Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-01-14 · Civilinė byla Nr. 2-812-947/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-14
Bylos Nr.
2-812-947/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13413-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
UAB „Gelvora”
Atsakovas
R. V. Ž.
Kategorijos
  • 116.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-812-947/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13413-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 116.5.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASPRIIMTAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Gelvora” ieškinį atsakovei R. V. Ž. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Gelvora“ kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. V. Ž. 225,24 Lt skolos, 783,84 Lt delspinigių, 104,94 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovei teismo dokumentus įteikus įstatymo nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt /Teismų pranešimai 2013 m. gruodžio 17 d. (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, b. l. 55), ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė nepateikimo priežasčių, todėl esant ieškovo prašymui priimamas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl 225,24 Lt skolos.

Atlikus formalų ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. išrašo iš priedo Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), delspinigių skaičiavimo akto (b. l. 8), ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinės (b. l. 7), 2009 m. kovo 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-16), 2009 m. gegužės 4 d. pranešimo dėl reikalavimo perleidimo (b. l. 17), 2001 m. rugsėjo 8 d. mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio paslaugų sutarties (b. l. 18-20), sąskaitų (b. l. 23-33), tyrimą bei atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad ji savo piniginę prievolę ieškovui yra įvykdžiusi, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovo prašomą sprendimą.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis).

Teismas, remdamasis išdėstytomis teisės normomis ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 225,24 Lt skolą už suteiktas paslaugas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra tenkintinas.

Dėl 783,84 Lt delspinigių.

Teismas nustatė, kad remiantis Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 6.5 punktu, jei klientas (atsakovė) nustatytu laiku neapmokėjo sąskaitos, klientas privalo mokėti 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, skaičiuojamus nuo laiku neapmokėtos sumos.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovo prašomų priteisti 783,84 Lt delspinigių dydžio ir jų pagrįstumo pažymi, kad formuodamas vieningą teisminę praktiką kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, jog sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į Civilinio kodekso 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas Civilinio kodekso 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (Civilinio kodekso 6.228 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas nustatydamas, ar pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje, ir priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Be to, kaip yra pažymėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės.

Teismas šioje civilinėje byloje atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį, t.y. jog tarp atsakovės ir UAB „Tele2“ buvo sudaryta vartojimo sutartis, t. y. sutartis sudaryta naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios su atsakove nebuvo individualiai aptariamos, ir atsakovė būdama silpnesniąja sutarties šalimi faktiškai negalėjo laisva valia derėtis dėl sutarties sąlygų - delspinigių dydžio. Tai reiškia, kad sudarant sutartį nebuvo užtikrintas sutarčių laisvės principo visiškas įgyvendinimas (Civilinio kodekso 1.2 straipsnis, 6.156 straipsnis). Atsakovės prievolė sumokėti delspinigius kilo iš vartojimo sutarties, todėl teismas ex officio privalo vertinti, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių dydžio, yra sąžiningos (Civilinio kodekso 6.188 straipsnis). Teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, atsižvelgia į tai, kad prašomų priteisti delspinigių dydis (783,84 Lt suma) daugiau nei tris kartus viršija skolos sumą – 225,24 Lt. Teismas taip pat atsižvelgia į tas aplinkybes, kad skola atsirado pagal PVM sąskaitas – faktūras laikotarpiu nuo 2003-01-31 iki 2003-10-31, reikalavimo teisę dėl skolos išieškojimo paslaugų teikėjas ieškovui perleido 2009 m. kovo 31 d. sutartimi, o pastarasis ieškinį teismui pareiškė 2013 m. rugpjūčio 16 d. Taigi, paslaugų teikėjas ir jo teisių perėmėjas ilgą laiko tarpą nesiėmė priemonių išieškoti skolą, o tai lėmė neadekvačias, daugiau nei tris kartus viršijančias skolą netesybas. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovas nėra pateikęs įrodymų, patvirtinančių, kad jo patirti nuostoliai dėl atsakovės netinkamo prievolės vykdymo yra tokie dideli kaip reikalaujama priteisti netesybų suma, t. y. kad prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio. Visų šių aplinkybių visetas teismui leidžia daryti teisinę išvadą, kad šioje byloje, šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis teismui yra pagrindas pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti. Teismas, spręsdamas iki kokio dydžio mažinti Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutarties 6.5 punktu nustatytus 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo dieną nuo visų uždelstų mokėjimų, atsižvelgia į nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismo įsitikinimu, netesybų mažinimas iki 0,05 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos grąžintinos sumos, ir už perpus mažesnį laikotarpį (1740 dienos) laikytinas pagrįstu ir pakankamu delspinigių dydžiu atlyginti ieškovo turėtus nuostolius bei šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis atitinka ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip nėra pažeidžiama sutarties šalių interesų pusiausvyra (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas ir į šalių sutartimi sutartas sąlygas bei ieškovo pateiktus įrodymus, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies - ieškovui iš atsakovės priteistini 195,95 Lt dydžio delspinigiai (225,24 Lt x 0,05 proc. x 1740 dienos).

Dėl procesinių palūkanų.

Teismas pažymi, kad atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovui įstatyme nustatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl tenkintinas šis ieškinio reikalavimas.

Dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.

Vertindamas ieškovo reikalavimą dėl 104,94 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, kurias pagal pateiktą išklotinę, sudaro registruotas pranešimas Lietuvoje, pranešimas Lietuvoje, darbo priemonės, administracija (buhalterija), darbuotojo darbo užmokestis, užklausa nekilnojamojo turto registrui, užklausa gyventojų registro tarnybai (b. l. 7), teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovo, užsiimančio skolų išieškojimu ir prevencija, ūkine – komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Ieškovo pateiktoje skolos išieškojimo išlaidų išklotinėje nurodoma, kad ieškovas patyrė išlaidas 11 kartų siųsdamas pranešimus ir 1 registruotą pranešimą, taip pat užklausdamas duomenų Nekilnojamojo turto registrą, Gyventojų registro tarnybą, tačiau ieškovas nepateikė jokių šias ir kitas išlaidas patvirtinančių įrodymų, taip pat, kartu su ieškiniu netgi nėra pateikti išrašai iš minėtų registrų, todėl ieškovo reikalavimas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis). Teismas įvertinęs, kad ieškovo UAB „Gelvora“ ieškinys iš esmės patenkintas, tik sumažintas reikalavimas dėl delspinigių dydžio priteisimo, sprendžia iš atsakovės ieškovui priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 72,00 Lt žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 3,75 Lt sumą ir yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (2006 m. kovo 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 309 lentelės 3 punktas, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Gelvora“, kodas 125164834, buveinė - A. Juozapavičiaus g. 7, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas,

225,24 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus ir 24 ct) skolos, 195,95 Lt (šimtą devyniasdešimt penkis litus ir 95 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (421,19 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. rugpjūčio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72,00 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė