t., e. b. l. 143–145, 2 t., e. b. l. 155–159) patvirtina, kad ieškovai faktiškai šias išlaidas turėjo. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovų prašomos priteisti išlaidos yra už advokato paslaugas rengiant pasiūlymus kaimynams (3 vnt.) – 300,00 Eur, ieškinį – 1 800,00 Eur, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose (2024 m. vasario 20 d., 2024 m. kovo 27 d., 2024 m. rugsėjo 10 d., 2024 m. spalio 11 d. ir 2024 m. lapkričio 14 d.) – 1 500,00 Eur (be PVM). Iš viso 4 356,00 Eur. Teismas, spręsdamas dėl ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pažymi, kad šios išlaidos yra pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą, joje sprendžiamų klausimų pobūdį, teismo posėdžių trukmę ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalių dydžių. Ieškovų ieškinio reikalavimus patenkinus visiškai, ieškovams iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 218,00 Eur žyminio mokesčio ir 4 356,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. iš viso 4 574,00 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
84. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 115,27 Eur. Tenkinus ieškovų ieškinį visiškai, iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis po 19,21 Eur priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas) pagal 2023 m. rugsėjo 21 d. matininko Š. L. parengtą žemės sklypo servituto planą:
- 898 kv. m ploto kelio servitutą S1 – kodas 215, teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas);
- 898 kv. m ploto servitutą S2 – kodas 222, teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas).
Priteisti iš ieškovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkams vienkartinę 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją už servitutus pagal turimas nuosavybės teisės dalis, t. y. 2/3 dalių savininkams atsakovams V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. E. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), – 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct), o 1/3 dalies savininkams T. K.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct).
Nustatyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantysis daiktas) pagal 2023 m. rugsėjo 21 d. matininko Š. L. parengtą žemės sklypo servituto planą:
- 831 kv. m ploto kelio servitutą S1 – kodas 215, teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas);
- 831 kv. m ploto servitutą S2 – kodas 222, teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantysis daiktas).
Priteisti iš ieškovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkams A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) dydžio piniginę kompensaciją už servitutus.
Priteisti ieškovams R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 762,33 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovams R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 762,33 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovams R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 762,33 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovams R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės T. K.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 762,33 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovams R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 762,34 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovams R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 762,34 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 34 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. E. V., gimusio (duomenys neskelbtini), 19,21 Eur (devyniolikos eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovės V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,21 Eur (devyniolikos eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,21 Eur (devyniolikos eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovės T. K.-S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,21 Eur (devyniolikos eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,21 Eur (devyniolikos eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 19,21 Eur (devyniolikos eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.