Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Namas yra nedalintinas dėl to, kad yra pastatytas ant ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl būtų apsunkintos galimybės tinkamai naudotis gyvenamuoju namu, jo statyboms buvo panaudotos ieškovės lėšos, tarp proceso šalių yra susiklostę itin konfliktiški tarpusavio santykiai, todėl naudojimasis turtu tokiu atveju būtų apsunkintas, be to būtų apsunkintos galimybes turto priežiūrai, rekonstrukcijoms, remontams (tokiu atveju reikalingas bendraturčio sutikimas ir t. t.), atsakovas serga užkrečiama liga, ginčo nekilnojamojo turto negalima atskirti į du atskirus turtinius vienetus, nepabloginant jo būklės, nes name viena vonia, viena virtuvė bei vienas įėjimas. Neįsivaizduoja gyvenimo su atsakovu po vienu stogu. Teismui padalinus gyvenamąjį namą šalimis lygiomis dalimis, atsakovas negalėtų patekti į gyvenamąjį namą, kol nenusistatytų servituto, jis būtų mokamas, o tai lemtų šalims nepagrįstas išlaidas. Atsakovas net ir dabar, vykstant santuokos nutraukimo procesui, gyvena ginčo name, tačiau visiškai neprisideda prie jo išlaikymo, nemoka komunalinių mokesčių. Komunalinius mokesčius moka ji ir jos tėvai. Ji apmoka atsakovo sąskaitas už telefoną ir internetą. Malkomis rūpinasi atsakovas, tačiau ji turi sumokėti už benziną. Kiekvieną kartą po 20 Eur. Iki santuokos sudarymo atsakovas neturėjo santaupų. Kur atsakovas panaudojo pinigus už traumą, ji nežino. Ji nėra pildžiusi deklaracijų už atsakovą.

Paskutiniaisiais metais, nepaisant visų įdėtų pastangų išlaikyti santuokinius ryšius, buvimas su atsakovu tapo sunkiai pakeliamas. Atsakovas tapo nebeprognozuojamas, pradėjo elgtis neadekvačiai, prasidėjo įžeidinėjimai, priekaištai, psichologinis smurtas, nors santuokinio gyvenimo laikotarpiu viskuo (šeimos gerbūviu ir pan.) rūpinosi tik ji. Kadangi atsakovas tokiais savo veiksmais iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, būti lojaliam kito sutuoktinio atžvilgiu, gerbti kitą sutuoktinį, remti jį moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, dėl ko jų bendras gyvenimas tapo negalimas, kadangi neliko tarpusavio pasitikėjimo, pagarbos, ir šie ryšiai nebegali būti atkurti, toliau gyventi kartu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Nenustatyta nei viena aplinkybė, dėl ko būtų galima santuokos iširimu kaltinti ją. Ieškovė visą santuokos su atsakovu laiką elgėsi sąžiningai, lojaliai, pagarbiai, buvau ištikima ir jį palaikanti sutuoktinė. Tai rodo, kad vykdė, savo, kaip sutuoktinės pareigas ir nepažeidė savo įsipareigojimų sutuoktiniui. Atsakovė niekada su sutuoktiniu nesielgė žiauriai, atvirkščiai – visą laiką elgėsi su juo pagarbiai ir stengėsi susilaukti bendrų vaikų.

Santuokoje su atsakovu įgyta ir registruota turtą sudaro šis nekilnojamasis turtas, kuris nutraukiant santuoka yra dalintinas: pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2018 m. gegužės 29 d. Kaip matyti iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ išrašų, nekilnojamojo turto, gyvenamojo namo, vidutinė rinkos vertė sudaro 18 600 Eur, tačiau atlikus gyvenamojo namo vertinimą pagal jos pateiktą prašymą (išskiriant gyvenamojo namo ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vertes), gyvenamojo namo vertė nustatyta 34 412,08 Eur. Analizuojant jos ir atsakovo atliktus gyvenamojo namo vidutinės rinkos vertės vertinimus, pastebėtina, kad būtent jos atliktas gyvenamojo namo vertinimas yra objektyvus, priešingai, nei atliktas atsakovo, pvz.: namo vertės skaičiavimo pagrindą sudaro namo rinkos vertės atskyrimas iš bendros namų valdos rinkos vertės; vertinimas atlikta tiriant nekilnojamojo turto rinką būtent Šakių rajone, todėl kritiškai vertintinas atsakovo atliktas vertinimas, pvz.: vertintojas sąlyginai išskaidė nekilnojamojo turto komplekso vertes pagal minėtus komponentus, nurodant, kad nekilnojamojo turto rinkoje šis kompleksas nėra skaidomas dalimis (sudaro užbaigtą visumą), jo vertė suprantama kaip nedaloma visuma. Atsakovo turto vertinimas yra padarytas lyginant parduoto nekilnojamojo turto kainas Kazlų Rūdoje, kurioje didesnė pramonė ir vieta yra arčiau Kauno. Gyvenamojo namo statyboms buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, o būtent: 1) 2011 m. Pinigų dovanojimo sutartimi A. A. I. (jos senelė) ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 2) 2012 m. Pinigų dovanojimo sutartimi jos tėvai D. A. ir A. A. ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 3) 2014 m. Pinigų dovanojimo sutartimi A. A. I. (jos senelė) ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 4) 2014 m. Pinigų dovanojimo sutartimi jos tėvai D. A. ir A. A. ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 5) 2015 m. Pinigų dovanojimo sutartimis jos tėvai D. A. ir A. A. ieškovei padovanojo 20 000 Eur. Taigi, iš viso ieškovei, buvo padovanota 31 584,80 Eur. Visi šie jos asmeninės nuosavybės teise priklausantys pinigai buvo panaudoti išimtinai gyvenamojo namo statyboms, taip pat buvo naudojamos jos uždirbtos piniginės lėšos, nes nuo 2011 metų, kuomet buvo pradėti namo statybos darbai, gaudavo stabilias kasmėnesines pajamas. Prie 31 584,80 Eur sumos, kurią išleido gyvenamojo namo statyboms, turi būti pridedamos namo projektavimui skirtos išlaidos, t. y. rengiant gyvenamojo namo techninį projektą (781,97 Eur) bei gyvenamojo namo detalųjį planą (1 013,67 Eur). Bendra suma, kurią skyrė namo statyboms bei minėtų projektų/planų parengimui sudaro 33 380,40 Eur. Dėl šios priežasties darytina išvada, jog gyvenamasis namas pripažintinas įgytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise. Tuo atveju, jei teismas netenkins prašymo dėl nekilnojamojo turto pripažinimo įgyto ieškovės asmeninės nuosavybės teise, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, atsakovo naudai priteisiant piniginę kompensaciją, kuri apskaičiuojama tokiu būdu: (34 412,08 Eur – 33 380,44 Eur) / 2 = 515,82 Eur. Iš viso atsakovui priteistina 515,82 Eur piniginė kompensacija už ieškovei, prašomą priteisti gyvenamąjį namą. Santuokoje ieškovė su atsakovu kilnojamojo turto, transporto priemonių, neįgijo. Iki santuokos sudarymo atsakovas įgijo automobilį „Peugoet 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), registruotą atsakovo M. M. vardu, 650 Eur vidutinės rinkos vertės. Minėta transporto priemonė yra įgyta atsakovo iki santuokos sudarymo, todėl nepatenka į santuokoje įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino turto balansą.

Kad atsakovas turi traktorių, sužinojo 2014 metais. Jis su juo važiuodavo į mišką. Dėl atsakovo reiškiamo reikalavimo pripažinti 2014 m. lapkričio 3 d. šio traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniu ir taikyti šiam sandoriui dovanojimo sutarčių taisykles, neprieštarauja (2019 m. birželio 25 d. teismo posėdžio garso įrašai: 18 min. 25 sek. – 1 val. 5 min. 7 sek.).

Atsakovas M. M. priešieškinio reikalavimais prašo nutraukti O. M. ir M. M. (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl ieškovės O. M. kaltės; padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, tai yra po ½ turto dalį, pripažinti (duomenys neskelbtini), traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo M. M. ir atsakovo tėvo A. V. M., apsimestiniu sandoriu ir taikyti šiam sandoriui dovanojimo sutarčių taisykles bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalys susipažino 2007 metais. Po vestuvių su ieškove apsigyveno šios tėvų namuose. Ieškovės tėvai gyveno ūkiškai, laikė gyvūnų. Padėdavo kiek galėdavo jiems ir prie derliaus nuėmimo, ir prie šienavimo. Iki santuokos ieškovė buvo šilta ir draugiška. Po santuokos sudarymo tapo šiurkštesne, ciniškesne, nuolat didėjo kaprizai. Gyvenant pas tėvus ieškovė visada ant kažko pykdavo, tai ant motinos, tai ant brolio. Pusę metų prieš įsikeliant į namą gyveno ne pas ieškovės tėvus, nes ši buvo supykusi ant savo motinos.

Santuokos metu ieškovė buvo konfliktiška, įžeidi, žemino ir kaltino atsakovą dėl nereikšmingų dalykų, įsižeidusi su juo nekalbėdavo. Stengdavosi visais būdais gerinti santykius su ieškove, kalbėtis su ja, tačiau prakalbinti ieškovę jos pykčio metu būdavo neįmanoma. Šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl ieškovės kaltės. 2017 m. vasarą ieškovė dėl jai vienai žinomų priežasčių nusprendė nekalbėti su atsakovu ir tai tęsiasi iki dabar. Santuoka iširo ieškovei pateikus ieškinį teismui. Jis pats nenorėjo ir neplanavo nutraukti santuokos, galvojo, jog toks ieškovės elgesys anksčiau ar vėliau praeis, kad ieškovė pradės kalbėti su atsakovu ir toliau šalys galės gyventi šeimyninį gyvenimą. Nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės, nes tiek prieš santuokos sudarymą, tiek ir santuokos metu, su ieškove elgėsi pagarbiai, buvo jai ištikimas, lojalus, paisė jos norų, pageidavimų, stengėsi, kad ieškovė būtų laiminga. Yra ramaus ir taikaus būdo, todėl nuolat taikėsi prie ieškovės. Ieškovė visas situacijas, kuriose ji jausdavosi blogai, spręsdavo nekalbėdama su atsakovu. Priežastys, dėl kurių ieškovė nustodavo kalbėti, nebūtinai priklausydavo nuo jo veiksmų ar žodžių ir kurias ieškovė pasakydavo tik vėl pradėjusi kalbėti su juo. Ieškovės nebendravimas/nekalbėjimas su atsakovu trukdavo nuo kelių dienų iki kelių mėnesių, pasikartodavo dažnai – bent kartą per mėnesį. Labiausiai įstrigo jų atostogos Latvijoje, Papės miestelyje. Ieškovė staiga ir be jokios priežasties nustojo su juo kalbėti. Nesuprato kas ieškovei yra negerai. Kalbino ją, galvojo, kad kažką ne taip padarė ar pasakė. Po mėnesio tylėjimo ieškovė pradėjo kalbėti ir pasakė, jog nekalbėjo dėl to, kad oras buvo karštas, o vanduo šaltas, todėl buvo tuo nepatenkinta. Nepaisant ieškovės neadekvataus elgesio, jis visada taikstėsi su viskuo tikėdamasis, jog pastačius namą jie į jį įsikels ir ieškovė pagaliau bus laiminga, patenkinta gyvenimu, pradės normaliai bendrauti ir gerbti atsakovą. Deja, kai šalių namas buvo pastatytas ir šalys jame apsigyveno, ieškovės elgesys nepagerėjo, priešingai – darėsi sunkesnis ir vis mažiau prognozuojamas. Ieškovė pradėjo jį įžeidinėti, kaltinti dėl bet kokio mažmožio, varyti iš namų sakydama: „– Varyk iš mano namo, tau čia niekas nepriklauso“ ir pan. Jei reikdavo tartis, būdavo sunku priimti sprendimus. Arba būdavo ieškovės nuomonė, arba nieko. Nuolat lygindavo jį su kitais, uždirbančiai daugiau, ir dėl to jį žemindavo. 2017 metais dėl nuolat patiriamo streso ir tvyrančios psichologinės įtampos susirgo gastroenterologinėmis ligomis. Ieškovė nesistengė, kad jų santuoka būtų išsaugota. Nors ieškovė sako, kad yra siuntusi jam žinutę į Facebook, tačiau ji žino, kad jis paskyra mažai naudojasi, priešingai nei ieškovė.

Kai O. M. ruošėsi operacijai Kaune, jie kurį laiką jau nekalbėjo. Tada ieškovė demonstratyviai virtuvėje tėvui pareiškė, kad ją reikia nuvežti į ligoninę Kaune. Tėvas sutiko, o jis tada pasakė, kad ją pasiims iš ligoninės. Jokių vertimų iš O. M. tėvo nebuvo, kad ieškovę reikia pasiimti iš ligoninės. Po operacijos jis ją veždavo tyrimams ir visur lydėdavo. Niekada nebuvo taip, kad ji pati važiuotų.

Po santuokos sudarymo šalys mėgino susilaukti vaikų, tačiau nesėkmingai. Prieš paduodama ieškinį į teismą ji nuo atsakovo paslėpė visus namuose buvusius dokumentus, tarp jų ir medicinos dokumentų išrašus. Gydymo įstaigose tyrėsi ir mėgino sužinoti priežastis, dėl kurių jie negali susilaukti vaikų. Iki santuokos sudarymo jam nebuvo žinoma, kad galimai dėl jo paties fizinių trūkumų su ieškove negali susilaukti vaikų. Tai šalys sužinojo praėjus maždaug dviem metams po santuokos sudarymo, atlikus medicininius tyrimus. Ne kartą kreipėsi į gydytojus, tyrėsi ir mėgino susilaukti vaikų su ieškove. Pas gydytojus važiuodavo kartu, konsultuodavosi. Visada viską vykdydavo besąlygiškai. Fiziniai atsakovo trūkumai negali būti laikomi sutuoktinio pareigų pažeidimu, kadangi tokio pažeidimo įstatymai apskritai nenumato. Jis nenuslėpė nuo ieškovės fakto, jog negali susilaukti vaikų, jam paprasčiausiai tokia aplinkybė nebuvo žinoma iki santuokos sudarymo. Dirbtinio apvaisinimo metu jis ieškovės nefotografavo ir iš jos nesišaipė. Prieš važiuojant pas gydytojus ryte pažastis pasitepė, tačiau nepagalvojo, kad tai gali pakenkti. Dirbtinis apvaisinimas kainavo apie 2 000 Eur. Jei ieškovei reikdavo vaistų, jis važiuodavo į Kaune budinčią vaistinę. Teoriškai jie galėjo susilaukti vaikų, tačiau ieškovė po kelis mėnesius tylėdavo. Gimtadienio dieną ieškovei tikrai nebuvo persileidimo, nes būtų užsiminusi. Ji nesakė, kad nori pabūti viena. Dar prisimena, kad jam gimtadieniui ieškovės tėvai padovanojo mažą dėžutę, o ji apsidžiaugė, kad ši skirta jai ir ją pasidėjo. 2017 metais lankantis dėl apvaisinimo pas gydytojus, jam buvo diagnozuotas hepatitas C. Šiuo metu jis lankosi pas gydytojus. Jam yra skirtas gydymas.

Šalys dar iki santuokos sudarymo planavo statyti namą. Pradėjus statyti namą jis leido ieškovei išsirinkti norimus daiktus į statomą namą, kadangi ieškovei patiko kurti namų aplinką. Ieškovė niekada nevykdė statybos darbų, nesirūpino statybinių medžiagų (vamzdžių, vatos, cemento, žvyro, laidų, medienos, blokelių, stogo dangos ir kt.) įsigijimu, ieškovei patiko išrinkti ir kartais nupirkti baldus, išrinkti dažų spalvas ir kitas namą dekoruojančias prekes. Jis ūkio būdu statė namą – liejo pamatus, mūrijo sienas, įrengė šildymą, elektros instaliaciją, santechniką ir vienas atliko visus vidaus apdailos darbus. Atsakovas į namo statybas įdėjo visą savo energiją, laisvą laiką, asmenines ir santuokines lėšas. Fotonuotraukos patvirtina, kad atsakovas savo jėgomis statė šalių namą ir tai truko keletą metų. Atsakovui namą minimaliai padėjo statyti ieškovės tėvas, atsakovo giminaičiai ir draugai. Atsakovas yra įgijęs statybos inžinerijos profesinio bakalauro laipsnį. Panaudodamas specialiąsias žinias, įgytas studijų metu ir iki studijų, jis ir statė šalių namą. Namo statybas derino su darbu pagal patentą arba darbu užsienyje. Ieškovė turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl dokumentų tvarkymu (sutarčių sudarymu, namo teisine registracija) užsiimdavo pati, o jam patikėjo statybos darbus, statybinių medžiagų įsigijimus. Šalys viena kitai pretenzijų dėl tokio pasiskirstymo darbais nereiškė, abu siekė bendro tikslo – pasistatyti namą. Tai, kad ieškovė sudarė sutartį dėl namo projektavimo, patvirtina, jog ji rūpinosi namo statybomis, tačiau nepatvirtina, jog namo statybomis rūpinosi išimtinai viena ir be jo.

2009 m. vasario 18 d. jis gavo 20 939,39 Eur kompensaciją už darbe patirtą traumą, kurią dalimis panaudojo statybinių medžiagų įsigijimui, statybinės technikos nuomai. Prieš santuoką taip pat prekiavo automobiliais, kurių dalį išsipardavė santuokos metu. Taip pat dirbo pagal verslo liudijimus, darbo sutartis, važiuodavo dirbti į užsienį, gaudavo pajamas, kurias taipogi panaudojo namo statyboms. 2011 metais dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2011 metų iki 2013 metų dirbo privačiai, taip pat Vokietijoje. Tuo metu ir studijavo. 2013–2014 m. dirbo su patentu Lietuvoje. 2015 metais 2 mėnesius dirbo Švedijoje, paskui dalį laiko privačiai, o 2016 metais apie pusę metų – Anglijoje, paskui gydėsi ir vėliau dirbo Švedijoje. 2017 metais dirbo Švedijoje. Šiuo metu Lietuvoje dirba statybos vadovu. 2011 metais uždirbo: 1 419,14 Eur (4 900 Lt), o privačiai – 2 083,81 Eur (7 195 Lt), 2012 metais dirbdamas privačiai uždirbo 8 000 Eur ir Vokietijoje – 6 300 Eur. 2013 metais dirbo privačiai ir be patento ir su patentu, viso uždirbo – 17 600 Eur. 2014 metais dirbo su patentu ir uždirbo 4 170,53 Eur (14 400 Lt). 2015 metais Švedijoje uždirbo 3 400 Eur ir 2 000 Eur privačiai Lietuvoje, 2016 metais dirbdamas Anglijoje gavo 4 800 Eur, taip pat buvo grąžinti mokesčiai, Švedijoje uždirbo 5 048 Eur. 2017 metais Švedijoje uždirbo 4 295 Eur ir Šakių įmonėje apie 750 Eur kas mėnesį. Jo gautas pajamas iki 2017 metų deklaruodavo ieškovė.

Atsakovas iki santuokos sudarymo įgijo lengvąjį automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Šis turtas atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir yra nedalinamas.

Atsakovas 2014 m. lapkričio 3 d. sudarė traktoriaus, savaeigės žemės ūkio mašinos ar priekabos pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – sandoris), pagal kurios sąlygas iš savo tėvo A. V. M. už 0,29 Eur (1 Lt) įsigijo traktorių, modelis T-40 AM, tapatumo numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – traktorius). Atsižvelgiant į tai, jog traktorius yra įgytas santuokos metu ir nėra kitų duomenų bei įrodymų, jog traktorius asmeninės nuosavybės priklauso atsakovui, atsakovas toliau šiuo priešieškiniu dėsto motyvus ir reiškia reikalavimus dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir dovanojimo sutarčių taisyklių taikymo. Pripažinus, jog sandoris yra apsimestinis, bei pritaikius dovanojimo sutarčių taisykles, reikštų, jog traktorius yra įgytas asmeninės nuosavybės teise, todėl yra nedalinamas ir lieka atsakovui. Pasakytina, jog šis sandoris yra apsimestinis ir buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti. Atsakovo tėvas buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą buvo numatęs palikti atsakovui, atsakovo seseriai I. J., atsakovo seseriai L. B. Atsakovo tėvas norėjo padovanoti atsakovui traktorių dar iki mirties, kadangi atsakovas buvo vienintelis sūnus, jam vieninteliam iš įpėdinių traktorius galėjo praversti. Atsakovo tėvas numatė, jog padovanojus traktorių atsakovui iki mirties, bus išvengta nereikalingų traktoriaus dalybų tarp įpėdinių tėvui mirus. Atsakovo tėvas sandorio sudarymo dieną buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ypatingai prastos sveikatos ir savijautos. Iki mirties jam buvo likusios kelios dienos. Atsakovo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), praėjus 6 dienoms po sandorio sudarymo. Sandorio šalys nusprendė sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kurios kaina – 0,29 Eur (1 Lt). Šalių tikslas ir tikrieji ketinimai buvo tokie – atsakovo tėvas norėjo padovanoti traktorių sūnui, o atsakovas norėjo priimti dovaną iš tėvo. Šiuos tikslus ir ketinimus šalys įformino sudarydami ginčijamą sandorį. Tokiu būdu sandorio šalys sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį iš tiesų pridengė dovanojimo sandorį – būtent šį sandorį šalys turėjo galvoje ir tai patvirtina sandorio kaina ir laikas, kada sandoris buvo sudarytas (prieš tėvo mirtį), sandorio šalių giminystės ryšys, artimas bendravimas (atsakovas taip pat yra tėvo įpėdinis pagal testamentą). Pasakytina, jog atsakovas pagal pirkimo–pardavimo sutartį su savo tėvu neatsiskaitė ir neketino atsiskaityti, kaina į sutartį buvo įrašyta tik formaliai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina apsimestiniu sandoriu. Pabrėžtina, jog atsakovo tėvas neatlygintinai perdavė traktorių atsakovui nuosavybės teise, o šis priėmė dovaną iš tėvo. Šią dovaną atsakovas gavo santuokos metu, tačiau traktorius yra įgytas asmeninės nuosavybės teise, taigi yra nedalinamas šioje santuokos nutraukimo byloje (2019 liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašai: 4 min. 18 sek. – 2 val. 33 min. 31 sek.).

Liudytoja D. A. parodė, kad po vestuvių 4 metus dukra su žentu gyveno jų namuose. Buvo, kad kelis mėnesius pas juos negyveno. Kai iš pradžių jie kartu apsigyveno, sutarė gražiai. Nesipyko. Atsakovas neprisidėjo prie išlaikymo. Taip pat nepadėjo jiems ir ūkyje. Padėdavo nukasti tik bulves. Po santuokos buvo statomas namas. Atsakovas prisidėjo prie namo statybos. Jis pats statėsi. Praleisdavo statybose visą dieną. Mūrijo blokelius. Taip pat padėjo ir jos vyras, kuris 2 metus nedirbo, bei sūnus. Ji su ieškove tvarkė aplinką ir nešė lentas. Kartu liejo pamatus. Duris ir langus dėjo jos vyras ir žentas. Dirbo atsakovas kartu su pagalbininkais: santechniku, elektriku. Dukrai yra padovanoję pinigų. Didesnes sumas davė 2 kartus: 10 000 buvo duota grynais. Paskui buvo pervesta 10 000 Eur į dukros sąskaitą. Pinigus dovanojo šeimai statyboms, galvojo, kad gyvens. M. M. žinojo apie dovanojamus pinigus. Pinigų davimą įformino. Vienu metu buvo pasirašytos sutartys. Namo statybai pinigus duodavo prie vakarienės stalo. Kiek reikdavo, tiek ir duodavo. Jų pinigai buvo naudojamos namo statybai. Taip pat pinigų yra davusi ir jos motina. Dar buvo duota 20 000 Eur. Pinigai duoti skirtingomis datomis. Vyrui yra davusi 800 Eur, kad nuneštų šalims laiptų užsakymui. Ji kartu su vyru dirbo. Be to vertėsi ūkiškai, turėjo kiaulių, karvę. Jos mėnesinės pajamos į rankas 440 Eur. Jos vyras gaudavo pensiją apie 600 Eur. Pinigus susitaupė iš atlyginimo. Jos dukra viską tvarkė. Atsakovas dirbdavo laikinai. Taip pat mokėsi neakivaizdžiai. Kai pradėjo statytis namą, nedirbo. Į namą patenkama per dukros žemę. Dviejų gyvenamųjų namų neina padaryti. Dabar su atsakovu nėra jokių santykių. Jie visiškai nekalba (2019 liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašai: 2 val. 35 min. 4 sek. – 3 val. 2 min. 8 sek.).

Liudytojas A. A. parodė, kad po vestuvių žentas gyveno pas juos. Gyveno praktiškai kol įsikraustė į namą, tik kelis mėnesius gyveno pas sutuoktinės giminaitį. Kol pas juos šalys gyveno, jų santykiai buvo normalūs. Vieną metą padėjo ūkyje surinkti bulves. Kartais keistoki atrodė šalių santykiai. Jam kaip vyrui būdavo gėda, nes po nusiprausimo atsakovas palikdavo netvarką. Jei žiemai dukrai reikdavo automobiliu važiuoti, atsakovas langų nenuvalys. Jautėsi, kad dukra yra tarnaitė. Atsakovas negerbė O. M. Jie daugiau vežiodavo ieškovę į keliones nei atsakovas. Kartą šalys buvo pajūryje. Dar vieną kartą buvo kelionėje, bet užpuolė roto virusas. Po tėvo mirties atsakovo šeimoje kilo konfliktas. Į naują namą niekas iš atsakovo šeimos nebuvo atvažiavę. Vieną kartą vežė dukrą operuotis, nes atsakovas negalėjo. M. M. buvo priprašytas dukrą bent jau pasiimti. Po operacijos ieškovė jautėsi blogai. Dukra su žentu nekalbėdavo iki savaitės laiko. Jis visada padėjo prie namo statybos. Padėjo prie pamatų, blokelių mūrijimo. Padėjo ir sūnus. Medieną namo statybai išpjovė iš atsakovo tėviškės. Atsakovo švogeris nepadėdavo, o gerdavo su draugais. Švogeris A. padėdavo. Dar atsakovo tėvas yra padėjęs nunešti šipulius. Taip pat samdė žmogų, kad pajungtų pečių. Medieną vežė ant tralo jis, nes atsakovas neturi kategorijos. Karnizus dukrą paprašė jo pakabinti. Dengiant stogą jiems padėjo Giedrius, kuris buvo samdomas. 50 proc. darbų atliko žentas, tiek pat ir jis. Atsakovas labiau organizuodavo darbą. O. M. dažniausiai pirkdavo statybines medžiagas. Mediena pasirūpino atsakovas. Dukrai yra padovanoję pinigų namo statybai. Pinigus norėjo padovanoti tik savo dukrai, nors dovanodami to nepasakė. Žentas apie tai žinojo, nors ir ne visus kartus buvo šalia kai buvo duodami pinigai. 2015 m. davė du kartus po 10 000 Eur. Sutartis pasirašė prieš Naujus metus. Sutartys pasirašytos ne vienu kartu. Dovanojimo sutartys buvo pasirašytos, kadangi reikėjo parodymų valstybiniai mokesčių inspekcijai iš kur gauti pinigai ir priduoti namą. Sakė, kad susitvarkys per mokesčių inspekciją. Kokia data yra nurodyta sutartyje, tokiais metais ir davė pinigus. Atsakovas pinigų daug neturėjo. Kiek pas juos gyveno, nedirbo. Jis važiuodavo mokytis. Paskui dirbo po 2 mėnesius Vokietijoje ir Švedijoje. Likusį laiką būdavo statybose. Namą pastatė nuo pavasario iki rudens. Paskui liko tik apdaila. Vieną kartą atsakovui davė 800 Eur, kitą kartą 500 Eur. Pinigų bet kada galėjo pasiimti iš spintelės. Juos galėdavo pasiimti ir atsakovas, nes jis buvo šeimos narys. Taip pat dukrai yra ir močiutė padovanojusi pinigų. Norint namą padalinti natūra reiktų griauti ir statyti, kad būtų padaryti bent keli įėjimai. Šiuo metu ten vienas pečius, vienas sanmazgas. Taip pat ir virtuvė viena. Dukra šiuo metu jau metus laiko gyvena pas juos namuose, nes bijo, kad gali apsikrėsti nuo atsakovo. Taip pat namuose sunku ir psichologiškai. Už namo elektrą moka jis. Per mėnesį išleidžia apie 18 Eur. Namo aplinką taip pat tvarko jis – nupjauna žolę. Kai atsakovas gavo išmoką, nusipirko brangų automobilį už 8 000–9 000, tačiau jo motina sudegino automobilio dokumentus. Vėliau minėtą automobilį pardavė už mažą kainą (2019 liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašai: 3 val. 2 min. 8 sek. – 4 val. 6 min. 18 s.).

Liudytojas G. J. parodė, kad po santuokos sudarymo praėjus neilgam laikui dirbant su M. M., šis jam pasiguodė, kad pas jį nekalbadienis, o M. M. pasakė, kad pas juos jau du mėnesiai kaip nekalbadienis. Sako kalbu, kalbu, o pasijunta, kad vienas kalba. M. M. pažįsta nuo 1999 m. Jis niekada nesėdėdavo namuose. Iš pradžių dirbo statybose Vilniuje, paskui Liuksenburge. Dirbo kartu Airijoje. Dar ir Lietuvoje kartu dirbo prie statybų. Atsakovas dirbo su verslo liudijimu. Iš pradžių šalys būstą planavo pirkti, o paskui nusprendė statytis. M. M. pirko medieną, ją susipjovė tėviškėje. Atsakovas pasipasakojo apie nelaimę pilant pamatus. Ir pats talkoje buvo 3–4 dienas. Jis padėjo uždengti stogą. Taip pat paskolino pastolius. Jam buvo siūlyti pinigai, tačiau šis jų neėmė. Buvo nupirktas ne toks stoglangis, todėl atsakovas turėjo nuvažiuoti į Lenkiją šį pasikeisti. M. M. praktiškai visus darbus atliko vienas – 90 proc. Atsakovą matydavo dirbant vieną. Jis yra sakęs, kad jam padeda uošvis. Daugiau jokių asmenų neminėjo. M. M. nusipirkdavo automobilį, jį paremontuodavo ir parduodavo. Tačiau toks verslas buvo daugiau prieš vedybas. Atsakovui šventas reikalas aplankyti sekmadienį savo tėvus (2019 liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašai: 4 val. 6 min. 18 sek. – 4 val. 16 min. 33 sek.).

Liudytojas I. J. parodė, kad šalys draugavo 4–5 metus su tarpais. O. M. po kelis mėnesius nebendraudavo su atsakovu. Ieškovė rodydavo iniciatyvą susitaikyti. Po santuokos sudarymo ieškovė ir toliau po kelis mėnesius nekalbėdavo su atsakovu. M. M. sakydavo, kad kalbiesi, bet pasijunti, kad kalbi jau vienas. Ir tokia tyla kelis mėnesius. Prieš santuokos nutraukimą šalys jau metus laiko nekalbėjo. Santuokos metu ieškovė nebesitaikydavo su atsakovu. M. M. įstojo į kolegiją. Į tarpus važinėdavo į užsienį užsidirbti. Dirbdavo statybose. Santuokos sudarymo metu atsakovas dirbo su jos vyru. Taip pat vertėsi automobilių prekyba, tačiau tai darė iki santuokos sudarymo. Namas atsirado, kai atsakovas dirbdamas užsienyje susižeidė ranką ir gavo nemažą išmoką. Gavęs pinigus pasipiršo ir po metų susituokė. Dar prieš santuoką šalys ieškojo būsto aplink Šakius, tačiau nieko nerado. O. M. tėvai pasiūlė sklypą ir jie taip pradėjo statytis namą. Namą statė atsakovas. Visus darbus dirbo M. M. Jos vyras padėjo uždengti stogą. Už darbą buvo siūlomi pinigai, tačiau jis neėmė. Dėl turto nebuvo jokių pykčių. Tėvo valia buvo palikti sūnui traktorių. Kadangi tėvas niekur negalėjo eiti ar važiuoti, taip buvo lengviausia sutvarkyti dokumentus (2019 liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašai: 4 val. 16 min. 33 sek. – 4 val. 25 min. 32 sek.).

Liudytoja L. B. parodė, kad šalys draugaujant susipykdavo, tačiau vėliau susitaikydavo ir viskas vėl būdavo gerai. Po santuokos sudarymo viskas iš pradžių buvo gerai, tačiau vėliau ieškovė pradėjo principingai elgtis. Jei šalys susipykdavo, ieškovė su atsakovu galėdavo iki mėnesio nekalbėti. Ieškovė ir atsakovas dažnai atvažiuodavo pas tėvus, užsukdavo ir pas ją į svečius. Kartu švęsdavo gimtadienius. Prasidėjus namo statybai, po santuokos sudarymo praėjus 2 metams, kartą kepė šašlykus pas O. M. tėvus. O. M. savo motinai pasakė, kad kam reikalingas jai tas senas krienas, o ieškovės motina, pasakė, kad tylėk, tylėk ir nieko nesakyk. M. M. su ieškove elgdavosi gražiai. Atsakovas stengėsi, mokinosi. Taip pat dirbo Anglijoje, Švedijoje, Airijoje. Daugiausiai dirbo prie statybų. Prieš santuoką atsakovas vykdė automobilių prekybą. M. M. darbe susižalojo pirštus. Gavo kompensaciją – 20 000. Taip pat dirbo kurį laiką ir Lietuvoje su sesers vyru. Turėjo patentą. Jis labai taupė. Sudarius santuoką jo tikslas buvo pasistatyti namą. Prie namo statybos daug dirbo atsakovas. Padėjo ir jos vyras – betonavo. Vyras už darbą atlygio neėmė. Norėjo padėti, kad greičiau būtų pastatytas namas. Sesers vyras padėjo uždengti stogą. Taip pat dirbo prie namo ir M. M. draugas. Nematė, kad dirbtų M. M. uošvis. Atsakovo darbas prie namo sudaro 80 proc. Jam atsirado net sveikatos problemų. Kiek ji su vyru važiuodavo pro tuos namus, tiek matydavo M. M. dirbantį. Tarp M. M. ir jo seserų konflikto nebuvo. Tėvas pardavė atsakovui traktorių, kad nereikėtų tvarkyti dokumentų pas notarą. Tačiau realiai jis padovanojo traktorių (2019 m. liepos 24 d. teismo posėdžio garso įrašai: 4 val. 25 min. 32 s. – 4 val. 36 min. 32 sek.).

Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas prieš ją naudojo smurtą (psichologine prasme). Šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad tarp sutuoktinių šeimoje kildavo įvairių buitinių nesutarimų. Nors ieškovė pateikė (duomenys neskelbtini) Šakių vaikų dienos centro „Gelbėkite vaikus“ raštą dėl O. M., kuriame nurodyta, kad galima teigti, kad klientė šeimoje patiria nuolatinį psichologinį smurtą, tačiau rašte nėra nurodyta nei kada, nei kokomis aplinkybėmis ieškovė patyrė psichologinį smurtą bei kaip jis pasireiškė. Pažyma yra surašyta vien iš ieškovės žodžių, konsultacijose atsakovas nedalyvavo. Taip pat ieškovė neprašė apklausti teisme psichologės A. L., todėl teismas laiko, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai spręsti apie šios smurto formos panaudojimo prieš ieškovę faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178, 185 straipsniai).

Ieškovė teigia, kad atsakovas jai neduodavo pinigų, slėpė nuo šeimos pajamas, neprisidėdavo prie komunalinių mokesčių. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas nesirūpino šeima. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas rūpinosi namais, juos statė ir įrenginėjo. Pati ieškovė nurodė, kad atsakovas pasirūpindavo malkomis. Liudytojas A. A. parodė, kad šalys keliavo, buvo prie jūros. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas dirbo ir savo lėšomis prisidėjo prie šeimos materialinės gerovės. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas nenaudojo smurto ir ekonomine prasme prieš ieškovę. Kita vertus, logiška ir tai, kad vienam sutuoktiniui didžiąją dalį gaunamų pajamų skiriant namų statybai, šeima gyvena iš kito sutuoktinio gaunamų pajamų. Teismas neatmeta aplinkybės, kad prie santuokos iširimo galėjo prisidėti sutuoktinių atskirai praleidžiamas laikas, kadangi atsakovas dirbo užsienyje, tačiau atsakovo išvykimas į užsienį nelaikytinas šeimos palikimu ir nesirūpinimu ja. Be to tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo, kad atsakovas nuolat grįždavo į Lietuvą.

Ieškovė tai pat nurodo, kad tik po santuokos sudarymo jai tapo žinoma, kad dėl atsakovo sveikatos būklės negalės susilaukti vaikų. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovo tai pirma santuoka, sužinojus apie atsakovo ligą ieškovė ir atsakovas toliau gyveno kartu, kūrė ateities planus, statėsi namą, iš medicininių dokumentų nustatyta, kad gydėsi, bandė susilaukti vaikų dirbtinio apvaisinimo būdu, ir ieškovės pastojimas nepriklausė nuo jo valios, darytina išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovo sveikatos būklė buvo pagrindinė santuokos iširimo priežastis. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas nesigydė ir nesistengė, nenorėjo susilaukti vaikų, nes atsakovo pateikti medicininiai dokumentai patvirtina tą aplinkybę, jog atsakovas 2014 metais, 2016 metų pabaigoje – 2017 metų pradžioje, taip pat 2017 m. gegužės mėnesį ne kartą lankėsi medicinos įstaigoje, šalys vaikų bandė susilaukti dirbtinio apvaisinimo būdu.

Ieškovės aiškinimas, kad santuoka nutrūko dėl to, kad atsakovas jos nenuvežė į ligoninę, yra neįtikinamas. Ieškovės nurodytos aplinkybės vyko 2013 metais, todėl ieškovė, jeigu ji būtų laikiusi jos nenuvežimą į ligoninę priežastimi nutraukti santuoką, būtų kreipusi į teismą dar 2013 metais, tačiau ieškovė tokios iniciatyvos nerodė.

Visi byloje apklausti liudytojai nurodė, kad kai šalių šeimoje įvykdavo konfliktas, ieškovė nekalbėdavo su atsakovu. Tai patvirtino teismo posėdyje ir pati ieškovė. Tačiau teismas laiko, kad ieškovės nekalbėjimas su atsakovu nėra pagrindinė ir vienintelė priežastis lėmusi santuokos nutraukimą, kadangi toks konfliktų sprendimo būdas buvo nuo pat santuokos sudarymo, t. y. 2011 metų ir tai tenkino tiek ieškovę, tiek atsakovą. Juo labiau, kad duomenų, jog ieškovė sistemingai, kryptingai siekė sukelti atsakovui psichologines, dvasines, fizines kančias, ir toks elgesys nuolat pasikartoja, byloje nėra.

Vis dėlto iš byloje esančių duomenų, pačių šalių paaiškinimų galima daryti pagrįstą išvadą, jog tarp šalių neretai kildavo nesutarimai, keldami konfliktus šeimoje abu sutuoktiniai nesiekė tarpusavio supratimo, demonstravo nepagarbą vienas kitam. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad sutuoktiniai nepaisė vienas kito nuomonės, nedėjo pastangų suderinti jų skirtingiems požiūriams į kiekvieno iš sutuoktinių elgesio ribas, jų poreikių tenkinimo galimybių, nesiekė iškilusių nesutarimų spręsti abipusiu susitarimu, kiekvienas savo interesus iškėlė aukščiau kito sutuoktinio interesų. Pažymėtina ir tai, kad, nors tiek ieškovė, tiek atsakovas teigė, kad šalių bendras gyvenimas tapo neįmanomas dėl kitos šalies veiksmų, nei vienas iš jų nepagrindė, kokių veiksmų ėmėsi santuokai išsaugoti ir susidariusioms problemoms veiksmingai spręsti. Nors ieškovė nurodė, kad lankėsi pas psichologą, tačiau tai darė viena, atsakovui vieną kartą nusiuntė per Facebook žinutę su nuoroda apie renginį apie santykius, tačiau nieko daugiau nepaaiškino, nekvietė jo kartu eiti su ja. Be to konsultacijos su psichologu vykdytos nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio, t. y. jau vykstant teismo procesui, kai šalys jau nebevedė bendro ūkio.

Kiekvienas iš šių sutuoktinių turi savo supratimą apie šeimos vertybes, pareigas ir atsakomybę, nei vieno supratimas ar veiksmai nebuvo kraštutiniai, pripažintini pažeidžiančiais visuomenės priimtas ribas, tiesiog jie nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito ir nerado būdų kaip gyventi darnų šeimyninį gyvenimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai – tiek ieškovė, tiek atsakovas. Patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių vieno ar kito sutuoktinio kaltę, byloje nebuvo pateikta. Todėl teismas konstatuoja abipuses subjektyvias santuokos iširimo priežastis ir nenustato vieno ar kito sutuoktinio kaltės laipsnio ir daro išvadą, kad abi šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas.

Teismui nustačius jog šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šioje dalyje ieškovės ieškinio ir atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo atitinkamai dėl atsakovo bei ieškovės kaltės, atmestini ir, vadovaujantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, O. M. ir M. M. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka, registruota Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Atsižvelgiant į abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, atsiranda ir iš to kylančios pasekmės, kurios turi įtakos sprendžiant kitus su šalių santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Tokiu atveju jiems netaikytinos CK 3.67 straipsnio 2 dalies ir 3.72 straipsnio 4 dalies nuostatos, turinčios įtakos sutuoktinių turtinėms teisėms.

Ieškovei O. M. nutraukus santuoką paliekama iki santuokos turėta pavardė – A., o atsakovui M. M. paliekama pavardė – M., kadangi šioje bylos dalyje ginčo nėra (CK 3.69 straipsnis).

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo šalims sau išlaikymo nereikalaujant, nes abu yra sveiki ir darbingi, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo.

CK 3.67 straipsnyje nustatyta, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.

Teismas nustatė, kad faktiškai ginčo šalių santuoka iširo nuo 2018 m. liepos 27 d., kai ieškovė teismui padavė ieškinį. Tą nurodė atsakovo M. M. atstovė paskutiniojo posėdžio metu, ieškovės O. M. atstovė negalėjo nurodyti datos, kada laiko, jog faktiškai nutrūko šalių santuoka. Ieškovės paaiškinimai bei atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu leidžia pagrįstai manyti, kad iki minėto termino šalys gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2018 m. liepos 27 d.

CK 3.118 straipsnyje nustatyta, jog dalijant sutuoktinių turtą visų pirma reikia nustatyti turto priklausomumą ir sudaryti jo balansą. Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 ir 3.123 straipsniai), teismas turi konkrečiai paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės įgytas (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo, jog šis žemės sklypas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nėra, todėl į dalintino turto balansą jis neįtraukiamas ir nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Atsakovas iki santuokos sudarymo įsigijo automobilį „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Ginčo, jog ši transporto priemonė priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nėra, todėl į dalintino turto balansą ji taip pat neįtraukiama ir nedalintina.

Atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios sąlygas iš savo tėvo A. V. M. už 0,29 Eur (1 Lt) įsigijo traktorių, modelis T-40 AM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas prašo pripažinti 2014 m. lapkričio 3 d. traktoriaus pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir jo tėvo A. V. M., apsimestiniu sandoriu ir taikyti šiam sandoriui dovanojimo sutarčių taisykles.

CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas.

Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos metu įgyto namo, esančio (duomenys neskelbtini), teisinio režimo. Ieškovė teigia, kad namo statyboms buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, gautos iš uždirbtų pajamų ir giminaičių dovanojimo sutartimis: 1) 2011 m. Pinigų dovanojimo sutartimi A. A. I. (jos senelė) ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 2) 2012 m. Pinigų dovanojimo sutartimi jos tėvai D. A. ir A. A. ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 3) 2014 m. Pinigų dovanojimo sutartimi A. A. I. (jos senelė) ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 4) 2014 m. Pinigų dovanojimo sutartimi jos tėvai D. A. ir A. A. ieškovei padovanojo 2 896,20 Eur (10 000 Lt); 5) 2015 m. Pinigų dovanojimo sutartimis jos tėvai D. A. ir A. A. ieškovei padovanojo 20 000 Eur. Iš viso ieškovei padovanota 31 584,80 Eur. Atsakovas ginčija, kad ieškovė gavo iš giminaičių 31 584,80 Eur namo statyboms. Be to atsakovas nurodo, kad prisidėjo prie namo statybų savo darbu bei savo asmeninėmis ir santuokos metu uždirbtomis lėšomis.

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga. Taigi, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, sutuoktinis, pareiškęs reikalavimą turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe, turi įrodyti aiškiai išreikštą valią tam tikrą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn bei asmeninės nuosavybės teise turėtas lėšas, o priešingu atveju šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Ieškovė nurodo, kad namas pastatytas jos asmeninėmis lėšomis, kurias jai giminaičiai padovanojo, šioms aplinkybėms pagrįsti pridėjo pinigų dovanojimo sutartis. Šie įrodymai patvirtina aplinkybes, kad nuo 2011 metų iki 2015 metų ieškovei buvo dovanojami pinigai įvairiomis sumomis. Visose dovanojimo sutartyse nurodyta, kad pinigai dovanoji O. M. asmeninės nuosavybės teise. Liudytoja D. A. parodė, kad pinigus dovanojo šeimai statyboms. Liudytojas A. A. taip pat parodė, kad dukrai yra padovanoję pinigų namo statybai. Pinigus norėjo padovanoti tik savo dukrai, nors dovanodami to nepasakė. Nors abu minėti liudytojai nurodė, kad atsakovas žinojo apie dovanojamus pinigus, tačiau pats atsakovas parodė, kad nieko nežinojo apie ieškovės sudaromas dovanojimo sutartis su giminaičiais. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad šių lėšų perleidimo metu visas šio proceso šalis siejo glaudūs šeimyniniai ir pasitikėjimo santykiai. Vertinant liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę, pažymėtina, kad liudytojai yra ieškovės tėvai, todėl neatmetama, kad jų parodymai dėl subjektyvių aplinkybių gali būti palankesni ieškovei, dėl ko ieškovės tėvų paaiškinimai, jog pinigai buvo padovanoti ieškovei namo statyboms, negali būti laikoma patikimu įrodymu, kadangi jie suinteresuoti turtinių klausimų išsprendimu ieškovės naudai. Pažymėtina, kad šioje byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės tėvai dovanojo pinigus būtent namo statyboms ir tam tikslui jie buvo panaudoti. Teismas įvertina ir tai, jog nei vienoje pinigų dovanojimo sutartyje nėra nurodyta tiksli data, iš liudytojų paaiškinimų vienareikšmiai nėjo suprati kada šios sutartys buvo pasirašytos vienu metu ar būtent tuo metu, kai pinigai ieškovei būdavo perduoti. Sutarčių blankai yra analogiški, vizualiai žiūrint sandorio šalys ant skirtingais metais pasirašytų sutarčių yra pasirašiusios tos pačios spalvos rašikliu, identiškai parašant vardus, pavardes ir parašus, kas teismui kelia abejonių dėl tokių sutarčių realumo. Šią abejonę sustiprina tai, jog tik viena suma – 2 896,20 Eur (10 000 Lt) 2012 m. birželio 26 d. buvo pervesta į ieškovės sąskaitą. Pervedimą padarė D. A., nurodydama, kad pinigai sąskaitos papildymas. Be to tik 2015 m. gautas lėšas – 20 000 Eur, ieškovė deklaravo mokesčių inspekcijoje dar iki bylos iškėlimo – 2015 metais. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2014 m. gruodžio 30 d. ieškovė į savo sąskaitą įnešė 9 500 Lt. Teismas neturi galimybės nustatyti, iš kur ieškovė gavo minėtą sumą, kadangi į bylą nepateikti jokie įrodymai apie tokios sumos gavimą. Be to, nors ieškinyje teigiama, kad dovanoti pinigai buvo skirti namo statyboms, tačiau ieškovė neįrodė, o ir neįrodinėjo, kad buvo aiškiai išreiškusi valią namą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Tai, kad atsakovas pinigų dovanojimo sutarčių neginčijo kaip tariamų sandorių, nėra kliūtis sutartis vertinti kaip ieškovės valios įgyti statinių asmeninės nuosavybės teisę įrodymus, priešingai – tokią teismo pareigą nustato CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini), ginčo turtas buvo sukurtas statybos būdu. Namas yra pradėtas statyti 2011 metais, o baigtas statyti 2018 metais – santuokos metu. Ginčo turto sukūrimo metu šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Ieškovė turėjo nuolatines pajamas. Nors ieškovė ir nurodo, kad atsakovas po santuokos sudarymo, neturėjo jokių nuolatinių pajamų arba jos buvo labai mažos, tačiau byloje yra pakankamai duomenų teismui daryti išvadą, kad atsakovas dirbo užsienyje ir ten gaudavo atlyginimą. Jei atsakovas nedirbdavo užsienyje, tuomet Lietuvoje dirbdavo pagal verslo liudijimą ir už tai taip pat gaudavo pajamas, kurios būdavo deklaruojamos. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė įrodymų, jog šalių gaunamos lėšos buvo naudojamos išimtinai atitinkamai atsakovo ar ieškovės interesams tenkinti, o ne šeimos poreikiams.

CK 3.119 straipsnis numato, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Ieškovė prašė nustatyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertę pagal žemės sklypo ir gyvenamojo namo rinkos vertės tyrimo aktą, kuriame nurodyta, kad namo vertė 34 412,08 Eur, o žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo rinkos vertė – 45 057,33 Eur. Atsakovas prašė vadovautis teismo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. NB19-04(129), kurioje nurodyta, kad žemės sklypas ir jame esančio gyvenamojo namo rinkos vertė –56 400 Eur, o namo vertė – 47 400 Eur.

CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. CK 3.123 straipsnio normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme (vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėties ir kt.), o kitas gali nustatyti teismas (kitos svarbios aplinkybės) pagal konkrečios bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, t. y. turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. Nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.

Ieškovė prašo netaikyti namo padalinimo natūra būdo tuo pagrindu, kad tarp jos ir atsakovo susiklostė konfliktiški santykiai. Atsakovas nurodo, kad namą galima padalinti natūra, nurodo, kad name galima įrengti du atskirus namus su atskirais įėjimais.